Civilinė byla Nr. 3K-3-490-690/2017

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15817-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

A T S K I R O J I  N U T A R T I S

2017 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio, 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė Santa Selezniovienė, V. M., G. M., uždaroji akcinė bendrovė „4Finance“, valstybės įmonė Registrų centras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje sąskaitoje (sąskaitose), aiškinimo ir taikymo.
2. Pirmiau nurodytas klausimas iškeltas, pareiškėjai gavus antstolės Santos Selezniovienės 2016 m. lapkričio 4 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas: šis nurodymas buvo pateiktas vykdyti tiesiogiai pareiškėjai, kaip kredito įstaigai, o ne per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – ir PLAIS).  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

3. Kasacinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 689 straipsnio, reglamentuojančio disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą ir išieškojimą iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų piniginių lėšų, nuostatas, priėjo prie išvados, kad antstolio nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje sąskaitoje, turi būti pateiktas vykdyti ir vykdomas išimtinai per PLAIS. CPK 689 straipsnis nenustato išieškojimo veiksmų atlikimo ne per PLAIS.
4. Teisėjų kolegija, spręsdama kasaciniame skunde iškeltą klausimą, atkreipė dėmesį į pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytą aplinkybę, kad PLAIS nėra įdiegtos funkcijos, kuri leistų pateikti ir vykdyti tokius nurodymus, pagal kuriuos priverstinai nurašytinos lėšos galėtų būti apibrėžtos procentine išraiška ar atitinkama dalimi.
5. Minėtos PLAIS funkcijos nebuvimas apsunkina išieškojimo procesą, be kita ko, tais atvejais, kai išieškojimas turi būti nukreiptas į piniginių lėšų, esančių trečiojo asmens (pvz., skolininko sutuoktinio) sąskaitoje, dalį, priklausančią skolininkui (CPK 667 straipsnis). Teisėjų kolegijos turimomis žiniomis, sunkumų, kuriuos sukelia PLAIS sistemos funkcionalumo trūkumai, praktikoje bandoma išvengti (bent jau) dviem būdais: pirma, antstoliui nurodant priverstinai nurašyti visą išieškomą sumą iš lėšų, esančių skolininko vardu atidarytoje banko sąskaitoje, prieš tai nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (pažymėtina, kad kasacine tvarka bus sprendžiamas klausimas dėl tokio antstolio nurodymo teisėtumo (civilinė byla Nr. CIK-1479/2017)); antra, antstoliui imantis papildomų veiksmų, t. y. pirmiausia paklausimo bankui forma sužinant piniginių lėšų, esančių skolininko sutuoktinio sąskaitoje, sumą ir tada pateikiant nurodymą dėl priverstinio konkrečios sumos, atitinkančios skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nurašymo (kadangi piniginių lėšų suma sąskaitoje nuolat kinta, kiekvieną kartą, prieš pateikiant nurodymą dėl konkrečios sumos nurašymo, turi būti siunčiamas atskiras paklausimas, siekiant sužinoti šios sumos pokytį).
6. Teisėjų kolegija pažymi, jog, naudojantis pirmuoju būdu, egzistuoja rizika pažeisti skolininko sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (apribojant šio asmens galimybes naudotis jam priklausančia piniginių lėšų dalimi, esančia skolininko vardu atidarytoje banko sąskaitoje).
7. Antrojo būdo specifika yra ta, kad papildomi veiksmai – paklausimų dėl informacijos apie piniginių lėšų, esančių sąskaitoje, sumą teikimas bankui – didina išieškojimo proceso sąnaudas, t. y. vykdymo išlaidas, kas prieštarauja ne tik skolininko, bet ir kreditoriaus (išieškotojo) interesams bei proceso ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnio 1 dalis), nes išieškotomis lėšomis pirmiausia yra dengiamos būtent vykdymo (vykdomosios bylos administravimo) išlaidos (CPK 753 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu papildomų veiksmų atlikimas sudaro prielaidas pailgėti vykdymo proceso trukmei, kas prieštarauja proceso koncentracijos principui (CPK 7 straipsnio 1 dalis) bei išieškotojo teisėtam interesui kuo operatyviau ir ekonomiškiau gauti savojo reikalavimo patenkinimą. Pažymėtina, kad skolininkas taip pat yra arba turėtų būti suinteresuotas kuo operatyvesniu ir ekonomiškesniu priverstinio išieškojimo proceso užbaigimu, todėl aptariamu atveju egzistuoja ir skolininko interesų pažeidimo rizika.
8. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši norma sudaro pagrindą teismui reaguoti ir į tokius atvejus, kai nustatomos prielaidos pažeisti įstatymą.
9. PLAIS valdytoja – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126 patvirtintų Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų (2015 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 1R-197 redakcija; toliau – ir PLAIS nuostatai) 12 punktas), kuri ex officio (pagal pareigas) privalo, be kita ko, organizuoti PLAIS tobulinimą (PLAIS nuostatų 12.3 punktas). PLAIS tvarkytoja – valstybės įmonė Registrų centras (PLAIS nuostatų 13 punktas), kuri, be kita ko, privalo užtikrinti nepertraukiamą (ir kartu tinkamą (įstatymo nuostatas atitinkantį)) PLAIS veikimą (PLAIS nuostatų 13.2 punktas).
10. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, nutaria informuoti PLAIS valdytoją ir tvarkytoją apie prielaidų pažeisti pirmiau nurodytas proceso įstatymo nuostatas sudarymą neužtikrinant PLAIS funkcijos, kuri leistų pateikti ir vykdyti tokius antstolio (ir kitų įgaliotų pareigūnų ar institucijų) nurodymus, pagal kuriuos priverstinai nurašytinos lėšos galėtų būti apibrėžtos procentine išraiška ar atitinkama dalimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 299 straipsniu ir 340 straipsnio 5 dalimi,

n u t a r i a :

informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir valstybės įmonę Registrų centrą, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos funkcijos, kuri leistų pateikti ir vykdyti tokius antstolio nurodymus, pagal kuriuos priverstinai nurašytinos lėšos galėtų būti apibrėžtos procentine išraiška ar atitinkama dalimi, neužtikrinimas gali sudaryti prielaidas pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

Teisėjai                                                                       Egidijus Laužikas             

Algis Norkūnas             

Gediminas Sagatys