Civilinė byla Nr. eB2-2318-773/2019

                                                             Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00911-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.1.3.; 3.4.3.4.; 3.4.3.5.1.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gruodžio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo mažajai bendrijai „Rasida“,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos MB „Rasida“ iškėlimo. Pareiškėjas VSDFV nurodo, kad atsakovės MB „Rasida“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui 2019 m. spalio 24 d. buvo 2 058,68 Eur. Paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokos mokėjimo nurodymu nurašytos 2017 m. liepos 31 d. Pareiškėjo VSDFV teigimu, jis taikė priverstinio poveikio priemones, t. y. teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtas VSD įmokas nurašyti iš draudėjo sąskaitų kredito įstaigose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau skola nebuvo padengta. Pažymi, kad įmonė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Pareiškėjo teigimu, atsakovė MB „Rasida“ yra nemoki, nes laiku nemoka įstatymo nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (ĮBĮ 4 straipsnio 3 punktas).

Kauno apygardos teisme 2019 m. lapkričio 21 d. gautas atsakovės MB „Rasida“ vadovo atsiliepimas, kuriame jis nesutinka su bankroto bylos iškėlimu atsakovei. Nurodė, kad atsakovei nebuvo žinoma apie susidariusią skolą Valstybinio socialinio draudimo fondui. Pažymėjo, kad pareiškėja nepagrįstai skaičiavo socialinio draudimo įmokų skolą atsakovei, kadangi įmonė veiklos nevykdo nuo 2017 m. liepos 27 d., joje nėra apdraustųjų asmenų ir draudėjo teikiami socialinio draudimo pranešimų duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas neįrašomi į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą. Skolą UAB „Trelė“ atsakovė padengs iki 2020 m. balandžio 15 d. Pateikė duomenis, kad atsakovė jokio turto neturi.

Kauno apygardos teisme 2019 m. gruodžio 10 d. gautas VSDFV Kauno skyriaus pranešimas, kuriame nurodoma, kad pareiškėja palaiko pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei MB „Rasida“. Pažymėjo, kad 2019 m. gruodžio 6 d. duomenimis, MB „Rasida“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 2 136,16 Eur, iš jų: 1 165,94 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. ir 32,16 Eur delspinigių, 927,26 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir 10,80 Eur delspinigių. Atsakovės MB „Rasida“ priskaičiuotas 2 136,16 Eur įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra susidaręs ne už apdraustuosius asmenis, o kaip mažosios bendrijos nario nesumokėtos valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalį

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įmonei bankroto byla dėl nemokumo gali būti keliama kai vienu metu yra dvi sąlygos: 1) įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų (skolų) suma viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kuriuo siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Įstatymas nustato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Įstatymas nenustato galimybės spręsti apie įmonės nemokumą remiantis vien prielaidomis apie įmonės finansines perspektyvas artimiausiu metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1391-585/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1356-585/2019).

Atsakovė, nesutikdama su pareiškėjo pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nurodo, kad jai nebuvo žinoma apie susidariusį įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondui, nes su jos valdymo organais nebuvo susisiekta telefonu. Teismas pažymi, kad CK 2.49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui. Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registre nurodomas atsakovės adresas yra Žemaitės g. 18-17, Jonava (e. b. l. 17-18), šiuo adresu pareiškėja siuntė atsakovei informaciją apie susidariusį įsiskolinimą (e. b. l. 4). Todėl atsakovės vadovui neužtikrinus, kad juridinio asmens buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė apie susidariusį įsiskolinimą buvo informuota netinkamai.

Pareiškime nurodyta, kad įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2019 m. spalio 24 d. buvo 2 058,68 Eur (e. b. l.  8-9). Pareiškėja 2019 m. gruodžio 9 d. pranešime nurodė, kad 2019 m. gruodžio 6 d. duomenimis, MB „Rasida“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 2 136,16 Eur (e. b. l. 46-48). Taigi, atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padidėjo. Antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovė taip pat yra skolinga UAB „Trelė“ ir 2019 m. gruodžio 12 d. ši skola sudarė 431,59 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Bendra atsakovės skola pareiškimo dėl bankroto bylos nagrinėjimo metu yra 2 567,75 Eur (2 136,16 Eur +  431,59 Eur) Atsakovė teismui patvirtino, kad veiklos nevykdo, jokio turto neturi, pateikė šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus (e. b. l. 34-39). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad šiuo metu atsakovė neturi turto iš kurio būtų galima padengti įmonės skolas.

Teismo vertinimu, aukščiau nustatytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad realių prielaidų atsakovei vykdyti veiklą, kuri generuotų pajamas ir sudarytų sąlygas atsiskaityti su įmonės kreditoriais, nėra (CPK 178 straipsnis).. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė MB „Rasida“ laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (IBĮ 4 straipsnio 2 punktas, 3 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, MB „Rasida“ keltina bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto ir 2 punkto pagrindais, t. y. nustačius, kad įmonė yra nemoki ir negali vykdyti savo įsipareigojimų. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).

Administruoti atsakovės MB „Rasida“ bankroto procedūrą skirtina bankroto administratorė UAB „Reniva“, sąrašo eilės Nr. B-JA213, kurios kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

Iškėlus MB „Rasida“ bankroto bylą, areštuotinas įmonės turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 10 straipsniu,

n u t a r i a:

Iškelti mažajai bendrijai „Rasida“, juridinio asmens kodas 303034765, buveinės adresas: Žemaitės g. 18-17, Jonava, bankroto bylą.

Paskirti mažosios bendrijos „Rasida“ bankroto administratore uždarąją akcinę bendrovę „Reniva“ (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA213). 

Areštuoti mažosios bendrijos „Rasida“, juridinio asmens kodas 303034765, buveinės adresas: Žemaitės g. 18-17, Jonava, nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, areštui galiojant iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

Nustatyti, kad mažosios bendrijos „Rasida“ valdymo organai (vadovas) ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėjui, atsakovui, bankroto administratoriui. Taip pat informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt.

Pavesti bankroto administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus veiksmus. Jam taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjai, atsakovei, bankroto administratoriui ir mažosios bendrijos „Rasida“ vadovui A. Š., jo gyvenamosios vietos adresu.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl administratoriaus kandidatūros skyrimo, per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Mindaugas Šimonis