Civilinė byla Nr. e2A-648-553/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00650-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Artransa“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Artransa“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo nutraukti pirkimo procedūras, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Artransa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir/ar panaikinti atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 29 d. sprendimą nestabdyti viešojo pirkimo Nr. 489069 „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“ procedūrų, t. y. pripažinti, kad perkančioji organizacija, žinodama, jog pareikštas ieškinys teismui, 2020 m. birželio 30 d. vis tiek suorganizavo komisijos posėdį ir jame susipažindama su tiekėjų pasiūlymais iš esmės pažeidė viešojo pirkimo procedūras; 2) įpareigoti atsakovę nutraukti pirkimo procedūras; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė paaiškino, kad ketindama dalyvauti pirkime ir gindama savo interesus 2020 m. birželio 26 d. pateikė ieškinį teismui dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo, o 2020 m. birželio 29 d. apie pateiktą ieškinį teismui ieškovė informavo ir atsakovę. Nepaisant to ši 2020 m. birželio 30 d. ne tik nesusilaikė nuo vokų atplėšimo veiksmų, nors ir žinojo, kad teismui yra pateiktas ieškinys dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, bet ir tęsė komisijos 2020 m. birželio 30 d. posėdį toliau, esant priimtai Kauno apygardos teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Susipažinusi su pasiūlymais, perkančioji organizacija nebegali pratęsti pasiūlymų pateikimo termino, o tai užkirto kelią ieškovei pateikti pasiūlymą pirkime. Dėl tokių neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriuos tiesiogiai draudžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 103 straipsnio ir 104 straipsnio nuostatos, UAB „Artransa“ nepagrįstai neteko galimybės pateikti pasiūlymą. Tokie pirkimo procedūrų pažeidimai yra esminiai, padarę didelę žalą (užkirto kelią ieškovei pateikti pasiūlymą pirkime ir varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo), ir tokių pažeidimų ištaisymas grįžtant į prieš pažeidimus buvusią padėti nėra įmanomas, todėl pirkimas turi būti nutrauktas VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu.
4. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė be pagrindo paliko jos 2020 m. lapkričio 23 d. pretenziją nenagrinėta. Anot ieškovės, jos pretenzija negali būti laikoma pakartotine, nes ji 2020 m. lapkričio 11 d., 2020 m. lapkričio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 17 d. laiškais kreipėsi į perkančiąją organizaciją dėl tam tikros informacijos pateikimo, o tai nėra ir negali būti laikoma pretenzijomis. Ieškovė 2020 m. lapkričio 23 d. pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai dėl pirkimo procedūrų pažeidimo, nepraleisdama VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto 10 kalendorinių dienų termino, nes perkančioji organizacija jokia forma ir jokiu būdu anksčiau nei 2020 m. lapkričio 16 d. nėra pateikusi informacijos apie 2020 m. birželio 30 d. vykdytas viešojo pirkimo procedūras ir susipažinimą su tiekėjų pasiūlymais.
5. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija su ieškovės reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Atsakovė nurodė, kad susipažinimo su tiekėjų pasiūlymais procedūra atlikta teisėtai, nepažeidžiant nė vieno tiekėjo interesų, t. y. 2020 m. birželio 29 d. gavusi ieškovės pranešimą apie pateiktą ieškinį, atsakovė neturėjo pareigos stabdyti pirkimo procedūrų savo iniciatyva –VPĮ 104 straipsnio 2 dalyje atsakovei nustatyta pareiga ne stabdyti pirkimą sužinojus, kad ieškovė pareiškė ieškinį teismui, o nesudaryti pirkimo sutarties per VPĮ nustatytą terminą. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartį, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones (pirkimo procedūrų sustabdymą) civilinėje byloje Nr. e2-1670-924/2020, pasirašė 2020 m. birželio 30 d. 9 val. 56 min., t. y. jau po to, kai 2020 m. birželio 30 d. 9 val. 45 min. atsakovės viešųjų pirkimų komisija susipažino su tiekėjų pasiūlymais pirkime. Kita vertus, ieškovei nebuvo kliudoma ar draudžiama iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pateikti pasiūlymą pirkime. Pirkimo objektas buvo suskaidytas į keturias dalis, o civilinėje byloje Nr. e2-1670-924/2020 ieškovė ginčijo I, III ir IV pirkimo dalis, bet neginčijo II pirkimo dalies. Atsižvelgiant į tai, jei ieškovė siekė dalyvauti pirkime, pasiūlymą galėjo pateikti II pirkimo daliai, nes jos neginčijo, tad neturėjo ir pagrindo tikėtis, kad ši pirkimo dalis taip pat bus sustabdyta.
7. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2020 m. lapkričio 23 d. pretenzija buvo pateikta praleidus ikiteisminei procedūrai nustatytus terminus, t. y. pretenzija galėjo būti pateikta tik iki 2020 m. liepos 21 d., nes ieškovei apie tai, kad atsakovė susipažino su tiekėjų pasiūlymais Pirkime, tapo žinoma dar 2020 m. liepos 10 d., kuomet Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1670-924/2020 atsakovė atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad ji susipažino su tiekėjų pasiūlymais 2020 m. birželio 30 d. Kita vertus, ieškovė su tokio paties pobūdžio klausimais dėl susipažinimo su vokais procedūros pirkime kreipėsi į atsakovę 2020 m. lapkričio 11 d., 2020 m. lapkričio 16 d., 2020 m. lapkričio 17 d. elektroniniais laiškais, į kuriuos atsakovė atsakė, o 2020 m. lapkričio 17 d. papildomai ieškovės atstovei pateikė atsakymus į keliamus klausimus ir paaiškino, kad su pasiūlymais buvo susipažinta tuo laiku, kai nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi, iš esmės ieškovei į jos pretenzijas (reikalavimus pateikti informaciją) buvo pateikta jos reikalaujama informacija 2020 m. lapkričio 17 d. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. lapkričio 23 d. ieškovės pretenziją, kurioje, be kita ko, dar buvo kvestionuojami ir klausimai, kurie spręsti Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1670-924/2020, atsakovė laikė pakartotine VPĮ 103 straipsnio 1 dalies prasme.
8. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) išvadoje pažymėjo, kad VPĮ 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga, gavus ieškinio kopiją su ieškinio gavimo teisme įrodymais, VPĮ nustatytu laikotarpiu nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, tačiau pareiga stabdyti pirkimą, gavus minėtus duomenis, VPĮ nėra nustatyta. Taigi, Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, nesustabdžiusi pirkimo procedūrų po ieškinio kopijos ir įrodymo, kad ieškinys gautas teisme gavimo, VPĮ įtvirtintų nuostatų nepažeidė. Juolab kad ieškovei ir kitiems tiekėjams perkančioji organizacija sudarė galimybę pateikti pasiūlymą iki 2020 m. birželio 30 d., todėl lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai nebuvo pažeisti, teisė ieškovei pateikti pasiūlymą nebuvo nepagrįstai apribota. Nė vienas iš ieškovės 2020 m. lapkričio 11 d., 2020 m. lapkričio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 17 d. perkančiajai organizacijai siųstų pranešimų nėra laikytinas pretenzija. Taigi, iki 2020 m. lapkričio 23 d. pretenzijos nebuvo pateikta nė viena pretenzija, kurioje būtų ginčijama tai, jog perkančioji organizacija nesustabdė Pirkimo procedūrų, gavusi ieškinio kopiją ir informaciją apie ieškinio gavimą teisme, todėl 2020 m. lapkričio 23 d. pretenzija, anot Tarnybos, neturėtų būti laikoma pakartotine. Kita vertus, nors perkančioji organizacija ieškovei 2020 m. liepos 10 d. galimai nepateikė informacijos apie vokų atplėšimo procedūros pirkime atlikimą, nesant jokių duomenų apie Pirkimo stabdymą 2020 m. birželio 29 d., bet ieškovei esant įsitikinus, kad toks veiksmas turėjo būti atliktas, Tarnybos nuomone, ieškovė galėjo anksčiau, t. y. iš karto po 2020 m. birželio 30 d. pranešimo apie pirkimo sustabdymą, kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti susiklosčiusią situaciją ir, esant poreikiui, pateikti pretenziją. Taigi, nagrinėjamu atveju Tarnybai kyla abejonių dėl ieškovės rūpestingumo ginant savo galimai pažeistas teises.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas bei išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą.
10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad bent vienas iš 2020 m. lapkričio 11, 16 ar 17 d. ieškovės perkančiajai organizacijai siųstų elektroninių laiškų gali būti laikomas pretenzija. Be 2020 m. lapkričio 23 d. pretenzijos, ieškovė perkančiajai organizacijai nepateikė nė vienos pretenzijos, kurioje buvo ginčijami perkančiosios organizacijos veiksmai (neveikimas) dėl pirkimo procedūrų nestabdymo, gavus informaciją apie ieškinio pateikimą teismui. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad 2020 m. lapkričio 23 d. pretenziją perkančioji organizacija nepagrįstai laikė pakartotine. Teismas taip pat konstatavo, kad perkančioji organizacija, laikydama, jog ieškovė 2020 m. lapkričio 23 d. pretenziją pateikė, praleidusi VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 dienų terminą, padarė nepagrįstą išvadą. Priešingai, tik sužinojusi apie galbūt pažeistas jos teises, ieškovė laiku pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurią perkančioji organizacija privalėjo išnagrinėti.
11. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės argumentus dėl pagrindų stabdyti pirkimo procedūras, pažymėjo, kad pagal teismų praktiką pirkimo procedūrų stabdymas perkančiųjų organizacijų sprendimu yra VPĮ griežtai reglamentuota, išimtinė priemonė, kuri taikoma joms ne naudojantis teisėmis, o vykdant pareigas; toks reguliavimas, be kita ko, koreliuoja su įstatymo nuostata, kad pirkimo sutartis turi būti sudaryta nedelsiant, iš karto po atidėjimo termino; įstatymų leidėjas iš esmės įtvirtino nepertraukiamų ir operatyviai vykdomų viešojo pirkimo procedūrų modelį, kurio išimtys yra atskirai reglamentuotos ir pagrįstos svarbiomis aplinkybėmis. Teismas nurodė, kad atsakovė, 2020 m. birželio 29 d. gavusi ieškinio kopiją, galėjo vykdyti pirkimo procedūras, tačiau negalėjo sudaryti pirkimo sutarties, kol nesibaigė atidėjimo terminas ir kol nebuvo gautas pranešimas iš teismo. Vadinasi, perkančioji organizacija ne tik turėjo teisę, bet ir pareigą vykdyti (tęsti) pirkimo procedūras iki pirkimo sutarties sudarymo stadijos, įskaitant ir pradėti komisijos posėdį, kurio data ir laikas buvo numatyti dar 2020 m. gegužės 27 d. paskelbiant pirkimą. Tokios pačios pozicijos laikėsi ir Viešųjų pirkimų tarnyba, davusi išvadą, kad perkančioji organizacija, nesustabdžiusi pirkimo procedūrų po ieškinio kopijos ir įrodymo, kad ieškinys gautas teisme, gavimo, VPĮ įtvirtintų nuostatų nepažeidė.
12. Teismas taip pat pažymėjo, kad perkančioji organizacija kitoje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepažeidė. Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija 2020 m. birželio 30 d. 9:45 val. pradėjo viešojo pirkimo komisijos posėdį, kurio metu susipažino su tiekėjų pasiūlymais, t. y. 2020 m. birželio 30 d. 9:45–9:48 val. įvyko vokų su tiekėjų pasiūlymais atplėšimas CVP IS. Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis pasirašyta 9:56:20 val., jau prasidėjus viešojo pirkimo komisijos posėdžiui ir netgi po vokų su tiekėjų pasiūlymais atplėšimo. Kaip ir bet kuri teismo nutartis, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepaisant to, kad vykdytina skubiai, pirmiausia turi būti įteikiama nutartį vykdyti turinčiam asmeniui. Iš civilinės bylos Nr. e2-1670-924/2020 matyti, kad 2020 m. birželio 30 d. nutartis Kauno rajono savivaldybės administracijai per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą išsiųsta tą pačią dieną 12:30 val. Perkančioji organizacija su nutartimi susipažino 2020 m. birželio 30 d. 14:24 val. Taigi, ne anksčiau nei 2020 m. birželio 30 d. 14:24 val. atsakovei kilo pareiga sustabdyti bet kokius veiksmus, atliekamus ginčo pirkime.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Skundžiamas sprendimas priimtas formaliai taikant VPĮ 104 straipsnio nuostatą, visiškai neatsižvelgiant į tiekėjo veiksmingos teisinės gynybos principo užtikrinimą. Teismas nevertino esminio šios teisės normos tikslo – užtikrinti, kad tiekėjai, manantys, jog perkančiosios organizacijos sprendimai pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, galėtų veiksmingai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, neprarasdami galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
13.2. Nesuprantama ir su logika nesuderinama situacija, kuomet vienu atveju ikiteisminėje stadijoje pretenzijos pateikimas perkančiajai organizacijai ir jos nagrinėjimas tiekėjo teisės užtikrinamos pirkimo procedūrų sustabdymu vos gavus pretenziją, o antru atveju teisminėje stadijoje, t. y. kai pretenziją pateikęs tiekėjas (ar jo konkurentas) kreipiasi į teismą ir raštu apie tai informuoja perkančiąją organizaciją, kad ieškinys pateiktas (pateikia tai patvirtinančius įrodymus) – pirkimo procedūros negali būti stabdomos net maksimaliam 3 darbo dienų terminui iki momento, kada bus priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo. Dėl tokio logikai prieštaraujančio VPĮ 104 straipsnio aiškinimo bei taikymo šioje byloje buvo priimtas neteisingas ir ieškoves interesus pažeidžiantis sprendimas.
13.3. VPĮ 104 straipsnio aiškinimas turi atitikti 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo (toliau – Direktyva) nuostatas.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
14.1. Konkrečiai šiame ginče ieškovė gina ne teisę sudaryti sutartį, o teisę pateikti pasiūlymą pirkime. Atitinkamai kiti tame pirkime pasiūlymus pateikę tiekėjai, manantys, kad toks sprendimas yra neteisėtas, turi teisę skųsti pirkimo vykdytojo sprendimus, o pažeistų teisių veiksmingos gynybos principas užtikrina, kad tokia apskundimo tvarka būtų pakankamai paprasta ir kad skundą teikiantys tiekėjai neprarastų teisės sudaryti pirkimo sutartį (todėl ir nurodomas atidėjimo terminas ir pirkimo procedūros stabdymas gavus tiekėjo pretenziją). Tuo tarpu tiekėjo teisė pateikti pasiūlymą konkrečiam pirkimui yra ginama pagal tą patį principą, tačiau šiuo atveju yra nustatyta, kad pirkimo vykdytojas, tiekėjui pasinaudojus peržiūros teise, sustabdytų pirkimo procedūrą (nepriimtų sprendimų) iki kol bus išnagrinėta pretenzija, o kai ji bus išnagrinėta, tuomet procedūros turi būti atnaujintos ir dėl to netaikomas joks atidėjimo terminas pasiūlymų pateikimui. Ši situacija paaiškinama tuo, kad be pažeistų teisių veiksmingos gynybos principo, taip pat turi būti taikomi tiekėjų lygiateisiškumo ir pirkimo skaidrumo principai, dėl ko visiems tiekėjams turi būti sudarytos visiškai vienodos teisės ir sąlygos pateikti pasiūlymus pirkimui, o jei to nesilaikoma, tuomet pirkimas turi būti nutrauktas.
14.2. Jei atsakovė, iš ieškovės gavusi informaciją apie pateiktą ieškinį, būtų stabdžiusi pirkimo procedūras vien dėl tariamo ieškovės pažeistų teisių gynybos užtikrinimo, tai tokiu veiksmu atsakovė būtų pažeidusi kitų tiekėjų, kurie pasiūlymus iki nustatyto ir visiems išviešinto termino jau buvo parengę, teises, o taip pat būtų pažeidusi ir tų tiekėjų, kurie būtų dalyvavę pirkime, jei būtų žinoję, kad pasiūlymų pateikimo terminai bus nukelti (bet nedalyvavo, nes to nežinojo), teisėtus interesus.
14.3. Šiuo atveju pirkimo procedūros nestabdytos pagrįstai, laikantis VPĮ ir viešųjų pirkimų skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo principų. Priešingas šio ginčo vertinimas iš esmės reikštų to paties pažeistų teisių veiksmingos gynybos principo ir kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių principų paneigimą, suteikiant tiekėjams neribotą diskreciją bet kuriuo metu ir dėl bet kokio sprendimo inicijuoti peržiūros procedūrą ir nutraukti pirkimus. Pažymėtina, kad vieno tiekėjo interesas negali būti aukščiau nei siekiamas pirkimo tikslas ir viešųjų pirkimų principai, ką šiuo atveju ir bando įrodyti ieškovė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl pagrindų sustabdyti viešojo pirkimo procedūras
17. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia klausimą, ar perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo pagal VPĮ 104 straipsnio 1 dalį atsiųstą pranešimą dėl ieškinio pateikimo teismui, turi sustabdyti viešojo pirkimo procedūras iki teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo. Ieškovės teigimu, pirkimo procedūrų nesustabdymas nėra suderinamas su veiksmingos teisinės gynybos principu.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai dėl būtinybės ir pareigos perkančiajai organizacijai stabdyti pirkimo procedūras, vos gavus pranešimą apie pateiktą ieškinį, nėra pagrįsti dėl toliau nurodomų priežasčių.
19. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą pirkimo procedūrų stabdymas galimas trimis atvejais: pirma, kai tokį sprendimą perkančiąją organizaciją įpareigoja priimti Viešųjų pirkimų tarnyba (VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 5 punktas); antra, kai bet kurios instancijos teismas priima sprendimą taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę (CPK 4237 straipsnio 2 dalies 1 punktas); trečia, kai perkančioji organizacija gauna ir nagrinėja gautą pretenziją bei dėl to priima sprendimą (VPĮ 103 straipsnio 2 dalis).
20. Tam, kad būtų galima įvertinti šiuos pagrindus, pirmiausia yra tikslinga glaustai apžvelgti pagrindines ginčo faktines aplinkybes. Kaip matyti iš bylos duomenų, Kauno rajono savivaldybės administracija 2020 m. gegužės 27 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbė tarptautinės vertės atvirą konkursą ,,Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“, kuriam suteiktas Nr. 489069. Skelbime nurodyta, kad pasiūlymų ar prašymų dalyvauti priėmimo terminas – 2020 m. birželio 30 d. 9:00 val.; vokų su pasiūlymais atplėšimas vyks 2020 m. birželio 30 d. 9:45 val. Ieškovė UAB „Artransa” 2020 m. birželio 5 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl neteisėtų konkurso sąlygų nustatymo. Pretenzijos nagrinėjimo laiku pirkimo procedūros buvo sustabdytos. Perkančioji organizacija 2020 m. birželio 15 d. ieškovei pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad pretenziją tenkino iš dalies – patikslino pirkimo sąlygas, o kitą pretenzijos dalį atmetė.
21. Ieškovė 2020 m. birželio 25 d. 23:03:05 pateikė ieškinį dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, kuris buvo registruotas pirmosios instancijos teisme 2020 m. birželio 26 d. (penktadienį). 2020 m. birželio 29 d. (pirmadienį) ieškovė ieškinio dėl pirkimo sąlygų teisėtumo kopiją su įrodymais apie ieškinio gavimą teisme pateikė perkančiajai organizacijai.
22. Perkančioji organizacija 2020 m. birželio 30 d. 9:45 val. pradėjo viešojo pirkimo komisijos posėdį, kurio metu susipažino su tiekėjų pasiūlymais, t. y. 2020 m. birželio 30 d. 9:45–9:48 val. įvyko vokų su tiekėjų pasiūlymais atplėšimas CVP IS.
23. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1670-924/2020, taikė laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo sustabdymą, nurodant, kad nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir vykdoma skubiai. Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis pasirašyta 9:56:20 val., perkančioji organizacija 2020 m. birželio 30 d. 16:10 val. informavo tiekėjus ir kitus suinteresuotus asmenis per CVP IS apie pirkimo procedūrų sustabdymą. Taikyta laikinoji apsaugos priemonė galiojo iki 2020 m. lapkričio 26 d. (Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo įsiteisėjimo).
24. Savo ruožtu, kasacinis teismas dar 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017 konstatavo, kad perkančioji organizacija iš esmės neturi teisės pati (savarankiškai) sustabdyti viešojo pirkimo procedūrų, o šį sprendimą priima arba įpareigota Viešųjų pirkimų tarnybos, arba įstatyme nustatytu pagrindu. Taigi, pirkimo procedūrų stabdymas perkančiųjų organizacijų sprendimu – VPĮ griežtai reglamentuota, išimtinė priemonė, kuri taikoma joms ne naudojantis teisėmis, o vykdant pareigas. Aptartas reguliavimas, be kita ko, koreliuoja su VPĮ nuostatomis, kuriose nustatyta, kad pirkimo sutartis turi būti sudaryta nedelsiant, iš karto po atidėjimo termino. Įstatymų leidėjas iš esmės įtvirtino nepertraukiamų ir operatyviai vykdomų viešojo pirkimo procedūrų modelį, kurio išimtys yra atskirai reglamentuotos ir pagrįstos svarbiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017 49 punktas).
25. Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo, kad VPĮ 104 straipsnis nenustato perkančiajai organizacijai nei pareigos, nei diskrecijos, gavus pranešimą apie teismui pateiktą ieškinį, sustabdyti pirkimo procedūras. Priešingai, nei nurodo ieškovė, VPĮ 104 straipsnio 1 dalies nuostata per 3 darbo dienas pateikti perkančiajai organizacijai prašymo ar ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais nėra savitikslė, o sukuria perkančiajai organizacijai pareigą nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties (VPĮ 104 straipsnio 2 dalis).
26. Pagal anksčiau nurodytą peržiūros procedūros sistemą, pretenzijos pateikimas sustabdo viešojo pirkimo procedūrą, o teisminio ginčo atveju, pasinaudojus privaloma ikiteismine procedūra, dėl viešojo pirkimo procedūros sustabdymo jau sprendžia teismas, kuriam yra pareikštas ieškinys arba prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tokia sistema atspindi siekį suderinti tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumą su viešojo pirkimo operatyvumu.
27. Šiuo atveju laikotarpis nuo ieškinio kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo teismui iki laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo nesustabdo pirkimo procedūros ir perkančioji organizacija neturi teisės savo nuožiūra jos sustabdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo ieškovė, tokia situacija nelemia tiekėjo pažeistų teisių gynybos neveiksmingumo.
28. Pirma – peržiūros procedūra pirmiausia yra modeliuojama į kuo didesnį išankstinio ginčų sprendimo ne teisme stadijos efektyvumą. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad peržiūros procedūrų veiksmingumo principas neapribotas tik teismine ginčo stadija; perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, jog tiekėjų galimybė pasinaudoti peržiūros procedūromis būtų ne formali, bet realiai įgyvendinama; pareiga užtikrinti peržiūros procedūros veiksmingumą perkančiosioms organizacijoms kyla dėl jos įgaliojimų nagrinėti tiekėjų pretenzijas; perkančiosios organizacijos pagal jų kompetenciją ir turimas priemones turi imtis reikalingų veiksmų, užtikrinančių tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011; 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-248/2020). Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovės pažeistų teisių gynyba išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka buvo visapusiškai įgyvendinta.
29. Antra, VPĮ ir CPK numatyta ginčo teisme tvarka yra nukreipta į tolesnį tiekėjo teisių gynimo dispozityvumą, suteikiant teisę pareikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismo diskreciją pagal įstatymuose nustatytas sąlygas spręsti dėl būtinybės tokias laikinąsias apsaugos priemones taikyti. Antai, teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių gali taikyti ir šiam ginčui aktualų viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą (CPK 4237 straipsnio 2 dalis). Skirtingai nuo išankstinio ginčų sprendimo ne teisme stadijos, kurioje pirkimo procedūros sustabdymas yra besąlygiškas, teismas viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą gali taikyti tik pagal pareikštą prašymą dėl šios laikinosios apsaugos priemones taikymo ir jos netaikyti, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 4237 straipsnio 1 dalis). Taigi, išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, tolesnis viešojo pirkimo procedūrų stabdymas galimas tik teismui taikius atitinkamą laikinąją apsaugos priemonę ir perkančioji organizacija šiuo aspektu neturi teisės savo nuožiūra stabdyti viešojo pirkimo procedūrų iki procesinio klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo išsprendimo.
30. Trečia, viešųjų pirkimų bylose, kaip ir kitų kategorijų bylose, yra numatyti procesiniai terminai atskiriems teismo procesiniams sprendimams priimti (CPK 4234 straipsnis). Vadinasi, atidus ir rūpestingas tiekėjas, siekdamas realiai apginti savo teises, turi atsižvelgti į siekiamų procesinių sprendimų priėmimo terminus. Šiuo atveju šis aspektas taip pat yra aktualus, nes ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, galėjo numatyti, kad pagal įstatyme nustatytus procesinius terminus, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių galėjo būti (ir buvo) išnagrinėtas jau po perkančiosios organizacijos iš anksto numatyto vokų atplėšimo ir susipažinimo su tiekėjų pasiūlymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pastarojo aspekto ieškovė ieškinyje teismui neakcentavo ir neprašė procesinio klausimo spręsti skubos tvarka. Tokioje situacijoje ieškovė turėtų įvertinti, kad ne visada jos pasirinktas disponavimo procesinėmis teisėmis būdas užtikrins efektyvią jos teisių gynybą – viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas yra galimas ne tik kartu su ieškiniu pateikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau ir pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo. Būtent pastarasis procesinis prašymas užtikrina, kad situacijose, kuomet laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turi būti išspręstas greičiau, nei galėtų būti parengtas ir pareikštas ieškinys, yra užtikrinama veiksminga tiekėjų teisių apsauga.
31. Nurodytų teisėjų kolegijos išvadų nekeičia ir ieškovės nurodomos Direktyvos nuostatos. Kaip ir visų kitų apeliacinio skundo argumentų atveju, ieškovės pozicija šiuo aspektu yra grindžiama tik bendrosiomis Direktyvos nuostatomis dėl veiksmingos teisinės gynybos principo realizavimo. Vis tik, kaip rodo anksčiau aptartas teisinis reguliavimas ir nustatytos bylos faktinės aplinkybės, nagrinėjamu atveju neigiamas pasekmes ieškovei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nulėmė tik jos pasirinktas procesinis elgesys, bet ne VPĮ 104 straipsnio taikymas.
32. Įvertinusi tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad perkančioji organizacija neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti pirkimo procedūras ir teisėtai atliko vokų su tiekėjų pasiūlymais atplėšimą, susipažino su pasiūlymais (CPK 185 straipsnis; VPĮ 104 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
34. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą atsakovė įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Iki paskirto teismo posėdžio ieškovė pateikė prašymą priteisti jai 2 269,85 Eur bylinėjimosi išlaidomos atlyginti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus.
35. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
36. Didžiausia rekomenduojama priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma už suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), apskaičiuota remiantis Rekomendacijų 7 punktu ir 8.11 papunkčiu, sudaro 1 891,24 Eur (1 454,8 Eur × 1,3).
37. Kadangi atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalųjį dydį, iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas mažintinas iki 1 891,24 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Artransa“ (juridinio asmens kodas 235286830) atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188756386) 1 891,24 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 24 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Teisėjai Aldona Tilindienė
Jūratė Varanauskaitė
Vytautas Zelianka