Civilinė byla Nr. 2SA-116-431/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07286-2012-4                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21

(S)

                                       VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Virginijos Meškauskienės  atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Bennet distributors“, R.D., J.D. dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :   

I.Ginčo esmė

Antstolė kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti vykdymo procese pradinį skolininką K.D. individualią įmonę į J. D. D. ir R. D.

Nurodė, kad ji vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-01-16 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš K.D. IĮ išieškotojo UAB ,,Bennet distributors“ naudai. Skolininko K.D. IĮ vardu registruotino turto nenustatyta. Vadovaujantis CPK 673 str., jei individuali įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į savininko turtą. K.D. IĮ savininkas K.D. (duomenys neskelbtini) mirė. Po K. D. mirties jo turtą, o taip pat ir skolas, paveldėjo įstatyminiai įpėdiniai J. D.D. ir R. D.

                              II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi antstolės  prašymo  netenkino.

Teismas konstatavo, kad  skolininkas pagal vykdomąjį dokumentą yra K.D. individuali įmonė, o ne K. D. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, todėl jos savininkas yra subsidiariai atsakingas už įmonės skolas. Todėl vykdymo procese antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, nustatęs, kad įmonės lėšų nepakanka išieškomoms sumoms padengti, turi teisę nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą. Tačiau antstolės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti skolininką K.D. IĮ į jos savininko K. D. įpėdinius, kadangi pagal vykdomąjį dokumentą skolininkas yra ne K. D., o K.D. individuali įmonė. Teismo teigimu, nagrinėjamu atveju pagrindo pakeisti veikiantį juridinį asmenį K.D. individualią įmonę, nėra, todėl antstolės prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese netenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu antstolė V.M. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu - paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimuose, išduotose po K.D. mirties, nenurodyta kas ir kokius santykiu paveldėjo K.D. IĮ, tačiau materialinės teisės normos įtvirtina įstatyminį sutuoktinių teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Teigia, kad pagal bylos duomenis K.D. ir J.D. santuokos metu yra įsteigę K.D. IĮ. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad K.D. IĮ įregistruotos santuokos metu, vadovu 1999-10-15 išrinktas ir iki šiol vadovauja įmonei R.D., kuris yra įstatyminis K.D. IĮ savininko K.D. ¾ dalies turto paveldėtojas. Apeliantės nuomone, nustačius įstatyminius skolininko turto įpėdinius, kurie kartu yra ir jo turtinių teisių bei pareigų perėmėjai, siekiant užtikrinti išieškotojo interesus, būtina pakeisti skolininką vykdymo procese.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Bennet Distributors“ sutinka su antstolės atskiruoju skundu ir prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-29 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas  netinkamai įvertino aplinkybes, netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias skolininko pakeitimą vykdymo procese, todėl skundžiama nutartis naikinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės.

Vykdomosios bylos duomenimis antstolės kontoroje buvo priimtas vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-01-16 vykdomasis raštas Nr. 2-1536-392-2006, dėl 1109,14 Lt skolos  ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko K.D. IĮ, išieškotojo UAB „Benntet distributors“ naudai. K.D. mirė. Po K.D. mirties turtą, o su juo ir skolas paveldėjo įstatyminiai įpėdiniai J.D. ir R.D. Antstolė V.Meškauskienė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama pakeisti skolininką K.D. IĮ savininką K.D. į J.D.D. ir R.D.

Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis. Šalį jos procesiniu teisių perėmėju rašytinio proceso tvarka pakeičia teismas, nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjas pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 1, 3 dalys). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Perimdamas materialiąsias subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti, taip pat pareigą atsakyti pagal tenkančias prievoles. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, atnaujinant procesą, taip pat vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Įstojusiam vietoj buvusios šalies į procesą asmeniui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, procesinį teisių perėmėją saisto priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis).

Šalies pakeitimą jos teisių perėmėju vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnio normos. Pagal šias nuostatas vykdymo procese išieškotojas arba skolininkas pakeičiamas jo teisių perėmėju antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu, pateiktu pirmosios instancijos teismui, kuriame buvo išnagrinėta byla.

Pažymėtina, jog pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį K.D. IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, todėl, jei įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako ir jos dalyviai savo turtu. Todėl CPK 673 str. yra įtvirtinta teisė, leidžianti antstoliui išieškojimą nukreipti į savininko turtą, jeigu pati individuali įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti.

Nagrinėjamu atveju remiantis vykdomosios bylos medžiaga matyti, kad K.D. IĮ neturi turto ir piniginių lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, o įmonės savininkas K.D. (duomenys neskelbtini) mirė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad K.D. IĮ vadovu 1999-10-15 buvo paskirtas R.D., kuris vadovauja šiai įmonei iki šiol. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išieškotojui UAB „Bennet Distributors“ priteisė skolą iš K.D. IĮ 2006 metais, t.y. jau po K.D. mirties ir jau po to, kai buvo priimtas palikimas. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, šie duomenys suponuoja išvadą, kad po K.D. IĮ savininko mirties, individuali įmonė buvo veikiantis juridinis asmuo, kurį faktiškai valdė R.D.

Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimuose, išduotose po K.D. mirties, nenurodyta kas ir kokiu santykiu paveldėjo K.D. IĮ, tačiau materialinės teisės normos įtvirtina įstatyminį sutuoktinių teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t.y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąją jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 str. 2 d.). Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 str.). Toks šių prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus, drausmina bendraturčius sutuoktinius: turtą jie turi valdyti protingai, o prievoles vykdyti sąžiningai. Tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007). Pagal bylos duomenis K.D. ir J.D.D. santuokos metu yra įsteigę individualią įmonę K.D. IĮ. Byloje duomenų apie tai, kad sutuoktinių turto – individualios įmonės – bendrumo prezumpcija paneigta, nėra.

Išdėstytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai įvertinęs faktines aplinkybes ir klaidingai taikęs materialiosios teisės normas, nepagrįstai atmetė antstolio prašymą pakeisti vykdymo procese skolininką. Dėl minėto skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CK 337 str. 1 d. 2 d.) – antstolės prašymas pakeisti skolininką K.D. IĮ į skolininko savininko įpėdinius J.D.D. ir R.D. tenkintinas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011- 11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti skolininką K.D. individualią įmonę  į skolininko savininko įpėdinius J.D. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Teisėja                                                                                                Laima Gerasičkinienė