Baudžiamoji byla Nr. 1A-490-312/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05530-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 2.4.6.4.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,

dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei,

nuteistojo V. Z. gynėjui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Dimitrijus Fomkin),

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 15 (penkiolikos) parų arešto bausmė, taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirta galutinė subendrinta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir V. B., D. B., K. S., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       V. Z. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su V. B., K. S. ir D. B. pagrobė svetimą turtą, t. y. jie, 2020 m. vasario 5 d., laikotarpiu nuo 04.34 val. iki 07.13 val., A. B., mirusiam 2019 m. spalio 16 d., priklausančiu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) svetimo turto vagystės tikslu, atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, 2017 m. kovo 8 d. ilgalaikės nuomos sutarties Nr. KNI-18/028 pagrindais perleistam naudotis Elektrėnų savivaldybės administracijos Semeliškių seniūnijai, biotualetą, kurio vertė 900 eurų, taip bendrais veiksmais padarydami Elektrėnų savivaldybės administracijos Semeliškių seniūnijai 900 eurų vertės turtinę žalą.

Taip pat V. Z. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė du šaunamuosius ginklus, t. y. jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo, įgijo pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą šaunamiesiems ginklams priskiriamą B kategorijos pramoninės gamybos (Vokietija) 12-to kalibro dvivamzdį, lygiavamzdį medžioklinį šautuvą Simson Nr. 73844, skirtą šaudyti medžiokliniais 12-to kalibro šoviniais bei tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo įgijo pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą šaunamiesiems ginklams priskiriamą C kategorijos pramoninės gamybos (Turkija) 9 mm kalibro 8000 Dicle modelio dujinį pistoletą Ekol Viltran, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuriuos neteisėtai laikė namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. balandžio 28 d., 09.20 val., kai šiuos šaunamuosius ginklus kratos metu aptiko ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Z. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendį pakeisti ir jam paskirtos 40 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl paskirtos bausmės ir mano, kad nuosprendis yra neteisėtas. Apelianto teigimu, teismas, paskyręs 40 parų arešto bausmę, pažeidė BK 55 straipsnį, kadangi visiškai nemotyvavo šios bausmės skyrimo, priešingai – motyvuojamoje dalyje nurodė, kad bausmės tikslai bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas apeliantui paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Apeliantas pažymi, kad jis pirmosios instancijos teismo nuteistas už vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą. Prieš tai jis neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Taip pat skunde nurodo, jog pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 (trijų) mėnesių iki 1 (vienerių) metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

3.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4.       Teismo posėdžio metu nuteistojo V. Z. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. Z. apeliacinis skundas tenkinamas

5.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo V. Z. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, nesutinkama tik su paskirta bausme, t. y. arešto bausmės vykdymo atidėjimo instituto netaikymu, todėl teisėjų kolegija pasisako apeliacinio skundo ribose.

6.       Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7.       Visų pirma, pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina ir tai, kad bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga teismui skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

8.       Nagrinėjamoje byloje V. Z. nuteistas už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 (trejų) metų. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki 5 (penkerių) metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam V. Z. parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, jis neteistas, baustas administracine tvarka, Vilniaus Respublikinės psichiatrijos ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, Trakų psichikos sveikatos centro stebimų pacientų grupei nepriklauso, jis yra dirbantis, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, prisipažino visiškai (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą ir nuteistojo asmenybę, padarė išvadą, kad V. Z. už nusikalstamų veikų padarymą turi būti paskirta laisvės apribojimo bausmė. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad V. Z. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje nubaustas 15 (penkiolikos) parų arešto bausme, už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje nubaustas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 40 (keturiasdešimties) parų areštas. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje V. Z. paskirta arešto bausmė, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodyta laisvės apribojimo bausmė BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatyta, teisėjų kolegija šią klaidą vertina kaip rašymo apsirikimą ir ją ištaiso, pakeičiant bausmės skyrimo pagrindo formuluotę. Nepaisant šio rašymo apsirikimo, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad V. Z. paskirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė individualizuota tinkamai, bausmių skyrimą reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos nepažeistos, pritaikytos teisingai.

9.       Visgi, nežiūrint to, kad pirmosios instancijos teismas, V. Z. paskirdamas 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, tinkamai nustatė šios bausmės rūšį ir jos dydį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai V. Z. netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo jam paskirtos arešto bausmės vykdymo. BK 75 straipsnio 8 dalis įpareigoja teismą, paskyrus arešto ar laisvės atėmimo bausmę ir neatidėjus jos vykdymo, motyvuoti savo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. balandžio 21 d. vykusiame teisiamajame posėdyje prokurorė savo baigiamojoje kalboje nurodė, kad V. Z. atžvilgiu yra pagrindas taikyti 75 straipsnio nuostatas ir siūlomos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą skundžiamame nuosprendyje nepasisakė.

10.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Taigi, nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379-697/2018).

11.       Bausmių vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 (trijų) mėnesių iki 1 (vienerių) metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

12.       Dėl nuteistojo atitikimo formaliems BK 75 straipsnio taikymo kriterijams jokių abejonių vertinamu atveju nekyla. Iš bylos matyti, kad V. Z. teisiamas pirmą kartą, skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė. Taigi, pagal šiuo metu galiojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindams turi būti nustatyta ir kita BK 75 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą - ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017). 

13.       Kaip minėta, nuteistasis padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną - apysunkių nusikaltimų kategorijai, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe). Duomenų, jog po skundžiamo nuosprendžio nuteistasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Atsižvelgusi į V. Z. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, padarymo aplinkybes, sukeltus padarinius, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija sprendžia, jog aptarta duomenų visuma patvirtina, jog V. Z. gali pasitaisyti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų bei gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą, realus net ir trumpalaikis laisvės atėmimas (areštas) vertinamu atveju nėra būtinas nuteistojo resocializacijai vykdyti. V. Z. vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jam būtų reikalinga taikyti realią arešto bausmės atlikimo formą, nes tai apsunkintų nuteistojo padėtį labiau nei tai šiuo atveju yra būtina, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas atidėti arešto bausmės vykdymą. Paskirtos arešto bausmės vykdymas atidedamas 1 (vienerių) metų terminui, paskiriant intensyvią priežiūrą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į jau minėtas nuteistąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, V. Z. skiriami įpareigojimai, numatyti BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 7 punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. tęsti darbą ir nuo 22 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu. Apygardos teismas pažymi, jog nuteistajam nevykdant jam nustatytų pareigų, darant teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

V. Z.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, kurioje sprendžiamas bausmės skyrimo V. Z. klausimas, ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, formuluotę „bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. Z. už padarytas nusikalstamas skiriant laisvės apribojimo bausmę“ ištaisant ir nustatant, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. Z. už padarytas nusikalstamas skiriant arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, V. Z. paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. Z. paskirti intensyvią priežiūrą, nustatant pareigą tęsti darbą ir nuo 22 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu.

Išaiškinti V. Z., kad jis privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, laikytis nustatytos dienotvarkės. Draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai                                                     Gintaras Dzedulionis

          Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

                                                                                                               Paulius Veršekys