Civilinė byla Nr. e2-1310-635/2015

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00865-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.12

(S)

ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 16 d.

Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Jazbutienė, sekretoriaujant Irenai Valužienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui, advokatui Tomui Leščinskui, teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą pagal L. S. skundą suinteresuotiems asmenims Z. V. K., M. K., notarei Albinai Radavičienei, dėl notarės neteisėtų veiksmų,

n u s t a t ė :

pareiškėja prašo pripažinti notarės Albinos Radavičienės 2015-03-31 nutarimą Nr. I-79 atsisakyti atlikti notarinį veiksmą neteisėtu ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai L. S. paveldėjimo teisės liudijimą į jai priklausančią 10,29 ha ploto žemės sklypo dalį, (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. K., po kurio mirties aš kreipiausi j notarą dėl palikimo priėmimo. Notaras jai išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į tik į dalį paveldėto turto.

Tik tvarkydamasi palikimo dokumentus sužinojo, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 1995-01-06 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, remiantis kuria V. K. pripažįstama nuosavybės teisė į atsiradusį palikimą-žemę 10,29 ha, esančią (duomenys neskelbtini), o M. K. ir Z. V. K. pripažįstama nuosavybės teisė į 1 ha žemės sklypo kiekvienam.

Pareiškėja raštu kreipėsi į notarą dėl 10,29 ha žemės sklypo paveldėjimo, tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjo teisės liudijimą į minėtą žemės sklypo dalį. Savo nutarimą notarė motyvuoja tuo, kad pagal 1995-01-06 teismo nutartį tarp įpėdinių buvo padalinta žemė, tačiau konkretus 10,29 ha žemė sklypas V. K. vardu nebuvo suformuotas.

Notarė atsisakydama atlikti veiksmą nevykdo 1995-01-06 teismo sprendimo, kuris yra įsiteisėjęs ir turi įstatymo galią. Notarės nurodomi argumentai dėl sklypo nesuformavimo nepagrįsti, nes sklypo suformavimo klausimai bus baigti po paveldėjimo dokumentų pilno sutvarkymo.

Suinteresuotas asmuo, notarė Albina Radavičienė teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas atsiliepimas, kuriame notarė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) d. mirus V. K., palikimą priėmė V. K., M. K. ir Z. V. K.. Tarp įpėdinių buvo kilęs ginčas, kurį 1995-01-06 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi Nr.2-106-1995, buvo patvirtinta taikos sutartis. 2008-04-18 Klaipėdos apskrities sprendimu Nr.33-11303 atkūrus mirusiojo V. K. vardu žemės sklypą į 2,8100 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverti turėtajam - 8.1000 ha, adresu (duomenys neskelbtini), įpėdiniai susitarė, kad pagal tvirtintą taikos sutartį, būtent šis žemės sklypas turi atitekti paveldėjimo teise M. K.. 2009-04-21 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą M. K., reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti įpėdiniai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Kadangi šiuo metu tarp įstatyminių įpėdinių ir mirusiojo V. K. įpėdinės L. S. iškilo ginčas, notarė, turėdama pareigą esant ginčitiniems teisiniams santykiams, atsisakė atlikti notarinį veiksmą.

Suinteresuotas asmuo Z. V. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką informuota. Pateiktame atsiliepime suinteresuotas asmuo su pareiškimu nesutiko, prašo jį atmesti. Nurodo, kad minima 1995 m. sausio 06 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, V. K. Žemėtvarkos tarnybos institucijoje neįregistravo, nors tokią prievolę jis turėjo.

Po to, kai Žemėtvarkos institucijos atsisakė įregistruoti minimą nutartį bei taip vadinamą taikos sutartį, visi trys paveldėtojai, t.y. V. K., M. K. ir Z. V. K. sudarėme žodinę sutartį. Susitarėme žemę pasidalinti į tris lygias dalis, o tokiu būdu L. S. pretenduoja ir į tą V. K. turtą, kuris V. K. ir iš viso nepriklausė.

Be to iš Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 15 d. sprendimo matyti, kad nuosavybė į žemę buvo atkurta 1996 m. rugpjūčio 15 d., kai tuo tarpu, kaip minėta, teismo nutartis buvo priimta 1995 m. sausio 06 d., kai tuo metu tokio paveldimo turto dar nebuvo, jau neminint tai, kad net nebuvo numatytas nuosavybės atkūrimo būdas. O jeigu taip, toks turto dalijimo būdas prieštaravo ir tuo metu galiojusių įstatymų nuostatoms,

Suinteresuotas asmuo M. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas. Pateiktame atsiliepime suinteresuotas asmuo prašo pareiškimo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėja pretenduoja į žemės sklypą, savo teisę kildinama iš 1995-01-06 Šilutės r. apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties tarp V. K., M. K. ir Z. V. K., tačiau šioje nutartyje minimas žemės sklypas nėra tapatus sklypui į kurį pretenduoja pareiškėja. Be to atsakovės tėvas V. K. taip pat nelaikė šio viso žemės sklypo savo asmenine nuosavybe ne tik dėl to, kad šio žemės sklypo neįregistravo savo vardu, bet ir dėl to, kad žemės sklypą jie visi valdė kartu, lygiomis dalimis, šią žemę deklaruodavo, gaudavo išmokas. Suinteresuotas asmuo patvirtino tą faktą, kad dėl žemės valdymo lygiomis dalimis jie su V. K. buvo susitarę žodžiu. 

Skundas atmestinas.

Teismas turi teisę priimti sprendimus tik dėl pareikštų reikalavimų, neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus kodekse numatytus atvejus CPK 265 str. 2 d.). Pareiškėja pateikė reikalavimą dėl notaro veiksmų, skųsdama notarės 2015-03-31 nutarimą Nr. I-79, kuriame notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą –išduoti paveldėjimo teisės liudijimą L. S. į turtinę teisę, tariamai priklausančią jos mirusiam tėvui - V. K.; atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į dalį mirusiajam V. K. priklausantį žemės sklypą, mirus V. K., kilus tarp įpėdinių ginčui dėl paveldimo turto/turto dalies. Tame pačiame nutarime notarė pasiūlė pareiškėjai L. S. susitarti su V. K. palikimą priėmusiais kitais įpėdiniais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į konkretaus žemės sklypo dalis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. K., palikimą priėmė pareiškėjos tėvas - V. K., kartu su broliu ir seserimi. Kilusį ginčą tarp įpėdinių teismas išsprendė 1995-01-06 nutartimi civ. Byloje Nr.2-106/1995, padalinant paveldimą turtą, tame tarpe padalino žemės sklypus, kuriems mirusiojo V. K. vardu nuosavybės teisės, įstatymo nustatyta tvarka, nebuvo įregistruotos.

2008-04-18 atkūrus nuosavybės teisę į 2,81 ha žemės sklypą, perduodant lygiavertį žemės sklypą turėtajam (duomenys neskelbtini)., įpėdiniai susitarė ir buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas vienam iš palikimą priėmusių įstatyminių įpėdinių. Kiti palikimą priėmusieji įpėdiniai dėl paveldėjimo teisės išdavimo į žemę ar jos dalį nesikreipė.

Pareiškėja prašo išduoti į paveldėjimo teisės liudijimą į jos tėvui - V. K., priklausančią turtinę teisę 10,29 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)pagal 1995-01-06 priimtą teismo nutartį (V. K. mirė (duomenys neskelbtini)). Jei ir buvo tokia turtinė teisė teismui priimant nutartį, tai šiai dienai yra konkretus nekilnojamas turtas į kurio dalį (-is) gali pretenduoti palikimą priėmusieji įpėdiniai. Pagal 1995-01-06 teismo priimtą nutartį tarp įpėdinių buvo padalinta žemė, tačiau konkretus 10,29 ha žemės sklypas mirusiojo vardu nebuvo suformuotas.

Paveldėjimas – tai vienašalis sandoris (CK 1.63 str. 3 d., 4 d.). Esant ginčui dėl vienašalio sandorio, visi šie ginčai sprendžiami teismine tvarka jei negalima susitarti kitaip. Įpėdiniams nesusitarus dėl turto pasidalinimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas (CK 5.70 str.). Pažymėtina, kad notaras turi teisę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik į tą turtą, dėl kurio nekyla ginčas, o esant abejonėms dėl turto priklausomumo, notaras turi teisę atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 46 str. numato, kad nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems įstatymų nustatyta privaloma teisinė registracija, perleidimo kito asmens nuosavybėn, nuomos ar perdavimo naudotis kitu būdu, įkeitimo arba kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo sandorius notaras tvirtina tik nustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui (Lietuvos Respublikos notariato įstatymas (Lietuvos Aidas,  Nr. 192; 1992, Nr. 28-810).

Notaras, nustatęs, kad dėl V. K. palikimo kilo ginčas, teisėtai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl nuosavybės dalių nustatymo. Kadangi notaro veiksmai nepažeidžia galiojančių teisės normų, yra pagrįsti bei teisėti, nėra pagrindo tenkinti skundą.       

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 510-513 str.,

n u t a r i a :

Pareiškėjos L. S. skundą dėl notaro veiksmų, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Daiva Jazbutinė