Administracinė byla Nr. N⁶³-3539/2010

                                                      Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.3 (S)

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. birželio 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

            Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas (toliau – ir Institucija) surašė A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2009 m. gruodžio 6 d., apie 19.20 val., jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus (lengvas neblaivumo laipsnis – 0,54 promilės) ir nepateikė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį.

Trakų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažino A. Š. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje  ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytas veikas ir skyrė galutinę nuobaudą – 1250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams. Teismas konstatavo, kad nors A. Š. neprisipažino vartojęs svaigalus, tačiau jo kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, alkotesterio parodymų kvitas, tarnybinis pranešimas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y., kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jam jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos, bei prieš tai yra padaręs nusikaltimą. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

 

 

 

 

II.

           

Apeliaciniu skundu A. Š. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti bei kviesti liudyti byloje A. B.

Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai įvertino nutarime išdėstyto įvykio aplinkybes ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Pasak apelianto, jis 2009 m. gruodžio 6 d., po 19 val., važiavo jo tėvui priklausančiu automobiliu iš Trakų, kur svečiavosi pas draugus, kartu su juo važiavo A. B.. Alkoholio jis nevartojo, tik prieš pat išvykstant, sumaišęs taurę, vietoje giros gurkštelėjo gurkšnį alaus. Praėjus 5 minutėms nuo kelionės pradžios, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jis buvo paprašytas pūsti į alkotesterį ir jam buvo nustatytas 0,54 promilių girtumas. Policijos pareigūnai protokolo vietoje nesurašė, o nurodė vykti į policijos komisariatą, iš kurio apeliantas buvo paleistas tik apie 20.30 val. Nesutikdamas su alkotesterio parodymais, apeliantas per vieną valandą po paleidimo iš Trakų rajono policijos komisariato nuvyko į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių, norėdamas priduoti kraują blaivumui nustatyti. 21.10 val. paimtame apelianto kraujo mėginyje, remiantis Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos 2009 m. gruodžio 7 d. specialisto išvada, etilo alkoholio nerasta.

Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis per metus pakartotinai yra padaręs tos pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jam jau skirtos administracinės nuobaudos, nes jis niekada nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam. Taip pat apeliantas pažymi, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbui.

A. Š. nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta klaidinga bylos nagrinėjimo vieta – Vytauto g. 47, Trakai, nes nuvykęs nurodytu adresu, teismo nerado. Kol apeliantas išsiaiškino, kad protokole nurodytas adresas neteisingas, jis pavėlavo į teismo posėdį ir negalėjo teismui pateikti jo kaltės nebuvimą įrodančių dokumentų.

Apeliantas nesutinka ir su jo veikos kvalifikavimu pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, nurodydamas, kad jis pateikė žaliąją kortelę, kuri išduodama draudėjui pageidaujant ir kuri patvirtina, kad asmuo yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

            Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

III.

 

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu A. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0,54 promilės), be to, jis nepateikė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento. Tokiais savo veiksmais A. Š. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje. A. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu ir teismo atliktu jo kaltės  įrodymų vertinimu.

Vadovaujantis ATPK 297 straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, apeliacinio skundo argumentai nesaisto ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnams jis pateikė žaliąją kortelę, kuri išduodama draudėjui pageidaujant ir kuri patvirtina, kad asmuo yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl jo veika netinkamai kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį. Remiantis KET 16 punktu, motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą). Atsakomybė pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį kyla padarius KET pažeidimus, išskyrus numatytuosius ATPK. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūno J. S. tarnybiniame pranešime nėra jokių duomenų apie tai, jog A. Š. nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento, tuo pačiu nėra duomenų ir apie apelianto nurodytas aplinkybes, t. y., jog jis policijos pareigūnams pateikė žaliąją kortelę. Byloje nėra teismo posėdžio protokolo, tačiau kita bylos medžiaga patvirtina, kad teismo posėdžio metu policijos pareigūnai nebuvo apklausti, o priimdamas nutarimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik rašytine bylos medžiaga. Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausęs liudytojų ir tokiu būdu visapusiškai neištyręs visų bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N⁵⁷⁵-881/2009, N⁵⁷⁵-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.  

Pažymėtina, kad A. Š. argumentas, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą, todėl pavėlavo atvykti į pirmosios instancijos teismo posėdį, yra atmetamas kaip nepagrįstas, nes administracinio teisės apžeidimo protokole nurodytas Trakų rajono apylinkės teismo adresas – Vytauto g. 47, 49, Trakai, atitinka faktinį šio teismo adresą. Be to, nors A. Š. ir nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismui jis pateikė Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos 2009 m. gruodžio 7 d. specialisto išvadą, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra svarbus įrodymas nagrinėjamoje byloje.

Remiantis bylos duomenimis, A. Š. buvo sustabdytas policijos pareigūnų 2009 m. gruodžio 6 d., apie 19.20 val., ir alkotesteriu nustatytas 0,54 promilių neblaivumas (b. l. 3, 8-9). Tą pačią dieną, apie 21.10 val., buvo paimtas kraujo mėginys ir atlikus tyrimą, specialisto išvadoje konstatuota, jog A. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 28).

 Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad A. Š. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Kadangi pareigūnų tikrinimo ir atlikto kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Tokia galimybė nagrinėjamu atveju yra – pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N⁵⁷⁵-1926/2009).

Be to, pažymėtina, kad nors ir įvertinęs aplinkybę, jog A. Š. jau surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą neigė vartojęs alkoholį ir vairavęs būdamas neblaivus,  pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė vadovaudamasis tik rašytine bylos medžiaga, tokiu būdu nepašalindamas prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų. Vien tik rašytiniai policijos pareigūnų ir pažeidėjo paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausęs liudytojų ir tokiu būdu visapusiškai neištyręs visų bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N⁵⁷⁵-881/2009, N⁵⁷⁵-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.  

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, t. y. kad jis per metus pakartotinai yra padaręs tos pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jam jau skirtos administracinės nuobaudos, nes jis niekada nėra baustas už vairavimą, esant neblaiviam. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tos pačios rūšies administracinės teisės pažeidimai, kurių padarymas pakartotinai per metus yra laikytinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, yra pažeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose,  o ne analogiški pažeidimai. Remiantis bylos medžiaga (b. l. 11-12), pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą A. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Atsižvelgdama į paminėtą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, perduodant bylą iš naujo išnagrinėti tam pačiam teismui.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

            A. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Antanas Ablingis     Roma Sabina Alimienė     Ričardas Piličiauskas