Civilinė byla Nr. e2A-565-302/2021

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00124-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agromerz“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-434-278/2020 pagal ieškovės A. D. paslaugų įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agromerz“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. D. paslaugų įmonė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Agromez“ 50 478,88 Eur skolą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove UAB „Agromerz“ 2019 m. rugpjūčio 12 d. sudarė Statybos rangos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ji įsipareigojo už 156 403,44 Eur atlikti pagalbinio ūkio paskirties pastato (tvarto) statybos darbus (duomenys neskelbtini). Nors statybų metu tarp šalių ir kilo nesutarimų dėl medžiagų tiekimo ir nesavalaikio atsiskaitymo, tačiau darbai buvo vykdomi tinkamai. Galutinai Sutarties vykdymas nutrūko atsakovei UAB „Agromerz“ neatsiskaičius už 2019 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais atliktus darbus.

3.       Atsakovė UAB „Agromerz“ su ieškiniu nesutiko, tvirtino, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, trūkumų nepašalino, darbų nepridavė, todėl darbai nebuvo priimti. Be to, nurodė, kad dalį medžiagų, kurios įtrauktos į atliktų darbų priėmimo aktą, ji pati buvo pateikusi, todėl ieškovė be pagrindo prašo už jas sumokėti. Taip pat ieškovė nepagrįstai prašo sumokėti už papildomai atliktus darbus, dėl kurių šalys nebuvo sudariusios atskiro susitarimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Agromerz“ 46 979,94 Eur skolą už atliktus darbus ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad pagal atliktų darbų priėmimo aktą 2019 m. lapkričio mėnesį ieškovė atliko darbus, kurių vertė 23 977,82 Eur, ir 2019 m. lapkričio 29 d. atsakovei išrašė sąskaitą faktūrą serija DD Nr. 84 19 816,38 Eur sumai. Atsakovė ieškovės 2019 m. lapkričio mėnesį atliktus darbus priėmė 2019 m. gruodžio 6 d. ir atliktų darbų priėmimo akte nurodė pastabą, kad surenkamas konstrukcijas bei klijus cheminiams varžtams pateikė atsakovė. Į bylą pateiktos 2019 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita faktūra serija GPG Nr. 0005805 ir 2019 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaita faktūra serija GPG Nr. 0005841 pavirtina, kad atsakovė iš UAB „Gelmesta“ pirko cokolines plokštes, kurios atliktų darbų priėmimo akte nurodytos kaip surenkamos konstrukcijos, o sąskaitoje faktūroje Nr. 005841 esantis įrašas patvirtina, jog minėtos plokštės buvo priimtos statomo pastato savininko Ž. J. Ieškovė pripažino, kad dalį surenkamų konstrukcijų pateikė atsakovė, tačiau jų trūko, todėl jas pirko ir ji, dėl ko minėtos medžiagos pagrįstai buvo įtrauktos į atliktų darbų priėmimo aktą (1 749,94 Eur), tačiau minėtam teiginiui pagrįsti ieškovė, kaip ir atsakovė, teigdama, jog ieškovei pateikė klijus (594 Eur), jokių neginčijamų įrodymų nepateikė.

6.       Įvertinęs minėtus duomenis, teismas darė išvadą, kad ieškovė nepagrįstai į 2019 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktą įtraukė surenkamas konstrukcijas, todėl prašomą priteisti 19 816,38 Eur sumą už darbus, atliktus 2019 m. lapkričio mėnesį, sumažino 1 749,94 Eur (19 816,38 Eur – 1 749,94 Eur = 18 066,44 Eur).

7.       Nors atsakovė teigia, kad ieškovė darbus atlikti vėlavo, juos atliko nekokybiškai ir jų nepridavė, tačiau tai, teismo vertinimu, paneigia 2019 m. lapkričio mėnesį atliktų darbų priėmimo akte esantis įrašas apie priimtus darbus, kuriame jokių pastabų dėl atliktų darbų kokybės, išskyrus įrašus apie atsakovės pirktas medžiagas, nėra, o įrašas apie metalinių kolonų ir medinių sijų montavimą nėra konkretus. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė pasirašė darbų priėmimo aktą ir pretenzijų dėl darbų atlikimo nereiškė, teismas sprendė, jog atsakovė neteko teisės remtis trūkumų faktu. Įvertinęs tai, kad atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog kurie nors darbų trūkumai buvo paslėpti ar jų, priimant darbus, nebuvo galimybės pastebėti, teismas sprendė, kad atsakovė be pagrindo nevykdo įsipareigojimo atsiskaityti už ieškovės 2019 m. lapkričio mėnesį atliktus darbus.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei 2019 m. gruodžio 31 d. pateikė PVM sąskaitą faktūrą 30 662,50 Eur sumai, atsakovei buvo pateiktas ir 2019 m. gruodžio mėnesį atliktų darbų priėmimo aktas. Atsakovė UAB „Agromerz“ neneigia, kad 2019 m. gruodžio mėnesį atliktų darbų priėmimo aktas jai buvo pateiktas, tačiau darbai nebuvo priimti. 2020 m. sausio 2 d. pretenzijoje atsakovė nurodė, kad nekokybiškai yra išbetonuotas šėrimo takas, 2020 m. sausio 15 d. pretenzijoje nurodoma, jog šėrimo tako grindys, bortelis bei skreperio takas išbetonuoti netinkamai, pastato išorės pamatas pažeistas, vartų angos nėra sutvarkytos, konstrukcijų tvirtinimo elementai ir daugiasluoksnė plokštė nebaigti montuoti, ieškovė įpareigota iki 2020 m. sausio 22 d. pašalinti trūkumus. Atsakovei atsisakius pasirašyti darbų priėmimo aktą, jį vienašališkai pasirašė ieškovė.

9.       Nors atsakovė teigia, kad ieškovė atliktų darbų nepridavė, tačiau, atsižvelgdamas į tai, jog ir apie ankstesnių darbų priėmimą atsakovė nebūdavo atskirai informuojama, teismas darė išvadą, jog tarp šalių buvo nusistovėjusi tvarka apie atliktus darbus atsakovę informuoti pateikiant jai atliktų darbų priėmimo aktus bei susitariant žodžiu dėl konkretaus priėmimo laiko, darbų trūkumus nurodant minėtame akte.

10.       2019 m. gruodžio 13 d. pretenzija atsakovė pasiūlė ieškovei nutraukti Sutartį abipusiu sutarimu, vadovaujantis Sutarties 10 straipsnio 2 punktu, 2020 m. sausio 14 d. ieškovė su pasiūlymu sutiko, nurodydama, kad atsakovė vėluoja atsiskaityti už darbus. Nors atsakovė atliktų darbų priėmimo akte nenurodė akto nepasirašymo priežasčių, tačiau, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad, tarp šalių kilus nesutarimams bei sutarus Sutartį nutraukti bendru sutarimu nuo 2020 m. sausio 14 d., atsakovė 2019 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų priėmimo akto nepasirašė įvertinusi visus ieškovės atliktus darbus, o ne konkrečiai tik darbus, vykdytus gruodžio mėnesį, kadangi darbų trūkumai ieškovei buvo nurodyti 2020 m. sausio 15 d. rašte.

11.       Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo ieškovės vienašališkai pasirašytą 2019 m. gruodžio mėnesį atliktų darbų priėmimo aktą pripažinti negaliojančiu, nes faktas, kad ieškovė pateikė atsakovei UAB „Agromerz“ atliktų darbų aktą, leidžia daryti išvadą, jog jame nurodyti darbai buvo atlikti ir ieškovė buvo pasirengusi juos perduoti. Nors 2020 m. sausio 2 d. pretenzijoje atsakovė nurodė, kad išbetonuotas šėrimo takas turi trūkumų, tačiau nenustatyta, jog kurie nors kiti iš gruodžio mėnesį atliktų priėmimo akte nurodytų darbų būtų buvę neatlikti arba atlikti su ženkliais trūkumais, kurių nebūtų buvę galima pašalinti, todėl tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovė neturėjo teisės vienašališkai pasirašyti darbų priėmimo aktą.

12.       Įvertinęs šalių susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad ieškovė neneigė, jog išbetonuoto šėrimo tako paviršius suaižėjo, ir 2020 m. sausio 23 d. rašte nurodė to priežastis (atsakovės kaltę) bei ketino trūkumus pašalinti esant tinkamoms darbui oro sąlygoms, teismas darė išvadą, kad, esant tik minėtam darbų trūkumui, kurio ieškovė savo laiku negalėjo pašalinti, ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių nuostolius, patirtus minėtą trūkumą šalinant, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė turėjo teisę atsisakyti atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus.

13.       Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nepaneigta, jog ieškovė reiškė pretenzijas, stabdė darbus dėl atsakovės nepateiktų metalo konstrukcijų, tai patvirtina ieškovės į bylą pateikti 2019 m. rugsėjo 19 d., 2019 m. rugsėjo 26 d. ir 2019 m. spalio 14 d. pranešimai ir pretenzijos, todėl konstatuoti, kad darbai vėlavo bei suaižėjo įrengto šėrimo tako paviršius tik dėl ieškovės kaltės, teismo vertinimu, būtų nepagrįsta. 

14.       Įvertinęs tai, kad ieškovė teigia, jog papildomi darbai buvo atlikti šalių susitarimu, nes buvo padidintas pastato plotas, tai, kad atsakovė dėl atliktų darbų pretenzijų nereiškė, tai, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė iš tiesų atliko medinių konstrukcijų surinkimo darbus, kurie buvo sudėtingesni nei sąmatoje numatyti metalinių konstrukcijų surinkimo darbai, teismas sprendė, jog atsakovės atsisakymas apmokėti ieškovei už papildomai atliktus darbus yra nepagrįstas. Nors tarp šalių atskiras susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo nebuvo sudarytas, tačiau, teismo vertinimu, šalių konkliudentiniai veiksmai šiuo atveju leidžia daryti išvadą, kad atsakovė jų atlikimui neprieštaravo.

15.       Kadangi ieškovė neįrodė, kad pirko surenkamas konstrukcijas, o atsakovė pateikė duomenis, jog jas perdavė ieškovei, be to, tai patvirtina ir Ž. J. įrašas apie atvežtas ir jo priimtas atsakovės užsakytas medžiagas, todėl pagal 2019 m. gruodžio 31 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą prašomą priteisti 30 662,50 Eur sumą už darbus, atliktus gruodžio mėnesį, teismas sumažino 1 749 Eur suma (30 662,50 Eur – 1 749 Eur = 28 913,50 Eur).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Agromerz“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą skundžiamoje dalyje, šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priimti naujus rašytinius įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1.                      Ieškovė 2019 metų lapkričio mėnesį atliko statybos rangos darbus, kuriuos atsakovė su pastabomis priėmė. Teismas iš 2019 metų lapkričio mėnesį atliktų darbų akto atimdamas 1 749,94 Eur sumą (surenkamos konstrukcijos), privalėjo atimti ir akte priskaičiuotas papildomas sumas, t. y. 3 proc. papildomų medžiagų vertę, 9 proc. statybvietės išlaidas; 5 proc. pelną, tai atimtiną sumą padidintų iki 2 062,89 Eur. Taip pat teismas nepagrįstai iš priteistinos sumos neatėmė 594 Eur už klijus cheminiams varžtams, motyvuodamas tuo, kad nei viena šalis nepateikė neginčijamų įrodymų dėl klijų pateikimo. 2019 m. lapkričio mėnesį atliktų darbų akte nurodyta, kad surenkamas konstrukcijas ir klijus pateikė atsakovė, jokių įrodymų, jog buvo kitaip, ieškovė teismui nepateikė, todėl teismas vien dėl to privalėjo į aktą nepagrįstai įrašytą sumą už klijus atimti iš ieškovei priteistinos sumos. Klijai buvo pristatyti su surenkamomis konstrukcijomis, tai patvirtina su skundu teikiamas prekių pakavimo lapas ir konstrukcijų brėžinys. Įvertinus nuo klijų vertės priskaičiuotas papildomas sumas, darytina išvada, kad teismas iš 2019 metų lapkričio mėnesį atliktų darbų akto nepagrįstai neatėmė 700,22 Eur už atsakovės patiektus klijus cheminiams varžtams. Iš viso ieškovei pagal 2019 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DD Nr. 84 turėjo būti priteista 17 053,27 Eur, o ne 18 066,44 Eur.

16.2.                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė laiku sutartinių įsipareigojimų nevykdė, t. y. darbų iki 2019 m. gruodžio 31 d. neatliko, be to, ieškovė atsisakė vykdyti sutartį savavališkai palikdama objektą.  

16.3.                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias atliktų darbų pridavimą. Ieškovė nepridavinėjo atliktų darbų, darbų trūkumų netaisė, neatliko visų darbų ir iš objekto savavališkai išvyko, todėl, priešingai nei sprendė teismas, laikytina, kad ieškovė darbų pagal 2019 m. vienašališkai surašytus aktus ir 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DD Nr. 87 atsakovei nepridavė. Kadangi trūkumai nebuvo ištaisyti ir darbai nebuvo baigti, teismas nepagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė skolą už nepriduotus ir su trūkumais atliktus statybos rangos darbus.

16.4.                      Vien ieškovės vienašališkai surašyti 2019 m. gruodžio mėnesio aktai nesukėlė atsakovei pareigos apmokėti ieškovei 28 913,50 Eur sumą už netinkamai atliktus darbus.

16.5.                      Sutarties 2 dalies 3 punkte numatyta, kad, jeigu atsakovė paprašo atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti užduotyje, arba keičia projektinius sprendinius, tai ieškovė paskaičiuoja papildomų darbų arba projektinių pakeitimų kainą ir suderina su atsakove. Abi šalys turi pasirašyti papildomą susitarimą dėl šių darbų atlikimo. Nagrinėjamu atveju nebuvo sutarta dėl papildomų darbų atlikimo ir dėl papildomų darbų kainos, todėl ieškovės 2019 m. gruodžio mėnesį vienašališkai surašyti papildomų darbų aktai su išgalvotais darbų kiekiais ir kelis kartus didesne kaina nei nurodyta Sutartyje, priešingai nei sprendė teismas, negali sukelti atsakovei prievolės pagal tokius aktus atsiskaityti. 

17.       Ieškovė A. D. paslaugų įmonė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

17.1.                      Neturėtų būti priimti su apeliaciniu skundu atsakovės teikiami rašytiniai įrodymai, kurie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Ieškovė ne kartą prašė išreikalauti iš atsakovės projektinę dokumentaciją, statybą leidžiantį dokumentą, statybos užbaigimo aktą ir kadastrinius matavimus, tačiau, nors ir buvo teismo įpareigota pateikti statybos užbaigimo aktą, atsakovė minėto dokumento taip ir nepateikė. 2021 m. balandžio 14 d. Techninio projekto dalinės ekspertizės aktas, pateiktas tik su apeliaciniu skundu, o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė statybą leidžiančio dokumento neturėjo, kadangi tik po projekto ekspertizės išvados galima kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Su skundu pateiktas 2021 m. sausio 4 d. aiškinamasis raštas dėl fermos pastato medinių konstrukcijų sijų yra neaiškus, be to, apskritai neaišku, ar statybos projektas egzistuoja.

17.2.                      Teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės už lapkričio mėnesį atliktus darbus 18 066,44 Eur sumą, o apeliacinio skundo argumentai, kad ši suma turėtų būti mažintina iki 17 053,27 Eur, yra nepagrįsti. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl lapkričio mėnesį atliktų darbų akto 13 pozicijos (surenkamos konstrukcijos) 1 749,94 Eur sumai, tačiau konstrukcijos surinkimo darbus ieškovė atliko, todėl atsakovės argumentas, kad turi būti atmesti reikalavimai dėl statybvietės išlaidų, pelno bei papildomų medžiagų vertės yra visiškai nepagrįsti, kadangi tai yra sumos nuo atliktų darbų. Į 2019 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktą pagrįstai buvo įtraukti klijai cheminiams varžtams, kadangi jie jau buvo pristatyti ir panaudoti. Prie pastabų 2019 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų priėmimo akte yra nurodyta, kad klijus tieks UAB „Agromerz“, o tai reiškia, jog atsakovė klijus tieks ateityje. Atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad būtent ji minėtus klijus lapkričio mėnesį pristatė į statybos aikštelę.

17.3.                      Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, tačiau nenurodo nei vieno konkretaus įrodymo, bylos lapo, ar bent dokumento pavadinimo, kuris buvo vertinamas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Vadovaudamasi rungimosi principu, atsakovė galėjo teikti įrodymus (net buvo teismo įpareigota tai padaryti), kurie pagrįstų jos teiginius, tačiau šios savo įrodinėjimo pareigos nevykdė, todėl teismo padarytos išvados yra teisėtos ir pagrįstos.

17.4.                      Nepagrįsti atsakovės argumentai dėl vienašalio darbų priėmimo–perdavimo akto neteisėtumo. Kaip ir nustatė teismas, ieškovė daug kartų reikalavo, kad atsakovė priimtų gruodžio mėnesį atliktus darbus, tačiau atsakovė elgėsi nesąžiningai, darbų nepriėmė, o už priimtus darbus nemokėjo ir, net pripažindama skolą, nemoka. Aiškios darbų priėmimo tvarkos nebuvo, todėl, atsakovei piktnaudžiaujant ir atsisakant priimti gruodžio mėnesį atliktus darbus, ieškovė neturėjo kitos išeities kaip pasinaudoti įstatyme numatyta teise atliktus darbus perduoti vienašališkai. Ieškovė tinkamai įformino darbų perdavimą, todėl teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės vienašališkai pasirašytais darbų priėmimo–perdavimo aktais.

17.5.                      Vienašališkai ieškovės pasirašytame darbų priėmimo akte nurodyti darbų kiekiai ir kaina pagrįstai buvo laikyti teisingais, kadangi jie atsakovės nebuvo paneigti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pati atsakovė pripažino, kad dėl medinių konstrukcijų surinkimo susitarimo nebuvo, tai nenumatyta ir sąmatoje. Konstrukcijų surinkimo darbus, kiek žinoma ieškovei, buvo įsipareigoję atlikti darbininkai iš Vokietijos, kurie vėliau tai padaryti atsisakė. Kadangi medžiagos buvo gautos, o darbus ir taip buvo vėluojama atlikti, buvo sutarta, kad konstrukcijas surinks ieškovė. Šių darbų atlikimas sąmatoje nebuvo numatytas, todėl šie darbai buvo įtraukti į gruodžio mėnesio darbų priėmimo–perdavimo aktą. Ieškovė skaičiavo konstrukcijų svorį pagal faktą, svorį šiek tiek sumažindama, todėl skundo argumentas dėl išgalvotų svorių taip pat turėtų būti atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų

19.       Atsakovė UAB „Agromerz“ su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2019 m. spalio 25 d. prekių pakavimo lapą, konstrukcijų brėžinį, 2020 m. balandžio 14 d. Techninio projekto dalinės ekspertizės aktą Nr. 20-03/10, 2021 m. sausio 4 d. projekto vadovo paaiškinamąjį raštą „Dėl fermos pastato medinių konstrukcijų svorių“.

20.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21.       Aiškindamas šią proceso teisės normą kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išimtys CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tik tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas ir 20 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

22.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės su skundu teikiami rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių šiuos įrodymus pateikti anksčiau, apeliantė skunde nenurodo, todėl konstatuotina, kad naujų įrodymų priėmimas šioje proceso stadijoje neatitiktų CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

23.       Pažymėtina, kad įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti bet kokią galimybę piktnaudžiauti procesu, tokiu teisiniu reguliavimu byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos (ginčo) išnagrinėjimo, bylinėjantis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas ir bylos šalių procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 179 straipsnis, 181 straipsnio 2 dalis, 198 straipsnis, 226 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus teismo sprendimas.

24.       Kadangi sąlygų taikyti išimtį iš CPK 314 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės teisėjų kolegija nenustatė, atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti. 

25.       Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad didžioji dalis jos teikiamų rašytinių įrodymų turi formos ir turinio trūkumų: pirma, atsakovės pateiktas 2019 m. spalio 25 d. prekių pakavimo lapas yra vokiečių kalba, jo vertinimas į lietuvių kalbą nepateiktas, o pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui teikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis; antra, su 2020 m. balandžio 14 d. Techninio projekto dalinės ekspertizės aktu Nr. 20-03/10 pateikta lokalinė sąmata nėra pasirašyta, be to, neaišku, kas jos sudarytojas; trečia, iš 2021 m. sausio 4 d. projekto vadovo paaiškinamojo rašto „Dėl fermos pastato medinių konstrukcijų svorių“ nėra aišku, apie kokias konkrečiai konstrukcijas yra kalbama, o tai sudaro papildomą pagrindą atsisakyti juos priimti šioje proceso stadijoje.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

26.       Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė A. D. paslaugų įmonė ir atsakovė UAB „Agromerz“ 2019 m. rugpjūčio 12 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą darbų atlikimo užduotį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. gruodžio 31 d. už 156 403,44 Eur atlikti pagalbinio ūkio paskirties pastato (tvarto) statybos darbus.

27.       Byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš statybos rangos sutarties vykdymo. Šalys nesutaria dėl atsiskaitymo už 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais atliktus statybos darbus. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 50 478,88 Eur skolą (23 977,82 Eur už lapkričio mėnesį atliktus darbus ir 37 101,63 Eur už gruodžio mėnesį atliktus darbus), pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Agromerz“ 46 979,94 Eur skolą už atliktus darbus (18 066,44 Eur už lapkričio mėnesį atliktus darbus ir 28 913,50 Eur už gruodžio mėnesį atliktus darbus).

28.       Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tik iš dalies, t. y. atsakovė sutinka, kad yra skolinga ieškovei 17 053,27 Eur už lapkričio mėnesio darbus, todėl tvirtina, jog teismas nepagrįstai šioje dalyje iš jos priteisė 18 066,44 Eur, taip pat, atsakovės teigimu, iš jos ieškovės vienašališkai pasirašytų 2019 m. gruodžio mėnesio aktų pagrindu nepagrįstai buvo priteista 28 913,50 Eur suma už gruodžio mėnesio darbus. Neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau bus pasisakoma dėl minėtų ieškovės ginčijamų sumų priteisimo (ne)pagrįstumo.

Dėl atsiskaitymo už 2019 m. lapkričio mėn. atliktus darbus

29.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi įstatyme nustatytos dvi tarpusavyje susijusios užsakovo pareigos – priimti rangovo darbų rezultatą ir už jį apmokėti. 

30.       CK 6.687 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Pagal Sutarties 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą už atliktus darbus atsakovė UAB „Agromerz“ privalėjo atsiskaityti per 30 dienų nuo sąskaitų faktūrų išrašymo ir atliktų darbų aktų pasirašymo dienos.

31.       Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal atliktų darbų priėmimo aktą 2019 m. lapkričio mėnesį ieškovė A. D. paslaugų įmonė atliko darbus, kurių vertė sudaro 23 977,82 Eur, ir 2019 m. lapkričio 29 d. atsakovei išrašė sąskaitą faktūrą serija DD Nr. 84 19 816,38 Eur sumai. 2019 m. gruodžio 6 d. atsakovė priėmė ieškovės 2019 m. lapkričio mėnesį atliktus darbus ir atliktų darbų priėmimo akte nurodė pastabas: „Metalinių kolonų ir medinių sijų montavimas“, „Surenkamas konstrukcijas tiekė UAB „Agromerz“, „Klijai cheminiai varžtai tieks UAB „Agromerz“.

32.       Įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų visumą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė nepagrįstai į 2019 m. lapkričio mėnesį atliktų darbų priėmimo aktą įtraukė surenkamas konstrukcijas (darbų priėmimo akto 13 pozicija), kurias tiekė atsakovė, todėl prašomą priteisti 19 816,38 Eur sumą už darbus, atliktus 2019 m. lapkričio mėnesį, sumažino 1 749,94 Eur (19 816,38 Eur – 1 749,94 Eur = 18 066,44 Eur). Kaip minėta, šios teismo išvados pagrįstumo atsakovė neginčija, tačiau, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas privalėjo iš ieškovei priteistinos atimti ir šios sumos pagrindu akte priskaičiuotas papildomas sumas: 3 proc. papildomų medžiagų vertę; 9 proc. statybvietės išlaidas ir 5 proc. pelną, o tai atimamą sumą nuo 1 749,94 Eur padidintų iki 2 062,89 Eur. 

33.       Vertinant minėtus skundo argumentus, pažymėtina, kad nors teismas ieškovės prašytą už lapkričio mėnesį atliktus darbus priteisti sumą sumažino 1 749,94 Eur suma, kadangi darė išvadą, jog pačias surenkamąsias konstrukcijas ieškovei pateikė atsakovė, tačiau ginčo dėl to, kad konstrukcijų surinkimo darbus atliko būtent ieškovė, nėra. Nesant ginčo dėl to, kad konstrukcijų surinkimo darbai buvo atlikti ieškovės, atsakovės argumentai, jog iš priteistinos sumos turėjo būti atimti reikalavimai dėl statybvietės išlaidų, pelno bei papildomų medžiagų vertės, vertinami kaip nepagrįsti, kadangi šios sumos skaičiuojamos nuo ieškovės atliktų darbų. Be to, šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė šiuo aspektu minėtų sumų neginčijo, o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

34.       Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš už lapkričio mėnesį atliktų darbų sumos neatėmė sumos už klijus cheminiams varžtams, kuriuos ieškovei patiekė pati atsakovė, ir nuo klijų vertės priskaičiuotų papildomų sumų, t. y. iš viso 700,22 Eur.

35.       Sutarties 1 dalies 3 punkte šalys susitarė, kad rangovė (ieškovė) darbus atliks savo medžiagomis ir darbo priemonėmis, tačiau, pasirašant 2019 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų aktą, buvo įtraukta pastaba, kad: „Klijai cheminiai varžtai tieks UAB „Agromerz“. Atsakovė šią pastabą aiškina taip, kad, atliekant lapkričio mėnesio darbus, klijai cheminiams varžtams buvo patiekti, tuo tarpu ieškovė laikosi pozicijos, jog minėta pastaba reiškia, kad klijus atsakovė įsipareigojo tiekti ateityje.

36.       Šalims skirtingai aiškinant minėtos 2019 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų akte įrašytos pastabos turinį ir nesant galimybės šios pastabos turinį nustatyti atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju teisinga būtų remtis pažodiniu pastabos „Klijai cheminiai varžtai tieks UAB „Agromerz“ aiškinimu. Remiantis lingvistine minėtos pastabos formuluote, darytina išvada, kad susitarimas, jog klijus cheminiams varžtams tieks atsakovė, galioja į ateitį, kadangi nurodytas būsimojo laiko veiksmažodis „tieks“. Tuo tarpu, kalbant apie surenkamąsias konstrukcijas, tame pačiame 2019 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų akte įrašyta pastaba, kad surenkamąsias konstrukcijas „tiekė“ atsakovė UAB „Agromerz“. Tikėtina, kad, pastabose vartodamos skirtingų laikų veiksmažodžius, šalys žodžiams „tieks“ ir „tiekė“ suteikė skirtingas reikšmes. 

37.       Be to, pastebėtina, kad, priešingai nei surenkamųjų konstrukcijų atveju, atsakovė minėtam teiginiui, jog klijus lapkričio mėnesį tiekė ji, pagrįsti nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, pavyzdžiui, apmokėjimo dokumentų, nors atsakovė yra juridinis asmuo, kuris veda buhalterinę apskaitą ir turėtų turėti apmokėjimą už prekes patvirtinančius dokumentus. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, papildomai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad klijų kaina buvo pagrįstai įtraukta į 2019 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų aktą. 

38.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iš už 2019 m. lapkričio mėnesį ieškovės atliktus darbus mokėtinos sumos neatėmė atsakovės apeliaciniame skunde nurodomų sumų ir iš atsakovės ieškovei priteisė 18 066,44 Eur sumą.

Dėl 2019 m. gruodžio mėnesį atliktų darbų perdavimo ir atsakovės pareigos už juos atsiskaityti

39.       Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad 2019 m. gruodžio mėnesį ieškovė atliko darbų už 37 101,63 Eur sumą bei atsakovei 2019 m. gruodžio 31 d. pateikė apmokėti PVM sąskaitą faktūrą 30 662,50 Eur sumai.

40.       Ieškovė tvirtina, kad atsakovei UAB „Agromerz“ buvo pateiktas 2019 m. gruodžio mėnesį atliktų darbų priėmimo aktas, tačiau atsakovė atliktų darbų priėmimo akto nepasirašė, pastabų dėl atliktų darbų nepateikė, todėl, vadovaujantis CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, buvo pasirašytas vienašalis atliktų darbų priėmimo aktas. Tuo tarpu atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė jokių darbų neperdavinėjo, atsiuntė tik pasirašyti atliktų darbų aktą, nors pati neneigė, jog dalis darbų atlikta su trūkumais (netinkamai išbetonuotas šėrimo takas), sutiko trūkumus ištaisyti, tačiau jų neištaisė, todėl vienašališkai pasirašytas aktas yra niekinis.

41.       CK 6.694 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 2 dalis).

42.       Teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias atliktų darbų pridavimą, atsakovė skunde nurodo, jog, nors ieškovė jai atsiuntė vienašališkai surašytus 2019 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų aktus 30 662,50 Eur be PVM sumai, tačiau šis ieškovės veiksmas vertintinas tik kaip pranešimas apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o ne kaip darbų perdavimas.

43.       Vertinant šio skundo argumento pagrįstumą, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad, nors atsakovė teigia, jog ieškovė jai darbų neperdavinėjo, tačiau ji nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad šalys buvo susitarusios, jog ieškovė ją apie darbų priėmimą turėjo informuoti atskiru pranešimu. Todėl, remiantis tarp šalių susiformavusia praktika, spręstina, kad atsakovė apie atliktus darbus buvo informuojama jai pateikiant atliktų darbų priėmimo aktus ir žodžiu susitariant dėl konkretaus darbų priėmimo laiko, darbų trūkumus nurodant minėtame akte. Faktas, kad ieškovė pateikė atsakovei UAB „Agromerz“ gruodžio mėnesį atliktų darbų aktus (šio fakto atsakovė neneigia), suponuoja išvadą, jog juose nurodytus darbus ieškovė buvo pasirengusi perduoti.

44.       Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). 

45.       Pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Taigi atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojamas rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų.

46.       Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Atsisakydamas pasirašyti aktą, užsakovas privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 ir kt.).

47.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).

48.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, neneigdama atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atlikimo fakto, atsakovė jokių realių priemonių vykdyti CK 6.694 straipsnio 2 dalyje nurodytą užsakovo pareigą – organizuoti darbų priėmimą, kurio metu galėjo patikrinti gautuose aktuose nurodytų darbų tiek kokybę, tiek kiekybę, nesiėmė.

49.       Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 13 d. atsakovė ieškovei pareiškė pretenziją ir pasiūlė abipusiu susitarimu nutraukti sutartį. 2020 m. sausio 2 d. atsakovė pateikė ieškovei antrą pretenziją dėl nekokybiškai išbetonuoto šėrimo tako. 2020 m. sausio 10 d. pranešimu ieškovė pripažino, kad minėtus darbus atliko nekokybiškai ir įsipareigojo paviršiaus betono sluoksnį sutvarkyti artimiausiu metu po apmokėjimo už 2019 m. lapkričio mėnesį atliktus darbus. 2020 m. sausio 15 d. ieškovei buvo pateikta dar viena pretenzija dėl nekokybiškai atliktų darbų. 2020 m. sausio 23 d. atsakyme į pretenziją ieškovė nurodė, kad pretenzijoje minimo šėrimo tako betonavimo darbai buvo atlikti pagal visus technologinius reikalavimus, tačiau kadangi UAB „Agromers“ nesugebėjo laiku pristatyti pastato konstruktyvo, darbai nusitęsė, be to, iki lietaus ir šalčių sezono nebuvo pristatytos šoninės užtvaros, todėl atlikti betonavimo darbai buvo sugadinti. Taip pat atsakyme buvo nurodyta, kad, atsiskaičius už atliktus darbus, betonavimo darbai galėtų būti atlikti tik esant geroms oro sąlygoms, grindys turi būti apsaugotos nuo lietaus ir šalčio, o tai šiai dienai nėra galimybės padaryti.

50.       Įvertinus tai, kad atsakovė ieškovei pretenzijas iš esmės reiškė tik dėl šėrimo tako betonavimo kokybės ir kad į bylą nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog kurie nors iš aptariamuose aktuose nurodytų darbų buvo neatlikti arba kad buvo nustatyti tokie darbų rezultato trūkumai, kurių nebūtų buvę galimybės ištaisyti ar dėl kurių atliktų darbų rezultato būtų buvę neįmanoma naudoti pagal Sutartyje nurodytą paskirtį, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo teisę vienašališkai pasirašyti gruodžio mėnesį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą.

51.       Kaip minėta, iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė neneigė, jog išbetonuoto šėrimo tako paviršius suaižėjo ir 2020 m. sausio 23 d. rašte išreiškė ketinimus trūkumus pašalinti, kai atsakovė su ja atsiskaitys už lapkričio mėnesį atliktus darbus ir tam bus tinkamos oro sąlygos. Todėl, esant tik minėtam darbų trūkumui, kurį dėl netinkamų oro sąlygų nebuvo galimybės iškart pašalinti, ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji patyrė nuostolių šalindama minėtus šėrimo taiko betonavimo trūkumus, arba duomenų, iš kurių būtų matyti, jog šėrimo tako betonavimo darbų rezultato trūkumai yra tokie, dėl kurių šėrimo tako neįmanoma naudoti pagal paskirtį, spręstina, kad atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove už jos faktiškai atliktus darbus.

52.       Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu tam tikri darbai buvo atlikti nukrypstant nuo Sutarties sąlygų, atsakovė savo pažeistas teises turėjo ginti įstatyme nustatyta tvarka, o ne ignoruodama tiek įstatyme, tiek Sutartyje įtvirtintą pareigą priimti rangovo darbo rezultatus ir atsiskaityti už atliktus darbus.

53.       CK 6.665 straipsnio, kuriame reglamentuojama rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą, 1 dalyje numatyta, kad, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

54.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog aplinkybė, kad ieškovė darbus atliko su tam tikrais trūkumais, neatleidžia atsakovės nuo pareigos apmokėti už ieškovės atliktus darbus.

Dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už ieškovės gruodžio mėnesį papildomai atliktus darbus

55.       Tarp šalių taip pat yra kilęs ginčas dėl statybos rangos sutarties vykdymo kainos padidinimo ir atsakovės pareigos ją sumokėti.

56.       Pagal CK 6.653 straipsnį rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles (1 dalis). Jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą (4 dalis). Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (5 dalis). Kai rangovo tiekiamų medžiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iš esmės ir šio kainų padidėjimo rangovas negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas turi teisę reikalauti padidinti darbų kainą arba nutraukti sutartį pagal CK 6.204 straipsnio nustatytas taisykles (6 dalis).

57.       Sutarties 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Sutarties kaina yra 156 403,44 Eur. Sutarties 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad kaina, nurodyta šio straipsnio pirmame punkte, yra galutinė ir apima visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su „pastato“ statyba ir atskirais statybos etapais bei darbais. Sutarties 2 dalies 3 punkte detalizuota, kad, jeigu užsakovas paprašo atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti užsakovo užduotyje, arba keičia projektinius sprendinius, tai rangovas paskaičiuoja papildomų darbų arba projektinių pakeitimų kainą ir suderina su užsakovu. Abi šalys pasirašo papildomą susitarimą dėl šių darbų atlikimo.

58.       Sudariusios sutartį, šalys gali keisti jos turinį, be kita ko, ir jos kainą. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis), o kitais atvejais – kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pvz., CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

59.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad šalys savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, jog rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis), tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-2012; 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-695/2020 31 punktas).

60.       Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, yra būtina nustatyti tokias aplinkybes: 1) šalių elgesiu turi būti išreikštas abiejų sutarties šalių bendras ketinimas dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai šalių priimtinas sutarties elgesio vertinimo variantas, nes, priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012); 2) šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas turi būti aiški ir nedviprasmiška, tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016 27 punktas).

61.       Sudarytos sutarties pagrindu atsirandantys šalių prievoliniai teisiniai santykiai yra dinamiški – jie atsiranda, keičiasi ir baigiasi. Šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai bet kurioje iš nurodytų sutartinių santykių stadijoje – tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis). Viena iš sąžiningumo principo išraiškų yra bendradarbiavimo principas. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos įvykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).

62.       Taigi, remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant dėl sutarčių pakeitimo sudarymo fakto, esminę reikšmę turi šalių elgesio ir jo sąžiningumo įvertinimas.

63.       Ieškovės teigimu, remdamasi šalių bendru sutarimu, ji atliko medinių konstrukcijų surinkimo darbus, minėti darbai nebuvo numatyti sąmatoje, todėl jie buvo apskaičiuoti kaip papildomi darbai. Tai, kad buvo atlikti medinių konstrukcijų surinkimo darbai, matyti ir iš į bylą pateiktų fotonuotraukų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad minėtų konstrukcijų montavimo darbus, kurie nebuvo numatyti sąmatoje, atliko ne ieškovė, o tretieji asmenys. Pagal bylos duomenis, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė būtų galėjusi nežinoti apie ieškovės atliktus papildomus medinių konstrukcijų surinkimo darbus, kurie buvo sudėtingesni nei sąmatoje numatyti metalinių konstrukcijų surinkimo darbai, ar būtų jiems nepritarusi. Be to, byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų ieškovei reiškusi pretenzijas dėl minėtų darbų atlikimo trūkumų.

64.       Nors šiuo atveju, kaip numatyta Sutartyje, tarp šalių atskiras raštiškas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo nebuvo sudarytas, tačiau, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju konkliudentiniai šalių veiksmai leidžia daryti išvadą, jog šalys dėl papildomų darbų buvo susitarusios žodžiu ir atsakovė dėl to, jog būtų atlikti papildomi darbai neprieštaravo, todėl atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už papildomai atliktus darbus.

65.       Atsakovė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad ieškovės papildomai atliktų medinių konstrukcijų surinkimo darbų kaina ar darbų priėmimo akte nurodyti atliktų darbų kiekiai galėtų būti vertinami kaip akivaizdžiai neteisingi, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė atlyginimą už papildomai atliktus darbus.

Dėl įrodymų vertinimo

66.       Kadangi apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

67.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

68.       Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015; 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 17 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktas; kt.).

69.       Nagrinėjamu atveju ieškovei teko procesinė pareiga įrodyti, kad atsakovė netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus atsiskaityti už atliktus rangos darbus, o atsakovei – pateikti tai paneigiančius įrodymus. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendimu ieškovei iš atsakovės priteisti 46 979,94 Eur skolą už atliktus darbus, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

70.       Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška, todėl, nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės nuostatas, vien kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

Dėl bylos procesinės baigties

71.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

72.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

73.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

74.       Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

75.       Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, įgyja ieškovė. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 050 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

76.       Kadangi atsakovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtos išlaidos yra tinkamai pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 papunktyje nurodyto maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jos visa apimtimi priteistinos ieškovei iš atsakovės.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a  :

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. D. paslaugų įmonei (juridinio asmens kodas 179363195) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agromerz“ (juridinio asmens kodas 302521236) 1 050 (vieną tūkstantį penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Marius Bajoras

                                                                                Rasa Gudžiūnienė

Romualda Janovičienė