Civilinė byla Nr. 2-1249-516/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01452-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.7.1; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Z. (D. Z.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr.2-2817-265/2010 pagal ieškovės akcinės bendrovės banko Snoras ieškinį atsakovams J. Z. ir D. Z., trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė Prekybos namai „SPRUT“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       2010 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010 galutiniu sprendimu nusprendė Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 12 d. preliminarų sprendimą pakeisti, priteisti solidariai iš atsakovų J. Z. ir D. Z. 3 776 842,48 Lt įsiskolinimą, 14,35 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei akcinei bendrovei (toliau – AB) bankui „Snoras“, priteisti AB bankui „Snoras“ iš J. Z. ir D. Z. po 9 907,50 Lt žyminio mokesčio, priimti ieškoėvės AB banko „Snoras“ atsisakymą nuo reikalavimo bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) Prekybos namams „SPRUT“ ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

2.       2012 m. lapkričio 7 d. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012 nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinio sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo pakeisti ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutiniu sprendimu solidariai iš atsakovų J. Z. ir D. Z. ieškovei AB bankui Snoras priteistas metines 14,35 proc. palūkanas sumažinti iki 8 procentų metinių palūkanų. Kitas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinio teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas bei nustatyti, kad BUAB Prekybos namai „SPRUT“, J. ir D. Z. vykdymo proceso metu atsako pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartį dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bei pagal pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinį teismo sprendimą kaip solidarią prievolę turintys bendraskoliai priteistos sumos ribose, priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų J. Z. ir D. Z. 13 210 Lt žyminį mokestį, iš kiekvieno atsakovo po 6 605 Lt.

3.       2022 m. spalio 12 d. atsakovas D. Z. pateikė prašymą „Dėl atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (civilinės bylos Nr. 2-2817-265/2010; Nr. 2A-482/2012)“. Nurodė, kad išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 96 straipsnio 7 dalimi ir 3 straipsnio 7 dalimi, todėl atsakovas prašė teismą atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų – 1 912,94 Eur – atlyginimo valstybei.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi atsakovo prašymą „Dėl atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (C. b. Nr. 2-2817-265/2010; Nr. 2A-482/2012)“ atmetė.

5.       Teismas sprendė, kad atsakovo prašymas nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad išieškoti bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (pvz. liga ar pan.). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad priverstinis bylinėjimosi išlaidų išieškojimas į valstybės biudžetą iš esmės pablogintų atsakovo, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį. Atsakovas neteikė jokių duomenų apie savo, šeimos turinę padėtį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad sumokėjo bent dalį priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.

6.       Atsakovas nepaaiškino teismui, kodėl nuo 2012 metų lapkričio 7 d. ne(mokėjo) priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei arba neteikė prašymo iš dalies atleisti nuo jų mokėjimo.

7.       Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas atsakovo prašymą atmetė.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

8.       Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: atleisti D. Z. nuo bylinėjimosi išlaidų –1 912,94 ?ur – atlyginimo valstybei. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pagal 2022 m. spalio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą (civilinė byla Nr. e2A-571-450/2022) 2012 m. lapkričio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis (civilinė byla Nr. 2A-482/2012) yra neteisėta, o tai reiškia, kad išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą pagal 2012 m. lapkričio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį neįmanoma (t. y. neteisėta) dėl objektyvių priežasčių.

8.2.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje motyvuodamas savo išvadas nepasisakė dėl prašyme apelianto pateiktų rašytinių įrodymų (2022 m. spalio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-571-450/2022), paaiškinimų ir teisinės argumentacijos. Motyvuojamojoje nutarties dalyje pirmosios instancijos teismas nenurodė apelianto pateiktų įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimo, argumentų, dėl kurių teismas atmetė pateiktus įrodymus. Tokia pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų) (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o tai yra absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

10.       Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

11.       Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018).

12.       Antra, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė motyvus, kuriais remdamasis priėmė procesinį sprendimą. Jeigu apeliantas mano, kad teismo nurodyti argumentai nepagrindžia priimto procesinio sprendimo, jis turi teisę skųsti nutartį apeliacine tvarka, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, tačiau nepakankamas motyvavimas nėra nutarties absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

13.       Byloje nustatyta, kad ieškovė AB bankas Snoras kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų J. Z., D. Z. ir UAB Prekybos namų „SPRUT“ 3 776 842,48 Lt skolą ir nesumokėtas palūkanas, 14,35 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad trečiajam asmeniui UAB Prekybos namams „SPRUT“ pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutartį buvo suteiktas kreditas, tačiau trečiasis asmuo nesilaikė sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir pažeidė kredito grąžinimo terminus. Atsakovai J. Z.ir D. Z. laidavimo sutartimis įsipareigojo atsakyti už kredito gavėją.

14.       Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 12 d. preliminariu sprendimu priteisė solidariai iš atsakovų UAB Prekybos namai „SPRUT“, J. Z. ir D. Z. 3 776 842,48 Lt įsiskolinimą, 14,35 procentų metines palūkanas ir 19 815 Lt žyminį mokestį. Klaipėdos apygardos teismas 2010 gruodžio 10 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą iš dalies pakeitė, skolos sumą ir palūkanas priteisdamas solidariai iš atsakovų J. Z. ir D. Z. Teismas priėmė ieškovės atsisakymą dėl reikalavimų UAB Prekybos namams „SPRUT“ ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.

15.       2012 m. lapkričio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismas civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012 nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinio sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo pakeisti ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutiniu sprendimu solidariai iš atsakovų J. Z. ir D. Z. ieškovei AB bankui Snoras priteistas metines 14,35 proc. palūkanas sumažinti iki 8 procentų metinių palūkanų. Kitas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinio teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas bei nustatė, kad BUAB Prekybos namai „SPRUT“, J. ir D. Z. vykdymo proceso metu atsako pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartį dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bei pagal pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinį teismo sprendimą kaip solidarią prievolę turintys bendraskoliai priteistos sumos ribose, priteisė valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų J. Z. ir D. Z. 13 210 Lt žyminį mokestį, iš kiekvieno atsakovo po 6 605 Lt (1 912,94 Eur).

16.       Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2733-967/2021 D. Z. prašė pripažinti 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. L 031-47421-02 prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties Nr. 031-47421 (pagal kurią nagrinėjamoje byloje apeliantas įsipareigojo atsakyti solidariai su trečiuoju asmeniu UAB Prekybos namais „SPRUT“ už jo įsipareigojimų pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutartį neįvykdymą) pasibaigusia (nuo 2012 m. birželio 29 d.) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu už akių ieškovo D. Z. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo valstybei naudai 2 441 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. sprendimu minėtą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą už akių panaikino ir pripažino 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. L031-47421-02 prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties Nr. 031-47421, sudarytą tarp BAB banko „Snoras“ ir D. Z., pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d.

19.       Apeliantas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-2817-265/2010 pareikštą prašymą dėl atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų grindė CPK 96 straipsnio 7 dalies pagrindu, kuriame įtvirtinta procesinė teisės norma, suteikianti teisę fiziniam asmeniui prašyti pirmosios instancijos teismo iš dalies atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, jeigu bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą sumokėjimas neįmanomas dėl objektyvių priežasčių arba priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens ar jo šeimos turtinę padėtį.

20.       Apeliantas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. sprendimą, nurodo, kad 2012 m. lapkričio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis (civilinė byla Nr. 2A-482/2012) yra neteisėta, todėl išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą pagal 2012 m. lapkričio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį neįmanoma dėl objektyvių priežasčių.

21.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priimant Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010 aplinkybės dėl laidavimo sutarties pasibaigimo jos 12.1 punkte įtvirtintu pagrindu dar neegzistavo, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-571-450/2022 nurodyta, kad 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartis Nr. L 031-47421-02 pasibaigė 2012 m. birželio 29 d., o apeliantui apie tokį pasibaigimą anksčiausiai galėjo tapti žinoma 2012 m. rugsėjo 26 d. Minėtą civilinę bylą (Nr. 2-2817-265/2010) nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį (civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012), taip pat nenagrinėjo aplinkybės dėl laidavimo sutarties pasibaigimo, šalys šio klausimo byloje nekėlė, todėl Lietuvos apeliacinis teismas bylą išnagrinėjo pagal skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu buvusias aplinkybes ir pagal byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Taigi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010 įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012 Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010 iš dalies pakeitus.

22.       Apeliantas, žinodamas aplinkybes dėl laidavimo sutarties pasibaigimo, remiantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančia informacija, prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010 nepateikė. Taigi atsižvelgus į tai, kad Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį, kuria iš apelianto valstybei priteistas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo apeliantas prašo būti atleistas, aplinkybės dėl laidavimo sutarties pasibaigimo nebuvo žinomos, o apeliantas, žinodamas šias aplinkybes, neteikė prašymo dėl proceso atnaujinimo, šiuo metu revizuoti įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) nėra jokio teisinio pagrindo, kaip ir konstatuoti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties neteisėtumą, kaip kad nurodo apeliantas. Pažymėtina, kad procesinių sprendimų peržiūra galima tik naudojantis instancine teismų sprendimų peržiūros tvarka (šiuo konkrečiu atveju – apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą galėjo patikrinti tik kasacinės instancijos teismas) arba peržiūrint įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus naudojantis ekstraordinariniu jų peržiūros institutu – proceso atnaujinimu. Nei vienu iš šių būdų nebuvo pasinaudota ir šiuo metu dėl praleistų naikinamųjų terminų nebegalima pasinaudoti.

23.       Taigi apelianto prašyme nurodomos aplinkybės neatitinka CPK 96 straipsnio 7 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant įrodytiems, teismas galėtų spręsti dėl jo atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, nes prašymą apeliantas grindė ne šioje teisės normoje nurodytomis aplinkybėmis, o įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo neteisėtumu, kurį konstatuoti šį prašymą nagrinėjantis teismas neturi teisės (žr. nutarties 22 punktą).

24.       Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė