Administracinė byla Nr. I3-2345-535/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02735-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 16 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centro, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021-11-23 nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos G. D. skundo dalis, kuria pareiškėja prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) Kretingos skyriaus solidariai 230 000 Eur turtinės ir 600 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022-01-20 sprendimu atmetė pareiškėjos G. D. reikalavimą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Kretingos skyriaus, ir paliko nenagrinėtą bylos dalį pagal pareiškėjos reikalavimą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Registrų centro.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023-08-16 nutartimi pareiškėjos G. D. apeliacinį skundą tenkino iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-01-20 sprendimą pakeitė: 1) panaikino sprendimo dalį, kuria palikta nenagrinėta bylos dalis pagal pareiškėjos skundo reikalavimą priteisti jai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Registrų centro, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui; 2) kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Registrų centro turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėja nurodo, kad Registrų centras kuria chaosą: gamina keliais variantais kadastro registro bylas, į duomenų banko išrašus įrašo duomenis, kurių nėra nei išduotoje (2003 m.), nei ir vėliau į prašymą pateiktoje (2003 m.) byloje. Registrų centras atstovavo neteisėtas V. J. teises ir įstatymų neginamus interesus, neteisėtus lūkesčius, nesilaikė įstatymų, veikė chaotiškai, pažeisdamas jos įstatymų ginamas teises ir interesus, teisėtus lūkesčius, padarydamas jos mirusių tėvų dokumentus negaliojančiais, klastojant duomenis ir taip darė ilgą laiką (17 metų) nuo 2003 m. Tokiu būdu sukėlė jai didelę turtinę ir neturtinę žalą.
Pareiškėja teigia, kad negalėjo įteisinti/įregistruoti 2003 m. paveldėto jos dabar jau mirusiems (1995-10-12, 2003-03-25) tėvams priklausiusius žemės sklypus, kurie buvo suteikti juridiniais pagrindais naudojimui, valdymui, pardavimui šalia 2003 m. jos paveldėtų po tėvų mirties pastatų, kurie atiduoti kitiems asmenims toje vietovėje ((duomenys neskelbtini) (dabar gatvė (duomenys neskelbtini) ). Dėl tokių neteisėtų veikimų atstovavimo jos įstatymų saugomoms teisėms ir interesams, teisėtiems lūkesčiams, ji jautėsi apvogta ir patirdama materialinę žalą dėl negalėjimo laisvai naudotis žemės sklypais ir dėl to gauti atitinkamos materialinės ir moralinės naudos, negalėjo pasinaudoti europine parama ir kt., patirdama diskriminaciją, jausdama pastovų pažeminimą, pareiškėja negalėjo tinkamai rūpintis mirusių savo tėvų (savo buvusiais) namais ir ūkiniais pastatais. Ji nuo 2003 m., 2003-03-25 po staigios mamos mirties, dėl aukščiau aprašytų ir įvardintų aplinkybių negali įteisinti/įregistruoti, naudotis, disponuoti namų valdos su asmeniniu ūkiu ir neatlygintinai žemės sklypais.
Pareiškėja teigia, kad nuo 2004-12-15 atsakovas, galimai veikdamas neteisėtai ar galimai pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, iki šiol trukdo jai naudoti ir įteisinti 2003 m. pagal įstatymą paveldėtus žemės sklypus (namų valdos: 0,30 ha ir 0,61 ha; žemės ūkio paskirties: 3,00 ha ir 2,89 ha). Ji įsitikinusi, kad atsakovo veiksmai yra atlikti be teisinio pagrindo ir dėl tokio atsakovo atstovavimo jos teisėms, pareiškėja ilgą laiką negali naudotis 2003 m. pagal įstatymą paveldėtais žemės sklypais ir iš to gauti naudos, negali atlikti paveldėtų žemės sklypų įteisinimą.
Pareiškėja mano, kad dalis jos paveldimų žemės sklypų yra galimai nesuformuota per klaidą, o galimai ir sąmoningai atiduota kitiems, kita dalis žemės sklypų 2004-12-15 išformuota ir suformuota neteisingai, ir valdoma neteisėtos savininkės V. J., jai pagaminant/padedant pasisavinti/užvaldyti jai turintį priklausyti turtą, kurio ji negali įteisinti/įregistruoti, negali valdyti, naudoti, disponuoti nuo 2003 m. priimto palikimo.
Pareiškėja nurodo, kad yra įsitikinusi, jog nuo 2003-07-07 iki 2019-07-11 ir vėliau yra pažeistos jos teisės į daikto turinį, pažeistos jos materialiosios teisės ir interesai, pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas dėl Registrų centro, NŽT Kretingos skyriaus veiksmų vilkinimo, jų kompetencijai nepriskirtų veiksmų ir atliktų veiksmų neteisėtumo. Ji ilgą laiką negali valdyti, naudotis, disponuoti 2003 m. pagal įstatymą paveldėtu turtu ir iš to gauti naudos, negalėjo ir negali iki šiol atlikti žemės sklypų (namų valdos, asmeninio ūkio) įteisinimą/įregistravimą, Registrų centras palaipsniui gamino dar ir naują Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą kito asmens vardu, darydamas išimtis neįregistruotam turtui (nepateikta statybos inspekcijos pažyma V. J. tvartui), sistemingai atliko duomenų įrašus centriniame duomenų banke, kai tokių duomenų, Registrų centras disponuojamoje kadastro ir registro byloje ir 2003 m. gautos (pareiškėjos) kadastro registre/ byloje nėra. Dėl to ji sistemingai patiria turtinę žalą 230 000 Eur.
Pareiškėja teigia, kad realiai galėjo gauti vidutiniškai 14 375 Eur negautų pajamų per metus, t. y. 14375 x 16 metų (o ne iš 17 metų) lygu 230 000 Eur, kuriuos galėjo uždirbti iš ekologiškos augalininkystės ir laikomų 2, 3 melžiamų karvių ir keleto veršelių arba vien tik keliolikos veršelių mėsai. Ji buvo daugelį metų ir sistemingai klaidinama ne tik žodžiu, bet ir raštais, dokumentais, buvo žemina ne tik dviejų institucijų, bet ir V. J., padedant užvaldyti/atimant jos namus, prie jau atimtų žemės sklypų.
Pareiškėja nurodo, kad patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 600 tūkst. Eur, atsižvelgdama ne tik į tai, kas jau išdėstyta, bet ir dėl jos, jos mirusių tėvu asmens duomenų ir asmeninio gyvenimo aplinkybių paviešinimo. Teigimu, kad nepagrįstai buvo išregistruoti jos mirusių tėvų žemės sklypai (namų valdos: 0,30 ha ir 0,61 ha, 7972 kv m (0,80 ha)): žemės ūkio paskirties: 3,00 ha asmeninio ūkio, 2.89 ha neatlygintinai) ir tokiu būdu yra pažeista jos asmeninių duomenų teisinė apsauga. Sistemingai 16, 17 metų nuo 2003 m. (bei ir dar anksčiau) (VĮ Registrų centras), 2004-12-15 (NŽT Kretingos skyrius) žalojo jos psichinę ir fizinę gerovę, ji negalėjo įgyvendinti savo teisės į 2003 m. priimtą palikimą, juo naudotis ir disponuoti.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Registrų centras atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo bylą dėl skundo dalies, kurioje prašoma atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, nutraukti, arba taikyti ieškinio senatį, arba atmesti.
Paaiškina, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkymo veiksmus atliko laikydamasis jų tvarkymą reglamentuojančių įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, asmens duomenų tvarkymas Registre buvo atliekamas vykdant teisinę prievolę ir ginčo atveju pareiškėjos ar jos mirusių tėvų atžvilgiu Registrų centras nėra priėmęs nei vieno sprendimo, kuris būtų pripažintas neteisėtu, taip pat nėra nustatyta, kad Registrų centras būtų vilkinęs ir / ar neatlikęs veiksmų pareiškėjos ir / ar jos mirusių tėvų atžvilgiu, kuriuos pagal įstatymus ar teisės aktus privalėjo atlikti.
Teigia, kad byla turi būti nutraukta, nes pareiškėja apie Statinių ir kiemo statinių įregistravimą žino nuo 2003-12-04 (tai patvirtina pridedamas pareiškėjos 2003-11-20 prašymas), tačiau per įstatymų nustatytą vieno mėnesio laikotarpį nuo sužinojimo momento nesikreipė į Registrų centrą ir nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės atsiradusi žala gali būti atlyginama asmenims įstatymų nustatyta tvarka, tačiau įstatymų leidėjas tuo pačiu yra numatęs privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, t. y. prieš kreipiantis asmenims į teismą dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės atsiradusios žalos atlyginimo, asmuo privalo pirmiausia kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, ir tik priėmus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui sprendimą atsisakyti atlyginti asmeniui žalą, toks sprendimas gali būti skundžiamas teismui ir prašoma teismo įpareigoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją atlyginti konkrečią asmeniui padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.260 straipsnio 1 dalis ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 1 dalis).
Pažymi, kad Registrų centras nėra ir negali būti atsakingas už tai, kokie ir kokia tvarka žemės sklypai pareiškėjai (jos mirusiems tėvams) yra suformuoti, nes žemės sklypų suformavimo ir perdavimo nuosavybėn ar išnuomavimo klausimai įstatymais nėra priskirti Registrų centro kompetencijai.
Jeigu teismas bylos nenutrauks, mano, kad skundas yra nepagrįstas. Pareiškėja neįrodė Registrų centro neteisėtų veiksmų atliekant Nekilnojamojo turto registro tvarkymo veiksmus. Pareiškėjai priklausantiems Statiniams ir kiemo statinių daliai eksploatuoti yra skirta 4 000/6 100 dalis 0,61 ha žemės sklypo, tačiau pareiškėja Registrų centrui nėra pateikusi dokumentų dėl jos teisių (nuosavybės teisės ar nuomos teisės) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre; asmeninio ūkio žemę pareiškėja iš valstybės nuomoja nuo 2008 metų; pareiškėjos tėvui J. V. atkurtą žemės sklypą pareiškėja paveldėjo dar 2003 metais ir į jį yra įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės. Visi į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys atitinka registravimui pateiktus dokumentus. Pareiškėjos subjektyvūs samprotavimai, kokie duomenys ir kokia tvarka turi būti įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, yra nepagrįsti ir neatitinka Nekilnojamojo turto registro tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų.
Akcentuoja, kad pareiškėjos ir jos mirusių tėvų asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo) įrašymas į Nekilnojamojo turto registrą negali būti laikomas asmens duomenų atskleidimu 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) taikymo prasme, nes šiuos duomenis Registrų centras tvarko vykdydamas teisinę prievolę (Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktas).
Atsakovės atstovas įsitikinęs, kad pareiškėja nepagrindė nei turtinės žalos, nei neturtinės žalos dydžių, nurodytos sumos yra absoliučiai nepagrįstos. Pareiškėja nuo 2008 metų nuomojasi iš valstybės žemės ūkio paskirties žemę (0,46 ha ir 2,35 ha), tačiau byloje nėra įrodymų, kad ji verčiasi „ekologine augalininkyste“ ir gauna kokias nors pajamas iš šių žemės sklypų.
Registrų centras prašo taikyti ieškinio senatį. Pažymi, kad pareiškėja prašo atlyginti jai žalą, kurią ji kildina iš Registrų centro veiksmų, atliekant statinių registraciją 2003 metais ir jos bei jos mirusių tėvų asmens duomenų atskleidimo (įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, kaip tai nustato įstatymai). Apie šiuos įrašus pareiškėja žinojo nuo 2003-12-04.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja dėl neva neteisėtų jos atžvilgiu priimtų veiksmų prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Registrų centro.
Pareiškėja teigia, kad dėl Registrų centro veikimo/neveikimo negali valdyti, naudoti, disponuoti 2003 m. pagal įstatymą paveldėtu turtu ir iš jo gauti naudos, negalėjo ir negali iki šiol atlikti žemės sklypų (namų valdos, asmeninio ūkio, neatlygintinai) įteisinimą ir registravimą, atsakovas Registrų centras palaipsniui gamino ir dar naują Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą kito asmens vardu, darydamas išimtis neįregistruotam turtui (nepateikta statybos inspekcijos pažyma V. J. tvartui), sistemingai atliko duomenų įrašus centriniame duomenų banke, kai tokių duomenų Registrų centro disponuojamoje kadastro ir registro byloje ir 2003 m. gautos jos kadastro ir registro byloje nėra. Registrų centras išregistravo jos 1995-10-12, 2003-03-25 staigiomis mirtimis mirusių tėvų žemės sklypus (namų valdos: 0,30 ha ir 0,61 ha, 7972 kv. m (0,80 ha)); žemės ūkio paskirties: 3,00 ha asmeninio ūkio, 2,89 ha neatlygintinai). Dėl Registrų centro kaltės ji negalėjo uždirbti iš ekologiškos augalininkystės ir laikomų 2, 3 melžiamų karvių ir keleto veršelių arba vien tik keliolikos veršelių mėsai, be to Registrų centras atskleidė jos mirusių tėvų asmens duomenis, taip sukėlė jai didelę turtinę ir neturtinę žalą.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinėse bylose Nr. A-727-552/2017; Nr. eA-2205-575/2017).
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, ir protingumo, teisingumo, proporcingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje aiškinant CK 6.271 straipsnio nuostatą matyti, kad į jį patenka platus ir nebaigtinis sampratos „bet koks viešosios teisės subjektas“ subjektų ratas, į kurį, tarp kitų šią sampratą atitinkančių konkrečiai išvardytų subjektų, patenka ir valstybės pareigūnas. Tai leidžia daryti išvadą, kad esant situacijai, kai turtinės arba neturtinės žalos atsiradimą besikreipiantis į teismą asmuo sieja su tam tikro valstybės pareigūno neteisėtais veiksmais, institucinio valstybės atstovavimo prasme (CK 6.273 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-26 nutarimo Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ taikymo prasme) tai reiškia, kad tinkamu valstybės atstovu bylose dėl valstybės deliktinės atsakomybės turi būti valstybės institucija (valstybinio administravimo subjektas), kurioje toks pareigūnas tarnauja.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja CK, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – Registro įstatymas), Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 (toliau – Nuostatai).
Nekilnojamojo turto registrą tvarko Registrų centras (Registro įstatymo 5 str. 1 d.), kuris įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus gali tik atlikęs privalomus veiksmus, kuriuos nustato teisės aktai, reguliuojantys Nekilnojamojo turto registro veiklą (žr., pvz., LVAT 2018-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2863-415/2018; kt.).
Registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teritoriniai registratoriai tvarko Nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia (be kita ko) Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (lotynų kalba – intra vires), o veikimas viršijant kompetencijos ribas (lotynų kalba – ultra vires) yra negalimas. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie yra išvardyti Registro įstatymo 22 straipsnyje (Registro įstatymo 5 str. 2 d., 22 str., 23 str. 2 ir 3 d.).
LVAT 2010-12-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A261-1816/2010 išaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba pakeisdamas esamus, neturi teisės savarankiškai aiškinti ar interpretuoti pateiktų dokumentų, kurie nurodyti Registro įstatymo 22 straipsnyje, turinio ir atitinkamai keisti duomenų. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nėra įgaliotas spęsti dėl sandorių galiojimo civilinės teisės prasme (šiuo aspektu taip pat žr., pvz., LVAT 2017-01-12 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-128-492/2017; 2011-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2253/2011).
Registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai yra įtvirtinti Registro įstatymo 22 straipsnio 1–10 punktuose. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 7 punktą, vienas iš juridinį faktą patvirtinančių dokumentų, kuriuo remiantis juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre, yra rašytiniai sandoriai, o 10 punkte nurodytas kitas įstatymų nustatytas dokumentas. Registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas. Nuostatų 43 punkte numatyta, kad prašymai pakeisti ar išregistruoti juridinius faktus, registruojami ta pačia tvarka, kaip prašymai įregistruoti juridinius faktus.
LVAT yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr. LVAT 2011-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; kt.). Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; LVAT 2011-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; kt.).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996-03-27 įsakymu Nr. 232 J. V. vardu buvo leista teisiškai registruoti jam priklausančius pastatus ir statinius: 2/3 dalis gyvenamojo namo 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę 6I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą 7I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę 8I1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį 9I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir viralinę 10I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Statiniai).
1996-05-02 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. 3658 pagrindu Statinius paveldėjo V. V.. Pažymėtina, kad Paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą buvo nurodyta, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro ir „namo daliai priklausantys kiemo įrengimai“.
2003-08-28 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. 1-3167 pagrindu pareiškėja paveldėjo Statinius ir 2/3 dalis kiemo statinių (šulinys (2 vnt.), kiemo aikštelė, lauko tualetas (2 vnt.)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos nuosavybės teisės į Statinius ir kiemo statinių dalį Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2003-12-04.
Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996-03-27 įsakymu Nr. 232 J. Z. vardu buvo leista teisiškai registruoti 1/3 dalį gyvenamojo namo 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą 2I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę 3I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinę 4I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo rūsį 5I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Po J. Z. mirties šį turtą paveldėjo V. J. (1997-01-29 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas Nr. 448). Pažymėtina, kad 1997-01-29 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą Nr. 448 pagrindu V. J. paveldėjo ne tik išvardintus statinius ir 1/3 dalį gyvenamojo namo, bet ir tai namo daliai priklausančius kiemo įrenginius (taip yra nurodyta notarinės formos paveldėjimo teisės liudijime). V. J. 2021-02-15 dovanojimo sutartimi Nr. 442 visą šį turtą padovanojo A. J.-R.
Visiems aukščiau nurodytiems statiniams eksploatuoti Klaipėdos apskrities viršininko 2010-04-01 įsakymu Nr. 4-1718-(1.3) suformuotas 0,61 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 4100/6100 dalys priklauso Lietuvos Respublikai, o 2 000/6 100 dalys priklauso 2021-02-15 dovanojimo sutarties Nr. 442 pagrindu A. J.-R..
Nekilnojamojo turto registro duomenimis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1997-12-31 sprendimu Nr. 28-4102 J. V. buvo registruotos nuosavybės teisės į 3,28 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo grąžintas natūra atkūrus nuosavybės teises.
2003-08-28 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. 1-3167 pagrindu pareiškėja paveldėjo nurodytą 3,28 ha miško sklypą ir Nekilnojamojo turto registre 2003-11-26 įregistruotos jos nuosavybės teisės į jį (ir, kaip numato įstatymai, išregistruotos J. V. nuosavybės teisės).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėja nuomojasi iš valstybės 0,46 ha žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-1134-5078) ir 2,35 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Elektroniniame Nekilnojamojo turto registro dokumentų archyve saugomi dokumentai (2014-08-12 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 14SŽN-(14.14.62.)-105, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2014-08-04 įsakymas Nr. 14VĮ-(14.14.2)-606, 2014-08-12 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 14SŽN-(14.14.62.)-106, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2014-08-04 įsakymas Nr. 14VĮ-(14.14.2)-605) ir pareiškėjos su 2020-05-07 prašymu Registrų centrui pateikti dokumentai (2014-06-23 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas papildomas Nr. VK-3590 ir 2014-06-23 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas papildomas Nr. VK-3588) patvirtina, kad šie sklypai yra suprojektuoti ir suformuoti kaip asmeninio ūkio žemės sklypai vykdant Kretingos rajono Darbėnų apylinkės Tarybos 1-ojo šaukimo 27 sesijos 1993-04-15 sprendimą. 2008-01-24 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-01-24 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad šiuos žemės sklypus pareiškėja iš valstybės nuomojasi nuo 2008-01-24.
Teismas, vertindamas teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre gali būti išregistruojami, jei pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad juridiniai faktai yra pasibaigę, tokia pati sąlyga taikoma ir įregistruojant juridinį faktą.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Registrų centras neteisėtai, t. y. neturėdamas tam teisinio, dokumentais pagrįsto ir registravimo metu nenuginčyto pagrindo, į Nekilnojamojo turto registrą įrašė duomenis apie pareiškėjos aukščiau nurodytas nuosavybės teises ir Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis.
Teismas nenustatė, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka registravimui pateiktus dokumentus. Pareiškėja nėra nuginčijusi į Nekilnojamojo turto registre įrašytų faktų ir dokumentų, kuriais jie įregistruoti. Pareiškėjos subjektyvūs samprotavimai, kokie duomenys ir kokia tvarka turi būti įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, yra nepagrįsti ir neatitinka Nekilnojamojo turto registro tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų. Pareiškėjos nepasitenkinimas, kad kiemo statiniai jai ir bendrasavininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise yra nepagrįstas registravimui pateiktais dokumentais.
Pažymėtina, kad iš byloje pateikto Registrų centro 2019-08-20 rašto Nr. S-51441 matyti, kad pareiškėja buvo informuota, kad susidariusią situaciją ji ir bendraturčiai gali išspręsti rašytiniu susitarimu, kuriuo pasidalintų kiemo statinius.
Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėja taip pat kildina iš to, kad registruojant bendrąją dalinę nuosavybę buvo atskleisti jos mirusių tėvų ir jos asmens duomenys, kas sukėlė jai didelę neturtinę žalą. Kaip aptarta, Nekilnojamojo turto registro tvarkymą reglamentuoja Registro įstatymas, Nekilnojamojo turo kadastro įstatymas, Nuostatai, todėl pareiškėjos ir jos mirusių tėvų asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo) įrašymas į Nekilnojamojo turto registrą negali būti laikomi asmens duomenų atskleidimu 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) taikymo prasme, nes šiuos duomenis Registrų centras tvarko vykdydamas teisinę prievolę (Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktas).
Teismas atmeta pareiškėjos teiginius, kad Registrų centras išregistravo pareiškėjos 1995-10-12 ir 2003-03-25 staigiomis mirtimis mirusių tėvų žemės sklypus (namų valdos: 0,30 ha ir 0,61 ha, 7972 kv. m (0,80 ha)); žemės ūkio paskirties: 3,00 ha asmeninio ūkio, 2,89 ha neatlygintinai). Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys tvirtina, kad nei pareiškėjos, nei jos mirusių tėvų vardu niekada nebuvo registruoti žemės sklypai, kurių paskirtis ir plotas atitiktų skunde nurodytus duomenis: namų valdos: 0,30 ha ir 0,61 ha, 7972 kv. m (0,80 ha); žemės ūkio paskirties: 3,00 ha asmeninio ūkio, 2,89 ha neatlygintinai. Tokių dokumentų Registrų centras nėra gavęs nei iš pareiškėjos (ar jos tėvų), nei iš NŽT ar kitų institucijų, šių duomenų pareiškėja nepateikė ir teismui.
Nagrinėjamu atveju nenustatyti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo neteisėti veiksmai, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Be to, iš pareiškėjos nurodomų argumentų, susijusių su jos patirta turtine žala, matyti, kad patirta turtinė žala siejama su neturėjimu galimybės vykdyti žemės sklype ūkininkavimo veiklos, negautomis pajamomis už ekologiškos augalininkystės ir laikomų 2, 3 melžiamų karvių ir keleto veršelių arba vien tik keliolikos veršelių mėsai. Teismo įsitikinimu, pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra susijusios su Registro centro veiksmais.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiškėjos nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Registrų centro, veiksmų ar neveikimo. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos G. D. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič