Civilinė byla Nr. e2-1222-236/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00187-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemvalda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemvalda“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, nuostolių atlyginimo ir  vienašališko sutarties nutraukimo bei sprendimo įtraukti tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinimo negaliojančiais,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žemvalda“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos
34 662 Eur skolą už faktiškai atliktus rangos darbus, 166,38 Eur dydžio delspinigius,
5 808,59 Eur patirtų nuostolių (negautų pajamų), 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       2020 m. birželio 1 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, prašydama atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos vienašališką 2019 m. kovo 14 d. Melioracijos statinių remonto darbų su projektavimu sutarties Nr. B6-24(b) (toliau – Sutartis) nutraukimą ir UAB „Žemvalda“ įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinti neteisėtais. Patikslintu ieškiniu ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo priėmimo sustabdyti Šilalės rajono savivaldybės administracijos sprendimo įtraukti UAB „Žemvalda“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą vykdymą ir įpareigoti Šilalės rajono savivaldybės administraciją apie teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą. Ieškovės nuomone, jos ieškinys yra akivaizdžiai pagrįstas, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė efektyvi priemonė užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovės teigimu, tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų užtikrinta civilinės bylos šalių pusiausvyra ir proporcingumo, ekonomiškumo principų įgyvendinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi ieškovės UAB „Žemvalda“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4.       Teismas nurodė, kad, nors ieškovės patikslintas ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, tačiau ieškovė neįrodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos bei realiai galėtų užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas sprendė, kad šiuo atveju prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų iš esmės tapačias pasekmes kaip ir vieno iš patikslinto ieškinio reikalavimų patenkinimas, kas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų bei paskirties.

5.       Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė, prašydama sustabdyti informacijos apie ją, kaip nepatikimą tiekėją, skelbimą, siekia ginti savo privatų interesą. Pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, galimai nepatikimam tiekėjui būtų sudaroma galimybė nevaržomai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, sudaryti sutartis, kurios taip pat gali būti netinkamai vykdomos, o tokiu būdu galėtų kilti grėsmė ne tik perkančiųjų organizacijų tinkamam viešųjų pirkimų įvykdymui, bet ir viešojo intereso, tai yra visuomenės suinteresuotumo efektyviu ir teisės aktų reikalavimus atitinkančiu viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu, pažeidimui. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vienašalis sutarties su ieškove nutraukimas yra galiojantis, todėl abejonės dėl ieškovės galimo nepatikimumo nėra pašalintos. Teismas sprendė, kad taikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir vėliau teismui priėmus ieškovei galimai nepalankų teismo sprendimą, viešasis interesas apsaugoti perkančiąsias organizacijas nuo sutarčių sudarymo su netinkamai pirkimo sutartis vykdžiusiais tiekėjais nukentėtų, nes perkančiosios organizacijos neturėtų informacijos apie ieškovės galimą nepatikimumą, kiltų grėsmė, kad su ieškove sudarytos pirkimų sutartys galimai nebūtų tinkamai vykdomos. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju turėtų neigiamų pasekmių viešajam interesui ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtinto teisinio reguliavimo efektyvumui, todėl teismas konstatavo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jos sukeltų didesnių neigiamų pasekmių, nei jų netaikius.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ji vien dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą gali patirti nepagrįstai didelę žalą, o tai, kad ieškovė galimai patiria nuostolių dėl susiklosčiusios situacijos – paskelbto karantino, kurį galimai sustiprina atsakovės priimti sprendimai, nesudaro objektyvaus pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors ieškovei ir yra apribotos galimybės dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose, ji gali vykdyti ūkinę – komercinę veiklą ir konkuruoti privačiame sektoriuje, todėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas atitinka ekonomiškumo bei proporcingumo principus. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė, esant palankiam jos atžvilgiu sprendimui, turės teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ir taip apginti pažeistas teises.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Ieškovė UAB „Žemvalada“ pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį ir pritaikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė reali ir efektyvi priemonė, galinti užtikrinti būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės nereiškia patikslinto ieškinio vieno iš reikalavimo patenkinimo.

7.2.                      Civilinės bylos nagrinėjimas gali užtrukti, taigi gali susiklostyti situacija, kad ieškovė nepagrįstai ilgą laiką bus įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kas reiškia, kad ieškovė negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir viešųjų pirkimų pagrindu sudaryti sutartis, iš kurių gautų pajamų. Tokiu atveju, ieškovė patirtų ženklius nuostolius dėl nedalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, dėl kurių galėtų kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovės. Taigi, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės būtų negalimas, kadangi ieškovė nebeturės galimybių sudalyvauti ankstesniuose viešuosiuose pirkimuose ir galimai juos laimėti.

7.3.                      Vadovaujantis VPĮ 91 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Viešųjų pirkimų tarnybos viešai skelbiamu išaiškinimu, jeigu tiekėjas kreipiasi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, perkančioji organizacija apie teisminį ginčą informuoja Viešųjų pirkimų tarnybą ir prašo tokį tiekėją išbraukti iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo. Viešųjų pirkimų tarnyba tiekėją iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo išbraukia gavusi nurodytą informaciją. Tačiau atsakovė nesikreipė į Viešųjų pirkimų tarnybą ir neinformavo apie šios bylos nagrinėjimą.

7.4.                      Nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistas viešasis interesas, nes ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju atsakovė turėtų atlyginti visus ieškovės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirtus nuostolius. 

7.5.                      Nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai, nes apribojus ieškovės galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ji atsidurs bankroto situacijoje, bus priversta nutraukti veiklą ir atleisti darbuotojus. Viešieji pirkimai sudaro pagrindinę dalį visų ieškovės pajamų, šiuo metu įmonėje dirba 12 darbuotojų, dėl Lietuvoje paskelbto karantino ir ekonomikos recesijos bendrovės finansinė padėtis yra sudėtinga, o nebegalint dalyvauti viešuosiuose pirkimuose – ji taps kritine.

8.       Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Ieškovės reikalavimai visiškai nepagrįsti. Ieškovė pažeidė esmines Sutarties sąlygas, neįvykdė darbų pagal Sutartyje nustatytus terminus, todėl UAB „Žemvalda“ įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra būtinas ir teisėtas.

8.2.                      Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jų neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

10.       Apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

11.       Ieškovė UAB „Žemvalda“ su atskiruoju skundu pateikė naujų rašytinių įrodymų: 2019 m. įvykdytų viešųjų pirkimų sutarčių sąrašą, pelno (nuostolių) ataskaitą, užsakovų atsiliepimų kopiją.

12.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės su atskiruoju pateikti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nenustatyta, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, nes argumentai, kuriuos ieškovė siekia pagrįsti naujais įrodymais, buvo nurodyti ir pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės teikiamus naujus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti į bylą, kaip pateiktus pavėluotai.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

14.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi ginčas susijęs su viešųjų pirkimų sutarties vykdymu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atsižvelgtina ir į CPK 4237 straipsnio 1 dalį, pagal kurią viešųjų pirkimų bylose laikinąsias apsaugos priemones teismas privalo taikyti vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

15.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, todėl vertinamos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

16.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Žemvalda“ laimėjo Šilalės rajono savivaldybės administracijos paskelbtą viešąjį pirkimą ir laimėto viešojo pirkimo pagrindu ieškovė UAB „Žemvalda“ ir atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija 2019 m. kovo 14 d. sudarė Melioracijos statinių remonto darbų su projektavimu sutartį Nr. B6-24(b). Atsakovė 2020 m. kovo 19 d. raštu Nr. 133-556(5.13.) informavo ieškovę, kad vienašališkai nutraukia Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Ieškovė 2020 m. gegužės 18 d. pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti jai iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos 34 662 Eur skolą už faktiškai atliktus rangos darbus, 166,38 Eur dydžio delspinigius, 5 808,59 Eur patirtų nuostolių (negautų pajamų), 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2020 m. gegužės 22 d. iš atsakovės gavo pranešimą, kad UAB „Žemvalda“ nuo 2020 m. gegužės 21 d. yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsižvildama į šią informaciją, ieškovė 2020 m. birželio 1 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydama Šilalės rajono savivaldybės administracijos vienašališką sutarties nutraukimą ir UAB „Žemvalda“ įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinti neteisėtu.

17.       Tiekėjų įtraukimą į nepatikimų teikėjų sąrašą reglamentuoja VPĮ 91 straipsnis, kurio 1 dalies
1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, kai sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją. Tiekėjo įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą tokiu atveju yra pagrindas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktą.  

18.       VPĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir šio straipsnio
1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas: 1) jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo – nuo šio įstatymo
102 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos; 2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytu teisiniu reglamentavimu siekiama, kad, esant abejonėms dėl tiekėjo įtraukimo į Nepatikimų teikėjų sąrašą pagrindo, informacija apie tokių tiekėjų nepatikimumą nebūtų viešai skelbiama. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Viešųjų pirkimų tarnyba yra pateikusi išaiškinimą, kad tiekėjui ginčijant pirkimo sutarties nutraukimą, pirkimo vykdytojas apie teisminį ginčą informuoja tarnybą ir paprašo tokį tiekėją išbraukti iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo, jei tiekėjas jau buvo įtrauktas į šį sąrašą.  

19.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija įtraukė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl Sutarties nutraukimo, esant esminiam jos pažeidimui. Klaipėdos apygardos teisme yra priimtas ieškovės ieškinys, kuriame, nors ir nebuvo suformuluotas reikalavimas pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtų, tačiau ieškinio motyvuose buvo ginčijamas Sutarties nutraukimo pagrindas. Be to, Klaipėdos apygardos teisme yra priimtas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė, be kita ko, prašo pripažinti neteisėtu ir patį Sutarties nutraukimą, tačiau informacija apie ieškovės įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą vis dar skelbiama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

20.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018). Taigi, susidarius nagrinėjamai situacijai, kai ginčijamas atsakovės sprendimas įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą jau yra paskelbtas, o jo priėmimo pagrindas (Sutarties nutraukimas dėl esminio jos pažeidimo) yra ginčijamas teisme, t. y. abejonės dėl ieškovės (ne)patikimumo nėra pašalintos, apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtų teisiškai nepagrįsta nepašalinti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtą informaciją apie ieškovę, t. y. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo nesustabdyti Šilalės rajono savivaldybės administracijos sprendimo įtraukti UAB „Žemvalda“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą vykdymo. Ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas tokiu atveju pažeistų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje įtvirtintą laisvę užsiimti verslu. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų apsunkintos ieškovės grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį galimybės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo atveju, nes ieškovė būtų netekusi galimybių dalyvauti iki tokio sprendimo vykusiuose viešuosiuose pirkimuose.

21.       VPĮ 46 ir 91 straipsnių nuostatomis įstatymų leidėjas siekia viešojo intereso užtikrinimo – apsaugoti perkančiąsias organizacijas nuo sutarčių sudarymo su netinkamai pirkimo sutartis vykdžiusiais, todėl nepatikimais, tiekėjais. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal VPĮ
91 straipsnio 2 dalies reglamentavimą, net ir nutraukus sutartį dėl esminio pažiedimo, tačiau ginčijant tokį nutraukimą teisme, tiekėjo įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą siejamas su teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo diena, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ginčo atveju viešojo intereso nepažeistų.

22.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimą įtaką ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams, viešajam interesui bei nepagrįstai sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikyti nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės atskirasis skundas tenkintinas ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis naikintina bei klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. UAB „Žemvalda“ prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdomas Šilalės rajono savivaldybės administracijos sprendimo įtraukti uždarąją akcinę bendrovę „Žemvalda“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą vykdymas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 144 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti.

Patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemvalda“ prašymą ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Šilalės rajono savivaldybės administracijos sprendimo įtraukti uždarąją akcinę bendrovę „Žemvalda“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą vykdymą.

Nutarties nuorašą išsiųsti Viešųjų pirkimų tarnybai.

Teisėjas                                                                                   Kazys Kailiūnas