Administracinio nusižengimo byla Nr. A2.6.-401-1035/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-16061-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 16.9.8
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2017 m. sausio 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,
sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. A.,
vertėjai Ritai Daškevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
O. A. 2016 m. gruodžio 15 d., apie 02.35 val., Vilniuje, T. Vrublevskio – Olimpiečių gatvių sankryžoje, vairavo automobilį VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas šios teisės. Šiais veiksmais O. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.
Teismo posėdyje O. A. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo pripažino visiškai ir patvirtino visas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad turi Ukrainos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2014 m., kartais išvykdamas į Ukrainą. Lietuvoje turi įmonę, todėl jau 1,5 metų gyvena tik Lietuvoje. Dėl vairuotojo pažymėjimo pradėjo domėtis anksčiau. Dar iki įvykio buvo užsiregistravęs VĮ „Regitra“ laikyti egzaminą, tačiau patį egzaminą laikė jau po įvykio, neišlaikė. Savo elgesį vertina neigiamai, gailisi, jam nemalonu, kad pateko į šią situaciją. Prašo griežtai nebausti.
O. A. kaltę vairavus transporto priemonę neturint teisės jos vairuoti, be jo paties prisipažinimo, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš O. A. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės ir asmens paaiškinimas, jog situaciją paaiškins teisme (b. l. 1). Protokole nurodytas faktines aplinkybes įrodo ir kita bylos medžiaga: tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 14 d. (pranešime padaryta rašymo apsirikimo klaida, nes iš kitų dokumentų matyti, kad įvykio data – 2016 m. gruodžio 15 d.), apie 02.35 val., Vilniuje, T. Vrublevskio g., sustabdytas automobilis VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas O. A. pateikė Ukrainos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą ir leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nurodė, kad Lietuvoje gyvena daugiau nei metai ir iš jos išvykęs nebuvo, paklausus, ar žino, kad privalėjo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, asmuo atsakė, kad kažką girdėjo ir kaip tik šiuo metu pradėjo domėtis, tačiau, kad vairuoti jis negali, nežinojo (b. l. 6); Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimo nuotrauka (b. l. 9); leidimo gyventi nuotrauka (b. l. 10); asmens duomenys, iš kurių matyti, kad leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas 2014 m. rugpjūčio 19 d. ir galioja iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. (b. l. 11).
Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą; Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. A. vairavo transporto priemonę 2016 m. gruodžio 15 d., neturėdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Nors O. A. policijos pareigūnams pateikė Ukrainos vairuotojo pažymėjimą, Saugaus eismo keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. A. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, nes nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 11). Be to, teismo posėdyje O. A. paaiškino, kad jau 1,5 metų gyvena tik Lietuvoje.
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (Žin., 2008, Nr. 106-4060) 2 punktą nuolatinė gyvenamoji vieta – yra asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad O. A., kaip nuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui, jo turimas Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimas nesuteikia teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Dėl šios priežasties O. A. privalo turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Transporto priemonės vairavimas su kitos šalies (ne Europos Sąjungos) nacionaliniu vairuotojo pažymėjimu, prilyginamas transporto priemonių vairavimui neturint teisės jų vairuoti.
Aptartas teisinis reguliavimas ir ištirti įrodymai patvirtina, kad O. A. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti.
O. A. veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal jos padarymo metu galiojusio ATPK 128 straipsnio 1 dalį, kuriame numatytas administracinis teisės pažeidimas atitinka nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pagal ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, darytina išvada, kad ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, nes ATPK 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o ANK 424 straipsnio 2 dalyje administracinis areštas nėra nustatytas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, O. A. veika, administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotina pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su transportu ir kelių ūkiu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), O. A. asmenybę (dirbantis, sukūręs šeimą, auginantis du nepilnamečius vaikus, baustas administracine tvarka, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi), į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, O. A. skirtina ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos minimalų dydį (ANK 34 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
O. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 300 (trijų šimtų) Eur baudą.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 16063991042. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Valerij Lauš