Civilinė byla Nr. 2-300/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 126.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-1054-212/2009 pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statybų trikampis“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
pareiškėja R. P. 2009 m. spalio 19 d. Panevėžio apygardos teismui paduotu pareiškimu prašė iškelti atsakovui UAB „Statybų trikampis“ bankroto bylą (b. l. 3-4). Nurodė, kad iki 2008 m. sausio 28 d. dirbo pas atsakovą vyriausia finansininke. Atleidimo iš darbo metu atsakovas visiškai neatsiskaitė su ja: nesumokėjo 3 005,68 Lt dalies darbo užmokesčio už 2007 m. spalio mėnesį, neišmokėjo 1 258,46 Lt ligos pašalpos, 3 146,15 Lt darbo užmokesčio už kasmetines atostogas,
2 831,58 Lt darbo užmokesčio už 2008 m. sausio mėnesį, kai buvo sustabdyti jos įgaliojimai, ir 471,93 Lt kompensacijos už atostogas. Atsakovas taip pat privalo mokėti delspinigius už pavėluotai mokamas su darbo užmokesčiu susijusias išmokas (DK 141 str.). Pareiškėjos skaičiavimais, iš viso atsakovas jai skolingas 169 713,10 Lt. 2009 m. spalio 28 d. raštu (b. l. 38) pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į Panevėžio m. apylinkės teismą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir 164 977,02 Lt skolos pritesimo (civilinės bylos Nr. 2-62-755/2009).
Atsakovas UAB „Statybų trikampis“ atsiliepimu į pareiškimą (b. l. 44-46) su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti, skirti pareiškėjai 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad pareiškėja nepateikė teismui neabejotinų įrodymų, kad yra atsakovo kreditorė, taigi turi teisę inicijuoti jam bankroto bylą. ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalis įpareigoja asmenį, pateikusį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prie pareiškimo pridėti jo pagrįstumą įrodančius dokumentus, t. y. ši norma įpareigoja kreditorių įrodyti reikalavimo teisę į skolininką, kadangi bankroto bylos iškėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimo teisė ir dydis, kitaip tariant, skolininko atsakomybė nėra nustatinėjama. Teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, turi pareikalauti, kad kreditorius pateiktų visumą įrodymų, kurie patikimai įrodytų kreditoriaus reikalavimo teisę, kadangi bankroto bylos kėlimo stadijoje teismas nesprendžia ginčų dėl skolų (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-186/ 2005). Jei skolininkas piniginę prievolę ginčija, reikalavimo dydis turi būti sprendžiamas iš esmės bendra ieškininės teisenos tvarka arba jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 str.), bet ne bankroto bylos pagal kreditoriaus ieškinį kėlimo stadijoje. Todėl vien galimo įsiskolinimo buvimo ar galimo skolos neapmokėjimo faktas, esant neapibrėžtam jo dydžiui bei ginčui dėl skolos fakto, negali būti savarankišku pagrindu bankroto bylai iškelti (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196/2006). Pareiškėja pripažįsta neturinti neginčijamos reikalavimo teisės į skolininką. Be to, Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-06-1-04054-2007, kurioje pareiškėja kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1-2 dalyse (dokumentų klastojimas), atsakovas pareiškė jai 198 885,86 Lt civilinį ieškinį. Atsakovas neigia, kad įmonė yra nemoki. 2009 m. balanso 30 d. balanso duomenimis, įmonė turi turto už
6 192 291 Lt. Trumpalaikės įmonės skolos siekia 2 958 215 Lt, iš jų uždelstos vykdyti – 564 450,07 Lt. Per 9 mėnesius 2009 m. įmonė gavo 674 616 Lt grynojo pelno, debitoriai jai yra skolingi 3 934 190,68 Lt.
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi (b. l. 80-81) atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bankroto procese visa apimtimi galioja rungimosi principas, o pareiškėja neįrodė reikalavimo teisės į atsakovą (CPK 12, 177 str.). Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis (b. l. 8–9), kuriuo pareiškėja įrodinėja neišmokėtą darbo užmokestį už 2007 m. spalio mėnesį, nėra tinkamas įrodymas, nes yra subraukytas, taisymai neaptarti, prie parašų nenurodytos pasirašiusių asmenų pareigos, o teisminis ginčas dėl pareiškėjos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu dar neišnagrinėtas (ĮBĮ 5 str. 1 d. 1 p.). Juridinio pagrindo iškelti bankroto bylą dėl atsakovo nemokumo (564 450,07 Lt ÷ 6 192 291 Lt) irgi nėra. Atsakovas nepranešė pareiškėjai ar nepaskelbė viešai, kad neketina vykdyti įsipareigojimų, pareiškėja nebėra atsakovo darbuotoja (ĮBĮ 9 str. 5 d.).
Pareiškėja R. P. atskiruoju skundu (b. l. 84-87) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti atsakovui bankroto bylą. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nėra skolingas pareiškėjai. Atsakovo skolą pareiškėjai įrodo UAB „Gražjūris“ specialistės 2009 m. gegužės 7 d. išvada (b. l. 13-18), paremta 2007 m. rugpjūčio 1 d.-2008 m. sausio 31 d. buhalterinės apskaitos dokumentais, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, AB „Parex bankas“ išrašai, kt. Ta aplinkybė, kad yra nagrinėjama civilinė byla dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo iš atsakovo, neturi reikšmės sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Atsakovo vadovas tinkamai neįvykdė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pateikti teismui informaciją apie įkeistą turtą, o pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir jos neišreikalavo. Tiek paaiškinimuose raštu (b. l. 28-31), tiek atsiliepime atsakovas nurodė, esą neturi įkeisto turto. Iš tikrųjų 2007 m. gegužės 24 d. atsakovas įkeitė AB „Parex bankas“ 2,7 mln. dydžio reikalavimo teisę už 2,7 mln. Lt kreditą pagal kreditavimo sutartį Nr. KL-443. Prievolė turėjo būti įvykdyta dar 2007 m. gruodžio 31 d. (b. l. 88-91).
Atsakovas UAB „Statybų trikampis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 96-98) su skundu nesutinka ir prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas pakartojo argumentus, kuriuos nurodė atsiliepime į ieškinį. Papildomai pažymi, kad ĮBĮ įtvirtina darbuotojo teisę reikalauti iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo darbdavio mokumo, jei šis vėluoja mokėti darbuotojui atlyginimą. Tačiau apeliantė nebedirba pas atsakovą nuo 2008 m. sausio 29 d. Atsakovas neigia apeliantės pateiktų darbo užmokesčių apskaitos žiniaraščių autentiškumą, nes jie nepasirašyti, netinkamai patvirtinti. Mano, kad apeliantė, kuri anksčiau dirbo pas atsakovą, galėjo pati surašyti netikrus dokumentus. Atsakovas pateikė AB „Parex bankas“ 2009 m. gruodžio 8 d. pažymą apie skolininko prievolės įvykdymą laiku (2007 m. gruodžio 31 d.) ir Hipotekos registro pažymėjimą apie (pavėluotą) sutartinio įkeitimo išregistravimą 2009 m. gruodžio 9 d.
2010 m. sausio 14 d. iš atsakovo gauti dokumentai, pagrindžiantys atsakovo turėtas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (lot. lex speciali derogat generali) (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto įstatymas. Įmonės bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas) bei atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų, suteikiant galimybę vykdyti ūkinę-komercinę veiklą toliau arba iš naujo (atkuriamasis, reabilitacinis tikslas). Greitas ūkio subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, beatodairiškas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudarytų prielaidas atsirasti teisiniam netikrumui, pasireikšti piktnaudžiavimui procesu.
Bankroto byla iškeliama esant tokiems pagrindams: 1) įmonė yra nemoki ar vėluoja mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.).
Apeliantė siekia, jog atsakovui būtų iškelta bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindais, t. y. dėl to, kad įmonė yra nemoki ar vėluoja mokėti darbuotojui su darbo užmokesčiu susijusias išmokas.
Įmonės nemokumas – tokia padėtis, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (pvz., nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų, kt.), o pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovo uždelstų vykdyti skolų ir nuosavo turto santykį (564 450,07 Lt ÷ 6 192 291 Lt), teigdama, kad uždelstų vykdyti skolų sumą reikia papildyti 2,7 mln. Lt, kadangi atsakovas nustatytu laiku (iki 2007 m. gruodžio 31 d.) neįvykdė kreditavimo sutarties Nr. KL-443 ir negrąžino AB „Parex bankas“ suteikto 2,7 mln. Lt kredito. Šis skundo argumentas nepagrįstas, nes, kaip matyti iš atsakovo pateiktos AB „Parex bankas“ 2009 m. gruodžio 8 d. pažymos (b. l. 100), iki 2007 m. gruodžio 31 d. atsakovas grąžino kreditą ir bankas nebeturi jokių pretenzijų į reikalavimo teisę, kylančią iš 2007 m. kovo 14 d. sutarties Nr. R7-0307-1, kuri buvo sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Retmeta“. Pasibaigus įkeitimu užtikrintai (pagrindinei) prievolei, banko įkeitimo teisė taip pat baigėsi (CK 4.224 str. 1 d. 1 p.). Tokiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad įmonė finansiškai nepajėgi tęsti veiklą ir vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, t. y. nemoki, ir kelti jai bankroto bylą.
Apeliantė klysta, tvirtindama, kad civilinės bylos dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, nagrinėjimas neturi teisinės reikšmės byloje, kurioje atsakovui inicijuojama bankroto byla. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, įmonės darbuotojas turi teisę reikalauti iškelti darbdaviui bankroto bylą nepriklausomai nuo jo mokumo, jei nustatoma, kad jis vėluoja mokėti darbuotojui atlyginimą. Pažymėtina, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo metu (2009 m. spalio 19 d.) apeliantė nebedirbo pas atsakovą (atleista iš darbo 2008 m. sausio 28 d.). Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, kad buvusio darbuotojo kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra pagrįstas tuomet, kai kitos teisinės gynybos priemonės atgauti skolą yra neveiksmingos (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1495/2009). Pvz., jeigu antstolis grąžina vykdomąjį raštą, išduotą pagal ieškovo naudai priimtą teismo sprendimą, dėl įvykdymo negalimumo, nes skolininkas neturi turto nei pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti (CPK 631 str. 1 d. 2 p.), arba jeigu darbo sutartis su darbuotoju buvo nutraukta jo pareiškimu dėl tos priežasties, kad darbdavys laiku nemoka sutarto darbo užmokesčio (Darbo kodekso 127 str. 2 d.). Tačiau tol, kol atskiroje civilinėje byloje tęsiasi buvusios darbuotojos ir darbdavio tarpusavio ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, buvusiam darbdaviui negali būti keliama bankroto byla tuo pagrindu, kad jis vėluoja mokėti buvusiam darbuotojui atlyginimą. Tai paaiškintina tuo, kad buvęs darbdavys ne vėluoja išmokėti darbo užmokestį ir/ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, o yra įsitikinęs, jog sumokėjo buvusiam darbuotojui tiek, kiek pastarajam, darbdavio skaičiavimais, priklauso gauti (Darbo kodekso 141 str.).
Remiantis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsakovui iš apeliantės priteisiama visa jo atstovei sumokėta suma už apeliacinės instancijos teisme suteiktą pagalbą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Statybų trikampis“ iš R. P. 1 210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) išlaidų, susijusių su advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Konstantinas Gurinas
Danutė Milašienė