Administracinė byla Nr. eA-199-525/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04261-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 22.5; 23.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Dirgoto (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. KS-93 „Dėl A. K.“ dalis, kuriose pareiškėjas pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamomis Sprendimo dalimis buvo pripažinta, jog pareiškėjas (Druskininkų savivaldybės tarybos narys), dalyvaudamas sprendžiant klausimą dėl 2020 m. spalio 14 d. vykusiame Druskininkų savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) posėdyje savo paties pareikšto nusišalinimo nuo tądien svarstyto Tarybos sprendimo „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. Tl-37 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. Tl-61 „Dėl veiklos uždarose kalnų slidinėjimo trasose vykdymo“ įgyvendinimo“ pakeitimo“ projekto (2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo projektas Nr. PR-155) (ne)priėmimo, veikė interesų konflikto situacijoje ir tokia veika pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (toliau – ir Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktas); pareiškėjas (Druskininkų savivaldybės tarybos narys), dalyvaudamas sprendžiant klausimą dėl 2020 m. birželio 4 d. vykusiame Tarybos Finansų, Ūkio ir kurorto plėtros, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų bei Švietimo, kultūros ir sporto komitetų jungtiniame posėdyje (toliau – ir Komitetų posėdis) savo pareikšto nusišalinimo nuo tądien svarstymo Tarybos sprendimo projekto dėl uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ 2019 metų veiklos ataskaitos ne(priėmimo), veikė interesų konflikto situacijoje ir tokia veika pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (toliau – ir Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktas). Pareiškėjas su nustatytais pažeidimais nesutiko.
3. Pareiškėjas dėl Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte nustatyto pažeidimo paaiškino, kad 2020 m. spalio 14 d. vykusio Tarybos posėdžio protokole Nr. TP-6 (toliau – ir Tarybos protokolas) buvo fiksuotas pareiškėjo nusišalinimo nuo Tarybos 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo projekto Nr. PR-155 svarstymo ir sprendimo priėmimo procedūrų (darbotvarkės 11 klausimas) faktas. Iš Tarybos 2020 m. spalio 14 d. posėdžio darbotvarkės matyti, kad šiame posėdyje 11 klausimu buvo numatyta svarstyti klausimą dėl Tarybos 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. Tl-37 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. Tl-61 „Dėl veiklos uždarose kalnų slidinėjimo trasose vykdymo“ įgyvendinimo“ pakeitimo. Pareiškėjas nuo 2019 m. balandžio 29 d. dirba UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras „AQUA“ padalinio Snow arenos vadovu. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad Tarybos 2020 m. spalio 14 d. posėdžio 11 klausimas buvo susijęs su jo (pareiškėjo) privačiais interesais, prieš svarstant šį darbotvarkės klausimą, kaip tai numatyta Įstatyme ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, pareiškė apie nusišalinimą nuo šio darbotvarkės klausimo svarstymo, taip siekdamas jokia forma nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Po pareikšto nusišalinimo, kuris užfiksuotas ir Tarybos protokole, buvo teikiamas balsavimas dėl nusišalinimo priėmimo / nepriėmimo. Vykstant balsavimui dėl pareikšto nusišalinimo nuo Tarybos 2020 m. spalio 14 d. posėdžio 11 klausimo svarstymo, pareiškėjas tvirtino jokia forma balsavime nedalyvavęs, t. y. nebalsavo nei už, nei prieš, nei susilaikė. Nors Tarybos protokole, kuriuo ir vadovavosi Komisija, priimdama skundžiamą Sprendimą, nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl pareikšto nusišalinimo (ne)priėmimo balsavo visi 25 Tarybos posėdyje dalyvavę Tarybos nariai (taip pat ir pareiškėjas), tačiau šio posėdžio vaizdo įrašas paneigia šią aplinkybę – posėdžio vaizdo įraše užfiksuotas pareiškėjo realus nusišalinimas nuo darbotvarkės 11 klausimo svarstymo ir nedalyvavimas sprendžiant savo paties nusišalinimo (ne)priėmimą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Tarybos protokole nurodyti balsavusių Tarybos narių „prieš“ ir „susilaikė“ skaičiai nesutampa su realiais, šio Tarybos posėdžio vaizdo įraše užfiksuotais, Tarybos narių balsais, t. y. pareiškėjui, nedalyvavus balsavime, dėl neaiškių priežasčių jo balsas buvo priskirtas prie balsavusių „prieš“ arba „susilaikė“ Tarybos narių. Komisija Sprendime nepašalino šių prieštaravimų tarp Tarybos protokole ir posėdžio vaizdo įraše užfiksuotų faktų. Pareiškėjo vertinimu, nors Komisija Sprendime nurodė, kad 2020 m. spalio 14 d. Tarybos posėdžio medžiaga patvirtinta, jog pareiškėjas dalyvavo sprendžiant klausimą dėl savo paties pareikšto nusišalinimo (ne)priėmimo, tačiau tokia išvada yra nepagrįsta bylos medžiaga, prieštaraujanti Tarybos 2020 m. spalio 14 d. posėdžio vaizdo įrašui, todėl Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktas turi būti panaikintas.
4. Pareiškėjas dėl Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkte nustatyto pažeidimo nurodė, kad 2020 m. birželio 4 d. vykusiame Komitetų posėdyje jis (pareiškėjas) teikė nusišalinimą nuo darbotvarkės 40 klausimo (dėl UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ 2019 m. veiklos ataskaitos) svarstymo. Iš Komitetų posėdžio 2020 m. birželio 4 d. protokolo Nr. KP-9 (toliau – ir Komitetų protokolas) matyti, kad Komitetų posėdyje dalyvavo 20 narių. Komitetų protokole užfiksuota, kad prieš svarstant 40 darbotvarkės klausimą pareiškėjas nusišalino nuo klausimo „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ 2019 metų veiklos ataskaitos“ svarstymo ir balsavimo. Nors Komitetų protokole nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl pareikštų nusišalinimų (ne)priėmimo balsavo visi 20 posėdyje dalyvavusių narių, tačiau pareiškėjas teigė jokia forma nedalyvavęs šiame balsavime. Pareiškėjas mano, kad Komitetų protokole yra padaryta akivaizdi klaida – pareiškėjui pareiškus apie nusišalinimą nuo 40 darbotvarkės klausimo ir nedalyvavus balsavime dėl išreikšto nusišalinimo (ne)priėmimo, pareiškėjo balsas dėl ydingos balsų skaičiavimo praktikos buvo priskirtas prie balsavusių „prieš“ arba „susilaikiusių“ narių. Šią prielaidą patvirtina aplinkybės, susijusios su balsavimu, užfiksuotu Tarybos 2020 m. spalio 14 d. posėdžio vaizdo įraše. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis neturi galimybių įrodinėti savo nebalsavimo dėl pareikšto nusišalinimo fakto, todėl pareiga įrodyti, kad realiai jis dalyvavo balsavime dėl savo paties pareikšto nusišalinimo (ne)priėmimo, tenka Komisijai, kuri Sprendime tik formaliai nurodė, jog vadovaujasi Komitetų protokolu, niekaip nepaneigdama pareiškėjo argumentų.
5. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad Įstatymo taikymo prasme asmuo, siekdamas suvaldyti jo tarnybinėje veikloje atsiradusią interesų konflikto situaciją, privalo veikti aktyviai, t. y. nuo nusišalinimo pareiškimo momento jokia forma nedalyvauti tolesnėse interesų konfliktą keliančio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrose. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokių veiksmų deklaruojantis asmuo privalo imtis, kai jo tarnybinėje veikloje atsiranda interesų konflikto situacija, t. y. pareiškęs nusišalinimą nuo konkretaus interesų konfliktą keliančio sprendimo svarstymo ir priėmimo procedūrų, asmuo jokia forma negali dalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Vadinasi, nuo nusišalinimo pareiškimo Tarybos ir jungtiniame Komitetų posėdžiuose momento pareiškėjas privalėjo palikti posėdžių salę, o 2020 m. birželio 4 d. Komitetų posėdžio atveju – posėdžio organizavimo ir jo srauto perdavimo sistemą, ir nedalyvauti jokiose tolesnėse procedūrose, įskaitant savo pareikšto nusišalinimo (ne)priėmimo klausimo svarstymą.
7. Atsakovas teigė, kad Sprendime nebuvo konstatuota, jog pareiškėjas Įstatymo nuostatas pažeidė balsuodamas dėl savo pareikštų nusišalinimų nuo interesų konfliktą keliančių procedūrų (ne)priėmimo. Komisija abiem atvejais sprendė, kad Tarybos narys (šiuo atveju – pareiškėjas), pareiškęs nusišalinimą, bet tęsdamas dalyvavimą posėdžiuose, kai buvo paskelbtas balsavimas dėl jo nusišalinimo (ne)priėmimo, netinkamai valdė savo tarnybinėje veikloje atsiradusią interesų konflikto situaciją ir pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
8. Atsakovo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad pareiškėjas dalyvavo balsavimo procedūrose (galbūt net ir neišreikšdamas savo pozicijos balsavimu) yra pakankama jo elgesį įvertinti kaip pažeidžiantį interesų konflikto valdymą reglamentuojančias Įstatymo nuostatas. Atsižvelgus į tai, visi pareiškėjo argumentai, kad jis nebalsavo dėl savo pareikštų nusišalinimų, todėl Įstatymo nuostatų nepažeidė, nėra reikšmingi. Atsakovas akcentavo, kad pareiškęs nusišalinimą asmuo privalo palikti vietą, kurioje svarstomas jam interesų konfliktą keliantis klausimas, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas, nes, net dalyvaudamas procedūroje ir susilaikydamas nuo balsavimo, jis gali daryti įtaką nešališkų sprendimų priėmimui.
9. Atsakovas dėl surinktų įrodymų (2020 m. spalio 14 d. ir 2020 m. birželio 4 d. posėdžių eigą fiksuojančių protokolų) vertinimo nurodė, kad jie yra svarbūs tiek, jog parodo pareiškėjo dalyvavimo, sprendžiant savo paties pareikštų nusišalinimų (ne)priėmimo klausimą, faktą, visiškai atsiribojant nuo to, ar jis (pareiškėjas) balsavo, koks buvo balsavimo rezultatas ir kaip balsai buvo skaičiuojami. Atsakovo teigimu, 2020 m. spalio 14 d. vykusio Tarybos posėdžio vaizdo įrašas, kuriuo, grįsdamas savo skundo argumentus, rėmėsi ir pats pareiškėjas, tik patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas balsavimo dėl jo pareikšto nusišalinimo (ne)priėmimo metu dalyvavo posėdyje ir, nors, pareiškėjo teigimu, jis savo pozicijos balsavimu nepateikė, tačiau pareiškėjas neatsijungė nuo posėdžio srauto perdavimo sistemos ir tęsė savo dalyvavimą. Kadangi 2020 m. birželio 4 d. Komitetų posėdžio įrašas nebuvo daromas, pareiškėjo elgesys buvo vertinas pagal Komitetų protokolo duomenis. Šiame dokumente nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų palikęs posėdžio salę ir nebalsavęs šiuo klausimu. Taigi net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas nepateikė savo pozicijos balsuodamas dėl savo pareikšto nusišalinimo (ne)priėmimo, tai nepaneigia jo dalyvavimo šioje procedūroje fakto.
10. Atsakovo teigimu, vien tik dalyvaudamas balsavimo procedūroje ir nepateikdamas savo pozicijos balsavimu, pareiškėjas galbūt suklaidino posėdžio protokolą rašantį asmenį dėl savo statuso šio posėdžio metu vykusioje balsavimo procedūroje. Jeigu tai galėjo suklaidinti protokolą rašiusį asmenį, tai galima nesunkiai numatyti, kaip tokią situaciją vertintų visuomenė ir kokia nuomonė galėtų būti susidaryta apie nešališkų ir skaidrių sprendimų Taryboje priėmimą.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. K. skundą.
12. Teismas nurodė, kad Komisija Sprendimu pareiškėją pripažino pažeidusiu Įstatymo nuostatas dėl to, kad tiek prieš 2020 m. spalio 14 d. Tarybos posėdį, tiek prieš 2020 m. birželio 4 d. Komitetų posėdį pareiškėjui pačiam pareiškus apie jo nusišalinimą nuo konkrečių klausimų svarstymo, pareiškėjas nepaliko posėdžio salės ir neatsijungė nuo posėdžio organizavimo ir jo srauto perdavimo sistemos (2020 m. birželio 4 d. posėdžio atveju), taip neįvykdydamas Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo – pareiškus nusišalinimą, jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.
13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas, Tarybos 2020 m. spalio 14 d. posėdyje pareiškęs nusišalinimą nuo 11 klausimo svarstymo, neišėjo iš salės, taip pat, dalyvaudamas 2020 m. birželio 4 d. Komitetų posėdyje ir taip pat pareiškęs nusišalinimą nuo 40 klausimo svarstymo, neatsijungė nuo posėdžio organizavimo ir jo srauto perdavimo sistemos. Teismo vertinimu, pareiškėjas, dalyvaudamas jo pareikšto prašymo apie nusišalinimą svarstymuose, pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Atsižvelgiant į tai, Komisija pareiškėjo veiksmų neteisėtumą pagrįstai vertino kaip 11 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą.
14. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas pripažintas pažeidęs Įstatymo nuostatas dėl to, jog nesilaikė Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo (asmeniui, pareiškusiam apie nusišalinimą nuo atitinkamų klausimų svarstymo, iš karto jokia forma nedalyvauti atliekant tarnybines pareigas), o ne dėl to, kad balsavo / nebalsavo dėl savo pareikštų prašymų. Šiuo aspektu pareiškėjo skunde nurodyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisakė.
15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neįrodė, jog paliko salę ar posėdžio organizavimo ir jo srauto perdavimo sistemą, svarstant jo prašymus dėl nusišalinimų, sprendė, kad Komisija tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl atmetė pareiškėjo skundą.
III.
16. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti jo skundą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Pareiškėjo teigimu, atsakovas ir teismas netinkamai aiškino ir interpretavo Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, be jokio pagrindo išplėsdami šių teisės normų ribas, taip sutapatindami „buvimą posėdyje“ su „dalyvavimu posėdyje“.
18. Pareiškėja, aptaręs Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalies, 23 straipsnio 1 dalies ir Druskininkų savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-115, 50 punkto, 102.1, 102.3 papunkčių, 109 punkto nuostatas, teigia, kad tam, jog būtų pripažinta, kad savivaldybės tarybos narys dalyvauja savivaldybės tarybos posėdyje ir atlieka tarnybines pareigas, nepakanka, jog tarybos narys tiesiog fiziškai būtų savivaldybės tarybos ar savivaldybės tarybos komiteto posėdyje. Vien tai, kad savivaldybės tarybos narys fiziškai yra savivaldybės tarybos ar komitetų posėdyje, tačiau neatlieka jokių veiksmų, kad įgyvendintų savo, kaip tarybos nario teises ar pareigas, negali būti laikoma dalyvavimu ar tuo labiau tarnybinių pareigų atlikimu, kaip tai nurodyta Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje.
19. Pareiškėjas pažymi, kad tiek Komisija, tiek teismas nepagrįstai nurodė, jog asmuo, pareiškęs apie nusišalinimą, turėtų iš karto palikti salę ar kitą vietą, nelaukiant, kokie bus balsavimo rezultatai dėl jo pareikšto prašymo. Pareiškėjo teigimu, Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis reiškia ne išėjimą iš posėdžio salės, o tarnybinių pareigų nevykdymą. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis turėtų būti suprantama ir aiškinama taip, jog pareiškęs apie nusišalinimą nuo svarstomo klausimo asmuo turėtų susilaikyti nuo tarnybinių pareigų atlikimo, t. y. susilaikyti nuo klausimų / pasisakymų / siūlymų teikimo, balsavimo sprendžiamu klausimu ar kokių nors kitų veiksmų, priskiriamų tarybos nario funkcijoms, atlikimo, ir taip jokia forma nebedalyvauti atliekant tarnybines pareigas. Priešingas Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies interpretavimas nepagrįstai išplėstų šios teisės normos turinį ir aiškinimą iki fizinio nedalyvavimo posėdyje, atribojant Įstatyme nustatytą sąsają su tarnybinių pareigų atlikimu, kuri, pareiškėjo vertinimu, turėtų būti esminė šio teisės akto kontekste.
20. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
21. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės kartoja tuos pačius argumentus ir aplinkybes, kurias buvo nurodęs Komisijai tyrimo metu ir skunde teismui. Į šiuos pareiškėjo argumentus Komisija jau buvo motyvuotai atsakiusi Sprendime, atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui. Komisija taip pat buvo pateikusi visą su ginčijama situacija susijusią medžiagą ir dokumentus, todėl Komisija, nekartodama savo jau išsakytos pozicijos ir jos nekeisdama, prašo nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą remtis šioje administracinėje byloje esančia Komisijos pozicija ir argumentais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo A. K. reikalavimas panaikinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. KS-93 „Dėl A. K.“ dalis, kuriose pareiškėjas pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, pagrįstumo ir teisėtumo.
23. Byloje nustatyta, kad Komisija Sprendimu pripažino pareiškėją pažeidus Įstatymo nuostatas dėl to, jog tiek prieš 2020 m. spalio 14 d. Tarybos posėdį, tiek prieš 2020 m. birželio 4 d. Komitetų posėdį, pareiškėjui pačiam pareiškus apie jo nusišalinimą nuo konkrečių klausimų svarstymo, pareiškėjas dalyvavo sprendžiant klausimus dėl savo pareikštų nusišalinimų (ne)priėmimo, t. y. nepaliko posėdžio salės ir neatsijungė nuo posėdžio organizavimo ir jo srauto perdavimo sistemos (2020 m. birželio 4 d. Komitetų posėdžio atveju), kai buvo vykdomas balsavimas dėl jo pareikštų nusišalinimų, todėl pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatas bei neįvykdė Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo – pareiškus nusišalinimą, jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.
24. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas pareiškėjo skundą, sutiko su Komisijos Sprendime nustatytais pažeidimais.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su Komisijos išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad asmuo, pareiškęs apie nusišalinimą, turėtų iš karto palikti posėdžio salę ar kitą vietą, nelaukiant, kokie bus balsavimo rezultatai dėl jo pareikšto nusišalinimo. Pareiškėjo teigimu, Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis turėtų būti suprantama ir aiškinama taip, jog pareiškęs apie nusišalinimą nuo svarstomo klausimo asmuo turėtų susilaikyti nuo tarnybinių pareigų atlikimo, t. y. susilaikyti nuo klausimų / pasisakymų / siūlymų teikimo, balsavimo sprendžiamu klausimu ar kokių nors kitų veiksmų, priskiriamų tarybos nario funkcijoms, atlikimo ir taip jokia forma nebedalyvauti atliekant tarnybines pareigas. Pareiškėjo vertinimu, priešingas Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatų interpretavimas nepagrįstai išplėstų šios teisės normos turinį ir aiškinimą iki fizinio nedalyvavimo posėdyje, atribojant Įstatyme nustatytą sąsają su tarnybinių pareigų atlikimu.
26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiai nuostatai užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialųjį Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).
27. Deklaruojančius asmenis Įstatymas įpareigoja nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiems asmenims Įstatymas draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).
28. Interesų konfliktą Įstatymas apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Tokį konfliktą sukelia deklaruojančiojo asmens ar jam artimų asmenų, nurodytų Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, turimi privatūs interesai – suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
29. Kilus interesų konfliktui, deklaruojantis asmuo, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.
30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, pareiga nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, neturėtų būti suprantama pernelyg siaurai, o sprendimo priėmimas neturėtų būti suprantamas tik kaip galutinio sprendimo priėmimas remiantis konkrečią sritį reguliuojančiu detaliu reglamentavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-554-602/2018). Kilus realaus ar menamo interesų konflikto situacijai itin svarbus yra paties asmens elgesys, taip pat atitinkamo subjekto informavimas apie galimą interesų konfliktą (ne galimybė įgyvendinti pareigą nusišalinti ir ne subjektyvus savo pareigų ir sprendimo reikšmingumo vertinimas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011).
31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojama tokia pozicija, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. Konfliktą kelią asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; kt.).
32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo – pareiškus nusišalinimą, jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas, aiškinimo. Bylos šalių pozicija išsiskyrė vertinant, kokius veiksmus turėjo atlikti pareiškėjas, pareiškęs apie nusišalinimą nuo konkrečių klausimų svarstymo. Komisija teigia, kad pareiškėjas, pareiškęs apie nusišalinimą, turėjo išeiti iš posėdžių salės ir atsijungti nuo posėdžio organizavimo ir jo srauto perdavimo sistemos (2020 m. birželio 4 d. Komitetų posėdžio atveju), tokiu būdu toliau nebedalyvaudamas vykstant balsavimui dėl jo pareikšto nusišalinimo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas – pareiškus nusišalinimą, jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas, neturėtų būti aiškinamas kaip fizinis nedalyvavimas posėdyje, atribojant Įstatyme nustatytą sąsają su tarnybinių pareigų atlikimu.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatyme nėra reglamentavęs, kokius konkrečius veiksmus, be to, kad „jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas“ turi atlikti deklaruojantys asmenys, pareiškę apie nusišalinimą. Komisija, vykdydama savo įgaliojimus teikti rekomendacijas dėl tarnybinės etikos politikos institucijose ir įstaigose formavimo bei įgyvendinimo, yra parengusi Rekomendacijas dėl savivaldybės mero nusišalinimo tvarkos ir savivaldybės tarybos narių nusišalinimo tvarkos (toliau – ir Rekomendacijos). Ginčui aktualių Rekomendacijų (Komisijos 2019 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. KS-268 redakcija; neteko galios 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. KS-84) 1 punkte buvo nurodyta, kad <...> tarybos nariui patekus į situaciją, kai atliekant pareigas ar vykdant pavedimą reikia priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, susijusį su savo (ar artimo asmens) privačiais interesais, prieš pradedant klausimo rengimą (aptarimą), svarstymą ar priėmimą, arba pačios minėtosios procedūros metu: informuoti atitinkamai merą ir (ar) tarybos narius arba kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą ir nurodyti jį keliančias aplinkybes (1.1 p.); asmeniškai, raštu arba žodžiu pareikšti apie nusišalinimą, nurodant konkrečias aplinkybes, keliančias interesų konfliktą (asmenų grupės nusišalinimas negali būti teikiamas) (1.2 p.); pareiškus apie nusišalinimą, nedalyvauti svarstant klausimą dėl nusišalinimo priėmimo (nepriėmimo), išeiti iš posėdžių salės (patalpos), kurioje svarstomas klausimas ir (ar) balsuojama, o jeigu pareikštasis nusišalinimas priimamas, nedalyvauti toliau svarstant interesų konfliktą keliantį klausimą ir išeiti iš posėdžio salės (patalpos) (1.3 p.). Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad nusišalinimo priėmimo (nepriėmimo) faktą pažymint protokole turi būti nurodoma, kas, dėl kokios priežasties ir nuo kokio klausimo nusišalino, kada išėjo ir kada sugrįžo į posėdžių salę. Iš esmės toks pat reglamentavimas yra nustatytas ir šiuo metu galiojančiose Rekomendacijose (patvirtintose Komisijos 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. KS-84).
34. Taigi Rekomendacijose yra detalizuotos Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, draudžiančios deklaruojančiam asmeniui dalyvauti rengiant, svarstant, ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su privačiais interesais bei įpareigojančios tokį asmenį pareikšti apie nusišalinimą ir jokią forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Rekomendacijose, kurioje įtvirtinta nusišalinimo procedūros tvarka, yra aiškiai nurodyta, kad pareiškus apie nusišalinimą – toliau nedalyvauti svarstant klausimą dėl nusišalinimo priėmimo (nepriėmimo), išeiti iš posėdžių salės (patalpos), kurioje svarstomas klausimas ir (ar) balsuojama (Rekomendacijų 1.3 p.).
35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybės tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011). Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinusi nusišalinimo prievolę, suinteresuotiems asmenims draudžia ne tik dalyvauti sprendimų priėmimo procedūrose, bet ir kitaip veikti sprendimus. Pagal administracinių teismų formuojamą praktiką, dalyvavimas posėdyje, svarstant interesų konfliktą keliantį klausimą, pažeidžia Įstatymo nuostatas net ir tada, kai asmuo nebalsuoja, pavyzdžiui, susilaiko nuo balsavimo. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje yra numatyta nusišalinimo pareiga, o ne susilaikymas nuo balsavimo. Įstatymų leidėjas nustatė, kad suinteresuoto asmens dalyvavimas svarstyme gali turėti įtakos teisingų sprendimų priėmimui. Dalyvavimas posėdyje svarstant klausimą ir nepranešimas kitiems šiame svarstyme dalyvavusiems asmenims apie esamą interesų konfliktą pažeidžia įstatymo reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad asmuo susilaikė nuo balsavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1945/2008; 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011).
36. Teisėjų kolegija, įvertinus byloje susiklosčiusią teisinę situaciją pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojančių asmenų prievolę vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, atsižvelgusi į Įstatymo 11 straipsnio nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką bei Komisijos parengtas Rekomendacijas, kuriomis įgyvendinama nusišalinimo procedūra, sprendžia, kad Komisija pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas, pareiškęs nusišalinimą nuo konkrečių klausimų svarstymo ir toliau dalyvaudamas posėdžiuose sprendžiant dėl jo pareikštų nusišalinimų, nors ir juose (posėdžiuose) nebalsuodamas, netinkamai įvykdė Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą – pareiškus nusišalinimą, jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas, nes pagal nustatytą teisinį reguliavimą nuo nusišalinimo pareiškimo momento pareiškėjas privalėjo palikti posėdžių salę (nuotolinio posėdžio atveju – posėdžio organizavimo ir jo srauto perdavimo sistemą) ir nedalyvauti jokiose tolesnėse procedūrose, įskaitant savo pareikšto nusišalinimo (ne)priėmimo klausimo svarstymą. Pareiškėjas, dalyvaudamas jo nusišalinimo prašymo svarstymo procedūroje, nors ir nebalsuodamas, gali daryti įtaką nešališkų sprendimų priėmimui, todėl siekdamas
suvaldyti savo tarnybinėje veikloje atsiradusią interesų konflikto situaciją pareiškėjas privalėjo ne tik pareikšti apie nusišalinimą, bet ir jokia forma toliau nedalyvauti ne tik interesų konfliktą sukėlusio klausimo svarstyme, bet ir nusišalinimo klausimo svarstyme.
37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dainius Raižys