Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-176-267-2011].doc
Bylos nr.: 2A-176-267/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 188771865 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
dėl išlaikymo vaikams priteisimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Šeimos teisė
Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos:
Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas:
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Pranešėja B

Pranešėja D. Burbulienė                                                                                                         Nuorašas

Teisėja  E. Matulaitienė                                                             Civilinė byla Nr. 2A-176-267/2011

       Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05253-2010-0

         Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.21.

 (S)

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 5 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos  teismo   Civilinių  bylų   skyriaus   teisėjų   kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės,  

sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieškovei L. B.,

atsakovui A. L., atsakovo atstovui advokatui Aldevinui Ščiglai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui A. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

            I.          Ginčo esmė.

 

Ieškovė kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu ir papildomu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. L. išlaikymą jų nepilnamečiui sūnui A. L., gimusiam 2003 m. sausio 11 d., periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2010 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės ir 8100 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Teismo posėdyje ieškovė sumažino prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą iki 6000 Lt už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. liepos 1 d., skaičiuojant po 300 Lt kas mėnesį. Ieškovės teigimu, atsakovas yra tik iš dalies nedarbingas, todėl gali susirasti darbą ir skirti savo sūnui po 400 Lt kas mėnesį, nes vaikas auga, jo poreikiai didėja, 800 Lt užtektų tik būtiniems poreikiams patenkinti. Ieškovė pripažino, kad tėvas su sūnumi bendrauja, nupirko rūbų, kuprinę, dviratį.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sūnus A. L. pas jį gyveno iki 2008 metų gruodžio 1 d. ir vėliau apie du mėnesius, kai ieškovė gydėsi Kaune. Tuo metu jis prižiūrėjo ne tik savo, bet ir ieškovės sūnų D. B.. A. L. paaiškino, kad yra tik 50 procentų darbingas, jo pajamas sudaro 325 Lt invalidumo pensija ir 22 Lt socialinė pašalpa, gyvena pas savo tėvus, jokio savo turto, kurį galėtų parduoti ir mokėti vaikui išlaikymą neturi. Atsakovas sutiko mokėti vaiko išlaikymui po 150 Lt kas mėnesį, o reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo prašė atmesti. Nurodė, kad padeda išlaikyti sūnų. Taipogi, sutiko, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

 

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 13 d sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo A. L. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. L. periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki sūnaus pilnametystės; 2) išieškoto iš atsakovo išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė A. L. motiną L. B.; 3) nustatė nepilnamečio vaiko A. L., gyvenamąją vietą su jo motina L. B.; 4) ieškinį dalyje dėl 6000 Lt išlaikymo įsiskolinimo atmetė. Nurodė, kad ieškovė neginčijo atsakovo parodymų, jog jis vienas išlaikė savo sūnų iki 2008 m. gruodžio 1 d., o vėliau, ieškovei pagimdžius vaiką ir kelis kartus išvykus gydytis į Kauną, prižiūrėjo ne tik savo sūnų, bet ir ieškovės vaiką. Ieškovė pripažino, kad atsakovas padėjo išlaikyti sūnų, todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo buvo atmestas.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.

 

Apeliaciniu skundu ieškovė L. B. prašo: 1) pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą dalyje dėl vaiko išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo A. L. išlaikymą A. L. po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki A. L. pilnametystės; 2)  pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą įsiskolinimo dalyje ir priteisti 6000 Lt iš atsakovo išlaikymą sūnui už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2010-07-01; 3) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismo sprendimas iš esmės prieštarauja vaiko interesams, kadangi teismas visiškai nevertino vaiko poreikių.

Teismas nurodė, kad dėl sveikatos būklės atsakovas, negali išlaikyti savo sūnaus. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovas yra 50 procentų darbingas, o tai yra lengviausias nedarbingumo lygis.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovui sūnus yra vienintelis vaikas, o ji augina tris nepilnamečius vaikus.

Teismas visiškai neatsižvelgė į vaiko amžiaus ypatumus ir jo poreikius.

Atsiliepimu į ieškovė L. B. apeliacinį skundą atsakovas A. L. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą. Atsakovas nurodo, kad jo nesutikimo motyvai lieka tie patys, kuriuos jis išdėstė pirmos instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas ir jo atstovas prašė apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodė, kad sūnus dažnai lankosi pas atsakovą, miega jo tėvų namuose.       

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

 

Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu ( CPK 326 str. 1d.1 p.).

 

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo materialinio išlaikymo dydžio nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dalyse teisėtumo ir pagrįstumo.

 

Dėl išlaikymo dydžio.

 

Apeliantė skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio klausimą, netinkamai įvertino vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tėvo turtinę padėtį įvertino, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą ((b. l. 20 – 27), t. y. į minimalias jo gaunamas pajamas (347, 50 Lt per mėn.), sveikatą (nustatytas 50 proc. darbingumo lygis), taip pat į tėvo elgesį, padedant išlaikyti sūnų (89 – 91 b. l.). Be to, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, nuo 2008-04-30 registruotas darbo biržoje (21 b. l.). Todėl kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių, t. y. savo sveikatos būklės ir sunkios turtinės padėties, negali teikti sūnaus išlaikymui ieškovės prašomos sumos. Be to, privalu atsižvelgti ir į tai, kad abu tėvai privalo teikti vaikui išlaikymą, ir užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas (CK 3.192 str. 3 d.).

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantė nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus dėl atsakovo turtinės padėties, jo galimybių įsidarbinti. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus, pabrėždama, kad ieškovė iš esmės kartoja teiginius, kuriais remdamasi prašė teismo priteisti išlaikymą sūnui, ir dėsto savo nuomonę dėl konkrečių įrodymų vertinimo, tačiau nenurodo, kokius teisės normų pažeidimus padarė teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus. Civiliniame procese galioja šalių rungimosi principas, t. y. kiekvienai šaliai tenka pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu apeliantė nepagrindė savo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas įrodymus ar neatsižvelgė į tam tikras svarbias aplinkybes. Apeliantės skunde pateikti argumentai, susiję su atsakovo galimybe įsidarbinti ir vaiko poreikiais, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas nepagrįstai paskirstė vaiko išlaikymo pareigą šalims, dar ir dėl to, kad apeliacinėje instancijoje nustatyta, jog atsakovas rūpinasi sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimu bei ugdymu (moka priteistą išlaikymą ir teikia papildomą paramą, kai sūnus gyvena jo namuose).

Šie paminėti faktai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad iš atsakovo priteistas 200 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį yra tinkamas vaiko poreikių tenkinimui, atitinka įstatyme įtvirtintą proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), o ieškovės prašomo 400 Lt išlaikymo dydžio, viršijančio atsakovo pajamas, priteisimas iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį.

 

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

 

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). Kolegija pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo teisme momentas ne visada sutampa. Dėl to teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju tėvas ar motina nevykdė ar netinkamai vykdė pareigą teikti išlaikymą, už laikotarpį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo priteisia iš skolininko išlaikymo skolą.

Kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepaneigė atsakovo argumentų, kad jis išlaikė savo sūnų iki 2008 m. gruodžio 1 d., vėliau taip pat periodiškai rūpinosi sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimu bei ugdymu, skyrė lėšas ne tik savo sūnaus A. L., bet ir ieškovės vaiko D. B. priežiūrai (58 – 64, 89 – 91 b. l.). Ieškovė neginčijo, kad sūnus vasaros metu būdavo pas atsakovo motiną, taipogi pripažino, kad A. L. pirko sūnui rūbus, avalynę, kuprinę, dviratį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kad ieškovė L. B. iki bylos iškėlimo teisme dvejus metus nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl sūnaus A. išlaikymo, bylos iškėlimo stadijoje taip pat neprašė priteisti išlaikymo skolą ir vėliau, papildžiusi ieškinio reikalavimą, nebuvo nuosekli nurodydama įsiskolinimo dydį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes ir tai, kad ieškovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje iš esmės pripažino, jog atsakovas padėjo jai išlaikyti sūnų, apeliacinio skundo argumentus, susijusius su  6000 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Atsižvelgdama į tai bei į CPK 320 str. 2 d. nuostatą, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, kolegija apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,  

 

n u t a r i a : 

           

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

 Kolegijos pirmininkė                                                    Danutė Burbulienė

                    

Teisėjai                                                                         Egidijus Mockevičius

 

                                                                                                Birutė Simonaitienė

 

                                                                                     

Nuorašas tikras

Teisėja

 

Danutė Burbulienė