VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 9 d. 

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Santumas 1597 growth fund limited“ ir UAB „Lithuanian real estate and capital company“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Algirdo namai“, trečiasis asmuo R.M. ir

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjos prašo iškelti atsakovei bankroto bylą. Nurodo, kad bendra atsakovės skola abiem pareiškėjoms yra 38 130,23 Eur. 2023-12-04 antstolis vienai iš pareiškėjų surašė išieškojimo negalimumo aktą.

2. Trečiasis asmuo R. M.2024-01-24 pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškimu ir prašo jį atmesti.

3. Atsakovė 2024-02-01 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsakovė nesanti nemoki, o pagrindinė negalėjimo atsiskaityti su visais kreditoriais priežastis yra atsakovės vykdomos veiklos specifiškumas (nekilnojamojo turto projekto vystymas), tačiau tai nesudaro pagrindo atsakovei kelti bankroto bylą. Iš atsakovės 2022 m. finansinės atskaitomybės duomenų, pateiktų VĮ Registrų centrui, matyti, kad atsakovė iš viso turėjo 6 598 705 Eur turto (iš jo – 160 076 Eur ilgalaikio turto), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 6 450 673 Eur. Vadovaujantis 2023 m. balanso duomenimis, matyti, kad atsakovė turi iš viso 5 874 467 Eur turto (iš jo – 89 080 Eur ilgalaikio turto), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 5 158 429 Eur. Vadovaujantis 2023 m. pelno (nuostolių) atskaita, atsakovė metus baigė pelningai (turėjo 1 387 309 Eur pelną). Paaiškina, kad atsakovė nėra nemoki, o susidūrė su laikinu negalėjimu atsiskaityti su kreditoriais, nulemtu vykdomos veiklos specifiškumo bei problemomis, su kuriomis susidūrė vystydama nekilnojamojo turto projektą (atliktinų darbų vėlavimai, ginčai su rangovais, papildomo finansavimo poreikis), tačiau toks neatsiskaitymas su kreditoriais yra laikinas bei nesudaro pagrindo atsakovei kelti bankroto bylą. Atsakovė yra gyvybinga, neturi reikšmingų pradelstų įsipareigojimų, negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais yra laikinas (atsakovė deda pastangas tęsti ir vykdyti veiklą ir įsipareigojimai bus padengti, pardavus butus, esančius daugiabutyje (duomenys neskelbtini)), todėl tolesnė atsakovės veikla leis stabilizuoti bendrovės padėtį bei netgi leis uždirbti pelną. 

4. Pareiškėjos pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovės pateiktu preliminariu balansu teismas negali vadovautis ir negali pagal jį nustatyti atsakovo turto bei įsipareigojimų dydžio.

Atsisakytina iškelti bankroto bylą atsakovei. 

5. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį. 

6. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertę. 

7. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). 

8. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos stabilią finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). 

9. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, kad teisme būtų priimtas atsakovės UAB „Algirdo namai“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl spręstinas atsakovės bankroto bylos iškėlimo klausimas. 

10. Atsakovė teigia, kad yra gyvybinga, neturi reikšmingų pradelstų įsipareigojimų, negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais yra laikinas (atsakovė deda pastangas tęsti ir vykdyti veiklą ir įsipareigojimai bus padengti pardavus butus, esančius daugiabutyje (duomenys neskelbtini)), todėl tolesnė atsakovės veikla leis stabilizuoti bendrovės padėtį bei netgi leis uždirbti pelną. 

11. Atsakovė nurodo, kad pirkėjų sumokėti avansai (t. y. 3 623 702,30 Eur) pagal apskaitos taisykles (verslo apskaitos standartus) yra priskirti mokėtinoms sumoms ir įsipareigojimams (balanso 2.3. p.), tačiau avansus atsakovė pirkėjams turės grąžinti, tik jei nebus sudarytos pagrindinės pirkimo –pardavimo sutartys. Atsakovės turtą sudaro materialusis turtas, debitoriniai įsipreigojimai, o taip pat visi su vystomu projektu susiję darbai (balanso eilutė „Nebaigta produkcija ir vykdomi darbai“) bei gautinos pajamos, proporcingos daugiabučio baigtumo procentui (balanso eilutė „Ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos“). Atsakovė paaiškina, kad nors jai ir priklauso nuosavybės teise pastatas ir ji yra pastačiusi daugiabutį (duomenys neskelbtini), daugiabutis su jame esančiais butais buhalterinėje apskaitoje negali būti apskaitytas kaip atsakovės ilgalaikis turtas dėl kelių priežasčių. Pirma, daugiabutis ir jame esantys butai nėra registruoti Registrų centre atsakovės vardu. Antra, atsakovė pagal sudarytas būsimų butų pirkimo – pardavimo sutartis yra įsipareigojusi daugiabutyje esančius butus (dėl kurių yra sudarytos sutartys) registruoti pirkėjų vardu. Dėl nurodytų priežasčių buhalterinėje apskaitoje nebaigtas statyti daugiabutis su jame esančiais butais apskaitomas kaip nebaigta produkcija ir vykdomi darbai (3 053 036 Eur sudaro vykdomų darbų savikaina) bei ateinančių laikotarpių pajamos (2 300 521 Eur), kurias atsakovė gaus, kai bus sudarytos pagrindinės sutartys su tais pirkėjais, su kuriais yra pasiekti susitarimai dėl terminų statybos, apdailos ir kitiems įrengimo darbams atlikti bei butams įregistruoti pratęsimo (2023 m. balanso C eilutė).

12. Atsakovė vykdė ir tęsia ūkinę – komercinę veiklą. Įgyvendindama nekilnojamojo turto projektą „Totorių sodai“ yra pastačiusi daugiabutį (duomenys neskelbtini). Dėl šiame daugiabutyje esančių būtų bei kitų patalpų (požeminių stovėjimo aikštelių, sandėliukų) atsakovė yra sudariusi preliminariąsias / būsimų butų pirkimo – pardavimo sutartis. Su dalimi pirkėjų yra pasirašyti susitarimai dėl terminų pratęsimo arba naujos sutartys (žr. atsiliepimo priedą Nr. 8). Atsakovė yra pasirašiusi sutartį su rangovu, kuri bus pradėta vykdyti, gavus finansavimą (atsiliepimo priedas Nr. 12). Nebaigto rekonstruoti daugiabučio namo vertė 2022-12-05 buvo 6 980 000 Eur, o žemės sklypo nuomos teisių vertė – 2 000 Eur (atsiliepimo priedas Nr. 3).

13. Remiantis anksčiau suformuota praktika, faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis. Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-186-798/2021). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti išsamiai ištirti ir įvertinti į bylą pateikti duomenys, susiję su įmonės debitorių įsiskolinimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-450/2021). Taip pat laikomasi praktikos, kad vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-207-881/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-59-1120/2022). Nors įmonės (ne)mokumą visų pirma parodo finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, pagal kurį galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1716-798/2020). 

14. Teismų praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens nuosavas turtas, sprendžiant dėl juridinio asmens mokumo, neturi būti suabsoliutinamas, nes juridinis asmuo gali sėkmingai vykdyti veiklą ir kurti ekonominę naudą ar įgyvendinti kitus įstatuose apibrėžtus tikslus ir neturėdamas nuosavo materialaus turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-238-567/2022). 

15. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, nes poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis, nei siekis likviduoti tokią įmonę, ši aplinkybė nereiškia, kad gali būti atsisakoma kelti bankroto bylą ūkio subjektui, kuris akivaizdžiai nemokus ir neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020). 

16. Juridinių asmenų registre atsakovė UAB „Algirdo namai“ įregistruota 2010 m. spalio 5 d., jos veikla – nekilnojamojo turto vystymas ir pardavimas bei su šia veikla susijusių paslaugų teikimas. 

17. Iš atsakovės 2022 m. finansinės atskaitomybės duomenų, pateiktų VĮ Registrų centrui, matyti, kad atsakovė iš viso turėjo 6 598 705 Eur turto (iš jo – 160 076 Eur ilgalaikio turto), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 6 450 673 Eur. Vadovaujantis 2023 m. preliminaraus balanso duomenimis, matyti, kad atsakovė turi iš viso 5 874 467 Eur turto (iš jo – 89 080 Eur ilgalaikio turto), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 5 158 429 Eur. Vadovaujantis 2023 m. pelno (nuostolių) atskaita, atsakovė metus baigė pelningai (turėjo 1 387 309 Eur pelną). Netikėti atsakovės pateikto 2023 m. preliminaraus balanso duomenimis nėra pagrindo, ieškovai nepateikė jo suklastojimo ar neteisingumo įrodymų, o vien neigiamos nuomonės apie balansą nepakanka jo duomenims paneigti.

18. Atsakovės pateiktame kreditorių sąraše nurodyta, kad ji turi 56 kreditorius, kurių bendra reikalavimų suma yra 5 158 428,47 Eur, iš kurių 40 650,4 Eur yra skola Valstybinei mokesčių inspekcijai, 1 612,42 Eur – su darbo santykiais susiję įsipareigojimai. Atsakovė nurodė, kad turi 19 debitorių, kurių bendra skolų suma yra 500 611,71 Eur. Nuosavybės teise transporto priemonių atsakovė neturi. Atsakovė nuosavybės teise turi 810 000 Eur vidutinės rinkos vertės administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam nuo 2020 m. lapkričio 11 d. registruota sutartinė hipoteka, taip pat įkeista žemės sklypo nuomos teisė. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta, kad administracinio pastato (nebaigto rekonstruoti daugiabučio namo) vertė 2022-12-05 buvo 6 980 000 Eur, žemės sklypo nuomos teisių vertė – 2 000 Eur. 

19. Pagal antstolių informacinės sistemos registro duomenis šiuo metu vykdomos trys vykdmosios bylos dėl priverstinių išieškojimų iš atsakovės turto. Šiuo metu atsakovė neturi skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, turi tik vieną darbuotoją. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad šiuo metu teismuose nėra nagrinėjama bylų, kuriose atsakovei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai.

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 3 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą vykdo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybą. Atsakovė 2021 – 2022 m. su būsimais pirkėjais sudarė 22 preliminariąsias pirkimo – pardavimo sutartis dėl patalpų minėtame name statybos ir pardavimo, pagal kurias jai buvo sumokėta iš viso 3 623 702 Eur avansų. Šiuo metu daugiabučio gyvenamojo namo statyba jau yra beveik užbaigta. Rekonstruoto pastato (ne paties daugiabučio namo) baigtumo procentas įregistruotas kaip 100 proc. (turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 5 d. faktinis baigtumas sudarė apie 68 proc.). Atsakovė, siekdama gauti reikiamą finansavimą, nusprendė padaryti esminius nekilnojamojo turto projekto „Totorių sodas“ pakeitimus, siekdama padidinti projekto vertę. Atlikus pakeitimus, atsakovei 2023 m. rugsėjo 19 d. buvo išduotas naujas statybos leidimas (atsiliepimo priedas Nr. 6), kuriame taip pat nurodytas naujasis, 2023 m. projektas. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė tęsia ūkinę – komercinę veiklą.

21. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje yra pateiktos 2022 m. gruodžio mėnesį darytos rekonstruojamo ir naujo statomo daugiabučio nuotraukos, kurios patvirtina, kad dalis statybos darbų jau yra faktiškai atlikta. Nėra pagrindo nesiremti atsakovės pateiktais duomenimis. Taip pat iš turimų duomenų negalima daryti išvados, kad atsakovei turimo turto neužteks statybos darbams užbaigti. Tuo tarpu pagal antstolių ir teismų informacinės sistemos duomenis negalima pripažinti ir antro JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto juridinio asmens nemokumo požymio – negalėjimo laiku vykdyti turtinių prievolių. Dėl to spręstina, kad UAB „Algirdo namai“ nėra nemoki ir pagal JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktą atsisakytina atsakovei kelti bankroto bylą. Atsakovė nėra patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų vykdyti veiklos ir atsiskaityti su kreditoriais. Nemokumo bylos iškėlimas atsakovei, kuri šiuo metu yra moki ir vykdo veiklą, yra sudariusi sutartis bei papildomus susitarimus su pirkėjais dėl statomame daugiabutyje esančių butų pirkimo – pardavimo, dalis statybos darbų jau yra faktiškai atlikta, vertintinas kaip neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorių interesams, nes iš rinkos pašalinus atsakovę kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas galimai būtų minimalus. 

22. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė yra pateikusi duomenis apie turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1 056,33 Eur.

23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 98 straipsnio 1 dalis leidžia teigti, jog pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Toks advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Taigi, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, 23, 24 punktai). Atsakovė pateikė teismui teisinių paslaugų suvestinę (pažymą apie kliento apmokėtas bylinėjimosi išlaidas); PVM sąskaita faktūrą, 2023-08-07 įgaliojimą Nr. 23-05, suteikiantį teisę pasirašyti suteiktų teisinių paslaugų ataskaitas, skirtas pagrįsti klientų patirtas išlaidas. Teisinių paslaugų suvestinėje nurodyta, kad klientas nėra atsiskaitęs už suvestinėje nurodytas teisines paslaugas.

24. Išlaidų teisinei pagalbai dydis neturi būti besąlygiškai siejamas vien tik su faktiniu atsiskaitymu už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, bet turi būti siejamas su realiu šių paslaugų gavimu ir apmokėjimo už jas dydžio deklaravimu bei pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą teisę į įvardytų išlaidų atlyginimą turinčios šalies teisinės padėties pabloginimą. Teisinių paslaugų realaus suteikimo faktą ir paslaugų kainą patvirtinantys įrodymai turėtų būti pakankami. Sprendžiama, jog pagal CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išlaidų teisinei pagalbai apmokėti dydžio apibrėžtį teismas privalo paskirstyti šalių išlaidas, patirtas už teisinės pagalbos paslaugas, realiai suteiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, kai išlaidų faktą ir dydį patvirtina prie šalies prašymo priteisti išlaidas pateiktų įrodymų visuma (teisinės pagalbos teikimo sutartis, atlyginimo už atliktas teisines paslaugas dydžio paskaičiavimas ir pagrindimas (suteiktų teisinių paslaugų rūšys, teisinių paslaugų kaina pagal jų rūšis ir pan.), klientui išrašytos sąskaitos – faktūros, mokėjimo grynaisiais ir pavedimu dokumentai, paslaugas suteikusio asmens apmokėjimo fakto patvirtinimas teisme ir kt.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-196-381/2015). Atsiželgiant tai, jog atsakovės pateikti duomenys įrodo iki bylos nagrinėjo pabaigos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir į tai, kad dar nėra suėjęs galutinis atsiskaitymo terminas apmokėti 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą, konstatuotina, kad atsakovės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos (jos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų), todėl priteistinos iš pareiškėjų lygiomis dalimis po 528,16 Eur iš kiekvienos pareiškėjos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 26, 27 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

Atsisakyti iškelti atsakovei UAB „Algirdo namai“ (juridinio asmens kodas 302551507, registracijos adresas: Totorių g. 13, Vilnius) bankroto bylą. 

Priteisti atsakovei UAB „Algirdo namai“, juridinio asmens kodas 302551507, iš pareiškėjų UAB „Santumas 1597 growth fund limited“, j. a. k. 304251280, ir UAB „Lithuanian real estate and capital company“, j. a. k. 305549415, bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, po 528,16 Eur (penkis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 16 ct) iš kiekvienos pareiškįėjos.