Baudžiamoji byla Nr. 2K-432-696/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00110-2012-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4;
1.2.29.1; 1.2.29.3; 2.6.7.5.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Vytauto Piesliako (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Vytautui Kukaičiui,
išteisintajam A. S., jo gynėjams advokatams Raimondui Jurkai ir Egidijui Losiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros l. e. pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Dainos Dilbienės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 23 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 20 d. nuosprendžiu A. S. (A. S.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 2 dalį išteisintas nenustačius, kad jis padarė veikas, turinčias šių nusikaltimų požymių.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjų, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1. A. S. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d., būdamas 2008–2012 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys (toliau – Seimo narys), 2008 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) posėdyje davęs priesaiką, veikdamas tyčia, žinodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) bei kitų įstatymų reikalavimus, kad, vadovaujantis 1994 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – ir Statutas) Nr. I-399 9 straipsnio 1 punktu, Seimo narys turi teisę Statuto nustatyta tvarka balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose; 18 straipsnio 1 dalimi draudžiama Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams; Seimo narys privalo gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus; 111 straipsnio 4 dalimi Seimo nariai balsuoja asmeniškai ir balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims; kad, vadovaujantis 2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. X-816 patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, valstybės politikas viešajame gyvenime pareigas eina sąžiningai ir laikosi aukščiausių elgesio standartų, vengia situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4 straipsnio 1 dalies 5 punktu valstybės politikas viešajame gyvenime elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jo, veikdamas priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas Seimo nario priesaiką ir nurodytų teisės aktų reikalavimus, 2009 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, Seimo pastate (Vilnius, Gedimino pr. 53), frakcijos „Viena Lietuva“ patalpose, neturėdamas tam teisėto pagrindo, įgijo ir laikė Seimo nario L. K. paliktą Seimo nario pažymėjimą Nr. 6672 (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Seimo nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Seimo balsavimo sistemoje identifikuojami Seimo nariai, ir siekdamas neteisėtų padarinių, kurių norėjo, t. y. Seimo posėdžiuose užregistruoti kaip posėdyje tariamai dalyvaujantį Seimo narį L. K. ir už jį balsuoti, minėtą svetimą Seimo nario L. K. pažymėjimą neteisėtai panaudojo 2010 m. sausio 14 d. ir 2010 m. sausio 19 d. vykusių Seimo posėdžių metu, registruodamasis ir balsuodamas už Seimo narį L. K., taip suklastojo Seimo narių elektroninio balsavimo ir elektroninės registracijos protokolus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to buvo padaryta didelės žalos valstybei. Nustatytos tokios veikos padarymo aplinkybės:
2010 m. sausio 14 d. 10.31 val. 48 sek. Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 10.31 val. 48 sek. Seimo narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 10.31 val. 48 sek. Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje už Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (naują redakciją) (Nr. XIP-1518 (2)) dėl 4 straipsnio 5 dalies Seimo nario L. S. pataisos, pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam projektui, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 10.31 val. 48 sek. Seimo narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 10.57 val. 17 sek. Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 10.57 val. 17 sek. Seimo narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 10.57 val. 17 sek. Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje už Bausmių vykdymo kodekso 32, 36, 51, 54, 60, 61, 66, 67, 70, 72, 76, 85, 96, 99, 100, 105, 112, 114, 118, 120, 121, 142, 143, 146, 154, 155, 165, 183 straipsnių ir Kodekso 1 priedo pakeitimo ir papildymo bei 149 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (Nr. XIP-812 (2)) dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po svarstymo stadijos, pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam įstatymo projektui, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 10.57 val. 17 sek. Seimo narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 11.29 val. 53 sek. Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 11.29 val. 53 sek. Seimo narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 11.29 val. 53 sek. Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje už Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 7, 25, 28 straipsnių pakeitimo ir 26, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (Nr. XIP-1444 (2)) dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po svarstymo stadijos, pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam įstatymo projektui, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 11.29 val. 53 sek. Seimo narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 12.09 val. 06 sek. Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 12.09 val. 06 sek. Seimo narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 12.09 val. 06 sek. Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje už Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto priėmimą (naują redakciją) (Nr. XIP-1184 (2)), pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam įstatymo pakeitimo projektui, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 12.09 val. 06 sek. Seimo narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 12.15 val. 56 sek. Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 12.15 val. 56 sek. Seimo narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 12.15 val. 56 sek. Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje už Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (naują redakciją) (Nr. XIP-1176) dėl pagrindinio komiteto siūlymo grąžinti iniciatoriams jį tobulinti po svarstymo stadijos, pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam sprendimui, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 12.15 val. 56 sek. Seimo narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 16.58 val. 12 sek. Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 16.58 val. 12 sek. Seimo narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 16.58 val. 12 sek. Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje už Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (naują redakciją) (Nr. XIP-1570), Akcizų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo projektą (Nr. XIP-1571) dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po pateikimo, pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam įstatymo projektui, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 16.58 val. 12 sek. Seimo narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 17.26 val. 15 sek. Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 17.26 val. 15 sek. Seimo narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 17.26 val. 15 sek. Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje už savaitės darbotvarkės tvirtinimą dėl savaitės (nuo 2010 m. sausio 18 d., 2010 m. sausio 19 d. (antradienio) ir 21 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių patikslintų darbotvarkių patvirtinimo, pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiai darbotvarkei, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 17.26 val. 15 sek. Seimo narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 10.10 val. 05 sek. Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 10.10 val. 05 sek. Seimo narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 10.10 val. 05 sek. Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje už posėdžio darbotvarkės tvirtinimą Dėl Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos siūlymo išbraukti iš darbotvarkės Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1561ES ir įpareigoti Teisės ir teisėtvarkos komitetą pateikti konkrečią išvadą, ar šis projektas atitinka Konstituciją, pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam sprendimui, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 10.10 val. 05 sek. Seimo narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 16.02 val. 40 sek. Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 16.02 val. 40 sek. Seimo narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 16.02 val. 40 sek. Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje už Seimo nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvados (projektas ir išvada) priėmimą (Nr. XIP-1604), pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam nutarimui, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 16.02 val. 40 sek. Seimo narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 16.51 val. 38 sek. Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 16.51 val. 38 sek. Seimo narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 16.51 val. 38 sek. Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje už Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusių apsaugos įstatymo pakeitimo projektą (naują redakciją) (Nr. XIP-571 (2)) dėl Seimo narės D. K. šio nutarimo 1 straipsnio pataisos po svarstymo stadijos, pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam įstatymo projektui, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 16.51 val. 38 sek. Seimo narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 18.50 val. 30 sek. Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 18.50 val. 30 sek. Seimo narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 18.50 val. 30 sek. Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje už Visuomenės informavimo įstatymo 2, 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (Nr. XIP-1638) dėl pritarimo po pateikimo, pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam įstatymo projektui, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 18.50 val. 30 sek. Seimo narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K..
Taigi A. S. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas Seimo narys, tyčia pažeisdamas Seimo nario priesaiką ir išvardytų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, neteisėtai įgijęs, laikęs ir 2010 m. sausio 14 d. bei 2010 m. sausio 19 d. iš viso 22 kartus panaudojęs Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, taip suklastojęs nurodytus Seimo narių registracijos ir balsavimo protokolus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiais savo veiksmais pažemino bei diskreditavo Seimo nario vardą, sumenkino Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą, dėl to valstybė patyrė didelės neturtinės žalos.
2. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
2.1. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.
2.2. Kasatorius nurodo, kad esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas lėmė neteisėto ir nepagrįsto išteisinamojo nuosprendžio priėmimą. Teismai nesivadovavo logikos dėsniais, įrodymus vertino selektyviai, atskirai vienus nuo kitų, taip sukūrė realiai neegzistavusias faktines aplinkybes ir remdamiesi tokiomis prielaidomis neteisingai įvertino tiek atskirus įrodymus, tiek jų visumą ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes nevertino įrodymų, pagrindžiančių A. S. veiksmų neteisėtumą ir kaltę, visumos. Šios instancijos teismas rėmėsi in dubio pro reo principu, tačiau šiuo atveju nepašalintų abejonių ir neaiškumų, kurie, vadovaujantis šiuo principu, turėtų būti aiškinami A. S. naudai, nėra, juos lėmė tik BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų neatitinkantis įrodymų vertinimas. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad balsavimo klastojimo motyvai buvo aiškiai pavojingi, tokia A. S. veika, prokuroro nuomone, negali būti vertinama kaip neturinti nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, požymių. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. S. veiksmuose nėra tyčios, jo veiksmai gali būti laikomi pagrindu drausminei, bet ne baudžiamajai atsakomybei. Tačiau ši išvada grindžiama klaidingu Seimo narių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų interpretavimu, kaip antai Seime susiklosčiusia neteisėta tradicija, nesigilinant į konkrečią faktinę situaciją, ir tai buvo pagrindas sumenkinti išteisintojo veiksmų pavojingumo laipsnį ir esminis kriterijus, atribojantis drausminę ir baudžiamąją atsakomybę analogiškose situacijose.
2.3. Anot prokuroro, A. S. svetimą Seimo nario pažymėjimą panaudojo neteisėtai, todėl tai, kad pažymėjimas buvo panaudotas pagal paskirtį – balsuoti Seimo posėdyje – neteisėtumo nepašalina. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų jurisprudencijoje galioja bendras principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus). Todėl tai, kad balsavimas ne tik už save, bet ir už savo koalicijos, frakcijos kolegas Seime yra nuolat pasikartojantis atvejis, ir tai, kad neva pažymėjimas buvo panaudotas pagal paskirtį, šioje konkrečioje situacijoje negali lemti išteisintojo neteisėtų veiksmų mažesnio pavojingumo ir būti sąlyga išvengti baudžiamosios atsakomybės. Seime susiklosčiusi neteisėta praktika balsuoti už Seimo posėdžiuose nedalyvaujančius Seimo narius savaime nepaneigia A. S. veiksmų nusikalstamumo. A. S. parodymai neatitinka faktinės situacijos, tai teismams turėjo kelti abejonių dėl jo parodymų patikimumo. A. S. taip ir neatskleidė, kaip ir kokiu būdu jis įgijo L. K. pažymėjimą: iš pradžių teigė, kad rado jį Seimo posėdžių salėje, vėliau – frakcijos patalpose, galiausiai – įgijo neva su L. K. žinia ir jo paprašytas panaudojo. Tačiau bet kokiu atveju tai nelemia vėliau atliktų jo neteisėtų veiksmų teisėtumo, nes Seimo nario pažymėjimas yra konkretų asmenį identifikuojantis dokumentas, suteikiantis balso teisę. Šio dokumento vienintelė paskirtis būtent ir yra identifikuoti konkretų Seimo narį, kontroliuoti jo dalyvavimą Seimo posėdžiuose ir balsavimą. Todėl Seimo nario pažymėjimo panaudojimas Seimo nariui nesant posėdyje visų pirma traktuotinas kaip apgaulė – fiktyvaus fakto sukūrimas. Kasatorius teigia, kad pažymėjimas buvo paimtas siekiant neteisėtai užfiksuoti L. K. dalyvavimą Seimo posėdžiuose ir balsavimą, kai jo paties fiziškai nebuvo ne tik Seime, bet ir Lietuvoje, o ne kaip teigia teismas – realizuoti L. K. valinius balsavimo ketinimus. Neeilinė Seimo sesija buvo sušaukta nesant L. K. Lietuvoje, be to, iki jo išvykimo niekaip nebuvo žinoma Seimo posėdžių darbotvarkė. Todėl šiuo atveju esminis dalykas, lemiantis veikos nusikalstamumą ir pavojingumą yra ne pats pažymėjimo paėmimo faktas, o tikslas, kuriam jis buvo paimtas. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad A. S. veiksmai balsuojant už L. K. buvo skirti išreikšti vieningą frakcijos, kartu ir L. K., valią, tačiau ši išvada padaryta išsamiai neišanalizavus faktinių aplinkybių, visų pirma – tokių veiksmų būtinumo. Kadangi šiuo konkrečiu atveju neteisėtas balsavimo teisės įgyvendinimas įvyko svarstant einamuosius klausimus ir nesant jokio prioritetinio balsavimo, todėl, prokuroro manymu, akivaizdu, kad vienintelis L. K. pažymėjimo panaudojimo tikslas buvo L. K. dalyvavimo Seimo posėdžiuose fiktyvaus fakto sukūrimas, kurį A. S. ir atliko. Teismo teiginiai, kad vienintelis A. S. balsavimo L. K. vardu tikslas buvo išreikšti L. K. valią dėl svarstomų klausimų ir kad neįrodyta, jog tarp jų buvo kitokio pobūdžio susitarimas, yra neteisingi, visiškai neatitinkantys ne tik nustatytų faktinių aplinkybių, bet ir verbalinės bei neverbalinės A. S. elgsenos. Be objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių tyčinį balsavimo klastojimą turint jau minėtą tikslą (rašytiniai dokumentai, balsavimo protokolai, vaizdo įrašų medžiaga, A. S. elgesys balsavimo metu – balsavimo veikos maskavimas, dvigubas balsavimas tuo pačiu metu – sąmoningas balsavimo kortelių keitimas ir dvigubas kortelių naudojimas, tyčinis ir sąmoningas balsavimo vietos keitimas, skirtingų versijų pateikimas ir jų paneigimas apkaltos proceso metu), teisminio bylos nagrinėjimo metu gauti ir kiti kaltinimą pagrindžiantys duomenys, kaip antai liudytojas J. S. patvirtino įrodinėjamą veikos motyvą, t. y. nurodė, kad L. K. ir jo (liudytojo) yra prašęs už jį atsižymėti, kai jis kažkur yra. Fiktyvus buvimo Seimo posėdžių salėje užfiksavimas buvo būtinas L. K. gauti visą Seimo nario mėnesinį atlyginimą, nes, vadovaujantis Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalimi, už posėdžių nelankymą be svarbios pateisinamos priežasties Seimo nariams numatyta atlyginimo sumažinimo galimybė. Būtent šie A. S. tyčiniai nusikalstamos veikos motyvai yra aiškiai priešingi teisei, savanaudiški, nesuderinami su Seimo nario pareigomis, duota priesaika ir įrodo tyčinį piktnaudžiavimą Seimo nario pareigomis, tyčinį melagingą L. K. dalyvavimo posėdžiuose ir jo balsavimo fiksavimą, t. y. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą.
2.4. A. S. L. K. vardu balsavo net 11 kartų, taigi jo neteisėti veiksmai buvo pasikartojantys ir tęsėsi kurį laiką (tiek, kiek reikėjo pateisinti fiktyvų L. K. buvimą Seime), tai nebuvo atsitiktinis atvejis. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas pritarė klaidingoms pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo atveju nėra baudžiamajai atsakomybei kilti būtino A. S. veiksmų pavojingumo laipsnio, taip pat nėra padaryta ir didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniams asmeniui. Kasaciniame skunde nurodoma, kad viso baudžiamojo proceso metu kaltinimas rėmėsi aiškiais neturtinės žalos padarymo kriterijais, kurių materiali išraiška konstatuota Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d. išvadoje ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario L. K., kuriam pradėta apkaltos byla, ir Lietuvos Respublikos Seimo nario A. S., kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šioje išvadoje konstatuotų aplinkybių teismas nepaneigė ir negalėjo paneigti, nes tokie padariniai kyla iš bendrųjų Konstitucijos principų, Seimo nario autoriteto, einamų pareigų svarbos, įtakos valstybės politinei, pilietinei raidai, visuomenės pasitikėjimo. Juolab tai negali būti paneigiama Seime susiklosčiusia praktika pažeidinėti teisės aktus balsuojant už kitą Seimo narį. Kasatorius nurodo, kad vien tai, jog nebuvo pakartotinai balsuojama už teisės aktų projektus, negali būti laikoma vienu iš esminių kriterijų paneigti didelės žalos padarymą valstybei. Jau išdėstyti veikos motyvai ir tikslai, sąmoningas tyčinis fiktyvių apgaule paremtų santykių sukūrimas rodo, kad A. S., būdamas Seimo nariu, tyčia pažeisdamas priesaiką ir kitus teisės aktus, neteisėtai įgijęs, laikęs ir iš viso 22 kartus panaudojęs L. K. Seimo nario pažymėjimą, taip suklastojęs Seimo narių registracijos ir balsavimo protokolus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiais savo veiksmais pažemino ir diskreditavo Seimo nario vardą, sumenkino Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą. Taigi šiuo atveju buvo padaryta didelė neturtinė žala, kurią konstatavo ir Konstitucinis Teismas 2010 m. spalio 27 d. išvadoje.
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros l. e. pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas D. Dilbienės kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl prokuroro kasacinio skundo
4. A. S. buvo kaltinamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje. Tačiau Vilniaus apygardos teismas išteisino A. S. dėl šių kaltinimų, motyvuodamas tuo, kad padarytos veikos nėra tiek pavojingos, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, nes balsavimas už kitą asmenį Seime vykdavo neretai ir niekas už tai nebuvo baudžiamas, be to, veikose nėra kaltės ir jomis nepadaryta didelės žalos. Prokuroras nesutiko su tokiu teismo sprendimu ir padavė apeliacinį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jo motyvais atmetė prokuroro skundą.
5. A. S. pagal BK 302 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, Seimo pastate (Vilnius, Gedimino pr. 53), frakcijos „Viena Lietuva“ patalpose, neturėdamas tam teisėto pagrindo įgijo ir laikė Seimo nario L. K. paliktą Seimo nario pažymėjimą Nr. 6672 (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Seimo nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Seimo balsavimo sistemoje identifikuojami Seimo nariai, taip pat minėtą svetimą Seimo nario pažymėjimą neteisėtai panaudojo 2010 m. sausio 14 d. ir 2010 m. sausio 19 d. vykusių Seimo posėdžių metu, registruodamasis ir balsuodamas už Seimo narį L. K., taip padarė didelės žalos valstybei.
Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šio straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas darė versliškai arba pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo didelį kiekį fizinio ar juridinio asmens antspaudų, spaudų, dokumentų ar griežtos atskaitomybės blankų, arba jeigu buvo padaryta didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atmesdama prokuroro apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog kaltinimas dėl neteisėto dokumento įgijimo, laikymo ir panaudojimo neturint teisėto pagrindo nepasitvirtino. Pagrindinis teismo motyvas, kuriuo vadovaujantis buvo pritarta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, buvo ne A. S. pripažinimas, kad jis įgijo ir laikė svetimą dokumentą be L. K. aiškiai išreikštos valios, o įgijimo ir laikymo motyvai bei paaiškinimas, kad jis taip balsuodamas vadovavosi susiklosčiusia praktika Seime, nes buvo priimta už nesantį frakcijos narį (kolegą) balsuoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl Seime plačiai paplitusios praktikos neturi nieko bendro su BK 302 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtimi. Pagrindinis klausimas, į kurį turėjo atsakyti apeliacinės instancijos teismas ir nuo atsakymo į kurį priklausė atsakymas į prokuroro apeliacinį skundą, buvo toks: ar A. S. teisėtu pagrindu įgijo ir laikė svetimą dokumentą. Deja, jis liko neatsakytas, apsiribojant konstatavimu, kad A. S. parodymai yra prieštaringi. Iš tikro, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. S. parodė, kad L. K. Seimo nario pažymėjimą rado Seimo posėdžių salėje ant stalo, esančio netoli jo paties darbo vietos; radęs pažymėjimą, įsidėjo į švarko kišenę turėdamas tikslą grąžinti L. K.; pažymėjimą grąžino L. K. padėjėjai. Pirmosios instancijos teisme A. S. parodė, kad L. K. pažymėjimą rado posėdžių salėje; atnešti kortelę į salę galėjo bet kuris frakcijos narys. Paskelbus jo parodymus, atsakydamas į klausimus, A. S. parodė, kad pažymėjimą rado netoli savo darbo vietos; sakė, kad rado frakcijos patalpose, nes nenorėjo, kad šita situacija plėstųsi, ir nieko neaiškino; sakydamas, kad rado kortelę frakcijoje, sakė netiesą; kortelę rado salėje; į rankas L. K. savo kortelės jam neperdavė; L. K. kortelę paliko frakcijoje; kažkas ją atnešė į salę; jis ją ten ir rado; kada rado – pasakyti negali; radęs galėjo ją laikyti pas save.
Taigi nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neatsakė į pagrindinį klausimą, nuo kurio priklausė sprendimas dėl kaltinimo pagal BK 302 straipsnį – ar teisėtai įgyta ir laikyta kito Seimo nario kortelė, o darydamas išvadą vadovavosi A. S. bei kitų liudytojų parodymais apie Seime susiklosčiusią praktiką balsuoti už nesantį frakcijos narį (kolegą). Tuo tarpu tokios praktikos pripažinimas nepašalina nei veikos pavojingumo, nei jos nusikalstamumo, nes neturi nieko bendro su BK 302 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtimi.
Iš naujo nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą, teismas turi įvertinti A. S. veiksmus dėl jų atitikties BK 302 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties požymiams ir, vadovaudamasis teismų praktika ir įstatymo aiškinimu, padaryti motyvuotą išvadą dėl kaltinimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad didelės žalos požymio nebuvimas dar nepašalina veikos nusikalstamumo, nes ir nesant didelės žalos BK 302 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę.
6. A. S. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2010 metų sausio 14 ir 19 dienomis, Seimo posėdžių salėje daug kartų panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo posėdžiuose ir taip suklastojo tikrus dokumentus – 2010 metų sausio 14 ir 19 dienų Seimo narių registracijos protokolus, kuriuose dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K.. Be to, A. S., panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje daug kartų balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo posėdžiuose ir taip suklastojo tikrus dokumentus – 2010 m. sausio 14 ir 19 d. Seimo narių balsavimo protokolus, kuriuose dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K.. Dėl to buvo padaryta didelės žalos valstybei.
BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. BK 300 straipsnio 3 dalis numato griežtesnę atsakomybę, jeigu dėl minėtų veiksmų buvo padaryta didelės žalos. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. jame įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014, 2K-235/2014). Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Jei dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo atsiranda pavojingi padariniai, veikos kvalifikuojamos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Kartu pažymėtina, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010). Minėtos tezės yra išeities pozicijos sprendžiant klausimą dėl prokuroro kasacinio skundo dėl A. S. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.
Pirmosios instancijos teismas A. S. išteisinimą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį motyvavo tuo, kad kaltinamajam inkriminuojamas ne oficialių normatyviniuose aktuose numatytų dokumentų – Seimo posėdžių protokolų, o Seimo statute nenumatytų dokumentų – Seimo narių registracijos ir balsavimo protokolų suklastojimas. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad Seimo statuto 122 straipsnyje Seimo narių registracijos duomenys ir balsavimų rezultatai neįvardijami kaip dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir, remdamasis reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dokumentų klastojimo bylose, padarė teisingą išvadą, kad kaltinime nurodyti protokolai laikomi dokumentais BK 300 straipsnio prasme. Tačiau to nepakako pripažinti A. S. padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.
Kaip vieną iš išteisinimo motyvų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. S. balsavimas už kitą Seimo narį, t. y. dar vieno balso atidavimas, nebuvo reikšmingas ir nesukėlė teisinių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad „dokumento panaudojimo neteisėtumas vertinamas pagal kilusias pasekmes, jų pavojingumą ir reikšmę, pažeidus tokių dokumentų naudojimo tvarką. Šiuo atveju dėl formalaus dokumento panaudojimo, nesant nusikalstamai veikai reikalingo pavojingumo lygio, nenustatęs atitinkamo dydžio žalos ar kitokių esminių neigiamų pasekmių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad toks panaudojimo neteisėtumas negali būti laikomas nusikalstamu, užtraukiančiu baudžiamąją atsakomybę tuos veiksmus padariusiam asmeniui, t. y. A. S.“. Prokuroras nesutinka su tokiu padarytos veikos pavojingumo vertinimu ir teigia, kad teismai neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo prokuroro kasacinio skundo argumentu ir pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į prokuroro apeliacinio skundo argumentus, neteisingai aiškino baudžiamąjį įstatymą, netinkamai panaudojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taigi netinkamai motyvavo savo sprendimą. Kaip jau pirmiau minėta, svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Pažymėtina, kad neigiamų padarinių sukėlimas nėra būtinas reikalavimas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 straipsnį. Pakanka galimybės kilti tokiems padariniams. Teismai į tai neatsižvelgė spręsdami klausimą dėl BK 300 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties buvimo A. S. veikoje.
Teismai teisingai pažymėjo, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnį, svarbu nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, t. y. kad jis suvokia klastojantis tikrą dokumentą ir nori taip veikti. Tačiau nagrinėdamas bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą dėl A. S. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas tyčios klausimą siejo su Seimo nario kortelės įgijimo teisėtumu ir motyvus dėl BK 300 straipsnio taikymo išdėstė atsakydamas į skundo argumentus dėl BK 302 straipsnyje padaryto nusikaltimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tai du skirtingi nusikaltimai, kurių tiek objektyvūs, tiek ir subjektyvūs požymiai skiriasi. Kito Seimo nario kortelės įgijimo ir laikymo teisėtumas dar nesuponuoja jos panaudojimo teisėtumo. Seimo statuto 111 straipsnio 4 dalyje įsakmiai pasakyta, kad Seimo nariai balsuoja asmeniškai ir balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims. Taigi nei Seimo statutas, nei kiti Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai neleidžia vieniems Seimo nariams balsuoti už kitus Seimo narius. Šioje byloje taip įvyko – buvo registruojamasi ir balsuojama už kitą nedalyvaujantį Seimo posėdyje asmenį. Taigi objektyviai dokumentai buvo suklastoti ir to neneigė apeliacinės instancijos teismas. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo teismas, atsakomybei pagal BK 300 straipsnį įstatymas reikalauja tyčinės kaltės. Tyčinės kaltės turinys yra toks: kaltininkas suvokia, kad daro veiksmus, kuriais klastoja dokumentą, ir nori jį suklastoti. Taigi Seimo narys, registruodamas ir vėliau balsuodamas Seime už nedalyvaujantį posėdyje kitą Seimo narį, panaudodamas nedalyvaujančio posėdyje Seimo nario kortelę, turi akivaizdžiai suvokti daromos veikos pavojingumą, t. y. kad pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, Seimo statuto 111 straipsnio 4 dalį, kur įsakmiai pasakyta, kad Seimo nariai balsuoja asmeniškai ir balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims. Galioja prezumpcija, kad Seimo nariui negali būti nežinomi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Seimo statuto reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas A. S. išteisinimą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nesant jo kaltės, pažymėjo, kad „byloje nustatyta, kad A. S. balsavo už kitą Seimo narį, siekdamas išreikšti jo valią Seimo posėdyje svarstytinais klausimais. Bylos duomenys nepatvirtina, kad A. S. balsavo už kitą Seimo narį, turėdamas kitų ketinimų, nei išreikšti šio Seimo nario poziciją dėl svarstomų klausimų“. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, apeliacinės instancijos teismas tokiu būdu nepaneigė kaltės, nes jos neanalizavo. Teismas turėjo analizuoti, ar Seimo narys, registruodamas kitą asmenį ir balsuodamas ne tik už save, bet ir už kitą posėdyje nedalyvaujantį asmenį, suvokia, kad savo veiksmu iškreipia dokumento, kuriame fiksuojami posėdyje dalyvaujantieji Seimo nariai, turinį ir iškreipia balsavimo už teisės aktą rezultatus. Ir jei tai suvokdamas, jis balsuoja, reiškia, kad jis to nori.
Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog A. S. balsavo už kitą Seimo narį, turėdamas kitų ketinimų, nei išreikšti šio Seimo nario poziciją dėl svarstomų klausimų, nėra tinkamas motyvas paneigti jo kaltės formą ir turinį, nes nusikaltimo motyvas nėra šio nusikaltimo sudėties požymis, o kitų aplinkybių, paneigiančių A. S. kaltę, teismas nenurodė. Kaltė BK 300 straipsnio prasme tai tyčinė kaltė, kurios turinys yra toks, kad kaltininkas suvokia, kad jis daro pavojingą veiką (šiuo atveju suvokia, kad registruoja balsavimui ir balsuoja už žmogų, kuris nedalyvauja Seimo posėdyje ir to nori) ir jokie motyvai nepašalina baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė.
Pagrįsdami A. S. išteisinimą pagal BK 300 straipsnį, teismai daug dėmesio skyrė susiformavusiai Seime praktikai balsuoti už kitą Seimo narį, pažymėdami, kad tai vykdavo dažnai, ir, remdamiesi kaltinamojo ir liudytojų parodymais, kad niekas už tai nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, padarė išvadą, kad jie nemato tame nieko pavojingo, o tokie veiksmai gali būti svarstomi Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje, gali būti pritaikyta drausminė atsakomybė, kaltinamasis suprato darantis drausminį nusižengimą, už kurį pagal Seimo statutą gali grėsti tik įspėjimas. Nors apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokiais A. S. parodymais ir vertino taip pat, kaip juos įvertino pirmosios instancijos teismas, prokuroras ginčija tokią teismo išvadą ir teigia, kad Seime susiklosčiusi neteisėta praktika balsuoti už kitą Seimo posėdyje nedalyvaujantį Seimo narį savaime nepaneigia A. S. veiksmų nusikalstamumo. Teisėjų kolegija negali nesutikti su šiuo prokuroro kasacinio skundo argumentu ir laiko, kad toks įrodymų vertinimas yra labai vienpusiškas ir neteisinis, nes neatsižvelgiama į Seimo nario misiją, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo statuto ir BK 300 straipsnio dispozicijos formuluotes. Toks teismų motyvas negali paneigti asmens, kuris tokį veiksmą atlieka, daromos veikos pavojingumo suvokimo, ir apskritai negali būti laikomas teisėtu. Jei toks motyvas būtų pagrindas konstatuoti nusikaltimo sudėties nebuvimą ir teismai, priimdami sprendimus, vadovautųsi tokiu motyvu, tai kitose bylose reikėtų išteisinti visus kaltinamuosius, kurie pagauti, pavyzdžiui, kyšininkaujant ar vagiant įmonės turtą, teigs, kad mūsų kolektyve buvo susiformavusi tokia praktika, visi taip darė ir nė vieno asmens kol kas nepatraukė baudžiamojon atsakomybėn. Išteisinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas tokiu neteisiniu argumentu. Teisėjų kolegija laiko, kad iki šiol nė vienas Seimo narys nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą balsavimą ne dėl to, kad tokia veika nėra pavojinga ir nusikalstama, o todėl, kad nei apie vieną tokį atvejį nebuvo informuotos teisėsaugos institucijos, kurios turėjo teisę pradėti ikiteisminį tyrimą.
Teismų sprendimuose daug vietos skiriama padaryto nusikaltimo pavojingumo įvertinimui ir daroma išvada, kad šis nusikaltimas nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti reikiamo pavojingumo lygio. Prokuroras nesutinka su tokia teismų išvada. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje, nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas, nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje yra pasisakę, kad tais atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Ši tezė iš principo yra teisinga. Tačiau teismų išvada, kad balsavimas už kitą asmenį yra tik nekalta veika, kurį negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, teisėjų kolegijai kelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas jų neišsklaidė. Lietuvos Respublikos Seimas yra aukščiausioji valstybinės valdžios institucija, sprendžianti pačius reikšmingiausius valstybės reikalus. Praktika rodo, kad ne kartą dėl aplaidaus požiūrio į įstatymų priėmimo procesą buvo priimti įstatymai, kurie sukėlė sumaištį ir didelį neigiamą rezonansą visuomenėje, dėl to turėjo būti nedelsiant keičiami. Todėl teisėjų kolegijos neįtikina žemesnių teismų motyvai, kad A. S. poelgis nebuvo teisiškai reikšmingas ir geriausiu atveju galėjo užtraukti drausminę atsakomybę. Seimo statuto nuostatos, numatančios, kad už nesąžiningą balsavimą Seimo nariai svarstomi Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje, nepašalima Baudžiamojo kodekso veikimo šioje srityje. Lietuvos teisėje už dokumento klastojimą yra nustatyta tik baudžiamoji atsakomybė (BK 300 straipsnis). Jokios kitos rūšies atsakomybės Lietuvos Respublikos įstatymai už dokumentų klastojimą nenumato. Seimo statutas neturi prioriteto prieš Baudžiamąjį kodeksą. Į visas šias aplinkybes nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė.
Pažymėtina ir tai, kad teismai nusikaltimo sudėties nebuvimą A. S. veikoje aiškino būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – padarytos didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui – nebuvimu. BK 300 straipsnio 3 dalis numato kvalifikuotą dokumentų klastojimo sudėtį, jei padaryta didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui. Tačiau didelės žalos padarymo požymio paneigimas dar nepaneigia BK 300 straipsnio sudėties apskritai. BK 300 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą net ir nepadarius didelės žalos. Šio straipsnio 1 dalies sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Apeliacinės instancijos teismas šios prokuroro apeliacinio skundo dalies neanalizavo ir dėl to nepasisakė.
7. A. S. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas 2008–2012 m. kadencijos Seimo narys ir 2008 m. lapkričio 20 d. Seimo posėdyje davęs priesaiką, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, t. y. 2010 m. sausio 14 d. ir sausio 19 d., pasinaudodamas kito Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimu ir siekdamas neteisėtų padarinių, 11 kartų užregistravo jį kaip Seimo posėdyje dalyvaujantį asmenį ir tiek pat kartų už jį balsavo. Taip A. S. suklastojo Seimo narių elektroninio balsavimo bei elektroninės registracijos protokolus ir tokiais veiksmais pažeidė Seimo statuto 9 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 1 dalį, 111 straipsnio 4 dalį bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą, o veikdamas priešingai tarnybos interesams, pažeidė Seimo nario priesaiką, diskreditavo Seimo nario vardą ir sumenkino Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą. Taigi jis buvo kaltinamas tuo, kad tais pačiais veiksmais ne tik suklastojo dokumentus, bet ir piktnaudžiavo tarnyba. Pirmosios instancijos teismui išteisinus A. S. dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, prokuroras apeliaciniu skundu prašė nuosprendį dėl A. S. išteisinimo panaikinti bei pripažinti jį kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo ir pateikė nemažai argumentų, akcentuodamas A. S. veiksmais padarytą žalą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmetė prokuroro apeliacinį skundą, pažymėdamas, kad prokuroras išsamiau neanalizavo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų dėl A. S. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir deklaratyviai prašė jį pripažinti kaltu akcentuodamas tik valstybei padarytos žalos dydį, t. y. kilusius padarinius, kuriuos pirmosios instancijos teismas, prokuroro nuomone, netinkamai įvertino.
BK 228 straipsnio (Piktnaudžiavimas) 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal BK 228 straipsnio dispoziciją, piktnaudžiavimas yra tokia veika, kai: 1) valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atlieka veiksmus, kurie įeina į jo įgaliojimų ratą pagal pareigas arba 2) daro veiksmus, kurie priskirtini kito asmens kompetencijai, t. y. viršija tarnybos įgaliojimus. Formaliai teisėta, įeinanti į valstybės tarnautojo pareigas veika, gali tapti neteisėta ir užtraukiančia baudžiamąją atsakomybę dėl piktnaudžiavimo, jei konkrečioje situacijoje ji imtų prieštarauti tarnybos interesams. Prieštaraujanti tarnybos interesams veika yra tokia veika, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Seimo statute, Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintiems principams, įstaigos ar įmonės tikslams, valstybės tarnautojo pareiginėms instrukcijoms, neatitinka valstybės, kitų institucijų, žmonių interesų ir nukreipta ne į valstybės ir asmenų teisėtų interesų gynimą, o į jų pažeidimą. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojas, patekęs į prieštaringą situaciją, turėtų susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba, atvirkščiai, jų imtis. Piktnaudžiaujantis tarnyba valstybės tarnautojas, skirtingai nuo asmens viršijančio įgaliojimus, veikia savo kompetencijos ribose, neįsiterpia į kitų asmenų kompetenciją. Tuo tarpu asmuo, viršijantis įgaliojimus, atlieka veiksmus, kurių jis atlikti negali, t. y. daro aiškiai neteisėtus veiksmus. Teismas visais atvejais turi pareigą atskleisti, kokiais įgaliojimais piktnaudžiavo valstybės tarnautojas, kokius įgaliojimus viršijo, kodėl laikoma, kad įgaliojimai panaudoti priešingai tarnybos interesams, ir tik po to imtis piktnaudžiavimu padarytos žalos aptarimo. Kadangi piktnaudžiavimas susijęs su valstybės tarnautojo pareiginių įgaliojimų esmės iškreipimu ar jų viršijimu, nuosprendyje turi būti nurodyta, kokius teisės aktus asmuo savo veika pažeidė. Tai gali būti bendro pobūdžio teisės aktai (kaip antai Valstybės tarnybos įstatymas) arba vidiniai įstaigos aktai, apibrėžiantys konkretaus asmens pareigines funkcijas. Neatskleidus BK 228 straipsnio dispozicijoje aprašytų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, konkrečių kaltininko veikų, nėra prasmės kalbėti apie padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2012).
Įstatymas nevardija neturtinės žalos formų. Neturtinė žala gali pasireikšti labai įvairiai. Dažniau tai žala įstaigos ar net valstybės įvaizdžiui ar autoritetui, žmonių pasitikėjimo tam tikromis institucijomis praradimas, korupcijos santykiuose su tam tikra institucija skatinimas ir panašiai. Įstatymas nepateikia ir universalių kriterijų neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti. Kiekvienu konkrečiu atveju, ar padaryta žala laikytina didelė ar ne, sprendžia teismas. Priimdamas sprendimą, jis atsižvelgia į konkrečias bylos aplinkybes, kaip antai: padarytos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių ir jiems padarytą žalą, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir institucijos autoritetui ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. Valstybės tarnautojas, piktnaudžiaudamas tarnyba, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-355/2009).
Išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. S. veiksmai, siekiant išreikšti kito Seimo nario valią, kai iš anksto žinoma jo pozicija dėl balsavimo posėdyje svarstomais klausimais, nors ir buvo padaryti pažeidžiant nustatytą tvarką, negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Be to, konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog A. S. veikoje nėra būtino nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymio – didelės žalos padarymo.
Teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas vienpusiškai vertino prokuroro apeliacinio skundo argumentus. Darydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d. išvadą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario L. K., kuriam pradėta apkaltos byla, ir Lietuvos Respublikos Seimo nario A. S., kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir joje pateiktus motyvus. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinės justicijos bylos kontekste konstatuotina, kad pagal Konstituciją Seimo nario mandatas yra individualus – jis suteikiamas tik tam asmeniui, kuris Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka yra išrenkamas Seimo nariu. Pagal Konstituciją Seimo narys turi teisę ir pareigą tik pats asmeniškai įgyvendinti rinkėjų jam suteiktą mandatą. Seimo nario konstitucinis statusas, integruojantis Seimo nario pareigas, teises, veiklos garantijas, atsakomybę, suponuoja tai, kad Seimo narys iš Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų kylančias Seimo nario – Tautos atstovo teises ir pareigas privalo įgyvendinti tik pats asmeniškai, jis jokia forma negali perleisti kitam asmeniui, inter alia Seimo nariui, savo, kaip Seimo nario, teisių ir konstitucinių pareigų vykdymo. Seimo nario mandato individualumas suponuoja ir tai, kad joks asmuo, inter alia Seimo narys, negali perimti kito Seimo nario – Tautos atstovo teisių ir pareigų, inter alia teisės balsuoti.
Toliau Konstitucinio Teismo išvadoje konstatuota, kad „iš Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, inter alia Seimo nario mandato individualumo reikalavimo, kylanti Seimo nario teisė savo nuožiūra balsuoti priimant bet kurį Seimo sprendimą gali būti realizuojama tik Seimo nariui asmeniškai išreiškiant savo valią per balsavimą Seimo posėdyje. Tuo atveju, jeigu asmeninio Seimo nario balsavimo Seimo posėdyje reikalavimo nesilaikoma, inter alia jeigu per balsavimą vienas Seimo narys balsuoja už kitą Seimo narį ir taip išreiškia ne Seimo nario, už kurį balsuojama, bet savo valią, nepaisoma iš Konstitucijos, inter alia jos 69 straipsnio, kylančių reikalavimų įstatymų priėmimo procedūrai, iškreipiami balsavimo rezultatai, sudaromos prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą Seimo nario laisvo mandato principą. Taip pat pažymėtina, kad ir tie atvejai, kai vienas Seimo narys balsuoja už kitą Seimo narį ir taip išreiškia to Seimo nario valią, neatitinka Seimo nario mandato individualumo reikalavimo ir traktuotini kaip iš Konstitucijos, inter alia jos 69 straipsnio, kylančių reikalavimų įstatymų priėmimo procedūrai nepaisymas. Konstitucinio Teismo išvada buvo tokia, kad Lietuvos Respublikos Seimo nario A. S. veiksmai – naudojimasis Lietuvos Respublikos Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimu Lietuvos Respublikos Seimo plenariniuose posėdžiuose ir sąmoningas balsavimas už jį 8 kartus prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiais veiksmais Lietuvos Respublikos Seimo narys A. S. šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką“.
Iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių buvimą, atsižvelgdamas į teismų praktiką piktnaudžiavimo bylose bei pirmiau minėtoje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadoje suformuluotas nuostatas.
8. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 23 d. nutartį A. S. byloje ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Audronė Kartanienė
Vytautas Piesliakas