Civilinė byla Nr. 2A-221/2006
Procesinio
sprendimo kategorija 21.6, 35.3.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. liepos 17 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Donato Šerno (pranešėjas),
teisėjų: Konstantino Gurino
ir Kazio Kailiūno,
sekretoriaujant Joanai
Tamašauskienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui
advokatui Laimučiui Jankauskui,
atsakovo atstovui advokatui Gintarui
Černiauskui,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo „Ibofa Establishment“ apeliacinį
skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 19 d. sprendimo, priimto
civilinėje byloje Nr.2-260-436/2005 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekmija“ ieškinį atsakovams „Ibofa
Establishment“, Greis Logistika Ltd., trečiajam asmeniui uždarajai
akcinei bendrovei „Odmė ir partneriai” dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir
atsakovo „Ibofa Establishment” priešieškinį ieškovui dėl sandorio kainos
pakeitimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n
u s t a t ė :
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė ,,Ekmija“ 2004 m. gegužės
28 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą ieškiniu, kuriuo prašė teismo priteisti
iš atsakovų „Ibofa Establishment“ ir Greis Logistika Ltd. subsidiariai ieškovo
naudai 60 859,27 eurų skolos, 1 120,48 eurų palūkanų už laikotarpį nuo 2004 m.
sausio 1 d. iki 2004 m. balandžio 21 d. ir 6 % metinių palūkanų nuo priteistos
sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo
momento bei priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2003 m. kovo 14 d. akcijų
pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Ekmija“ pardavė, o atsakovas „Ibofa
Establishment“ nupirko 27 100 vnt. vardinių ir 8 000 vnt. privilegijuotų UAB
„Odmė ir partneriai“ akcijų už 150 347 eurų. Sutarties 4.2 punkte buvo
numatyta, kad atsakovas per tris darbo dienas nuo sutarties pasirašymo privalo
pervesti į ieškovo sąskaitą 75 174 eurų. Likusią sumą atsakovas įsipareigojo
sumokėti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (sutarties 4.3 p.). Atsakovas „Ibofa
Establishment“ sumokėjo UAB „Ekmija“ už akcijas 89 487,73 eurų ir liko
nesumokėta 60 859,27 eurų suma. Remdamasis CK 6.210 straipsnio antrąja dalimi,
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo palūkanas už laikotarpį nuo 2004 m. sausio
1 d. iki ieškinio padavimo dienos, kas sudaro 1 120,48 eurų. Nurodė, kad 2003
m. kovo 14 d. vienašališku įsipareigojimu atsakovas Greis Logistika Ltd.
suteikė ieškovui garantiją, kad atsakys už „Ibofa Establishment“ įsipareigojimų
įvykdymą ieškovui pagal sutartį. Kadangi garanto Greis Logistika Ltd. sutartinė
atsakomybė yra subsidiari, tai ieškinio reikalavimai turėtų būti patenkinti ir
garanto atžvilgiu (CK 6.90 str. 1 d., 6.92 str. 1 d.).
Atsakovas „Ibofa Establishment“ 2004 m. spalio 15 d.
padavė priešieškinį, kuriuo prašė sumažinti 2003 m. kovo 14 d. akcijų
pirkimo-pardavimo sutartimi parduotų UAB „Odmė ir partneriai“ akcijų kainą nuo
150 347 eurų iki 89 486,73 eurų, t.y. 60 860,27 eurų arba 210 138,34 litų suma
ir ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovui 15 202,77 litų
bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas nurodė, kad 2003 m. kovo 14 d. akcijų
pirkimo-pardavimo sutarties 4.3 punktu šalys susitarė, kad likusi nesumokėta
„Ibofa Establishment“ suma už akcijas gali keistis, esant sutarties 4.4 punkte
nurodytoms sąlygoms. Pagal sutarties 4.4 punkto nuostatą, jeigu perduodant UAB
„Odmė ir partneriai“ akcijas, dokumentaciją ir aktyvus, paaiškėja, kad bendra
aktyvų suma yra mažesnė negu nurodyta minėtos sutarties priede Nr.1, atsakovas
„Ibofa Establishment“, galutinai atsiskaitydamas su ieškovu pagal sutarties 4.3
punktą, įgyją teisę sulaikyti skirtumą tarp realiai nustatytų aktyvų ir minėtos
sutarties priede Nr.1 (aktyvų viso), atitinkamai sumažindamas bendrą akcijų
kainą. Atsakovo „Ibofa Establishment“ sudaryta komisija 2003 m. lapkričio 4 d.
patikrino prekes, esančias UAB „Odmė ir partneriai“ sandėlyje ir nustatė, kad
60 860,27 eurų vertės prekių galiojimo laikas pasibaigęs ir jos parduoti netinkamos,
todėl atitinkamai sumažėjo ir UAB „Odmė ir partneriai“ bendra aktyvų suma.
Tokiu būdu paaiškėjus, kad bendra UAB „Odmė ir partneriai“ aktyvų suma yra
mažesnė negu nurodyta sutartyje, atsakovas, remdamasis akcijų pirkimo-pardavimo
sutarties 4.4 punktu, sumažino bendrą akcijų kainą 60 860,27 eurų suma, lygia
nustatytam UAB „Odmė ir partneriai“ aktyvų sumažėjimui. Apie tai atsakovas 2003
m. gruodžio 16 d. pretenzija informavo ieškovą, tačiau ieškovas, pažeisdamas
2003 m. kovo 14 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir elgdamasis nesąžiningai,
akcijų kainos sumažinimą pripažinti atsisakė ir paragino atsakovą sumokėti
ieškovui 60 860,27 eurų sumą.
Kauno apygardos
teismas 2005 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovo UAB „Ekmija” ieškinį patenkino, o atsakovo „Ibofa Establishment” priešieškinį
atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo „Ibofa Establishment” ieškovui UAB „Ekmija”
60 859,27 eurų skolos, 1 120,48 eurų palūkanų bei 6 proc. metinių palūkanų nuo
priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo. Priteisė iš atsakovo „Ibofa Establishment” ieškovui UAB “Ekmija” 6 420,11
Lt žyminio mokesčio ir 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Rezoliucinėje
sprendimo dalyje taip pat nurodė nesant galimybės sprendimu priteistų sumų išieškoti
iš atsakovo „Ibofa Establishment”, jas išieškoti iš garantiją suteikusio
atsakovo Greis Logistika Ltd.
Teismas sprendime nurodė, kad 2003 m. lapkričio 4 d.
komisijos atlikto prekių patikrinimo tikslas buvo patikrinti, ar akcijų pirkimo
pardavimo sutarties sudarymo dieną UAB „Odmė ir partneriai” esančių aktyvų suma
atitinka sutarties priede Nr. 1 nurodytą aktyvų sumą. Teismas padarė išvadą, kad
atsakovo „Ibofa Establishment” atliktas prekių patikrinimas iš esmės atitinka
inventorizacijos sąvoką, kad patikrinimo ataskaitai turi būti taikomos LR
Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintos
Inventorizacijos taisyklės. Pažymėjo, kad atsakovo pateikta ataskaita šių
taisyklių reikalavimų neatitinka, tad dokumentas, kurio turinys ir forma neatitinka
įstatymo reikalavimų, neturi įrodomosios vertės. Teismas taip pat nurodė, kad
remtis 2003 m. lapkričio 4 d. komisijos atlikto prekių patikrinimo ataskaita
(aktu), įrodinėjant ieškovo perduotų atsakovui prekių tinkamumą, negalima, nes
prekių patikrinimas atliktas nuo akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo
praėjus daugiau kaip 7 mėnesiams, nors pagal sutarties 4.4 punktą aktyvų
patikrinimas turėjo būti atliktas perduodant parduotas akcijas, dokumentaciją
ir pačius aktyvus. Patikrinimas atliktas vienašališkai, nedalyvaujant ieškovo
atstovui. Ataskaitoje nenurodyta prekių galiojimo termino pradžia ir pabaiga,
prekės neturi individualių požymių, todėl negalima nustatyti, ar tai ieškovo
atsakovui perduotos prekės. Be minėtos ataskaitos kitų įrodymų priešieškiniui
pagrįsti atsakovas nepateikė. Teismas taip pat nurodė, kad tarp šalių nėra
ginčo, jog atsakovas „Ibofa Establishment” pagal minėtą akcijų pirkimo –
pardavimo sutartį yra nesumokėjęs ieškovui 60859,27 eurų. Atsakovas Greis
Logistika Ltd., kaip garantas, įsipareigojo atsakyti ieškovui, „Ibofa
Establishment” neįvykdžius įsipareigojimų pagal akcijų pirkimo – pardavimo
sutartį pilnutinai, jo atsakomybė yra subsidiari.
Apeliaciniu skundu atsakovas „Ibofa Establishment“ prašo
panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m.
spalio 19 d. sprendimą, priimti
naują sprendimą: ieškovo UAB „Ekmija“ ieškinį atsakovams „Ibofa
Establishment“ ir Greis Logistika Ltd.
atmesti, o atsakovo „Ibofa Establishment“ priešieškinį ieškovui patenkinti.
Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo „Ibofa Establishment“ atliktas prekių
patikrinimas iš esmės atitinka inventorizacijos sąvoką, nepagrįstai padarė
išvadą, kad patikrinimo
ataskaitai turi būti taikomos LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintos Inventorizacijos
taisyklės, kad ši ataskaita, kaip neatitinkanti šių taisyklių reikalavimų, neturi įrodomosios vertės. Apeliantas nurodo,
kad taisyklių tikslas -
tinkamas pasiruošimas įmonės metinės finansinės atskaitomybės sudarymui. Tuo tarpu ginčijamu atveju
prekių patikrinimo tikslas buvo visiškai kitoks. Atsakovo „Ibofa Establishment“ atlikto patikrinimo duomenys buvo
lyginami su ieškovo parengtu 2003 m. kovo 14
d. sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties priedu Nr. 1, o ne su įmonės
apskaitos duomenimis, kaip kad reikalauja ieškovo minimos taisyklės. Minėtos
inventorizacijos taisyklės netaikytinos, kadangi ginčytino patikrinimo tikslas
kilo ne iš įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose įtvirtintų reikalavimų, o iš
ieškovo UAB „Ekmija“ ir atsakovo
„Ibofa Establishment“ sutartinių santykių – 2003 m. kovo 14 d. sudarytos
akcijų pirkimo - pardavimo sutarties.
2. Kauno
apygardos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes dėl atlikto
prekių patikrinimo tinkamumo. Atsakovui atliekant ginčytiną prekių
patikrinimą ir surašant 2003 m. lapkričio 4
d. aktą, kuriuo buvo pripažintas pasibaigęs dalies prekių galiojimo laikas,
buvo vadovaujamasi UAB „Odmė ir partneriai“ 2003 m. kovo 1 d. prekių duomenimis
ir tai atsakovas nurodė 2003 m.
gruodžio 16 d. pretenzijoje, adresuotoje ieškovui. 2003 m. lapkričio 4 d. data reiškia, kad tą dieną buvo atliktas
patikrinimas, o ne tai, kad šiai
datai buvo vertinama prekių būklė. Atsakovo manymu, aktyvų patikrinimo parduotų akcijų perdavimo
momentu atlikti neįmanoma fiziškai, todėl ginčytino patikrinimo laikas
ir būdas yra tinkami. Atmestinas
Kauno apygardos teismo argumentas dėl ataskaitoje nenurodytos prekių galiojimo termino pradžios ir pabaigos, kadangi šių duomenų
fiksuoti atsakovo neįpareigojo joks tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos įstatymas
ar poįstatyminis aktas. 2003 m. lapkričio 4
d. komisijos ataskaitos, priedai Nr.
1 ir Nr. 2 buvo surašyti patikrinus prekes, esančias UAB „Odmė ir partneriai“ sandėlyje bei nustačius, kad dalies
prekių galiojimo laikas yra pasibaigęs, dėl ko jos turi būti sunaikintos. Ieškovo atstovai 2004 m. kovo 31 d. atsakymu
neginčijo nei prekių patikrinimo termino, nei jų patikrinimo būdo, nors apie ginčytino patikrinimo rezultatus ieškovas
buvo informuotas 2003 m. gruodžio 16 d. atsakovo pretenzija. Be to, ieškovas nepageidavo atlikti ir pakartotino UAB „Odmė ir partneriai“
sandėliuose esančių prekių patikrinimo. Vienintelis ieškovo 2004 m. kovo 31 d. atsakyme atsakovui nurodytas argumentas, prieštaraujantis
ginčijamo patikrinimo rezultatams, buvo tas, kad patikrinimo akto prieduose yra
nurodyta prekių, kurios galiojimo laiko tariamai neturi. Atsakovo manymu dėl
šios priežasties tegalėjo būti sumažintas priešinis atsakovo reikalavimas ieškovui, bet ne tuo pagrindu atmestas atsakovo
priešieškinis UAB „Ekmija“.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB
„Ekmija“ prašo 2005 m. spalio 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimą palikti
nepakeistą.
Atsiliepime ieškovas nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog 2003
m. lapkričio 4 d. aktas neturi įrodomosios
(inventorizacijos dokumento) vertės, vertindamas jį kaip rašytinį įrodymą. Remiantis Inventorizacijos taisyklių 5 punkto
nuostata, įmonės administracijos vadovas (savininkas) gali pavesti atlikti inventorizaciją ir dėl kitų priežasčių.
Todėl darytina išvada, kad inventorizacijos
atlikimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, kaip tai neteisingai aiškina
atsakovas. Atsakovui nustatant prekių tinkamumą, iš esmės turėjo būti
atlikta UAB „Odmė ir partneriai“ prekių inventorizacija. 2003 m. lapkričio 4 d. patikrinimo aktas neįrodo prekių, išvardintų
akto prieduose Nr. 1 ir Nr. 2, neatitikimo tinkamumo naudoti reikalavimams.
Abejones 2003 m. lapkričio 4 d. akto pagrįstumu kelia tai, kad atsakovai
nereiškė pretenzijų dėl prekių tinkamumo
naudoti termino daugiau kaip 7 mėnesius, per kurį galėjo pasibaigti visų prekių
tinkamumo terminas ir atsakovai dėl savo delsimo (patikrinti ar realizuoti
prekes) patys galėjo praleisti prekių galiojimo terminą. Net ir padarius
prielaidą, kad prekių galiojimas buvo
pasibaigęs, atsakovai nesąžiningai
nesutiko sumokėti visą akcijų kainą, kadangi prekės išbuvo nepatikrintos nuo
2003 m. kovo 14 d. iki 2003 m. lapkričio 4 d. Atsakovai privalėjo įrodyti, kad
prekių galiojimo terminas yra pasibaigęs, kadangi šia aplinkybe jie grindė savo priešieškinio reikalavimus ir
atsikirtimus į ieškinį (CPK 178 str.). Akte
nėra nurodyta pagrindinė aplinkybė, kurią įrodinėjo atsakovai - tai prekių galiojimo termino pradžia ir pabaiga,
byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokie buvo prekių galiojimo terminai
ir kada jie pasibaigė. Be to, neaišku,
kokios prekės buvo tikrinamos, nes 2003 m. lapkričio 4 d. akte nenurodyti jų individualizuojantys požymiai. Atsakovai neįrodė,
kad buvo tikrinamos būtent ieškovo perduotos
prekės. Tai, kad dalis prekių
apskritai neturi galiojimo termino, tik
patvirtina 2003 m. lapkričio 4 d. akto ydingumą. Teismui nebuvo pateikta
duomenų apie prekių galiojimo terminus, todėl jis negalėjo mažinti priešieškinio reikalavimų. Prekių galiojimo terminas paprastai yra
nurodomas ant prekės pakuotės, o kadangi prekių nelikę, tai galiojimo termino pažeidimo įrodinėjimas yra apskritai
apsunkintas. Teismui nesuteikta
teisė savo iniciatyva rinkti įrodymų, susijusių su prekių galiojimo terminais ir jų pažeidimu.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 178 straipsniu yra nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes,
kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra
remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Šioje byloje yra nustatytos ir neginčijamos
aplinkybės, kad 2003 m. kovo 14 d. akcijų
pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas UAB „Ekmija“ pardavė, o atsakovas „Ibofa
Establishment“ nupirko 27 100 vnt. vardinių ir 8 000 vnt. privilegijuotų UAB
„Odmė ir partneriai“ akcijų už 150 347 eurų, atsakovas „Ibofa Establishment“
sumokėjo ieškovui UAB „Ekmija“ už akcijas 89 487,73 eurų ir liko nesumokėta 60 859,27
eurų suma. Tačiau šioje byloje pareikštu priešieškiniu atsakovas nurodė, kad
pagal sutarties 4.4 punkto nuostatą sutartimi nustatyta bendra akcijų kaina
turi būti mažinama nesumokėtąja 60 859,27 eurų suma, nes būtent tokios vertės
UAB ,,Odmė ir partneriai“ sandėlyje patikrintų prekių galiojimo laikas
pasibaigęs ir jos parduoti netinkamos, todėl atitinkamai sumažėjo ir UAB „Odmė
ir partneriai“ bendra aktyvų suma.
Šalių
sudarytos 2003 m. kovo 14 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 4.4 punktu buvo
nustatyta: ,,jeigu perduodant UAB ,,Odmė ir partneriai“ akcijas, dokumentaciją
ir bendrovės aktyvus paaiškėja, kad bendra aktyvų suma yra mažesnė negu
nurodyta šios sutarties priede Nr. 1, Pirkėjas turi teisę sulaikyti skirtumą,
galutinai atsiskaitydamas pagal šios sutarties 4.3 punktą, atitinkamai
sumažindamas bendrą akcijų kainą“. Taigi pagal CPK 178 straipsnio nuostatą
atsakovas ir privalėjo įrodyti aplinkybę, kad akcijų pardavimo metu bendros 60 860,27
eurų vertės prekių, priklausančių UAB „Odmė ir partneriai“, galiojimo laikas buvo
pasibaigęs ir jos parduoti buvo netinkamos, t.y. bendra UAB ,,Odmė ir
partneriai“ priklausančių prekių vertė akcijų pardavimo metu buvo mažesnė 60 860,27
eurų.
Pirmosios
instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, tinkamai įvertino byloje
surinktus įrodymus, tinkamai nustatė turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir
padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė savo priešieškinyje nurodytų
aplinkybių, todėl pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį bei pagrįstai
patenkino ieškovo ieškinį.
Aplinkybę,
kad UAB ,,Odmė ir partneriai“ sandėlyje buvo rasta 60 860,27 eurų vertės prekių,
kurių galiojimo laikas pasibaigęs ir kurios parduoti netinkamos, ieškovas
įrodinėjo 2003 m. lapkričio 4
d. patikrinimo aktu (b.l. 66-78, 103-116, t. 1, b.l. 9-20, t. 2). Tačiau kaip
pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis dokumentas nėra tinkamas ir
pakankamas įrodymas, nustatant atsakovui ieškovo perduotų prekių tinkamumą.
Vertindamas šį dokumentą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė
dėmesį į tą aplinkybę, kad aktas buvo surašytas, taigi ir patikrinimas buvo
atliktas praėjus septyniems mėnesiams po akcijų pirkimo – pardavimo sutarties
sudarymo, tad ir po akcijų perdavimo dienos. Tuo tarpu pagal sutarties 4.4
punkto prasmę apie tai, kad bendra aktyvų suma yra mažesnė, turėjo paaiškėti,
perduodant akcijas, dokumentaciją bei aktyvus. Kaip teismo posėdžio metu
patvirtino atsakovo atstovas, akcijos buvo perduotos sutarties pasirašymo
dieną. Taigi apie mažesnę bendrą aktyvų sumą turėjo paaiškėti perduodant juos
atsakovui tuojau po 2003 m. kovo 14 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Tuo tarpu
atsakovo pateiktas 2003 m. lapkričio 4 d. aktas niekaip neįrodo, kad prekių
trūkumai buvo nustatyti perduodant aktyvus.
Atsižvelgiant į tai, kad bendrą parduodamų
akcijų kainą šalys nustatė 2003 m. kovo
14 d. akcijų pirkimo-pardavimo
sutartimi, ši kaina pagal sutarties 4.4 punktą galėtų būti mažinama tik tuo
atveju, jeigu paaiškėtų, kad bendra aktyvų suma buvo mažesnė būtent akcijų
kainos nustatymo dieną, kuri sutampa su sutarties pasirašymo diena. Todėl po
sutarties pasirašymo praėjus 7 mėnesiams nustatyta bendra aktyvų suma negali
atspindėti akcijų kainos nustatymo metu buvusios aktyvų sumos.
Pagrįstos ir pirmosios instancijos teismo
išvados apie paties akto, kaip įrodinėjimo priemonės, ydingumą: iš pateikto
akto matyti, kad patikrinimas UAB ,,Odmė
ir partneriai“ sandėlyje buvo
atliktas vienašališkai, nedalyvaujant ieškovo atstovams, akto priedai
nepasirašyti, todėl juose nurodyti duomenys faktiškai nėra patvirtinti. Nors
akte nurodoma, kad produktų, nurodytų jo prieduose, galiojimas pasibaigęs,
tačiau nėra jokių duomenų, kada buvo galiojimo termino pabaiga, kokį laikotarpį
patikrintos prekės galiojo, tad negalima nustatyti, ar iš tikrųjų prekių
galiojimo terminas yra pasibaigęs, ar terminas pasibaigė iki aktyvų perdavimo
ar po jo. Nei iš paties akto, nei iš byloje pateiktų jo priedų taip pat
negalima spręsti, ar nurodytos prekės UAB ,,Odmė ir partneriai“ buvo
gautos iki akcijų pardavimo ir bendrovės perdavimo atsakovui ar po to. Pagrįstas abejones 2003 m. lapkričio
4 d. aktu kelia ir tai, kad atsakovas nereiškė
pretenzijų dėl prekių tinkamumo naudoti
termino daugiau kaip 7 mėnesius, per kurį galėjo pasibaigti prekių tinkamumo
terminas, atsakovai patys galėjo praleisti prekių galiojimo terminą. Šie atsakovo pateiktos įrodinėjimo priemonės
trūkumai neleidžia nustatyti pagrindinės ir vienintelės priešieškinyje
nurodytos aplinkybės, kuria atsakovas grindžia savo reikalavimą sumažinti akcijų
kainą nuo 150 347 eurų iki 89 486,73 eurų, t.y. 60 860,27 eurų: aplinkybės, kad
jam perduotų UAB ,,Odmė ir partneriai“ aktyvų suma buvo mažesnė 60 860,27 eurų.
Nenustačius šios aplinkybės, t.y. atsakovui neįrodžius savo reikalavimo
pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priešieškinį atmetė, o
ieškinį patenkino. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių
pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame
skunde nurodytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje
nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
n u t a r i a:
Kauno
apygardos teismo 2005 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo „Ibofa Establishment“ 21 Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Kolegijos pirmininkas:
Donatas Šernas
Teisėjai:
Konstantinas Gurinas
Kazys
Kailiūnas