Civilinė byla Nr. 2S-1437-585/2013
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05725-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija: 129.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. spalio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės D. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys - biudžetinės įstaigos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė L. K., biudžetinė įstaiga Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir biudžetinė įstaiga Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyba,
n u s t a t ė:
antstolė D. M. (toliau – antstolė) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama skirti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei L. K. (toliau – skolininkė) iki 1 000,00 Lt baudą išieškotojo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje (toliau – Vyriausybės atstovas) naudai už kiekvieną vykdomojo dokumento nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. (teismo posėdžio metu antstolės atstovas patikslino, kad skirtina 150,00 Lt už kiekvieną nevykdymo dieną dydžio bauda (tomas II, b.l. 8)). Nurodė, kad skolininkė nevykdo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. išduoto vykdomojo dokumento Nr. I-3169-426/2010 dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti gatvių pavadinimų lenteles Vilniaus rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini) gatvėje į atitinkančias Valstybinės kalbos įstatymo bei Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, pakeitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395, reikalavimus, t. y. tokias, kuriose gatvių pavadinimai būtų nurodyti valstybine (lietuvių) kalba. Antstolė 2011 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą dėl baudos skyrimo skolininkei ir Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi paskyrė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei 500,00 Lt baudą. Antstolė 2013 m. vasario 13 d. nustatė, kad teismo sprendimas neįvykdytas, todėl surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktą. Kadangi ankščiau skirta 500,00 Lt dydžio bauda skolininkei teigiamo poveikio nepadarė, prašė skirti didesnę baudą, kuri nepaliktų pasirinkimo galimybės verčiau sumokėti baudą, negu įvykdyti teismo sprendimą. Baudos skaičiavimo terminas - nuo 2011 m. rugsėjo 21 d.
Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovas nurodė, jog sutinka su pareiškimu skirti skolininkei maksimalią 1 000,00 Lt dydžio baudą už kiekvieną Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. išduoto vykdomojo dokumento Nr. I-3196-426/2010 nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2011 m. rugsėjo 21 d., Vyriausybės atstovo naudai (teismo posėdžio metu Vyriausybės atstovas patikslino, kad skirtina 100,00 Lt už kiekvieną nevykdymo dieną dydžio bauda (tomas II, b.l. 9)).
Atsiliepime į pareiškimą suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – Vilniaus rajono savivaldybė) ir skolininkė su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad prašomo skirti dydžio bauda būtų neadekvati ir neteisinga, pareiškimo tenkinimas nesukeltų realių teisinių pasekmių, t. y. paskyrus baudą vykdomasis dokumentas negalėtų būti įvykdytas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 1395 nuo 2011 m. sausio 1 d. neteko galios. Nuo 2011 m. sausio 30 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtintas „Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas) nustato kitokį gatvių pavadinimų nurodymą – ne ant pastatų tvirtinamomis lentelėmis, o gatvės pradžios, pabaigos ir posūkio taškuose kelio informaciniais ženklais „Gatvės pavadinimas“ (Aprašo 25 punktas). Vilniaus rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą ir turimus finansinius išteklius, palaipsniui diegia gatvių pavadinimų ženklinimą kelio informaciniais ženklais. Ribotas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos specialistų skaičius ir lėšų stygius yra objektyvi kliūtis greitam Aprašo 25 punkto įgyvendinimui. Apraše nėra aptarta, kaip gatvių pavadinimų lentelės, atsiradusios iki Aprašo įsigaliojimo, turi būti keičiamos, kas ir kokių veiksmų gali imtis keičiant gatvių pavadinimų lenteles, nepažeidžiant įstatymų ir konstitucinės nuosavybės teisės apsaugos garantijos. Antstolė nesiėmė jokių priemonių, kad teismo sprendimas būtų greičiau ir realiai įvykdytas. 2011 m. rugpjūčio 11 d. vykdomajame rašte Nr. I-3169-426/2010 nurodytas veiksmas nėra tas veiksmas, kurį gali atlikti tik pats skolininkas, jį galėjo atlikti pati antstolė. Dalis gyvenamųjų namų savininkų atsisakė keisti gatvių pavadinimų lenteles, reikalavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojus pasitraukti iš jų namų valdų. Savivaldybės administracijos direktoriui teisės aktai nesuteikia teisės patraukti administracinėn atsakomybėn asmenis už nevalstybinės kalbos vartojimą. Nei savivaldybės administracija, nei jos struktūriniai padaliniai niekada nekabino gatvių pavadinimų lentelių ne valstybine kalba – tai yra privačių asmenų iniciatyvos; nuėmus ginčo lenteles, gyventojai vėl pradeda jas kabinti ir tokių lentelių (ne valstybine kalba) atsiranda dar daugiau negu jų buvo prieš nuėmimą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi antstolės pareiškimo netenkino.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-3169-426/2010, nusprendė iš dalies tenkinti Vyriausybės atstovo prašymą ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti gatvių pavadinimų lenteles Vilniaus rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini) gatvėje į atitinkančias Valstybinės kalbos įstatymo bei Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, pakeitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395, reikalavimus, t. y. tokias, kuriose gatvių pavadinimai būtų nurodyti valstybine (lietuvių) kalba. Įsiteisėjus nurodytam teismo sprendimui, išduotas 2011 m. rugpjūčio 11 d. vykdomasis raštas, kuriame nurodytas išieškotojas Vyriausybės atstovas skolininkas – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-18413-790/2011, nutarė iš dalies tenkinti antstolės pareiškimą ir skirti skolininkei 500,00 Lt baudą išieškotojo Vyriausybės atstovo naudai už Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. išduoto vykdomojo dokumento nevykdymą. Antstolė 2013 m. vasario 13 d. surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. išduotas vykdomasis dokumentas neįvykdytas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Todėl teismas atmetė suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės argumentus, kuriais apeliuojama į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo priėmimo metu ar vykdomojo dokumento išdavimo metu galiojusių CPK nuostatų taikymą nagrinėjamoje byloje. Teismo vertinimu, aplinkybė, ar teismo nustatytą įpareigojimą gali atlikti tik pats skolininkas, t. y. savivaldybės administracijos direktorius, turi esminę teisinę reikšmę, nes nuo jos priklauso galimybė spręsti dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, t. y., jeigu aptariamus veiksmus (teismo įpareigojimą) gali atlikti ne vien tik pats skolininkas (CPK 771 straipsnio 5 dalis), tai antstolio surašytas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą (CPK 771 straipsnio 3 dalis), t. y. tokiais atvejais nesprendžiama dėl (dar vienos) baudos skolininkui skyrimo ir CPK 771 straipsnio 5 dalis netaikoma. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 27 punkte įtvirtinta savarankiškoji savivaldybės funkcija – pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2387 redakcija), teismo vertinimu, apima būtent gatvių pavadinimų ir (arba) adresų suteikimą, keitimą ar panaikinimą, tačiau tokia įstatyme įtvirtinta funkcija negali būti tapatinama su faktinio pobūdžio veiksmais – lentelių iškabinimu, pakeitimu ar nuėmimu (iškabinant, pakeičiant ar nuimant lenteles, gatvėms nesuteikiama naujų, nekeičiami ar nenaikinami suteikti pavadinimai). Nors gatvių ir (arba) adresų ženklinimą pavesta organizuoti savivaldybės vykdomajai institucijai, kuri ir atsakinga už gatvių ženklinimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395 patvirtintų Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių (toliau – Taisyklės) 27 punktas; Aprašo 29 punktas), tačiau iš suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pateiktų įrodymų matyti, kad lentelių gamybą (pagal seniūnų užsakymus) faktiškai vykdė privačios įmonės, sudariusios atitinkamus susitarimus su seniūnijomis. Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas padarė išvadą, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punkte įtvirtinta savivaldybės savarankiškoji funkcija (gatvių pavadinimų ar adresų suteikimas, keitimas, ar panaikinimas) neužkerta ir nepaneigia kitų asmenų galimybės, susiklosčius tam tikrai situacijai (pavyzdžiui, savivaldybei geruoju nevykdant teismo sprendimo, įpareigojančio pakeisti konkrečias gatvių pavadinimų lenteles), šiuos faktinio pobūdžio veiksmus atlikti CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ nustatyta tvarka, pavyzdžiui, CPK 771 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka kreipiantis į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Teismas sprendė, jog byloje nepateikta duomenų, leidžiančių manyti, jog teismo nustatyto įpareigojimo įvykdymas (t. y. lentelių pakeitimas) galėtų būti susijęs išimtinai su skolininko asmeniu, skolininko pareigomis (teisiniu statusu), kvalifikacija ar pan.; taip pat nepateikta duomenų, kad lentelių užsakymas, gamyba, pirkimas būtų vykdomi pagal specifines (pavyzdžiui, viešųjų pirkimų) procedūras. Nepasinaudojus CPK 771 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, teismas (remdamasis šioje nutartyje jau nurodytais motyvais) neturi pagrindo konstatuoti, kad sprendimą įvykdyti gali tiktai pats skolininkas ir (arba) kad sprendimo vykdymo tvarka negali būti dėl objektyvių teisinio pobūdžio priežasčių keičiama. Teismo vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje pasinaudoti CPK 771 straipsnio 3 dalies nuostata reikalinga dar ir dėl tos priežasties, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui, ne visose gatvėse turi būti pakeičiamos (nuimamos „senos“ ir pritvirtinamos „naujos“) lentelės – tam tikrais atvejais pakaktų vien tik nuimti reikalavimų neatitinkančias lenteles ir pastatyti atitinkamus informacinius kelio ženklus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolės pateikti įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24d. sprendimas iki šiol neįvykdytas. Suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir administracijos direktorė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad aptariamas teismo sprendimas įvykdytas ar, kad teismo sprendimą imtasi realiai vykdyti. Teismas suinteresuotų asmenų pateiktus įrodymus ir teiktus paaiškinimus vertino kaip akivaizdžiai nepakankamus. Teismo vertinimu, antstolė įrodė faktinius pagrindus skirti skolininkei baudą, taip pat pagrindus skirti gerokai didesnę baudą, negu baudos tikslų nepasiekusi jau paskirta vienkartinė 500,00 Lt dydžio bauda. Teismas, konstatavęs įrodytus faktinius pagrindus skirti baudą, tačiau baudos skyrimui nenustatęs teisinių prielaidų pareiškimo netenkino.
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad antstolė įrodė faktinius pagrindus skirti skolininkei baudą. Teismas neteisingai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo skirti skolininkei daugiau negu vieną baudą. CPK 771 straipsnio 3 dalies nuostatos negali būti aiškinamos kaip įpareigojančios antstolį ar kitas bylos šalis kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Šioje byloje teismo sprendimo nevykdymas yra susijęs su sąmoningu skolininko neveikimu ir nenoru prisiimti atsakomybę gatvių lentelių keitimą, o ne su objektyviomis kliūtimis įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Skolininkė nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pakeista teismo sprendimo vykdymo tvarka.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą antstolė nepateikė.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono savivaldybė ir skolininkė prašė skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus bei tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nepaisant to, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimas, kuriame nėra nurodytos jo nevykdymo pasekmės, pagal galimybes buvo įvykdytas, antstolė surašė sprendimo neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą CPK 771 straipsnio pagrindu. Iš vykdomojo rašto matyti, kad jame nurodytas veiksmas yra faktinio pobūdžio veiksmas, jis nėra asmeninio pobūdžio, dėl to šio teismo sprendimo neįvykdžius įpareigotam asmeniui, išieškotojas pats gali jį atlikti. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius niekada pats minėto veiksmo – lentelių gamybos ir kt., neatlikinėjo, tai vykdė privačios įmonės. Antstolė teismo sprendimo neįvykdymo aktą privalėjo perduoti sprendimą priėmusiam Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kaip tai įsakmiai numatyta CPK 771 straipsnyje.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta skirti baudą skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu kartu patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (duomenys neskelbtini) 338 straipsniai).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
Įsiteisėję teismo sprendimas įgyja res judicata galią, yra privalomas visiems asmenims (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis) ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teisinė valstybė grindžiama visuotiniu įstatymų privalomumu, įstatymuose nustatytos teisinės tvarkos įgyvendinimas inter alia užtikrinamas per valstybės įgaliotų subjektų, turinčių valdingus įgalinimus kitų asmenų atžvilgiu, veiklą.
Teismų sprendimų pagrindu išduotų vykdomųjų raštų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis. Vykdymo procese antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Skolininkas, t.y. asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus (CPK 642 straipsnis), vykdymo proceso metu turi procesinių pareigų – privalo domėtis vykdymo eiga, nekliudyti antstoliui, vykdyti kitas proceso įstatyme numatytas pareigas (CPK 644 straipsnis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemonę –baudą.
Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytas taisykles. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės, t.y. jeigu teismas priėmė sprendimą tik dėl vieno atsakovo (skolininko), tai negalima pakeisti sprendimo vykdymo tvarką taip, kad jis sukeltų pareigų ir kitam asmeniui (išskyrus atsakovo (skolininko) teisių perėmėjus).
Jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, kaip yra nagrinėjamos bylos atveju, turi būti taikomos CPK 771 straipsnio 5 dalies taisyklės, t.y. teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti 1 000,00 Lt baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Teismo sprendimo, kuriuo skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio. Tai reiškia, kad pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol sprendimas yra neįvykdytas, todėl šį faktą teismas turi aiškintis kiekvienu atveju gavęs antstolio prašymą dėl baudos taikymo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatytas baudos paskyrimas be baudinio pobūdžio procesinės teisinės sankcijos funkcijos taip pat atlieka ir kompensacinę funkciją, t.y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatindama skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos A. T. 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje dalyvaujantys asmenys atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nekvestionavo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimas iki šiol neįvykdytas, suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir skolininkė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas įvykdytas ar, kad teismo sprendimą imtasi realiai vykdyti. Teismas, nustatęs, jog egzistuoja pagrindas skirti skolininkei baudą, antstolės pareiškimo netenkino motyvuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. išduotame vykdomajame dokumente Nr. I-3169-426/2010 nurodytus faktinio pobūdžio veiksmus gali atlikti ir kiti asmenys, teismo nustatyto įpareigojimo įvykdymas nėra išimtinai susijęs su skolininko asmeniu, todėl nepasinaudojus CPK 771 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, negalima konstatuoti, kad sprendimą gali įvykdyti tiktai pati skolininkė arba, kad sprendimo vykdymo tvarka negali būti keičiama. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal CPK 771 straipsnio 3 dalį surašytą aktą antstolė turėjo perduoti priėmusiam sprendimą teismui išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytas taisykles.
Bylos medžiaga tvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-3169-426/2010, rezoliucinėje dalyje ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. išduotame vykdomajame dokumente Nr. I-3169-426/2010 per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti gatvių pavadinimų lenteles Vilniaus rajono savivaldybėje P. P. gatvėje, M. J., Paberžės, Mokyklos, Naujojoje, Kooperatyvinėje, Algirdo ir Vilniaus gatvėse, S. K. ir Vilniaus gatvėse, A. N. gatvėje, N. Š. ir Kardinolo H. R. G. gatvėse, Buivydžiuose Šv. Jurgio ir Bažnyčios gatvėse, M. L., Mokyklos, Linksmojoje, Naujojoje, Sodų, Baltarusijos ir Medaus gatvėse, L. L. gatvėje į <...> tokias, kuriose gatvių pavadinimai būtų nurodyti valstybine (lietuvių) kalba, įpareigotas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius. Taigi, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu konstatavus, jog pareiga vykdyti Vyriausybės atstovo 2010 m. liepos 7 d. reikalavimą Nr. 1R-22 bei pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės gatvių pavadinimų lenteles priklauso Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui, ši teismo išvada negali būti kvestionuojama, jos nepaneigia ir šiuo metu galiojančio Aprašo nuostatos, pagal kurio 29 punktą, savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja lentelių, pavadinimų lentelių, informacinių ženklų pritvirtinimą, užrašų užrašymą, jų priežiūrą ir keitimą.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus Vilniaus rajono savivaldybės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus, jog išieškotojas pats gali atlikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. išduotame vykdomajame dokumente Nr. I-3169-426/2010 nurodytus veiksmus, todėl antstolė privalėjo perduoti aktą priėmusiam sprendimą teismui išspręsti vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, numatyti (duomenys neskelbtini) straipsnyje, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio taisykles, o tai reiškia, kad sprendimą priėmęs teismas toje pačioje byloje priima nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos A. T. 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2010). Kreipdamasi į teismą CPK 771 straipsnio 3 dalies pagrindu, antstolis turi įvertinti, ar vykdymo tvarkos pakeitimas pagal faktines aplinkybes yra galimas. Nagrinėjamu atveju įvertinusi vykdomajame dokumente nurodytos pareigos pobūdį, antstolė tokios išvados nepriėjo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje numatyta savarankiškoji savivaldybės funkcija - pavadinimų suteikimas gatvėms, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, negali būti tapatinama su faktinio pobūdžio veiksmais – gatvės pavadinimų lentelių pakeitimu ar nuėmimu, nepagrindė, kad Vyriausybės atstovas, prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, turėtų teisės aktuose įtvirtintus įgaliojimus atlikti savivaldybių įstatymų ar Vyriausybės sprendimų nesilaikymo padarinių, šiuo atveju – Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ne valstybine kalba pateiktų gatvių pavadinimų, šalinimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismui pateiktas pareiškimas skirti baudą dėl konkretaus teismo sprendimo, įpareigojančio atsakovą atlikti konkrečius veiksmus, kuriuos atlikti gali tik jis pats. Antstolė pateikė įrodymus, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytoje teritorijoje greta valstybine kalba esančio gatvės pavadinimo yra iškabintas gatvės pavadinimas ne valstybine, t.y. lenkų, kalba (tomas I, b.l. 7-9). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimas iki šiol neįvykdytas, suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir administracijos direktorė nepateikė įrodymų, jog teismo sprendimas įvykdytas ar, kad teismo sprendimą imtasi realiai vykdyti ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju skolininkei turėtų būti skirta gerokai didesnė, negu baudos tikslų nepasiekusi jau paskirta 500,00 Lt dydžio bauda.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-3169-426/2010, rezoliucinėje dalyje nurodytas įpareigojimas pakeisti gatvių pavadinimų lenteles į atitinkančias ne tik Valstybinės kalbos įstatymo, bet ir Taisyklių reikalavimus, kurios yra netekusios galios, o nuo 2011 m. sausio 30 d. galioja Aprašas, numatantis nurodyti gatvių pavadinimus ne ant pastatų tvirtinamomis lentelėmis, o informaciniais ženklais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja objektyvios ir nuo skolininkės valios nepriklausančios priežastys, kliudančios įvykdyti teismo sprendimą, ir neatleidžiančia skolininkės nuo pareigos vykdyti teismo sprendime nurodytus įpareigojimus, juo labiau, kad skolininkė nesiėmė iniciatyvos kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo išaiškinimo ir (ar) dėl sprendimo vykdymo modifikavimo.
Antstolė prašė skirti maksimalią baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai, skaičiuojant nuo 2011 m. rugsėjo 21 d., motyvuodama tuo, kad ankščiau skirta bauda teigiamo elgesio skolininkės elgesiui nepadarė. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Lietko“ duomenimis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei tenkino iš dalies ir skyrė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei 500,00 Lt baudą išieškotojo Vyriausybės atstovo naudai už Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 išduoto vykdomojo dokumento Nr. I-3169-426/2010 nevykdymą (tomas I, b.l. 70-73). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis palikta nepakeista.
Teismas, parinkdamas baudos dydį, nėra saistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais, tačiau kiekvienu atveju privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis) ir nustatydamas skirtinos baudos dydį atsižvelgtų į tai, kad ji nebūtų per didelė, tačiau svarbu, kad bauda atliktų drausminamąją ir skatinamąją funkcijas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, teismo sprendimo nevykdymo trukmę, taip pat tai, kad praėjo ilgas laiko tarpas nuo pirmos baudos skolininkei skyrimo iki antstolio pakartotinio akto dėl sprendimo nevykdymo surašymo, o tuo sudarytos sąlygos susikaupti neproporcingai didelei baudai, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais konstatuoja, kad L. K. skirtina bauda ne už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo Vyriausybės atstovo naudai, o konkreti baudos suma – 2 000,00 Lt. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra pakankama paskata skolininkei įvykdyti prievolę.
Remiantis aukščiau išdėstytu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendimo, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo netinkamo aiškinimo ir taikymo, klausimas išspręstinas iš esmės, antstolio pareiškimą tenkinant ir skiriant skolininkei 2 000,00 Lt baudą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r ė :
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Pareiškėjos antstolės D. M. pareiškimą iš dalies patenkinti.
Skirti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą išieškotojo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje (juridinio asmens kodas 188742632, Gedimino pr. 60, Vilnius) naudai už Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. išduoto vykdomojo dokumento Nr. I-3169-426/2010 neįvykdymą.
Kitą pareiškimo dalį atmesti.
Teisėja Loreta Lipnickienė