Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6-880-373/2016
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00677-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.7.4.4; 2.7.4.5; 2.14.3
(S)

UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2016 m. rugsėjo 5 d.
Utena
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriausiant Rasai Fedinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai L. S. – K., (duomenys neskelbtini) atstovei E. Č., išnagrinėjusi L. S. – K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
nustatė:
L. S. – K. 2016-08-06, apie 13.28 val. (duomenys neskelbtini) esančios degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vairuodama jai priklausantį automobilį AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir nebus sukeltas pavojus kitų asmenų turto saugumui, neatjungė dujų kolonėlės užpylimo žarnos nuo automobilio ir ją nutraukė, apie eismo įvykį nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 222 punktų reikalavimus.
Šiais veiksmais L. S. – K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
L. S. – K. faktines įvykio aplinkybes pripažino. Ji parodė, kad užpildžiusi automobilio sistemą dujomis ir už jas sumokėjusi, išvažiavo pamiršusi atjungti nuo automobilio dujų užpylimo žarną. Važiuodama degalinės teritorija pastebėjo prie automobilio likusią žarnos dalį ir grįžo prie dujų kolonėlės. E. S., važiavęs kartu su ja, nutrauktą žarnos dalį prijungė prie likusios dalies. Ji spaudė mygtuką, kurio iškviečiamas operatorius, tačiau niekas neatėjo. Ji matė kaip po jos atvažiavęs žmogus užsipylė dujų į savo automobilį, todėl manė, kad įrenginio nesugadino ir iš degalinės išvažiavo.
L. S. – K. kaltė dėl pažeidimų įrodyta byloje surinktais įrodymais.
(duomenys neskelbtini) atstovė E. Č. parodė, kad apie tai, jog buvo nutraukta dujų užpylimo žarna pranešė po L. S. – K. dujas pylęs žmogus. Dėl nutrauktos žarnos įmonei buvo padaryta 136,25 EUR žala.
Liudytojas E. S. patvirtino pats per movą sujungęs žarną ir manęs, kad įrenginys nėra sugadintas, nes kitas klientas galėjo užpilti dujų į savo automobilį.
(duomenys neskelbtini) padaryta 136,25 EUR žala (b.l.12).
Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kaip L. S. – K. vairuojamas automobilis nuvažiuoja nuo dujų kolonėlės nuplėšdamas užpylimo žarnos dalį. Po kurio laiko ji grįžta ir E. S. prijungia nuplėštą žarnos dalį prie tos dalies, kuri liko prie kolonėlės.
Įrodymų visuma patikimai patvirtina, kad L. S. – Kaminskienė, nuvažiuodama nuo dujų užpylimo kolonėlės, nutraukė užpylimo žarną ir apie įvykį nepranešusi degalinės darbuotojams, išvažiavo. (duomenys neskelbtini) žarnos nutraukimu padaryta 136,25 EUR žala.
Pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, 2000-10-12 Nr. VIII-2043, 2 straipsnio 12 punktą eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
L. S. – K., neatjungusi dujų užpylimo žarnos nuo savo automobilio, nuvažiavo nuo kolonėlės šią žarną nutraukdama. Tokiu būdu ji dėl neatsargumo sugadino svetimą turtą, padarydama (duomenys neskelbtini) turtinę žalą. Tokie jos veiksmai pagal sukeltas pasekmes atitinka LR ATPK 127 str. 2 d. sudėtį.
Pagal KET 222 punkto reikalavimus, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
L. S. – K. pripažino, kad apie įvykį nepranešusi nei degalinės darbuotojams, nei policijai, iš įvykio vietos išvažiavo. Pagal jos elgesį akivaizdu, kad ji suprato, jog nutraukdama dujų užpylimo žarną galėjo padaryti žalos, nes spaudė operatoriaus iškvietimo mygtuką, stebėjo ar galės užsipilti dujų kitas degalinės klientas. L. S. – K., tinkamai neįsitikinusi ar nepadarė žalos, t.y. degalinės specialistui nepatikrinus dujų užpylimo įrenginio, iš įvykio vietos pasišalino. L. S. – K. žinojo, kad žarną sujungė ne atitinkamą kvalifikaciją turintis degalinės darbuotojas, o kartu su ja važiavęs E. S., kuris, kaip pripažino teisme, kvalifikacijos šiam darbui neturi. Šioje situacijoje L. S. – K. suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodama pasišalino. Tokie jos veiksmai vertinami kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, nepriklausomai nuo tikslų ir motyvų, dėl kurių ji tai padarė. L. S. – K. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d. sudėtis.
Skiriant administracines nuobaudas L. S. – K. atsižvelgiama į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimus, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Taip pat atsižvelgiama į L. S. – K. asmenybę apibūdinančius duomenis: neteista (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), nebausta administracine tvarka, dirba.
Įvertinus L. S. – K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teigiamus asmenybę apibūdinančius duomenis, tai, kad pažeidimu didelės žalos nepadaryta, jai pagal LR ATPK 127 str. 2 d. skirtina bauda mažintina nuo vidurkio iki minimumo (LR ATPK 302 str.).
Sprendžiant dėl jos atsakomybės pagal LR ATPK 130 str. 1 d., atsižvelgiama į tai, kad pažeidimu didelės žalos nepadaryta, į teigiamus pažeidėjos asmenybę apibūdinančius duomenis, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos, vertinant šią konkrečią situaciją, yra aiškiai per griežtos ir neproporcingos padarytam pažeidimui. Pažeidėja, pasitraukdama iš eismo įvykio vietos, nesutrukdė policijai išaiškinti jo aplinkybių, pažeidimo padarymą iš esmės lėmė tai, kad ji netinkamai vertino susidariusią situaciją.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
L. S. – K. administracine tvarka nebausta ir tai rodo, kad jai nebūdinga daryti teisės pažeidimus. Šis jos padarytas pažeidimas vertinamas kaip atsitiktinis. Todėl jos padaryto pažeidimo ir jos asmenybės pavojingumas neatitinka ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytų nuobaudų griežtumo ir dydžio, o šių nuobaudų skyrimas visa apimtimi prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Šioje situacijoje visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir taikant LR ATPK 301 str. jai paskyrus mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali bei neskiriant papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tai atitiktų proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikoma tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-54-648/2016).
L. S. – K. įpareigotina atlyginti turtinį nuostolį, kuris pagrįstas byloje esančiais įrodymais ir kurį pažeidėja pripažino.
CD diskas paliktinas saugoti byloje.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ATPK 302 str., 224 str., 269 str., 287 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
L. S. – K. paskirti administracines nuobaudas:
- pagal LR ATPK 127 str. 2 d. - 30 EUR baudą;
- pagal LR ATPK 130 str. 1 d., remiantis LR ATPK 301 str., 200 EUR baudą.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti ir L. S. - Kaminskienei paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 200 EUR baudą.
Įpareigoti L. S. – K. atlyginti 136,25 EUR turtinį nuostolį (duomenys neskelbtini) per du mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos.
CD diską palikti saugoti byloje.
L. S. – K. baudą per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundą nepatenkinimo dienos privalo sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK): (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d. po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.
Teisėja Laima Dumskienė