Civilinė byla Nr. e2A-164-657/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14178-2018-2

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.4.2.4.3.; 2.6.16.8.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.;

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. apeliacinį skundą dėl Kauno  apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2232-451/2019 pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalines žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „TC investicija“ dėl administracinių aktų panaikinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. T. kreipėsi į teismą ir galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė:

1)                      atnaujinti praleistus ieškinio senaties terminą ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. A-4109 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 8VĮ-650-(14.8.2);

2)                      panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. A-4109 Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo;

3)                      panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 8VĮ-650-(14.8.2);

4)                      pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2018 m. birželio 19 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 8SŽN-216-(14.8.49.), sudarytą tarp Lietuvos valstybės ir UAB „TC Investicija“;

5)                      priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ji yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į T. M. priklausiusią žemę, esančią (duomenys neskelbtini) mieste. Ieškovė daugelį metų prašo grąžinti žemę natūra, tačiau visas žemės sklypas iki šiol nėra grąžintas. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakoves Kauno miesto savivaldybės administraciją, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydama atlikti žemės naudojimo patikrinimą natūroje ir įsitikinti, jog ant T. M. priklausiusios žemės stovintis pastatas 2F1g yra visiškai nenaudojamas, bei pradėti rengti žemės sklypo planą, pagal kurį būtų suformuotas žemės sklypas atkurti nuosavybės teises į T. M. nacionalizuotą žemę. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija informavo, kad laisvos žemės prie pastato 1F1g (buvęs pažymėjimas plane 2F1g), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas(duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nėra. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į atitinkamą prašymą atsakymo nėra pateikusi. Ieškovė išsiaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. A-4109 Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo buvo patvirtintas apie 3005 kv. m žemės sklypo prie pastato (2F1g) (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos suformavo 0,3005 ha ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. birželio 19 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 8SŽN-216-(14.8.49.) išnuomojo atsakovei UAB „TC investicija“. Nuomos sutartis ir įsakymas dėl žemės sklypo suformavimo pažeidžia ieškovės teises, nes užkerta galimybę susigrąžinti žemę natūra. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė suformuodama žemės sklypą nenaudojamam pastatui, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išnuomodama žemės sklypą pažeidė valstybinės žemės nuomą reglamentuojančius teisės aktus.    

3.       Atsakovams paprašius taikyti termino praleidimo procesines pasekmes, ieškovė prašė atnaujinti terminą minėtam įsakymui ginčyti. Ieškovė praleido terminą ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymą dėl to, jog jai nebuvo žinoma apie šio įsakymo priėmimą bei patį projekto rengimo procesą.

4.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

5.       Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių pagrindžiančių duomenų, kad pastatas būtų nenaudojamas, neeksploatuojamas, būtų buvęs pažeistas ar atsakovė UAB „TC investicija“ būtų neketinusi jo eksploatuoti pagal paskirtį, dėl ko Tarnyba negalėtų sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad Kauno miesto skyrius, 2018 m. birželio 19 d. sudarydamas valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-216-(14.8.49.), pažeidė teisės aktus. Ieškovė net neįrodinėjo, kad pastatą dengiantys skardos lapai yra nusukti. Nėra pagrindo laikyti, kad sudarius valstybinę žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka, po dviejų mėnesių būtų galima kreiptis į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, nes nuomininkas netinkamai vykdo nuomos sąlygas. Po valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo nuomininkas remontuoja, prižiūri bei eksploatuoja pastatą, todėl ieškovės siekis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 8VĮ-650-( 14.8.2.) pripažinti pažeidžiančiu teisės aktus turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas.

6.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei taikyti ieškinio senatį.

7.       Nurodė, kad teismo sprendimas panaikinti administracinį sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (šiuo metu –(duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, neapgintų ieškovės teisių dėl suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo kontekste, kadangi net ir panaikinus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. A-4109 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas - (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – KMSA), liktų galioti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas, kurio pagrindu žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypas prie statinio (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas statiniui eksploatuoti, vadinasi, pagal šį tikslą reglamentuojančius teisės aktus ir juose reglamentuotą tvarką bei reikalavimus. Net ir nuginčijus žemės sklypo formavimo pagrindus, ginčo teritorijoje pastatas (duomenys neskelbtini), ir toliau lieka registruotas Nekilnojamojo turto registre bei valdomas nuosavybės teise. Pastato savininkas turi teisės aktais nustatytą teisę įgyvendinti savo, kaip savininko, teises naudoti statinį, jį tvarkyti bei juo disponuoti. Viena iš šių teisių yra žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo inicijavimo tikslu formuoti žemės sklypą prie pastato teisė, kurios atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo riboti.

8.       Nekilnojamojo turto registre duomenys apie suformuotą ir įregistruotą žemės sklypą atsirado 2018 m. gegužės 29 d., t. y. nuo šios datos galioja įrašas apie ginčo žemės sklypo įregistravimą Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo pagrindu, taigi, nuo šio momento ieškovė turėjo galimybę sužinoti aplinkybę, kad žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre tomis priemonėmis, kuriomis ji ir pasinaudojo, vadinasi, jai prieinamomis galimybėmis. Be to, apie KMSA įsakymą informacija buvo paskelbta nustatyta tvarka Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje.

9.       Ginčijamu KMSA įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektas. Ieškovė nenurodė nei vieno teisės akto reikalavimo, kuriais vadovaujantis yra rengiami, derinami, tvirtinami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, pažeidimo. Todėl jau vien šiuo motyvu remiantis, teismas turėtų netenkinti ieškovės reikalavimo panaikinti KMSA įsakymą, nesant jokių įrodymų, kad KMSA įsakymas buvo priimtas, pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką bei reikalavimus. Iš esmės visi patikslintame ieškinyje nurodyti argumentai yra susiję su valstybinės žemės nuoma, dėl kurios sprendimus priimti bei vertinti yra kompetentingas valstybinės žemės patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba.

10.       Atsakovė UAB TC investicija“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. 

11.       Nurodė, kad Ieškovė praleido Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. A-4109 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas -(duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ apskundimo terminą. Įsakymu buvo patvirtintas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame numatyta, kad sklypas būtų formuojamas būtent prie įmonei nuosavybės teise priklausančio pastato, t. y. šis administracinis aktas patvirtina, jog ginčo žemė yra užstatyta ir į ją ieškovės nuosavybės teisės negali būti atkurtos. Terminą atnaujinti nėra pagrindo, todėl KMSA įsakymas negali būti panaikintas, o tai reiškia, kad ir pripažinus nuomos sutartį negaliojančia ieškovė neįgytų teisės atkurti savo nuosavybės teisių į sklypą, todėl ieškinį ieškovė pateikė, neturėdama materialinio teisinio suinteresuotumo. Ieškovė neskundė Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo dėl sklypo suformavimo ir negalėtų to padaryti dėl praleisto administracinio akto apskundimo termino. Sklypas buvo suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 8SK-416-(14.8.100) pagrindu. Ieškovė šio sprendimo neskundė, o šis administracinis sprendimas ir negalėtų būti apskųstas dėl praleisto 1 mėnesio termino, numatyto Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas priimtas KMSA įsakymo pagrindu. KMSA įsakymu buvo patvirtintas sklypo prie pastato formavimo ir pertvarkymo projektas. Taigi, Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu sklypas suformuotas, kaip reikalingas pastatui. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas patvirtina, jog sklypas nėra laisvas ir ieškovės nuosavybės teisės į jį objektyviai negalėtų būti atkurtos. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo ir nuomos sutarties panaikinimas nepakeistų faktinės situacijos – sklypas yra faktiškai užstatytas įmonei priklausančiu teisėtai stovinčiu ir teisėtai įsigytu pastatu, kuris nėra sunykęs.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį bei priteisė iš ieškovės I. T.2 693,61 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovei UAB „TC investicija“ bei 116,40 Eur išlaidų valstybei. 

13.       Teismas konstatavo, kad 2016 m. balandžio 8 d. atsakovės Kauno miesto savivaldybės raštas Nr. 70-2-1093 patvirtina, jog ieškovės įgaliotam asmeniui buvo pranešta, kad žemės sklype prie pastato (duomenys neskelbtini), yra rengiamas formavimo ir pertvarkymo projektas ir tik jį parengus bus galima nustatyti, ar papildomai lieka laisvos (neužstatytos) žemės. Šis rašytinis įrodymas neginčijamai patvirtina, jog ieškovei buvo žinoma apie formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą žemės sklype nuo 2016 m. balandžio 8 d. Šis dokumentas, kuris yra nenuginčytas ar kitaip nepaneigtas, paneigia ieškovės nurodytą aplinkybę, jog ji tikėjusi, kad bus rengiamas žemės sklypo detalusis planas ir apie projekto rengimą jai žinoma nebuvo. Neginčytinai įrodyta, kad Kauno miesto savivaldybės įsakymo viešinimo procedūra atlikta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, nustatyta tvarka, apie priimtą įsakymą, kuriuo patvirtintas projektas, papildomai paskelbta Kauno miesto savivaldybės tinklapyje, todėl ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga, privalėjo domėtis vykstančiu procesu bei aktyviai ginti savo teises, jeigu laikė, kad jos yra pažeistos. ŽPDRIS interneto svetainėje 2017 m. lapkričio 17 d. ir Kauno miesto savivaldybės tinklapyje 2017 m. gruodžio 1 d. paskelbta informacija laikytina imperatyviu ir pakankamu skelbimu, kadangi skelbime išviešintas įsakymo turinys, nurodytas subjektas, priėmęs administracinį aktą, nurodyta administracinio akto priėmimo data, adresas, kuriuo projektas patvirtintas, bei pateikti projekto sprendinių brėžiniai. 2016 m. ieškovės atstovė buvo informuota apie aplinkybę, jog yra rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, o ne detalusis žemės sklypo planas, ką nurodo ieškovė ir jos atstovas nagrinėjamoje byloje. Teismas darė išvadą, jog ieškovei apie skundžiamą aktą tapo žinoma 2017 m. lapkričio 17 d., t. y. nuo jo paskelbimo ŽPDRIS interneto svetainėje, todėl ieškinio senaties termino eiga ieškovės ginčijamam administraciniam aktui prasidėjo kitą dieną po šio akto priėmimo, ieškovė turėjo galimybę jį ginčyti teisme per 1 mėnesį nuo jo priėmimo. Ieškinys teismui pateiktas 2018 m. rugpjūčio 28 d., todėl ieškovė yra praleidusi 1 mėnesio ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl administracinio akto ginčijimo.

14.       Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 28 d., ginčydama 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. A-4109, prašymo atnaujinti terminą neteikė, toks prašymas atsirado tik 2019 m. vasario 1 d. ieškovės dublike, o vėliau - patikslintame ieškinyje, po gautų atsakovių atsiliepimų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. ieškovės ir jos atstovų susirašinėjimas su Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno skyriumi, patvirtina, kad ieškovė ir jos atstovai aktyviai dalyvavo žemės grąžinimo natūra ginčo vietoje procese, teikė prašymus, todėl ji turėjo domėtis apie priimamus sprendimus. Konstatavus, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą individualiam administraciniam aktui ginčyti, ir nenustačius pagrindų jį atnaujinti, ieškinio reikalavimas dėl termino atnaujinimo ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. A-4109 atmestinas. Tačiau įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, remiantis teisingumo ir protingumo principais, šiuo atveju tikslinga papildomai pasisakyti ir dėl kilusio ginčo iš esmės.  

15.       Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. gegužės 22d., atsakovė UAB „TC investicija“ įsigijo sandėliavimo paskirties pastatą (duomenys neskelbtini). UAB „TC investicija“ 2017 m. sausio 23 d. kreipėsi į atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją ir inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą, kuris buvo parengtas ir patvirtintas 2017 m. lapkričio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. 2017 m. spalio 31 d. NŽT žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. FPA – 2457-(8.14), patvirtinta, kad atlikus patikrinimą nustatyta, kad žemės valdos projekto procedūros ir projekto sprendiniai atitinka Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Priimant šį įsakymą 2017 m. lapkričio 15 d. buvo patvirtinti žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto duomenys. Ieškovė nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo, kad šie valstybės institucijų priimti dokumentai yra neteisingi, neteisėti ar kitaip pažeidžiantys ieškovės teises. Neginčijamai nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymą „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant buvo objektyviai įvertintos visos aplinkybės, teismas nenustatė administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimo.

16.       Byloje iš pateiktų rašytinių įrodymų (ieškovės pateiktos fotonuotraukos), šalių paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad atsakovei UAB „TC investicija“ priklausantis pastatas atitinka statinio sąvoką pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį. Byloje iš pateikto Nekilnojamo turto registro išrašo neginčijamai nustatyta, kad ginčo statinys (sandėliavimo patalpa) yra 100 procentų baigtumo, jis yra suformuotas statybos vietoje atliekant statybos darbus ir yra įregistruotas Nekilnojamo turto registre. Ištirti įrodymai, imperatyvios įstatymo normos ir suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, jog ieškovė ieškinio dalyje dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. A-4109- dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto panaikinimo neįrodė, nepagrindė, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas. 

17.       Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimas, jo kadastrinių duomenų nustatymas, pagal D. N. 2018 m. sausio 4 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą buvo įregistruotas Nekilnojamo turto registre, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 8SK-416-(14.8.11). Ieškovė šio sprendimo neskundžia ir apie jį visiškai nepasisakė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis valstybinės žemės sklype yra įregistruotas atsakovei UAB „TC investicija“ priklausantis statinys. Teiginiams, jog pastatas yra fiziškai pažeistas, negalimas naudoti ir nenaudojamas pagal paskirtį, todėl jam nereikalinga žemė, pagrįsti ieškovė neteikė jokių pagrįstų įrodymų, išskyrus fotonuotraukos, kurios paneigia, o ne patvirtina ieškovės nurodytus argumentus dėl pastato kokybės. Ieškovė tokios savo pozicijos nepagrindė objektyviais skaičiavimais ar kitais leistinais įrodymais. Iš byloje esančio Nekilnojamo turto registro išrašo neginčijamai nustatyta, kad ginčo sklype stovi atsakovei UAB „TC investicija“ priklausantis sandėliavimo paskirties pastatas. Šis pastatas įregistruotas 1985 metais, byloje nėra duomenų, kad pastatu nesinaudojama. Byloje pateiktos ieškovės fotonuotraukos patvirtina, jog pastatas prižiūrimas, jis yra apskardintas. Statiniai atitinka faktinį kriterijų. Tai, kad statinys pastatytas teisėtai, ginčo byloje nėra, jis yra įregistruotas Nekilnojamo turto registre, jo registracija nėra panaikinta ar kitokiu būdu pripažinta negaliojančia. Byloje tai patvirtina rašytiniai įrodymai – TB „Tiksa“ ir UAB „Bugas“ komerciniai pasiūlymai pastato remonto darbams atlikti. Byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė ginčo žemės sklype planuoja veiklą, susijusią būtent su esančio statinio naudojimu. Byloje nėra duomenų, kad UAB „TC investicija“ netinkamai vykdytų valstybinės žemės 2018 m. birželio 19 d. nuomos sutarties Nr. 8SŽN-216-(14.8.49) sąlygas ir susitarimus pagal pasirašytą nuomos sutartį. Taigi, atsakovė savo, kaip nuomininkės, pareigas vykdė sąžiningai, todėl ieškinio tenkinimas ne tik ignoruotų teisėtus atsakovės UAB „TC investicija“ lūkesčius, bet ir prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė netinkamai vykdytų savo sutartinius įsipareigojimus, neįrodė aplinkybių, kad ginčijamas žemės sklypas nėra būtinas atsakovės „TC investicija“ pastatui eksploatuoti.

18.       Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų bei ieškovės atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu darytina išvada, jog ieškovė siekė įrodyti, kad ginčo žemės sklypas negali būti priskirtinas valstybės išperkamai žemei, o turėtų būti grąžintas pretendentei (ieškovei, kaip T. M. teisių perėmėjai) natūra. Ginčo žemės sklype stovi atsakovei UAB „TC investicija“ nuosavybės teise priklausantis pastatas, taigi ginčo sklypą pripažinti laisvu nėra teisinio pagrindo. Tiek pripažinus negaliojančia valstybinės žemės nuomos sutartį, tiek panaikinus ginčijamus administracinius aktus, UAB „TC investicija“ priklausančio statinio teisinė registracija liks galioti, todėl tai vis tiek neatitiktų neužstatytos žemės kriterijų. Ieškovė 2018 m. gegužės 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 8SK-416-(14.8.100), kurio pagrindu ginčo žemės sklypas (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamo turto registre, neginčijo ir dėl jo nepasisakė. Teismas darė išvadą, kad ginčo žemės sklypas suformuotas ir 2018 m. birželio 19 d. sutartimi Nr. 8SŽN -216-(14.8.49) buvo išnuomotas pagrįstai – sandėliavimo patalpai eksploatuoti. Konstatavus, kad ginčo sklype esanti žemė užimta statiniui eksploatuoti, ieškovės reikalavimai, susiję su nuosavybės teisių į šį žemės sklypą atkūrimo natūra, yra nepagrįsti. 

19.       Ieškovė už pirminio ieškinio reikalavimus yra sumokėjusi 75,00 Eur žyminį mokestį. Patikslintu ieškiniu ieškovė reiškė dar du papildomus reikalavimus, t. y atnaujinti terminą ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 15 įsakymą Nr. A-4109, už kurį pagal CPK yra mokamas 50,00 Eur žyminis mokestis (teikiant elektroninių paslaugų portalą - 38,00 Eur), ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018 m. birželio 19 d. įsakymą, už kurį mokėtinas 100,00 Eur žyminis mokestis (teikiant per elektroninių paslaugų portalą – 75,00). Kadangi ieškovė už papildomus reikalavimus nebuvo sumokėjusi žyminio mokesčio, todėl ieškinį atmetus, ji įpareigotina sumokėti valstybei 113,00 Eur žyminį mokestį.

20.       Atsakovė UAB „TC investicija“ pateikė dvi PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias UAB „Topo grupė“ už suteiktas visas teisines paslaugas visoms įmonių grupėms sumokėjo 5 559,89 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3058/19LT ir 14 070,24 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3646/19LT. Atsakovė pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0762/19LT prašė priteisti iš ieškovės 1 596,31 Eur, pagal sąskaitą faktūrą Nr. 1472/19 LT – 1 097,30 Eur, viso 2 693,61 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Prie pateiktų PVM sąskaitų faktūrų atsakovė pateikė atliktų darbų detalizaciją, kurioje detaliai nurodyta, kokie teisinės pagalbos darbai atstovo D. J. buvo atlikti šioje byloje ir šių darbų atlikimo laikas. Atsakovės prašomas užmokestis neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d, įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, pakeitimo“ patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Ieškinį atmetus šios išlaidos priteistinos iš ieškovės. Kiti atsakovai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė. 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

21.       Apeliaciniame skunde ieškovė I. T. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

21.1.                      Teismas nepagrįstai sprendė, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, nes netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, taikė termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog žemės sklypo formavimo projektas buvo pradėtas rengti po daugiau kaip 8 mėnesių (2017 metų pradžioje), todėl teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad apie projekto rengimą pareiškėja buvo informuota 2016 m. balandžio 8 d. raštu. Byloje yra tiek 2017 m. sausio 23 d. prašymas, tiek Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. A-665, kuriuo buvo pradėtas žemės sklypo formavimo projekto rengimas, kurie patvirtina, kad 2016 m. balandžio 8 d. raštu apie projekto rengimą net objektyviai nebuvo galima informuoti. Teismas neatsižvelgė, kad nuo faktinio sužinojimo ieškovė kreipėsi į teismą per įstatymo nustatytą terminą. Ieškovė tikėjosi, jog ji bus informuota. Be to, ji sekė informaciją zpdris.lt sistemoje, kurioje nebuvo paskelbta apie ginčijamo projekto rengimą, tačiau šiuo atveju žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo rengiamas, naudojantis zpdris.lt sistema. Ieškovė buvo suklaidinta būtent dėl atitinkamų skirtingų sistemų ir netobulų teisės aktų. Be to, ieškovės praleistas terminas, palyginus su valstybės vėluojamu atkurti nuosavybės teises terminu yra visiškai nežymus. Šiuo atveju ginamos labai svarbios teisės – ieškovė siekia atkurti iš jos protėvių sovietinės valstybės nacionalizuotą žemę. Teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą, netinkamai taikė ir aiškino Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 ir 34 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Be to, teismas visiškai nepagrįstai reikalavimą atnaujinti terminą administraciniam aktui ginčyti apmokestino 50,00 Eur žyminiu mokesčiu, kaip atskirą reikalavimą ypatingosios teisenos byloje, todėl netinkamai išaiškino ir taikė CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas. Be to, pagal ABTĮ 35 straipsnio 1 dalį, nepriklausomai nuo reikalavimų skaičiaus skundas apmokestinami vienu 30,00 Eurų žyminių mokesčiu. Šioje byloje nekyla ginčų dėl to, jog be nuomos sutarties yra ginčijami ir administraciniai aktai, kuriems ginčyti taikomos ABTĮ nuostatos, todėl ne tik terminams ir pagrindams, bet ir kitiems procesiniams veiksmams, įskaitant žyminio mokesčio dydį, turėtų būti taikomos ABTĮ nuostatos.

21.2.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. A-4109 yra teisėtas, nes atliko tik gana formalų aplinkybių tyrimą ir vertinimą. Teismas nevertino esminių argumentų, jog žemės sklypas neturėjo ir negalėjo būti formuojamas, kadangi statinio savininkas nei statinio, nei žemės sklypo nenaudojo. Pastato savininkė UAB „TIC investicija“ neturėjo teisės ne aukciono tvarka išsinuomoti žemės sklypo, kadangi pastatas, o taip pat ir pati žemė buvo ir iki šiol yra nenaudojami. Teismas šiuos argumentus visiškai ignoravo ir dėl jų nepasisakė, laikydamas neįrodytu faktą, jog žemė ir pastatas yra nenaudojami. Teismas atsisakė priimti įrodymus, kad ir teismo posėdžio dieną ginčo pastatas ir žemės sklypas nebuvo naudojami. Į bylą pateiktos statinio ir žemės sklypo fotonuotraukos patvirtina, jog žemės sklypas ir pats pastatas buvo neprižiūrimi ir nenaudojami. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų priešingas aplinkybes.  

21.3.                      Teismas darė nepagrįstas išvadas dėl 2018 m. gegužės 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 8SK-416-(14.8.100), kurio pagrindu buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamo turto registre ginčo žemės sklypas (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) teisinės reikšmės. Šiuo sprendimu buvo tik suformuotas žemės sklypas. Žemės sklypo suformavimas niekaip nepaneigia ieškovės teisės atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą natūra. Į nesuformuotą žemės sklypą nuosavybės teisės neatkuriamos. Todėl atitinkamas sprendimas ir jo nenuginčijimas niekaip nepanaikina ieškovės teisių į nuosavybės teisių atkūrimą. Jei būtų laikoma, jog atitinkamas sprendimas yra kliūtis nuosavybės teisių atkūrimui, šį sprendimą savo iniciatyva ir sprendimu galėtų panaikinti pati Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. O jei atitinkamo sprendimo ji nepanaikintų, toks įsakymas galėtų būti panaikinamas ir ieškovės skundu naujoje byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-185-14 buvo sprendžiamas klausimas dėl termino analogiško sprendimo nuginčijimui atnaujinimo. Teismas nepagrįstai nevertino esminę teisinę reikšmę turinčios aplinkybės – žemės naudojimo fakto. Į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog žemės sklypas nėra naudojamas statinių eksploatacijai, todėl jis gali būti naudojamas bet kokiai kitai paskirčiai.

21.4.                      Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2018 m. birželio 19 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 8SŽN-216-(14.8.49.), sudarytą tarp Lietuvos valstybės ir UAB „TC investicija“. Remiantis atsakovų sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartimi pirmiausia žemės sklypas turi būti naudojamas, o byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog žemės sklypas yra nenaudojamas, kas reiškia, jog yra ir pažeidžiama nuomos sutartis. Teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „TC investicija“ jos, kaip nuomininkės, pareigas vykdo sąžiningai.

21.5.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės 2 693,61 Eur teisinės pagalbos išlaidas, atsakovė UAB „TC Investicija“ jokių bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos byloje nedalyvaujančiam asmeniui ir nei su šia byla, nei su jos šalimis nesusijusiam asmeniui – UAB „Topo grupė“, kuri jas apmokėjo. Dalį minėtų išlaidų, nors jos niekaip nėra susijusius su šia byla, teismas priteisė atsakovei UAB „TC investicija“. Kasacinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015 pateikti išaiškinimai šiai bylai netaikytini, kadangi faktinės aplinkybės yra visiškai kitos. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad atitinkamos išlaidos neviršijo rekomenduojamų dydžių. Teismas visiškai nevertino ir neanalizavo išlaidų dydžio pagrįstumo ir nesusiejo su konkrečiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nuostatomis. Be to, to ir negalėjo padaryti, kadangi nei viename iš dokumentų nėra pateikti konkretūs už kiekvieną iš advokato veiksmų įkainiai.

22.       Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – fotonuotraukas, nurodydama, kad teismas nepagrįstai atsisakė prijungti šias fotonuotraukas, kadangi jos yra analogiškos ankstesnėms fotonuotraukoms, išskyrus tai, jog jos darytos prieš pat teismo posėdį ir patvirtina, kad net ir posėdžio metu UAB „TC investicija“ nenaudojo nuomojamo žemės sklypo.

23.       Atsakovai atsiliepimuose į ieškovės apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad prašymą atnaujinti praleistą terminą, ieškovė pateikė tik po gautų atsakovių atsiliepimų 2019 m. vasario 1 d. dublike, o vėliau - patikslintame ieškinyje, todėl Tarnyba pritaria teismo išvadai, kad ieškovei buvo žinoma apie ŽPDRIS rengiamą projektą, ji nesielgė apdairiai ir rūpestingai ir neįrodė, kad yra pagrindas atnaujinti 411 dienų praleistą terminą, skundžiamam Kauno miesto savivaldybės įsakymui apskųsti, todėl teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį. Žemės sklype yra savarankiškai funkcionuojantis pastatas – sandėlis, todėl žemės sklypas gali būti formuojamas ir nuomojamas lengvatine tvarka. Ieškovė nepateikė jokių pagrindžiančių duomenų, kad 2018 m. birželio 19 d. nuomos sutarties sudarymo momentu NŽT būtų turėjusi kokių nors duomenų, draudžiančių sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį ne aukciono būdu, todėl nėra pagrindo nutraukti žemės nuomos sutartį CK 1.80 straipsnio pagrindu. Šiuo atveju statinio fiziniai pažeidimai buvo pašalinti, atliekant pastato paprastojo remonto darbus. Ieškovė teismui teikė fotonuotraukas, kuriose pati fiksuodavo, kad pastatas – sandėlis yra sveikas ir nepažeistas. Teisės aktai nenumato galimybės nutraukti žemės nuomos sutartį praėjus dviem mėnesiams po jos sudarymo dėl žemės sklypo nenaudojimo pagal paskirtį. Teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai nustatė ir vertino bylos aplinkybes.

25.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad visa informacija apie ginčijamą Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymą bei juo patvirtintą projektą ieškovei buvo prieinama dar anksčiau, nei buvo paskelbti vieši duomenys apie žemės sklypo įregistravimą, todėl ieškovė galėjo kreiptis į teismą, nepraleisdama įstatyme nustatyto 1 mėnesio termino. Teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad ieškovė dar 2016 metais kreipėsi į atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo, formuotino prie ginčo pastato, dydžio. Taigi, būdama atidi ir rūpestinga, ne tik galėjo, bet ir turėjo laiku domėtis bei aktyviai ginti savo teises, jei manė, kad jos yra pažeistos. Teismas pagrįstai šioje byloje taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio terminą skundui dėl administracinio akto panaikinimo paduoti. Ieškovės elgesys negali būti vertinamas, kaip atitinkantis elgesio standartus. Teisės aktų nežinojimas ar ne visų teisės aktų žinojimas negali būti laikoma svarbia priežastimi bei negali sudaryti pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Teismas pagrįstai laikė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. raštas Nr. 70-2-1093 paneigė ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ji tikėjosi, jog bus rengiamas detalusis planas ir apie projekto rengimą jai nebuvo žinoma. Informacija apie ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą buvo paskelbta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, nustatyta tvarka. Be to, teisės aktai nenumato, kad nežymus termino praleidimo terminas sudaro pagrindą nesilaikyti teisės aktų nuostatų ir suformuotos teismų praktikos. 

26.       Ieškovė nenurodė nei vieno teisės akto reikalavimo, kuriais vadovaujantis yra rengiami, derinami, tvirtinami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, pažeidimo. Todėl teismas pagrįstai nenustatė administracinio akto neteisėtumo pagrindų, reglamentuotų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje. Kauno miesto savivaldybės administracija tinkamai atliko visus veiksmus, reglamentuotus teisės aktuose, laikantis Viešojo administravimo įstatyme nustatytų principų bei neviršydama viešojo administravimo subjekto įgaliojimų. Teisės aktų nustatyta tvarka buvo nustatytas reikiamo ir tinkamo dydžio žemės sklypas, kuris būtinas pastato, šiuo metu esančio adresu (duomenys neskelbtini), eksploatacijai. Jokiuose teisės aktuose nėra apibrėžta, kokio baigtumo ar nusidėvėjimo turi būti statinys, kad nebūtų formuojamas žemės sklypas, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, o aplinkybė, kad pastatas yra nusidėvėjęs, nereiškia, jog pastato savininkas neturi teisės ateityje pasinaudoti tam tikromis pastato savybėmis. Pastato savininkas yra suinteresuotas šio statinio naudojimu. Valstybinės žemės patikėtinis - NŽT, atliekanti valstybinės žemės naudojimo priežiūrą ir kontrolę, kuriai yra priskirta imtis veiksmų, jei valstybinė žemė yra naudojama netinkamai dėl apleistų ir nusidėvėjusių statinių, nėra nustačiusi jokių ginčo teritorijoje esančios valstybinės žemės naudojimo pažeidimų, priešingai - jos sprendimai suderinti žemės sklypo formavimo projektą bei išduoti patikrinimo aktą su teigiama išvada, sprendimai išnuomoti suformuotą žemės sklypą, patvirtina, kad sklypas suformuotas, esant teisės aktuose numatytiems pagrindams. Statinio baigtumas yra 100 proc., jis yra suformuotas statybos vietoje atliekant statybos darbus, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas, t. y. objektas atitinka visus statinio požymius. Ieškovė, 2016 m. kovo 4 d. kreipdamasi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, jau buvo susipažinusi su preliminariomis formuotino žemės sklypo prie ginčo pastato ribomis, tačiau daugiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė nei gavusi atsakymą iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, nei po administracinės bylos Nr. eI-2984-422/2016 nutraukimo, nei ginčijamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto viešinimo metu. Šias aplinkybes teismas teisingai vertino, spręsdamas apie ieškovės veiksmus nuo 2016 metų kovo mėn. ir žinojimą apie preliminarias ginčo žemės sklypo ribas.  

27.       Teismas teisingai konstatavo, jog ginčo sklypą pripažinti laisvu (neužstatytu) nėra teisinio pagrindo, kadangi jame stovi atsakovei UAB „TC investicija“ nuosavybės teise priklausantis pastatas. Teismas taip pat teisingai, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pažymėjo, kad tiek pripažinus negaliojančia valstybinės žemės nuomos sutartį, tiek panaikinus ginčijamus administracinius aktus, atsakovei UAB „TC investicija“ priklausančio statinio teisinė registracija liks galioti, todėl tai vis tiek neatitiktų laisvos (neužstatytos) žemės kriterijų. Iš viešų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra suformuotas ne Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymo pagrindu, o šio sklypo įregistravimo pagrindu yra nurodytas 2018 m. gegužės 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 8SK-416-(14.8.100.), kuris nėra ginčijamas šioje byloje bei nėra pateikti duomenys, kad būtų ginčijamas kitoje byloje. Įvertinus šią aplinkybę, Nekilnojamojo turto registro duomenis, ieškovė reiškė reikalavimą, kuris realiai nesukeltų teisinių pasekmių, kurių ji siekia. Teismo sprendimas panaikinti administracinį sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (šiuo metu - (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, neapgintų ieškovės teisių, kadangi net ir panaikinus Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymą, liktų galioti minėtas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas, kurio pagrindu žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Teismas teisingai įvertino esmines šios bylos aplinkybes, išsamiai ir visapusiškai jas ištyrė, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos.  

28.        Atsakovė UAB „TC investicija“ atsiliepim e nurodė, kad teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė aktualias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas pagrįstai neatnaujino termino reikalavimui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. A-4109 panaikinimo. Nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo pareigos atskirai informuoti ieškovę apie pradedamą sklypo formavimo procesą. Ieškovė dar 2016 m. kovo 3 d. suvokė, kad ginčo žemėje yra planuojama formuoti sklypą, reikalingą pastato eksploatavimui. Ieškovė buvo aiškiai informuota, kad bus rengiamas ne detalusis planas, tačiau sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, todėl ji nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad ji tikėjosi detaliojo plano. Be to, įsakymas buvo išviešintas tiek Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje, tiek Kauno miesto savivaldybės puslapyje dar 2017 metais. Įsakymo apskundimo terminą ieškovė praleido beveik 8 mėnesius, kas atsižvelgus, jog apskundimo terminas yra 1 mėnuo, negali būti laikoma nežymiu termino praleidimu.

29.       Ieškovė neturi teisinio materialinio suinteresuotumo, todėl teismas pagrįstai ieškinį atmetė. Ieškovė neskundė Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo dėl sklypo suformavimo ir nebegalėtų to padaryti dėl praleisto administracinio akto apskundimo termino. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu sklypas suformuotas būtent kaip reikalingas pastatui. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas patvirtina, jog sklypas nėra laisvas ir ieškovės nuosavybės teisės į jį objektyviai negalėtų būti atkurtos. Nepriklausomai nuo to, ar būtų panaikinti skundžiami administraciniai aktai bei nuomos sutartis, sklypas vis tiek liktų užstatytas pastatu, o tai bet kokiu atveju bus pagrindas neatkurti nuosavybės teisės natūra. Byloje nėra jokių duomenų apie neteisėtą pastato statybą, todėl darytina išvada, kad egzistuoja ir ši sąlyga, ką teisingai nustatė teismas. Statinys turi aiškią funkcinę paskirtį, registruotą viešame registre (sandėliavimo), jis nėra laikinas statinys, nėra inžinerinis statinys, todėl jo eksploatavimui sklypas turėjo būti išnuomotas ne aukciono tvarka. Aplinkybė, jog nuomos sutarties sudarymo metu pastatas nebuvo eksploatuojamas pagal paskirtį, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuomos sutartis sudaryta neteisėtai. Todėl teismo sprendimas, kuriame buvo įvertintos aplinkybės, kad pastatas nėra apgriuvęs, įmonė yra atlikusius aktyvius veiksmus, reikalingus, kad pastatas galėtų būti eksploatuojamas pagal paskirtį, yra visiškai pagrįstas, atitinka aktualią kasacinio teismo praktiką. Visiškai nepagrįsti ieškovės argumentai apie nuomos sutarties tariamą pažeidinėjimą.

30.       Teismas pagrįstai iš ieškovės įmonės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė teismui pateikė 4 PVM sąskaitas faktūras, prie kurių buvo pridėtos būtent šiai bylai aktualių suteiktų teisinių paslaugų detalizacijos. Jose galima aiškiai matyti tiek nurodomą teisinių paslaugų grupės pavadinimą - „19-46087-002 Teisinės konsultacijos dėl civilinės bylos dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, tiek konkrečių suteiktų paslaugų sąrašą. Iš šių duomenų akivaizdu, kad dalis sąskaitose nurodytos sumos teko būtent paslaugoms, atstovaujant atsakovė šioje civilinėje byloje. Įmonės prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateiktas išsamus paaiškinimas, kaip iš sąskaitos sumos išskaičiuojama teisinėms paslaugoms būtent šioje byloje tenkanti dalis. Aplinkybė, kad sąskaita išrašyta ne pačiai įmonei ir apmokėta ne pačios įmonės, taip pat nedaro prašymo dėl faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo nepagrįstu. Atsakovė UAB „TC investicijos“ savo prašymuose pateikė paaiškinimą, kad tiek ji, tiek UAB „Topo grupė“ priklauso tai pačiai įmonių grupei, kurioje pasirinktas būtent toks teisinių paslaugų, suteiktų grupės įmonėms, apmokėjimo išorės konsultantams modelis.

31.       Atsakovė UAB „TC investicija“ su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateikė sutarties su brokeriu, išrašo iš www.aruodas.lt kopijas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

33.       Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str., 182 str.); teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, atsakovės apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 str. 1 d.).

34.       Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

35.       CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008 ir kt.).

36.       Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – fotonuotraukas, patvirtinančias, kad UAB „TC investicija“ nenaudojo nuomojamo žemės sklypo, o teismas nepagrįstai atsisakė šias fotonuotraukas priimti. Atsakovė UAB „TC investicija“ su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateikė sutarties su brokeriu, išrašo iš www.aruodas.lt kopijas, patvirtinančius, kad yra ieškomas pastato nuomininkas.

37.       Įvertinusi šalių nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog šalys turėjo galimybę su viena kitos pateiktais įrodymais susipažinti, todėl rašytiniai įrodymai prijungtini ir vertintini kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

38.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė šias ginčo išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes:

- ieškovė I. T. yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į T. M. priklausiusią žemę, esančią (duomenys neskelbtini) (T. M. archyvinė byla Nr. 7900/8012, b.l. 170-173); 

- ieškovė per įgaliotą asmenį L. G. 2016 m. kovo mėn. 4 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama paaiškinti, kodėl prie pastato 2F1g priskirta neproporcingai didelė žemės sklypo dalis, ir dėl to patikslinti laisvos neužstatytos žemės sklypo ribas, grąžinant ieškovei didesnį žemės plotą natūra. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 70-2-1093 ieškovės įgaliotam asmeniui buvo pranešta, kad yra rengiamas žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, ir tik jį parengus bus galima nustatyti, ar papildomai lieka laisvos (neužstatytos) žemės;  

- atsakovė UAB „TC Investicija“ 2017 m. sausio 23 d. kreipėsi į atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją ir inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą prie 2012 m. gegužės 22d. įsigyto sandėliavimo paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);  

- Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. lapkričio 15 d. priėmė įsakymą Nr. A-4109 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo, kuriuo buvo patvirtintas apie 3 005 kv. m žemės sklypas prie pastato (2F1g) (duomenys neskelbtini). Apie įsakymą nustatyta tvarka 2017 m. lapkričio 17 d. buvo paskelbta žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2017 m. gruodžio 1 d. ir Kauno miesto savivaldybės puslapyje.  

- žemės sklypas, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 8SK-416-(14.8.11) pagrindu buvo įregistruotas Nekilnojamo turto registre; 

- Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 8VĮ-650-(14.8.2) pagrindu UAB „TC investicijai“ buvo išnuomotas žemės sklypas ir 2018 m. birželio 19 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis.

39.       Apeliaciniame skunde kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą ne aukciono tvarka, taikymo.

40.       Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuoja Žemės įstatymas. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (1 str. 2 d.). Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip (Žemės įstatymo 5 str. 2 d.).

41.       Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai išnuomojami be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Dėl sklypo suformavimo (2017 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. A-4109)

42.       Byloje nustatyta, kad žemės sklypo projektas buvo rengiamas vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punktu (redakcija galiojusi prašymo pateikimo dienai – 2017 m. sausio 23 d.), kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 40 str. 7 d. 4 p.).

2.       Nagrinėjamos bylos kontekste vertinant atsakovių veiksmus pažymėtina, kad pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalį savivaldybės teritorijoje savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės lygmeniu rengiamas žemėtvarkos schemas, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtina vietovės lygmeniu rengiamas žemėtvarkos schemas, ir šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (1 p.); savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat šio Įstatymo ir atitinkamų žemės valdos projektų rengimo taisyklių nustatytais atvejais – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą (2 p.); savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybei (3 p.); šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka savivaldybės taryba teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo (4 p.); savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus (5 p.); savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teikia siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti (6 p.); savivaldybės administracijos direktorius organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą (7 p.); atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas (8 p.).

43.       Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) (Žemės įstatymo 32 str. 3 d.) įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje (1 p.); perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai (4 p.); įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemų, žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais (6 p.); tvirtina rengiamus žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais rengiamus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (7 p.); organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę (9 p.); atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą (10 p.); kt.

44.       Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 3 punktą, prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4. punktas numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šių taisyklių 13.2 papunktyje nustatyta, kad projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai.

45.       Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą, ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti, tačiau asmuo turi būti teisėtas statinių, kurie turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, savininkas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė neginčija aplinkybių, jog atsakovė UAB „TC investicija“ yra ginčo sklype esančio statinio savininkė.

46.       Byloje nustatyta, kad prie atsakovei UAB „TC investicija“ priklausančio pastato (2F1g) (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (projekto iniciatorė – UAB „TC investicija“) buvo suprojektuotas apie 3 005 kv. m žemės sklypas, kurio formavimo ir pertvarkymo projektas patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. A-4109. NŽT, patikrinusi žemėtvarkos planavimo dokumentą (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą), sprendė, jog žemės valdos projekto procedūros ir projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus (2017 m. spalio 31 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. FPA-2457-(8.14)), todėl  NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 8SK-416-(14.8.100) buvo suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti sklypo kadastriniai duomenys, nustatyti pagal matininko D. N. 2018 m. sausio 4 d. parengtą žemės kadastro duomenų bylą. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos 2018 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 8VĮ-650-(14.8.2) pagrindu tą pačią dieną tarp Lietuvos valstybės ir UAB „TC Investicija“ buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 8SŽN-216-(14.8.49.).

47.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagrįstai sprendė, kad apie sklypo formavimo ir projektavimo procedūras buvo pranešta nustatyta tvarka tiek Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje 2017 m. lapkričio 17 d., kaip nustatyta Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 73 punkte (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek ir 2017 m. gruodžio 1 d. Kauno miesto savivaldybės puslapyje. Jokių kitokių pažeidimų rengiant žemės sklypo prie pastato (2F1g) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą nenustatyta, o ir pati ieškovė to neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. A-4109 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.  

Dėl žemės sklypo nuomos

48.       Apeliantės teigimu, pastatas ir žemės sklypas yra neprižiūrimi ir nenaudojami – sklypas nešienautas, jame mėtosi įvairios atliekos ir šiukšlės, pastatas nors po bylos iškėlimo ir apskardintas, tačiau jo durys užrakintos medvaržčiais, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jo žemės sklypas prie pastato buvo išnuomotas pagrįstai.

49.       Sutiktina su apeliante, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai teritorijų planavimo srityje turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Tokiu būdu, teisės ne aukciono tvarka įsigyti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusą atitinkančių objektų valdymas, sudarant sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploatavimą.

50.       Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl sunykusio gyvenamojo namo likučių nugriovimo, bei įpareigojimo pastato savininkams išregistruoti pastatą iš nekilnojamojo turto registro suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti. Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Ir atvirkščiai – nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį.

51.       Pagal oficialiąją konstitucinę doktriną, kurioje metodologiškai konstruojama viešojo intereso samprata, paprastai ieškoma pusiausvyros tarp viešojo intereso ir partikuliarių interesų – grupinių ar individualių, juolab kad jie taip pat tampa tarsi vieši, nes yra ginami viešosios teisės priemonėmis. Tokia pusiausvyra pateisinama tik tada, kai ne tik viešasis, bet ir partikuliarus interesas yra konstituciškai pagrįstas. Taigi viešajam interesui negali būti suteikiama pirmenybė visiškai ignoruojant konstituciškai pagrįstą partikuliarų interesą; jei tam tikras partikuliarus interesas negali būti konstituciškai pagrindžiamas, viešasis interesas su juo nėra „derinamas“. Konstitucinis Teismas pateikia universalų metodologinį viešojo intereso sampratos standartą, kartu siaurina neapibrėžtumą, leidžiantį bet kurį interesą aiškinti kaip bendrą, t. y. įtvirtina saugiklius: atitinkamas teismo žingsnis turi būti motyvuotas ir pagrįstas, o viešasis interesas turi būti siejamas, pirma, su santykinai didele visuomenės dalimi, ir, antra, su tam tikromis pamatinėmis konstitucinėmis vertybėmis. Nubrėžti vienareikšmę takoskyrą tarp viešojo ir privataus intereso yra sudėtinga. Teismai tai atlieka vertindami konkrečias bylos aplinkybes. Viešasis interesas turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Šios dvi konstitucinės dimensijos negali būti supriešinamos ir turi būti užtikrinama jų teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Dažnai viešasis ir privatus interesai gali iš dalies arba visiškai sutapti (viešasis interesas gali būti personifikuotas), kitaip tariant, yra nemažai atvejų, kai asmens subjektinė teisė ar teisėtas interesas reikšmingas ir visuomenei ar jos daliai. Taigi riba tarp viešojo ir privataus intereso yra labai sąlyginė: remiantis teisminiu viešojo intereso gynimu gali būti ginami ir privatūs interesai. Tačiau ši riba išlieka, kai teismai taiko savo suformuluotus viešojo intereso nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

52.       Nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro imperatyvių teisės normų, reguliuojančių valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, laikymasis, tuo tarpu partikuliarius konstituciškai pagrįstus interesus – asmens nuosavybės teisių apsauga, sąžiningo įgijėjo teisėtų lūkesčių apsauga. Taigi, kaip minėta, turi būti ieškoma šių interesų balanso. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais (TB „Tiksa“ ir UAB „Bugas“ komerciniais pasiūlymais, sąskaitomis, kt.), pateiktomis nuotraukomis, šalių teismo posėdžio metu išdėstytomis aplinkybėmis, bei įvertinęs, kad pastatas yra 100 procentų baigtumo, suformuotas statybos vietoje atliekant statybos darbus, įregistruotas Nekilnojamo turto registre, suremontuotas, pagrįstai sprendė, jog išnuomotame ginčo žemės sklype planuojama veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą sutartis su brokeriu dėl tarpininkavimo ieškant pastato nuomininkų, skelbimas internetiniame puslapyje www.aruodas.lt, sąskaitų kopijos (CPK 182 str. 5 p., 187 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė byloje nepateikė įrodymų, jog pastatas yra sunykęs, neturi funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, negali būti naudojamas pagal nurodytą paskirtį (sandėliavimo), atsakovė UAB „TC investicija“ yra praradusi nuosavybės  teisės į pastatą, todėl neturi turi teisės be aukciono iš valstybės nuomoti ginčo žemės sklypo, reikalingo jos pastatui eksploatuoti. Tai, kad, apeliantės teigimu, žemės sklype mėtosi šiukšlės, nenupjauta žolė, pastato durys užrakintos, nesudaro pagrindo priešingai išvadai.   

53.       Nenustačius atsakovės UAB „TC investicija“ neteisėtų veiksmų ar kaltės dėl ginčo žemės sklypo ir pastatų naudojimo, vien dėl to, kad statinys nagrinėjamu metu nenaudojamas pagal tiesioginę paskirtį, o sklypo dalis apleista, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės NŽT sprendimas modifikuojantis teisinę ir faktinę padėtį šiuo atveju negalėjo būti priimtas, ir jo pagrindu sudaryta nuomos sutartis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovės teisės išsinuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka pastatui eksploatuoti išsaugojimas, labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Dėl senaties termino

54.       Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigė, jog teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą, jo neatnaujino.

55.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai atskirų rūšių reikalavimams pareikšti nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 str. 2 d).

56.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; kt.).

57.       Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2017 m. birželio 28 d.) nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. 

58.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

59.       Nagrinėjamoje byloje buvo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. d. įsakymą Nr. A-4109. Taigi, šiam reikalavimui taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas. Ieškinys šioje byloje pareikštas 2018 m. rugpjūčio 28 d.

60.       Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas). Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Taigi, sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau.

61.       Pati ieškovė nenurodė, kada konkrečiai ji sužinojo apie šį ginčijamą aktą, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės bei byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-665 dėl žemės sklypo prie pastato (2F1g) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimą buvo priimtas 2017 m. vasario 27 d., apie tai nustatyta tvarka skelbiant ŽPDRIS interneto svetainėje paslaugos byla Nr. ZSFP-32790). NŽT 2017 m. kovo 6 d. pateikė  reikalavimus Nr. SFP-12507-(14.8.36) projektui, reikalavimai Nr. ŽSPR-10679 projektui patvirtinti 2017 m. kovo 16 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto. Nagrinėjamoje byloje skundžiamas aktas – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. A-4109 buvo paskelbtas ŽPDRIS interneto svetainėje 2017 m. lapkričio 17 d., todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nuo šios datos ieškovei kaip suinteresuotam asmeniui turėjo tapti ir tapo žinoma apie priimtą sprendimą.  

62.       Be to, byloje nustatyta, kad ieškovės įgaliotas asmuo L. G., veikianti kaip ieškovės įgaliotinė, 2016 m. kovo 4 d. kreipėsi įĮ SĮ Kauno planas ir atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo prie pastato 2F1g. Atsakovė 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 70-2-1093 informavo apie tai, jog tik parengus sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bus galima nustatyti, ar lieka laisvos (neužstatytos) žemės.

63.       Pagal CK 6.759 – 6.760 straipsnius, įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą pagal įgaliotojo nurodymus, sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Taigi, apie savo atliktus veiksmus, veikiant pagal įgaliojimą, įgaliotinė L. G. privalėjo informuoti įgaliotoją tuoj pat. CK 2.133 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Ieškovė byloje neginčijo aplinkybės, jog L. G. santykiuose su trečiaisiais asmenimis veikė kaip jos atstovė (įgaliotinė). Byloje nustačius, kad L. G., gavusi 2016 m. balandžio 8 d. atsakovės atsakymą ir matydama, jog bus rengiamas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, turėjo apie tai nedelsiant informuoti ieškovę (įgaliotoją), nes, kaip jau minėta, tas, kas veikia per kitą, neviršijusį jam suteiktų įgaliojimų ir viešai atskleidžiant atstovavimo faktą, veikia pats.

64.       Teisėjų kolegija byloje laiko įrodytą faktinę aplinkybę ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė, kaip apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo, siekianti įsigyti žemės sklypą (nagrinėjamu atveju siekianti, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į T. M. turėtą žemę) apie galimą savo, kaip pretendentės atkurti nuosavybės teises, teisių pažeidimą galėjo ir turėjo sužinoti 2017 m. lapkričio 17 d., taigi, yra praleidusi vieno mėnesio terminą skųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. A-4109, nes ieškinys teismui pateiktas 2018 m. rugpjūčio 28 d. 

65.       Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą, todėl atsakovams reikalaujant jį taikyti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

66.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

67.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog ieškovės apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

68.       Ieškovė I. T. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė 38,00 Eur žyminio mokesčio už prašymą atnaujinti ieškinio senatį, kaip už reikalavimą, nagrinėjamą ypatingosios teisenos tvarka. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovės argumentu sutinka. Reikalavimas atnaujinti ieškinio senaties terminą yra procesinio pobūdžio reikalavimas, nesukeliantis jokių materialinių teisių ir pareigų. Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas prašymas atnaujinti terminą galimai praleistam terminui, rodo, kad ieškovė prašymą reiškė perspektyvai įvertindama situaciją, jei teismas nustatytų termino praleidimo faktą, atsakovėms prašant jį taikyti. Toks prašymo formulavimas yra galimas, todėl nebuvo pagrindo tokio prašymo pareiškimą apmokestinti žyminiu mokesčiu. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo iš ieškovės priteistas žyminis mokestis valstybei mažintinas iki 75,00 Eur (CPK 80 str., 96 str.).

69.       Apeliantė taip pat nesutinka su atsakovei UAB „TC investicija“ priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodydama, jog teisinės paslaugos buvo suteiktos byloje nedalyvavusiam asmeniui UAB „Topo grupė“. Be to, apeliantės teigimu, byloje nėra pateikta įrodymų, jog tokias išlaidas atsakovė patyrė, nes nenurodytas kiekvieno advokato atlikto veiksmo įkainis.   

70.       Byloje atsakovės atstovas UAB „TC investicija“ su 2019 m. birželio 12 d. prašymu (DOK-71271) priteisti bylinėjimosi išlaidas kartu pateikė ne tik advokatų kontoros Sorainen  išrašytas sąskaitas UAB „Topo grupė“ už visas teisines paslaugas suteiktas visoms įmonių grupėms, bet ir atliktų darbų detalizaciją (atsiliepimo, dubliko parengimas, kt.), nurodant darbų trukmę (valandų skaičių), mokėjimo nurodymus. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog advokatų kontoros valandinis įkainis yra 86,76 Eur, paslaugos buvo suteiktos 2019 m. I ketvirtį. Maksimalios teisinės pagalbos išlaidos vien tik rengiant procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį ir tripliką) sudarytų 3 580,80 Eur, kai užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 895,2 Eur. todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės patirtos realios išlaidos – 2 693,61 Eur neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d Įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, pakeitimo“ patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 nutartimis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015), pagrįstai konstatavo, jog jeigu byloje CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu. Nustačius, kad mokama advokato teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

71.       Apeliacinį skundą atmetus iš ieškovės atsakovei UAB „TC investicija“ priteistina 1 474,95 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą pagal 2020 m. sausio 13 d. prašyme (DOK-1337) atliktus paskaičiavimus, kartu pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitos Nr. 5855/19LT su specifikacijos ištrauka, sąskaitos Nr. 6577/19LT su specifikacijos ištrauka, mokėjimo pavedimo, UAB „Topo grupė“ išrašytų sąskaitų kopijos) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Sumažinti iš ieškovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei priteistiną  žyminį mokestį iki 75,00 Eur (iki septyniasdešimt penkių eurų). 

Priteisti iš ieškovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TC investicija“, juridinio asmens kodas 136034315, 1 474,95 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 95 61 ct) teisinės pagalbos išlaidų. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.  

Teisėjai                                                               Žibutė Budžienė

                       Evaldas Burzdikas

                      Diana Labokaitė