Civilinė byla Nr. 2A-1629-577/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24804-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.11.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Milita“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas Ž. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Milita“ 8 185,65 Eur skolą, 5 procentus metinių procesinių ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 9 d. šalys sudarė Bendradarbiavimo sutartį dėl tarpininkavimo paslaugų tiekimo (toliau ir - Sutartis), o gautą komisinį atlyginimą šalys susitarė pasidalinti šios sutarties ir jos prieduose A ir B nustatyta tvarka. Nuo 2016 m. sausio 11 d. Sutarties prieduose A ir B ieškovui buvo nustatytas 50 procentų komisinis atlyginimas, o 2017 m. sausio 23 d. - 80 procentų komisinis atlyginimas. Po 2017 m. sausio 23 d. pardavęs objektus, ieškovas išrašė atsakovui 10 075 Eur sumos sąskaitas-faktūras (daliniam apmokėjimui). Teigia, kad likusios 8 185,65 Eur sumos apmokėjimą dėl atsakovės sunkios finansinės padėties šalys susitarė atidėti porai mėnesių. Kadangi atsakovė neįstengė tinkamai ir laiku atsiskaityti, 2017 m. gegužės 12 d. jis atsakovei pranešė, kad nuo 2017 m. gegužės 26 d. vienašališkai nutraukia Sutartį ir pareikalavo sumokėti likusią 8 185,65 Eur sumą pagal 2017 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą. Atsakovei atsisakius rašytinius reikalavimus, ieškovas dėl dokumentų įteikimo kreipėsi į antstolę. Atsakovė 2017 m. gegužės 17 d. ir 2017 m. gegužės 18 d. informavo ieškovą, kad nesutinka su pastarojo reikalavimais.

2.       Atsakovė UAB „Milita“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog po 2017 m. sausio 23 d. Sutarties pakeitimų 80 proc. komisinis mokestis ieškovui priklauso tuo atveju, kai tarpininkavimo paslaugų sandoriai buvo sudaryti naujos redakcijos Sutarties priedo A redakcijos įsigaliojimo dieną ir vėliau. Sandoriai, kuriuos sudarant tarpininkavo ieškovas, buvo sudaryti laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d., t. y. pirmos redakcijos Sutarties Priedo A galiojimo metu. Pasak atsakovės, aplinkybę, kad minėta nuostata buvo ieškovui suvokiama ir priimtina, įrodo tai, jog ieškovas pateikė atsakovui apmokėti 5 sąskaitas-faktūras, apskaičiuodamas jam priklausantį komisinio atlyginimo dydį remiantis Sutarties priedo A pirminėje redakcijoje nurodyta modifikuota komisinio atlygio skaičiavimo tvarka, ir jokių nuorodų apie dalinį komisinio atlygio apmokėjimą jose nebuvo. Atsakovo teigimu, susitarimas dėl dalies komisinio atlygio sumokėjimo atidėjimo neįrodytas. Atkreipė dėmesį, kad Sutartis buvo nutraukta ne ieškovo, o atsakovės iniciatyva. Po to, kai atsakovė pranešė apie Sutarties nutraukimą, ieškovas 2017 m. gegužės 12 d. pranešė apie Sutarties nutraukimą bei pareikalavo sumokėti 8 185,65 Eur komisinį mokestį, kartu pateikdamas 2017 m. gegužės 10 d. sąskaitą-faktūrą. Pažymi, kad ieškovas iki 2017 m. gegužės 12 d. nebuvo pateikęs jokių sąskaitų-faktūrų trūkstamai komisinio atlygio daliai, todėl jokia atsakovės pareiga (remiantis Sutarties priedo A 2 p.) mokėti komisinį nekilo. Ieškovo argumentas, kad jis nutraukė Sutartį neva dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo (dėl dalies komisinio atlyginimo nesumokėjimo) logiškai nepaaiškinamas. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo Ž. B. atsakovei UAB „Milita“ 1 391,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat valstybei - 7,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

3.1. Teismas nustatė, kad ieškovas, atsakovė ir tretieji asmenys sudarė penkias Tarpininkavimo paslaugų sutartis, kuriose susitarta dėl tarpininkavimo paslaugų sutartyse nurodyto nekilnojamojo turto pardavimo. Atsakovei gavus Tarpininkavimo paslaugų sutartyse nurodyto dydžio komisinį atlygį, ieškovas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. išrašė ir pateikė atsakovei penkias PVM sąskaitas-faktūras, o 2017 m. gegužės 10 d. - dar vieną 8 185,66 Eur sumos PVM sąskaitą-faktūrą pagal penkias minėtas Tarpininkavimo paslaugų sutartis. Pažymėjo, jog penkios PVM sąskaitos-faktūros pagal Tarpininkavimo paslaugų sutartis buvo išrašytos remiantis senąja Sutarties priedo A redakcija. Teismo nuomone, jeigu ieškovas būtų vadovavęsis Sutarties Priedo A naująja redakcija, jis sąkaitose būtų privalėjęs pažymėti, jog jos išrašomos daliniam mokėjimui, tačiau to nepadarė. Teiginio, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl dalies komisinio mokesčio sumokėjimo ateityje, ieškovas nepagrindė įrodymais.

3.2. Atsižvelgdamas į tai, kad Tarpininkavimo paslaugų sutartys, iš kurių ieškovas kildina savo teisę gauti 80 procentų komisinį mokestį, buvo sudarytos Sutarties pirminės redakcijos Priedo A galiojimo metu, teismas sprendė, jog komisinis atlygis, gautas šių Tarpininkavimo paslaugų sutarčių pagrindu, yra apskaičiuojamas remiantis iki 2017 m. sausio 23 d. galiojusia komisinių skaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad Sutarties priedai A (tiek nauja, tiek pirminė redakcija) komisinio atlyginimo dydį sieja su tarpininkavimo paslaugų sutarčių sudarymu, o ne su kliento komisinio atlygio pagal sandorį sumokėjimo atsakovui diena. Ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog šių pirminio Sutarties priedo A galiojimo laikotarpiu pasirašytų sutarčių pagrindu gautas komisinis atlygis būtų skaičiuojamas pagal naują Sutarties priedo A redakciją, galiojančią tarpininkavimo paslaugų sutartims (sandoriams), sudaromoms nuo šio priedo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2017 m. sausio 23 d. Teismo nuomone, šio ginčo išsprendimui nėra reikšminga, kada ir kieno iniciatyva buvo nutraukta Bendradarbiavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4.       Ieškovas Ž. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį dėl 8 185,65 Eur skolos priteisimo iš UAB „Milita“ tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas - sumokėtą žyminį mokestį už ieškinį bei apeliacinį skundą ir 600 Eur advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo surašymą, taip pat kitas išlaidas pagal į bylą pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1.       Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius/šalių santykių teisiškai nekvalifikavo, todėl neteisingai išsprendė ginčą. Teigia, jog šalis siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai. Remiantis Bendradarbiavimo sutarties nuostatomis, jų bendra veikla buvo orientuota į rezultatą, t. y. į sandorių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, sudarymą. Bendradarbiavimo sutarties tikslas (rezultatas) buvo pasiektas po Priedo A naujos redakcijos pasirašymo, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, jog gautas komisinis atlygis (pelnas) būtų paskirstytas remiantis proporcija 80/20.

4.2.       Nei Bendradarbiavimo sutarties Priedo A naujoje redakcijoje, nei pačioje Bendradarbiavimo sutartyje nėra nurodyta, kad tokia proporcija taikoma tik toms tarpininkavimo sutartims, kurios bus sudaromos po šių pakeitimų. Nei įstatymai, nei šalių pasirašyta sutartis neįpareigojo ieškovo išrašant sąskaitą ne visai sumai daryti joje atitinkamą žymą. Kita vertus, sąskaitose nurodyti duomenys ir jų išrašymo aplinkybės negali paneigti ieškovo teisės į jungtinės veiklos pelno paskirstymą remiantis naująja Priedo A redakcija (80/20).

4.3.       Pagal Bendradarbiavimo sutartį šalys buvo orientuotos ne į pačių tarpininkavimo sutarčių pasirašymą, bet į galutinį rezultatą - nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos ir kitokių su nekilnojamuoju turtu susijusių sandorių sudarymą. Tarpininkavimo sutarčių pasirašymas buvo tik priemonė Bendradarbiavimo sutarties tikslui pasiekti. Tik įvykdžius šią sąlygą atsakovas įgydavo teisę į komisinį atlygį. Teismas turėjo atsižvelgti į šalis siejusių teisinių santykių turinį, Bendradarbiavimo sutarties A ir B priedų sąlygų keitimo tikslus ir priežastis. Pažymėjo, jog Bendradarbiavimo sutarties sąlygas pasiūlė atsakovė, ieškovas sutartį sudarė prisijungimo būdu. Dėl šios priežasties šalių pareigų pusiausvyra nebuvo išlaikyta nuo pat sutarties pasirašymo; sutarties sąlygos iš esmės suformuluotos atsakovės naudai. Ieškovui pareiškus, kad toks pajamų paskirstymo modelis, jo nuomone, yra nesąžiningas, ieškovui buvo pasiūlyta pakeisti Bendradarbiavimo sutarties A ir B priedų sąlygas (pasiūlytas naujas bendradarbiavimo planas), taip kaip numatyta A ir B priedų 2017 m. sausio 23 d. redakcijose. Ieškovas toliau vykdė Bendradarbiavimo sutartimi prisiimtas pareigas, mokėjo ženkliai padidintą 700 Eur mėnesinį mokestį atsakovei, tačiau pasiekęs Bendradarbiavimo sutarties tikslą gavo tik 50 procentų pelno dalį. Pripažinimas, kad ieškovui priklauso tik 50 procentų bendrų pajamų dalis, yra nesąžiningas, neteisingas ir neproporcingas.

4.4.       Teismo išvada, kad PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašytos remiantis senąja Bendradarbiavimo sutarties Priedo A redakcija, nepagrįsta, nes jose nėra nurodoma, pagal kurią sutarties priedų redakciją išrašomos. Be to, nei šalių pasirašyta Bendradarbiavimo sutartis, nei šalių santykius reglamentuojančios teisės normos, nei buhalterinės apskaitos tvarkymą nustatančios taisyklės nenumato, jog išrašant sąskaitą daliai priklausančios sumos yra būtina nurodyti, jog sąskaita išrašoma daliniam mokėjimui. Sprendime teismas nenurodė, kokiomis teisės normomis rėmėsi darydamas išvadą, kad ieškovas išrašomose PVM sąskaitose-faktūrose privalėjo daryti atskirą žymą apie dalinį apmokėjimą, teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 270 straipsnyje nustatytų reikalavimų sprendimo turiniui.

4.5.       Be to, pačios PVM sąskaitos-faktūros išrašymo faktas ir jos turinys nėra pakankamas pagrindas šalių teisėms ir pareigoms pripažinti. Ieškovas paaiškino, dėl kokios priežasties iš pradžių sąskaitos buvo išrašytos mažesnei sumai, o vėliau likusiai. Pripažinus, jog ieškovas turi teisę į 80 procentų dalį pelno, kurį atsakovas gavo kaip komisinį atlygį pagal Tarpininkavimo sutartis, šios ieškovo teisės negalima paneigti vien tuo, kad PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašytos mažesnei sumai. Kita vertus, negalima teigti, jog ieškovas nepareikalavo likusios jam priklausančios pelno dalies, kadangi 2017 m. gegužės 10 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą likusiai sumai.

2.       Atsakovė UAB „Milita“ atsiliepme prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir iš ieškovo priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

5.1.       Aplinkybė, kad teismas aiškiai neįvardijo, kokie teisiniai santykiai siejo šalis, nereiškia, jog toks teisinio santykio vertinimas apskritai nebuvo atliekamas. Atkreipė dėmesį, jog tarp šalių ebuvo kilęs ginčas dėl šalis siejusio santykio teisinio kvalifikavimo, todėl teismas plačiau apie tai nepasisakė. Atsakovė neneigia, jog Sutarčiai yra taikomos jungtinę veiklą reglamentuojančios nuostatos.

5.2.       Iš Sutarties nuostatų, skirtingai nei nurodo ieškovas, matyti, kad šalių bendras veikimas, kaip tai pažodžiui įtvirtinta Sutarties III dalies 5 punkte, yra orientuotas į su nekilnojamuoju turtu susijusių sandorių su trečiaisiais asmenimis (Sutartyje apibrėžta - Sandoriai) sudarymą, ir nors šis tikslas yra susijęs su pelno siekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.969 straipsnio 3 dalis), tačiau pelno gavimas yra Sutartyje įtvirtinto tikslo (tarpininkavimo sandorių sudarymo) išdava, o ne jungtinės veiklos dalykas.

5.3.       Ieškovas ignoruoja antrąją CK 6.976 straispnio dalį, t.y. kad įstatyme numatyta pelno paskirstymo tvarka galioja tik tuo atveju, kai sutartis nenumato kitaip. Sutarties priedų A (tiek 2015-11-09 , tiek ir 2017-01-23 redakcijos) 1 punkte aiškiai įtvirtina, kad komisinis atlyginimas dalinamas atsižvelgiant į kiekvieną sandorį dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, kurį, vykdydamas bendradarbiavimo veiklą pagal Sutartį, sudaro ieškovas ir atsakovė. Sutarties nuostatos komisinio atlyginimo dydį sieja su sandorių (tarpininkavimo paslaugų sutarčių) sudarymu, o ne su komisinio atlygio pagal sandorį sumokėjimo atsakovei diena. Atsižvelgiant į tai, kad visos ginčo Tarpininkavimo paslaugų sutartys buvo sudarytos Sutarties pirminės redakcijos Priedo A galiojimo metu, tai ir bet koks komisinis atlygis, gautas šių Tarpininkavimo paslaugų sutarčių pagrindu apskaičiuojamas remiantis iki 2017 m. sausio 23 d. galiojusia komisinių skaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Šią išvadą papildomai pagrindžia ir Sutarties nuostatų (Sutarties preambulės 4 pastraipa, Sutarties III dalies 5 d., Sutarties IV d. 1 ir 3 p.) sisteminis aiškinimas, kur jungtinė veikla taip pat orientuojama į tarpininkavimo sandorių su trečiaisiais asmenimis sudarymą.

5.4.       Tiek Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, tiek Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sąskaita faktūra privalo būti išrašyta iš karto po paslaugų suteikimo. Aplinkybė, jog sąskaitos buvo išrašytos mažesnei sumai sąskaitose nepateikiant jokios informacijos dėl dalinio apmokėjimo arba likusios sumos termino atidėjimo, papildomai pagrindžia, jog ir pats ieškovas iki Sutarties su juo nutraukimo momento, Sutartį aiškino šiame atsiliepime nurodytu būdu. Ginčo komisinį atlygį ieškovas skaičiavo vadovaujantis senąja Sutarties redakcija.

5.5.       Ieškovo teiginys, kad žodžiu buvo susitarta dėl dalies komisinio atlygio sumokėjimo atidėjimo 2 mėnesių laikotarpiui, neįrodytas. Iki Sutarties nutraukimo ieškovas nebuvo pateikęs ir jokių pretenzijų ar raginimų sumokėti esą trūkstamą komisinio atlyginimo dalį, nebuvo užsiminęs apie tokią atsakovo pareigą.

5.6.       Ieškovas pirmosios instancijos teisme neginčijo Sutarties sąlygų ir apskritai nekėlė Sutarties nuostatų sąžiningumo klausimo, todėl šių argumentų nagrinėjimas nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas. Atkreipė dėmesį, jog Sutartis sudaryta tarp dviejų verslininkų, veikiančių nekilnojamo turto pardavimų srityje, tarp kurių nebuvo jokios subordinacijos. Kiekvienas iš Sutarties šalių turėjo galimybę daryti įtaką Sutarties sąlygų turiniui ir ieškovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje nepateikė šią išvadą paneigiančių įrodymų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4.       Byloje nustatyta, jog 2015 m. rugsėjo 9 d. ieškovas Ž. B. ir atsakovė UAB „Milita“ sudarė Bendradarbiavimo sutartį, kuria šalys, kooperuodamos savo turtą, žinias ir darbą, įsipareigojo bendradarbiauti teikiant tretiesiems asmenims tarpininkavimo paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pirkimo ir/ ar nuomos sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos ir kitokius su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius naudojantis RE/MAX naudotojo vardu ir RE/MAX sistema (Sutarties 1 punktas). Sutarties priede A šalys susitarė, jog pagal kiekvieną sandorį, t. y. sandorį, kurį vykdydamas bendradarbiavimo veiklą pagal sutartį sudaro RE/MAX naudotojas ir pardavimo atstovas dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, gautas komisinis atlygis apskaičiuojamas, atskaičius pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatyme nustatyto dydžio PVM, ir atskaičius 6 procentus RE/MAX bei 3 procentų RPF, bus dalinamas tarp šalių RE/MAX naudotojo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros klientui pagal sandorį pagrindu tokia tvarka: 50 procentų komisinio atlygio – pardavimų atstovui (ieškovui) ir 50 procentų komisinio atlygio RE/MAX naudotojui (atsakovei). Šiame priede numatytą komisinių dalį RE/MAX naudotojas sumoka pardavimo atstovui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo dienos, kai gavo komisinį atlyginimą pagal sandorį, pardavimo atstovo išrašytos sąskaitos RE/MAX naudotojui pagrindu. 2017 m. sausio 23 d. šalys susitarė pakeisti Sutarties priedą A. Šiame priede (komisinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka nuo 2017-01-23) numatyta, jog kliento sumokėtas komisinis atlyginimas, atskaičiavus PVM, dalinamas tarp šalių: 80 procentų komisinio atlyginimo dalį sumokant ieškovui ir 20 procentų komisinio atlygio sumokant atsakovui. Komisinis atlyginimas sumokamas per 3 darbo dienas nuo komisinio atlyginimo gavimo iš kliento dienos.

5.       Ieškovas Ž. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame teigė, jog po 2017 m. sausio 23 d. sutarties pakeitimo pardavė objektus, todėl jam priklauso 80 procentų komisinis atlyginimas; kadangi apmokėtos tik daliniam apmokėjimui išrašytos PVM sąskaitos faktūros, prašė priteisti iš atsakovės likusią 8 185,65 Eur skolą. Pirmosios intsancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Tarpininkavimo paslaugų sutartys, iš kurių ieškovas kildina savo teisę gauti 80 procentų komisinį mokestį, buvo sudarytos Sutarties pirminės redakcijos Priedo A galiojimo metu, sprendė, jog komisinis atlygis, gautas šių Tarpininkavimo paslaugų sutarčių pagrindu, yra apskaičiuojamas remiantis iki 2017 m. sausio 23 d. galiojusia komisinių skaičiavimo ir mokėjimo tvarka, todėl ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.

6.       Apelianto manymu teismas netinkamai kvalifikavo (nekvalifikavo) ginčo šalis siejusius teisinius santykius, todėl neteisingai išsprendė ginčą. Pasak ieškovo, šalis siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai; bendra veikla buvo orientuota į rezultatą, t. y. į sandorių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, sudarymą, todėl atsižvelgus į tai, kad Bendradarbiavimo sutarties tikslas (rezultatas) buvo pasiektas po Priedo A naujos redakcijos pasirašymo, ieškovas turi teisę reikalauti, jog gautas komisinis atlygis (pelnas) būtų paskirstytas remiantis proporcija 80/20.

7.       Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, visų pirma pažymi, kad nepriklausomai nuo sutarties kvalifikavimo, klausimas, ar 2016 metais sudarytoms Tarpininkavimo paslaugų sutartims, įvykdytoms po šalių sutarties priedo pakeitimo, taikytina 2017 m. sausio 23 d. Sutarties priede A numatyta komisinio atlygio mokėjimo ir apskaičiavimo tvarka, gali būti nustatyta tik išsiaiškinus tikrąjį šalių susitarimo turinį. Apelianto nurodytos jungtinę veiklą reglamentuojančios teisės normos nenustato imperatyvių reikalavimų komisinio atlygio apskaičiavimo, mokėjimo tvarkai, sąlygų jos pakeitimui ir pan., todėl teisėjų kolegijos vertinimu, jomis gali būti remiamasi aiškinant sutarties sąlygas, tik tuomet, kai nėra kitų tikrojo susitarimo turinį atskleidžiančių įrodymų. 

8.       Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne (CK 6.156 straipsnis). Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir teisės principai. <...> Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. <...> Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). <...> Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018).   

9.       Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčo sutarties (pakeitimo) turinį nustatė vadovaudamasis paminėtais kasacinio teismo kriterijais, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šalių ginčas išspręstas neteisingai.

10.       Pirma, skundžiamame teismo sprendime pagrįstai atsižvelgta į paties ieškovo elgesį po po 2017 m. sausio 23 d. sutarties pakeitimo, t. y. į tai, kad ieškovas po sutarties pakeitimo penkias PVM sąskaitas-faktūras išrašė vadovaudamasis senąja Sutarties priedo A redakcija. Nesutikimą su tokia teismo išvada grįsdamas deklaratyviu teiginiu, kad sąskaitose faktūrose nenurodyta, pagal kurią Bendradarbiavimo sutarties priedų redakciją šios sąskaitos yra išrašomos, apeliantas visiškai nepasisakė apie atsakovo atsiliepime atskleistą sąskaitų sumų paskaičiavimą, neneigė jų atitikimo senajai tvarkai (proporcijai). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje ieškovas tiesiogiai nesirėmė jungtinės veiklos nuostatomis, tačiau įrodinėjo buvus susitarimą dėl dalinių mokėjimų ieškovui atidėjimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad ieškovo išrašytose sąskaitose nebuvo pažymėta, kad jos išrašytos daliniam apmokėjimui. Teismas sąskaitų-faktūrų turinį vertino kaip duomenis, kurie kartu su kitais byloje surinktais įrodymais galėtų patvirtinti ar paneigti šalių įrodinėjamas aplinkybes. Dėl šios priežasties, apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nenurodė teisės normos, numatančios pareigą daryti žymą apie dalinį apmokėjimą, neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas, darydamas išvadą, kad ieškovas neįrodė žodinio susitarimo dėl komisinio mokesčio sumokėjimo ateityje, rėmėsi būtent CPK 178 straipsniu, nustatančiu šalių įrodinėjimo pareigą.

11.       Antra,  pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į Sutarties priedo A tekstą. Kaip minėta, teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad jos aptariami Sutarties priedai (tiek nauja, tiek pirminė redakcija) komisinio atlyginimo dydį sieja su sandorio (t. y. tarpininkavimo paslaugų sutarčių) sudarymu, o ne su kliento komisinio atlygio pagal sandorį sumokėjimo atsakovui diena. Sutarties priede A šalys susitarė, jog „pagal kiekvieną sandorį, t. y. sandorį, kurį vykdydamas bendradarbiavimo veiklą pagal sutartį sudaro RE/MAX naudotojas ir pardavimo atstovas dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, gautą komisinį atlyginimą šalys pasidalina žemiau nurodyta tvarka, atsižvelgdamos į šalių įnašų į jungtinę veiklą vertę...“.  Pažymėtina ir tai, kad trečiųjų asmenų atsakovui mokėtino komisinio atlyginimo dydis nustatomas būtent tarpininkavimo paslaugų sutartyse.

12.       Taigi, tiek ieškovo elgesys po Sutarties priedo A pakeitimo pasirašymo, tiek sutarties tekstas, patvirtina, jog  teismo išvada, kad komisinis atlygis, gautas Tarpininkavimo paslaugų sutarčių, sudarytų Sutarties pirminės redakcijos Priedo A galiojimo metu, pagrindu, yra apskaičiuojamas remiantis iki 2017 m. sausio 23 d. galiojusia komisinių skaičiavimo ir mokėjimo tvarka, yra teisinga ir teisėta. Apelianto argumentai, kad pripažinimas, jog ieškovui priklauso tik 50 proc. bendrų pajamų dalis yra nesąžiningas, neteisingas ir neproporcingas, nėra susiję su sutarties pakeitimo sudarymo aplinkybių aiškinimu, ir laikytini vėlesniu subjektyviu situacijos įvertinimu. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą esančiu pastebėjimu, kad sutartis sudaryta tarp dviejų verslininkų, veikiančių nekilnojamojo turto pardavimo srityje, ir kiekvienas iš jų turėjo galimybę daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui.

13.        Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

14.       Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

  Teisėjos                                                    Rūta Burdulienė

    Jadvyga Mardosevič

    Neringa Švedienė