Civilinė byla Nr. 2-1392/2009 (S)
Procesinio sprendimo kategorija 126.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (kolegijos primininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti akcininko pateiktą atskirąjį skundą uždarosios akcinės bendrovės ,,Talas“ bankroto byloje Nr. B2-2596-395/2009.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi UAB „Talas“ pagal įmonės administracijos vadovo A. G. pareiškimą iškėlė bankroto bylą.
2009 m. rugsėjo 2 d. teisme gautas UAB „Talas“ akcininko E. M. atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti nutartį ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo E. M. atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas nutartyje nurodė, jog Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 13 dalis nustato, kad dėl teismo nutarties iškelti bankroto bylą gali būti paduodamas atskirasis skundas, tačiau atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties turi teisę paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys. Teismas nurodė, jog pagal CPK 37 straipsnį, dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardintose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Tačiau asmenims, neįtrauktiems į bylos nagrinėjimą, nei CPK, nei ĮBĮ tokios teisės nesuteikia. Teismas konstatavo, jog įmonės akcininkai, išskyrus tuos, pagal kurių ieškinį iškelta bankroto byla, negali būti dalyvaujančiais byloje asmenimis, nes ĮBĮ tokios galimybės nenumato. Be to, teismas nurodė, kad bankroto teisiniai santykiai atsiranda tarp skolininko ir kreditoriaus, kai skolininkas yra nemokus ir negali įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriui, todėl tik šie subjektai laikytini šalimis bankroto byloje.
Atskiruoju skundu E. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Apeliantas nurodo, jog ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip byloje dalyvaujantis asmuo, įtrauktas UAB ,,Talas“ akcininkas E. M. , todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad jis neturi teisės paduoti atskirąjį skundą. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teismas negalėjo UAB ,,Talas“ iškelti bankroto bylos, nes ši įmonė visiškai neturėjo turto (turto balansinė vertė 1 Lt), taigi teismas pažeidė viešąjį interesą. Teismas pažeidė ir kitas Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, nes neįpareigojo asmens, pateikusio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įnešti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, būtiną įmonės administravimo išlaidoms padengti.
Atskirasis skundas tenkinamas.
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto teisinius santykius reguliuoja specialusis Įmonių bankroto įstatymas, kuriame nustatyta, kad bankroto bylos teisme nagrinėjamos bendra Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šiuo įstatymu nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 305 straipsniu, nustatančiu apeliacinio skundo subjektų ratą, apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Taigi, nustatydamas teisę į apeliaciją civilinėse bylose, įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad apeliacinį (atskirąjį) skundą gali paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys. Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 str.). Dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi gali būti materialusis teisinis ir procesinis teisinis ar tik procesinis teisinis.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB ,,Talas“ turi du akcininkus – A. G. ir E. M. . Abu šie asmenys yra įsigiję po 50 procentų bendrovės akcijų. A. G. yra ir įmonės direktorius, kuris inicijavo bankroto bylos įmonei iškėlimą (b.l. 5-6). Bendrovės akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos, taigi esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas (Akcinių bendrovių įstatymo 3 str.). Turimų bendrovės akcijų skaičius apsprendžia ir bendrovėje priimamų sprendimų turinį. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų (Akcinių bendrovių įstatymo 27 str.). Visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priima sprendimus, pavyzdžiui, dėl bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo, restruktūrizavimo, likvidavimo ar likvidavimo atšaukimo (Akcinių bendrovių įstatymo 28 str. 1 d. 10-13 p.). Tokioje situacijoje, kai bendrovėje yra du akcininkai, turintys po 50 procentų bendrovės akcijų, visi sprendimai, siekiant nepažeisti kurio nors akcininko interesų, privalo būti priimami bendru sutarimu, priešingu atveju sprendimai būtų neteisėti. Atitinkamai Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 9 punktas apibrėžia įmonės savininko, kuris pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 2 punktą, gali pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, sąvoką. Įmonės savininku yra įmonės dalyvis (dalyviai): akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam (kuriems) priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualios įmonės savininkas, dalininkas (dalininkai), narys (nariai) ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Be kita ko, įmonės vadovas ar savininkas, esant Įmonių bankroto įstatyme nustatytiems pagrindams, turi ne teisę, bet pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str.). Dėl šios pareigos nevykdymo ar nesavalaikio vykdymo gali kilti įmonės dalyvio atsakomybė įmonei ar jos kreditoriams (CK 2.50 str., Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 1 d. 5 p., 34 str. 5 d., ĮBĮ 8 str. 4 d.). Tuo atveju, jei bankroto bylos įmonei iškėlimą inicijuoja įmonės vadovas, jis turi pateikti įmonės savininkui pareiškimo ir jo priedų nuorašus (ĮBĮ 8 str. 3 d.). Įmonės akcininkų sprendimas dėl bankroto bylos įmonei inicijavimo yra esminis klausimas, susijęs su bendrovės tolimesniu funkcionavimu, nes bankrutavusi įmonė yra likviduojama (ĮBĮ 32 str.). Tokiam sprendimui priimti reikalinga kvalifikuota balsų dauguma. Esant bendrovėje tik dviem akcininkams, iš kurių vienas yra ir bendrovės direktorius, pastarajam Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka inicijuojant įmonei teismines bankroto procedūras, tokį sprendimą įmonės vadovas turėtų derinti su kitu bendrovės akcininku. Tik nepriėmus bendro akcininkų sprendimo, įmonės vadovas ar akcininkas galėtų inicijuoti įmonei bankroto bylos iškėlimą. Tokia išvada darytina sistemiškai aiškinant minėtas Akcinių bendrovių ir Įmonių bankroto įstatymų nuostatas.
Įmonės vadovas, paduodantis ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, yra ieškovas procesine prasme. Tačiau jeigu įmonės vadovas kartu yra ir įmonės akcininkas, kuriam priklauso 50 procentų įmonės akcijų, jis yra suinteresuotas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei išsprendimo rezultatu tiek materialiąja teisine, tiek ir procesine teisine prasme. Iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonės vadovas bei kiti valdymo organai netenka įgaliojimų, valdymą perima paskirtasis bankroto administratorius ir įmonės kreditoriai. Įmonės savininkai turi interesą gauti turto dalį, likusią turtą paskirsčius kreditoriams. Kaip minėta, įmonės savininkui dėl nesavalaikių sprendimų, sukėlusių žalos įmonei ar jos kreditoriams, gali kilti ir kitų materialiųjų teisinių padarinių – pareiga atlyginti žalą. Analogišką materialųjį bei procesinį teisinį interesą įmonės bankroto byloje turi ir kitas įmonės savininkas (ne vadovas), valdantis likusias 50 procentų įmonės akcijų. Tai atitinka ir įmonės akcininkų, kaip vienodą teisinį statusą turinčių asmenų, materialiojo lygiateisiškumo bei procesinio lygiateisiškumo principus (CK 1.2 str., CPK 17 str.). Todėl įmonės akcininkas, turintis 50 procentų įmonės akcijų, turi būti įtraukiamas į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesiogiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių mastui; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia.
Be to, bendrovės direktorius pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, neįvardindamas procesinės padėties, nurodė, jog įmonė turi ir kitą akcininką, kuriam nuosavybės teise priklauso 50 procentų UAB ,,Talas“ akcijų, taigi pirmosios instancijos teismas, pareiškimo priėmimo stadijoje privalėjo išspręsti E. M. įtraukimo į bylą dalyvaujančiu asmeniu klausimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bankroto proceso tikslus bei teisės į apeliaciją prasmę ir turinį, sprendžia, jog bankrutuojančios įmonės akcininkas, turintis net ½ dalį visų bankrutuojančios įmonės akcijų, nepriklausomai nuo to, ar teismas išsprendė klausimą dėl šio asmens įtraukimo į bankroto bylą ar ne, yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl turi teisę paduoti atskirąjį skundą, dėl nutarties, kuria įmonei buvo iškelta bankroto byla arba atsisakyta šią bylą iškelti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, reglamentuojančias asmenų įtraukimo į bankroto bylą ypatumus, bei neteisingai aiškinio teismų formuojamą praktiką, todėl neįvertino apelianto (pareiškėjo) faktinio bei teisinio suinteresuotumo (jos turimo intereso reikšmingumo, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumo ir pan. aplinkybių) dalyvauti bankroto procedūroje, taigi neatskleidė nagrinėto procesinio klausimo esmės, todėl nutartis naikinama ir atskirojo skundo priėmimo klausimas grąžinamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir perduoti atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Teisėjai Artūras Driukas
Vytas Milius
Donatas Šernas