Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-53-876/2011

Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00095-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2. (N)

(S)

ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 31 d.

Šakiai

              Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant kaltinamajam R. P., prokurorei Jurgitai Baltrūnienei, nukentėjusiesiems V. S., S. G., J. S., I. J.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 2009-03-24 pagal BK 178 str. 2 d. 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atiėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; 2010-05-19 pagal BK 284 str. 1 d. 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. bausmės subendrinta su 2009-03-24 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmės paskirta 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. padarymu

n u s t a t ė:

R. P. kaltinamas tuo, kad 2010 m. balandžio 4 d. apie 2.20 val. kelio Kiduliai – Ramoniškiai, 12.720 km, Ramoniškių pasienio posto ribose, Ramoniškių kaime, Kidulių seniūnijoje, Šakių rajone, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį Audi100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažeidė kelių eismo taisyklių 14, 132, 133 punktų reikalavimus, tai yra vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės ir būdamas neblaivus, privalėjo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę bei nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko atsitrenkė į priekyje eilėje stovėjusius ir atsilaisvinus eilei judėjusius į priekį automobilius: Mazda Xedos6, valst. Nr. H375Tx39, vairuojamą V. M., padarant 5556,90 Lt turtinę žalą; VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. S., padarant 2804 Lt turtinę žalą; Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą J. S., padarant 1880 Lt turtinę žalą; Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą S. G., padarant 1620 Lt turtinę žalą; VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą R. S., padarant 780 Lt turtinę žalą. Eismo įvykio metu susižalojo automobilio MAZDA Xedos6, valst. Nr. H375Tx39, vairuotojas V. M., kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir automobilio Audi100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui V. S., buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

R. P. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad buvo išgėręs ir nepagalvojo apie pasekmes, vairuotojo pažymėjimo neturi. Jo S. paprašė pavairuoti automobilius iki sienos. Jį paėmė iš Kidulių ir nuvežė į pasienį, kur paliko ir prašė pavarinėti automobilius. Jis buvo gėręs tik alaus ir vyno. Jis būdamas vietoje gėrė ir girtas nuvažiavo. Po įvykio prasibudo ligoninėj, įvykio neprisimena. Vytauto atsiprašė, o kitų nukentėjusiųjų nepažįsta. Šiuo metu nedirba ir darbo biržoje neregistruotas, gyvena pas močiutę ir iš jos gyvena.

Nukentėjusysis V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su R. nuvažiavo į pasienį. Juos nuvežė A. Ten išgėrė vyno. Reikėjo pavaryti automobilius, kai važiavo jis liepė nespausti smarkiai gazo, bet nepaklausė. Jis pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji I. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog įvykio vietoje nebuvo, jos automobilį vairavo draugas. Pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu miegojo automobilyje ir pajuto smūgį. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad automobilis buvo sugadintas. Civilinio ieškinio nereiškia, žalą atlygino draudimas.

Nukentėjusioji S. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio vietoje nebuvo, automobilis buvo apgadintas, žalą atlygino draudimas, pretenzijų neturi.

2010 m. balandžio 4 d. apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, eismo įvykio schema (t. 1, b.l. 3-12).

2010 m. balandžio 4 d. d. transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokoluose užfiksuoti automobilių apgadinimai. (t. 1, b.l. 13 – 24).

Asmens blaivumo testas patvirtina, jog R. P. įvykio metu buvo neblaivus (t. 1, b.l. 28).

2010 m. balandžio 29 d. specialisto išvada Nr. G184/10(10) patvirtina, jog įvykio metu V. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l.51).

2010 m. balandžio 29 d. specialisto  išvadoje Nr. G177/10(10) nurodoma, kad V. S. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b.l. 52).

Dėl  nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 str. kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Kaltinime nurodoma, kad R. P. būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti , vairavo automobilį, atsitrenkė į priekyje eilėje stovėjusius ir atsilaisvinus eilei judėjusius į priekį automobilius. Įvykio metu buvo sugadinti 5 automobiliai, vieno asmens sveikata sužalota nežymiai, vieno nesunkiai. R. P. savo kaltę pripažino, nurodė, jog vairavo neblaivus nurodytą automobilį, neatsimena, kaip atsitrenkė į priekyje stovėjusius automobilius. Jo kaltę taip pat patvirtino nukentėjusiųjų parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros protokolas.

BK 281 str. numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialios, todėl teismas turi nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo ir numatytų padarinių. Kaip matyti eismo įvykis įvyko dėl to, kad R. P. atsitrenkė į priekyje stovėjusius automobilius. Taip pat būtina nustatyti, ar kaltinamojo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Kaip matyti iš bylos duomenų R. P. atsitrenkimas į priekyje stovėjusius automobilius buvo pagrindine sąlyga įvykti įvykiui, nes nukentėjusieji neturėjo jokios galimybės išvengti susidūrimo. Atitinkamai dėl šio susidūrimo buvo sužaloti V. M. ir V. S.. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad R. P. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga atsirasti BK 281 str. 2 d. numatytoms pasekmėms, tai yra dėl kaltinamojo veiksmais pažeistų kelių eismo taisyklių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam V. S..

Inkriminuojant BK 281 str. būtina nustatyti ir kaltinamojo kaltę. BK 281 str. 1 d.  numatytas nusikaltimas yra neatsargus, tai yra gali būti padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. BK 281 str. numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo tada, kai kaltininkas suvokia rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 str. numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, kad šiomis aplinkybėmis jie nekils. Nusikalstama veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo padaroma tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jos padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Iš bylos duomenų matyti, kad R. P. nusikalstamos veikos padarymo kaltės forma yra nusikalstamas pasitikėjimas, nes kaltinamasis lengvabūdiškai tikėjosi išvengti kilusių padarinių. Pasitikėjimas yra lengvabūdiškas, jeigu kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi pažeisdamas kelių eismo taisykles ir kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padarinių atsiradimui.

BK 281 str. 2 d. taip pat yra kvalifikuojantis požymis – automobilį vairavo neblaivus. Byloje esantis asmens blaivumo testas patvirtina tai, jog R. P. vairavo automobilį neblaivus (t. 1, b.l. 28), tad šis straipsnis inkriminuotas pagrįstai.

              Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad R. P. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 2 d. Pats teisiamasis padarytą nusikalstamą veiką pripažįsta, nukentėjusiųjų, specialisto išvados patvirtina, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

Dėl bausmės dydžio

              Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 281 str. 2 d. sankcijose numatytos bausmių rūšys yra – bauda, areštas, laisvės atėmimas iki 3 metų. R. P. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką atliko bausmės vykdymo atidėjimo metu. Iš bylos duomenų matyti, kad teisiamasis sistemingai yra sulaikomas vairuojantis automobilį, nors teisės vairuoti neturi (t. 1, b.l. 83). Tai parodo jo visišką ignoravimą visuomenėje nustatyto elgesio taisyklių, ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumą. Taip pat matyti, jog teisiamasis ne tik sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, tačiau ir nemoka jam paskirtų baudų. Šios aplinkybės parodo teisiamojo abejingumą savo neteisėtam elgesiui, nenorą taisytis, bei užtikrinti visuomenės saugumą, todėl teismas sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti paskirti tik paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. 

R. P. įvykdė neatsargią nusikalstamą veiką, savo kaltę pripažino. R. P. yra nedirbantis, nesimokantis,  teistas, baustas administracine tvarka. R. P. veiksmuose yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nėra, tad atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį ir jo sukeltas pasekmes, jam skirtina mažesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tai yra 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė už nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta bausmės, paskirtos 2009 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu, tad ši bausmė bendrintina pagal BK 64 str. reikalavimus su 2009 m. kovo 24 d. nuosprendžiu. Tačiau R. P. yra nuteistas 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 64 str. reikalavimus. Kadangi šiuo nuosprendžiu ir 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu bausmės paskiriamos už veikas, kurios buvo padarytos bausmės vykdymo atidėjimo metu, tad teismas paskirtą bausmę iš dalies prideda prie 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės ir paskiria galutinę subendrintą bausmę 3 metus laisvės atėmimo bausmę.

              BK 68 str. nurodoma, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis yra padaroma nusikalstama veika. BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą visais atvejais, kai padaromas 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Kadangi R. P. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, taigi nėra galimybės taikyti nurodytą poveikio priemonę.

Dėl BK 75 str. taikymo

              Ankstesniu nuosprendžiu R. P. paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas ir naujas nusikalstamas veikas įvykdė bausmės atidėjimo metu. BK 75 str. nurodoma, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taip pat paskirta ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė negali viršyti 3 metų.  Iš bylos duomenų matyti, jog R. P. po paskutinio nuosprendžio naujų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų nėra padaręs, ši nusikalstama veika laikytina neatsargia. Šios aplinkybės parodo, kad teisiamasis suprato savo neatsakingo elgesio pasekmes ir ateityje nusikaltimų nedarys. Įstatyme yra aiškinama, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Taigi teismas, derindamas humaniškumo ir teisingumo principus, mano, kad tikslinga R. P. atidėti bausmės vykdymą. Teismo posėdžio metu nukentėjusieji pretenzijų neturėjo, V. S. nurodė, kad su teisiamuoju susitaikė, jam atleidžia, pretenzijų neturi. Taigi teismas siekdamas paveikti asmenį mano, kad tikslinga atidedant bausmės vykdymą paskirti baudžiamojo poveikio priemonę  - nemokamus darbus. Tokiu būdu bausmės tikslai bus pasiekti, nes paskirti įpareigojimai nubaus ir paveiks teisiamąjį, kad šis laikytųsi įstatymų, bei ilgas bausmės atidėjimo laikotarpis sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

              Atsižvelgiant į išdėstytą teismas konstatuoja, jog įgyvendinant teisingumo principą tikslinga R. P. paskirtą ir subendrintą bausmę atidėti pagal BK 75 str. reikalavimus maksimaliam 3 metų laikotarpiui, paliekant anksčiau paskirtą įpareigojimą – neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, taip pat pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei paskirti 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Jam paskirtų nemokamų darbų atlikimo terminas skirtinas 1 metams, nes nors šiuo metu nedirba, tačiau jam pradėjus dirbti, nebūtų apsunkintas įpareigojimo atlikimas bei būtų galimybės suderinti šių veiklų laiką.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

              R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.  ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

              Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. šiuo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį pridėti prie 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu subendrintos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 3 metų laikotarpiui įpareigojant pradėti dirbti, ar užsiregistruoti darbo biržoje; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; bei per vienerių metų laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. 

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

              Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėjos parašas.

Nuorašas tikras:

Teisėja                                                                                                                              Judita Sungailaitė