Pranešėja D. Burbulienė
Nuorašas
Teisėja E. Matulaitienė Civilinė
byla Nr. 2A-176-267/2011
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05253-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.21.
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 5 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės (kolegijos pirmininkė ir
pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės,
sekretoriaujant
Irenai Dominauskienei,
dalyvaujant
ieškovei L. B.,
atsakovui
A. L., atsakovo atstovui advokatui Aldevinui Ščiglai,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo
2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui A. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui
priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a
t ė :
I. Ginčo
esmė.
Ieškovė kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu ir papildomu
ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. L. išlaikymą jų
nepilnamečiui sūnui A. L., gimusiam 2003 m. sausio 11 d., periodinėmis išmokomis
po 400 Lt nuo 2010 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės ir 8100 Lt išlaikymo
įsiskolinimą. Teismo posėdyje ieškovė sumažino prašomą priteisti iš atsakovo
išlaikymo įsiskolinimą iki 6000 Lt už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki
2010 m. liepos 1 d., skaičiuojant po 300 Lt kas mėnesį. Ieškovės teigimu,
atsakovas yra tik iš dalies nedarbingas, todėl gali susirasti darbą ir skirti
savo sūnui po 400 Lt kas mėnesį, nes vaikas auga, jo poreikiai didėja, 800 Lt
užtektų tik būtiniems poreikiams patenkinti. Ieškovė pripažino, kad tėvas su
sūnumi bendrauja, nupirko rūbų, kuprinę, dviratį.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sūnus A. L. pas jį
gyveno iki 2008 metų gruodžio 1 d. ir vėliau apie du mėnesius, kai ieškovė gydėsi
Kaune. Tuo metu jis prižiūrėjo ne tik savo, bet ir ieškovės sūnų D. B.. A. L. paaiškino, kad yra
tik 50 procentų darbingas, jo pajamas sudaro 325 Lt invalidumo pensija ir 22 Lt
socialinė pašalpa, gyvena pas savo tėvus, jokio savo turto, kurį galėtų
parduoti ir mokėti vaikui išlaikymą neturi. Atsakovas sutiko mokėti vaiko
išlaikymui po 150 Lt kas mėnesį, o reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo
priteisimo prašė atmesti. Nurodė, kad padeda išlaikyti sūnų. Taipogi, sutiko,
kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010
m. gruodžio 13 d sprendimu
ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo A. L. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. L. periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2010 m. liepos
1 d. iki sūnaus pilnametystės; 2) išieškoto iš atsakovo išlaikymo vaikui
lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė A. L. motiną L. B.; 3) nustatė nepilnamečio vaiko A. L.,
gyvenamąją vietą su jo motina L. B.; 4) ieškinį dalyje dėl
6000 Lt išlaikymo įsiskolinimo atmetė. Nurodė, kad ieškovė neginčijo atsakovo
parodymų, jog jis vienas išlaikė savo sūnų iki 2008 m. gruodžio 1 d., o vėliau,
ieškovei pagimdžius vaiką ir kelis kartus išvykus gydytis į Kauną, prižiūrėjo
ne tik savo sūnų, bet ir ieškovės vaiką. Ieškovė pripažino, kad atsakovas padėjo
išlaikyti sūnų, todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo
priteisimo buvo atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir
atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
Apeliaciniu skundu ieškovė L. B. prašo: 1) pakeisti
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą dalyje dėl vaiko
išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo A. L. išlaikymą A. L. po
400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki A. L. pilnametystės;
2) pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą įsiskolinimo
dalyje ir priteisti 6000 Lt iš atsakovo išlaikymą sūnui už laikotarpį nuo
2008-12-01 iki 2010-07-01; 3) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi
išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismo sprendimas iš esmės prieštarauja vaiko interesams, kadangi
teismas visiškai nevertino vaiko poreikių.
Teismas nurodė, kad dėl sveikatos būklės atsakovas, negali išlaikyti
savo sūnaus. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovas yra 50 procentų darbingas,
o tai yra lengviausias nedarbingumo lygis.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovui sūnus yra vienintelis vaikas,
o ji augina tris nepilnamečius vaikus.
Teismas visiškai neatsižvelgė į vaiko amžiaus ypatumus ir jo poreikius.
Atsiliepimu į ieškovė L. B. apeliacinį skundą atsakovas
A. L. prašo
atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto
apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą. Atsakovas nurodo, kad jo
nesutikimo motyvai lieka tie patys, kuriuos jis išdėstė pirmos instancijos
teisme.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė palaikė apeliacinį
skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsakovas ir jo atstovas prašė apylinkės teismo sprendimą palikti
nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodė, kad sūnus dažnai lankosi pas atsakovą,
miega jo tėvų namuose.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės
aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Pirmosios
instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu ( CPK 326 str. 1d.1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą,
neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir pasisako dėl skundžiamo
teismo sprendimo materialinio išlaikymo dydžio nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo
priteisimo dalyse teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl išlaikymo dydžio.
Apeliantė
skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio klausimą,
netinkamai įvertino vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį
patvirtinančius įrodymus.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų
išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas
proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia,
kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties,
t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai
leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo
priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų
gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio
28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr.
3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E.
J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B.
D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis
civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios
instancijos teismas tėvo turtinę padėtį įvertino, atsižvelgdamas į faktinių
aplinkybių visumą ((b. l. 20 – 27), t. y. į minimalias jo gaunamas pajamas
(347, 50 Lt per mėn.), sveikatą (nustatytas 50 proc. darbingumo lygis), taip
pat į tėvo elgesį, padedant išlaikyti sūnų (89 – 91 b. l.). Be to, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai,
kad atsakovas jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, nuo 2008-04-30
registruotas darbo biržoje (21 b. l.). Todėl kolegija sutinka su pirmos
instancijos teismo motyvais, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių, t. y.
savo sveikatos būklės ir sunkios turtinės padėties, negali teikti sūnaus
išlaikymui ieškovės prašomos sumos. Be to, privalu atsižvelgti ir į tai, kad abu
tėvai privalo teikti vaikui išlaikymą, ir užtikrinti
vaikui vystytis būtinas sąlygas (CK 3.192
str. 3 d.).
Nesutikdama su pirmosios
instancijos teismo išvada, apeliantė nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas
netinkamai vertino įrodymus dėl atsakovo turtinės padėties, jo galimybių
įsidarbinti. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus, pabrėždama,
kad ieškovė iš esmės kartoja teiginius, kuriais remdamasi prašė teismo priteisti
išlaikymą sūnui, ir dėsto savo nuomonę dėl konkrečių įrodymų vertinimo, tačiau
nenurodo, kokius teisės normų pažeidimus padarė teismas, vertindamas byloje
surinktus įrodymus. Civiliniame procese galioja šalių rungimosi principas, t.
y. kiekvienai šaliai tenka pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tas aplinkybes,
kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu apeliantė nepagrindė savo
teiginių, kad pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas įrodymus ar
neatsižvelgė į tam tikras svarbias aplinkybes. Apeliantės skunde pateikti
argumentai, susiję su atsakovo galimybe įsidarbinti ir vaiko poreikiais, teisėjų
kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad Šiaulių miesto apylinkės
teismas nepagrįstai paskirstė vaiko išlaikymo pareigą šalims, dar ir dėl to,
kad apeliacinėje instancijoje nustatyta, jog atsakovas rūpinasi sūnaus būtinųjų
poreikių tenkinimu bei ugdymu (moka priteistą išlaikymą ir teikia papildomą
paramą, kai sūnus gyvena jo namuose).
Šie paminėti faktai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą,
kad iš atsakovo priteistas 200 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį yra tinkamas
vaiko poreikių tenkinimui, atitinka
įstatyme įtvirtintą proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties
principą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), o
ieškovės prašomo 400 Lt išlaikymo dydžio, viršijančio atsakovo pajamas,
priteisimas iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį.
Dėl
išlaikymo įsiskolinimo.
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas,
nustatomas remiantis CK
3.192 str. 2 d.
įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra
retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK
3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis
aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos
ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3
str., 1.5 str.). Kolegija pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas
priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento,
kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti
nepilnamečius vaikus. Teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo teisme
momentas ne visada sutampa. Dėl to teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju
tėvas ar motina nevykdė ar netinkamai vykdė pareigą teikti išlaikymą, už
laikotarpį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo priteisia iš skolininko išlaikymo skolą.
Kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepaneigė atsakovo
argumentų, kad jis išlaikė savo sūnų iki 2008 m. gruodžio 1 d., vėliau taip pat
periodiškai rūpinosi sūnaus būtinųjų
poreikių tenkinimu bei ugdymu, skyrė lėšas ne
tik savo sūnaus A. L., bet ir ieškovės vaiko D. B. priežiūrai (58 – 64, 89 – 91 b. l.). Ieškovė neginčijo,
kad sūnus vasaros metu būdavo pas atsakovo motiną, taipogi pripažino, kad A. L. pirko sūnui rūbus, avalynę, kuprinę, dviratį. Teisėjų
kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kad ieškovė L. B. iki
bylos iškėlimo teisme dvejus metus nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl
sūnaus A. išlaikymo, bylos iškėlimo stadijoje taip pat neprašė priteisti
išlaikymo skolą ir vėliau, papildžiusi ieškinio reikalavimą, nebuvo nuosekli
nurodydama įsiskolinimo dydį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija,
įvertinusi šias aplinkybes ir tai, kad ieškovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje
iš esmės pripažino, jog atsakovas padėjo jai išlaikyti sūnų, apeliacinio skundo
argumentus, susijusius su 6000 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, atmeta
kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
Atsižvelgdama į tai bei į CPK 320
str. 2 d. nuostatą, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą,
neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra
absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, kolegija apeliacinį
skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1
punktu,
n
u t a r i a :
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d.
sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Danutė
Burbulienė
Teisėjai
Egidijus Mockevičius
Birutė Simonaitienė
Nuorašas
tikras
Teisėja
Danutė
Burbulienė