Administracinė byla Nr. N63-3539/2010
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio,
Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos
pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo
2009 m. gruodžio 22 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės
pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų
rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas (toliau – ir Institucija)
surašė A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą
už tai, kad 2009 m. gruodžio 6 d., apie 19.20 val., jis vairavo automobilį,
būdamas neblaivus (lengvas neblaivumo laipsnis – 0,54 promilės) ir nepateikė transporto
priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės
privalomojo draudimo dokumento, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau –
ir KET) reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1
dalį ir 1241 straipsnio 6 dalį.
Trakų
rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
2009 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažino A. Š. kaltu
padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir
1241 straipsnio 6 dalyje numatytas veikas ir skyrė galutinę nuobaudą
– 1250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems
metams ir trims mėnesiams. Teismas konstatavo, kad nors A. Š.
neprisipažino vartojęs svaigalus, tačiau jo kaltę įrodo administracinio
teisės pažeidimo protokolas, alkotesterio parodymų kvitas, tarnybinis
pranešimas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę sunkinančias
aplinkybes, t. y., kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies
administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jam jau buvo paskirtos
administracinės nuobaudos, bei prieš tai yra padaręs nusikaltimą. Pažeidėjo
atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
II.
Apeliaciniu
skundu A. Š. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės
teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir administracinio teisės
pažeidimo bylą nutraukti bei kviesti liudyti byloje A. B.
Apeliantas
nurodo, kad teismas neteisingai įvertino nutarime išdėstyto įvykio aplinkybes
ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Pasak apelianto, jis 2009 m.
gruodžio 6 d., po 19 val., važiavo jo tėvui priklausančiu automobiliu iš Trakų,
kur svečiavosi pas draugus, kartu su juo važiavo A. B..
Alkoholio jis nevartojo, tik prieš pat išvykstant, sumaišęs taurę, vietoje
giros gurkštelėjo gurkšnį alaus. Praėjus 5 minutėms nuo kelionės pradžios, jis
buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jis buvo paprašytas pūsti į alkotesterį
ir jam buvo nustatytas 0,54 promilių girtumas. Policijos pareigūnai protokolo
vietoje nesurašė, o nurodė vykti į policijos komisariatą, iš kurio apeliantas
buvo paleistas tik apie 20.30 val. Nesutikdamas su alkotesterio parodymais,
apeliantas per vieną valandą po paleidimo iš Trakų rajono policijos komisariato
nuvyko į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės priėmimo
skyrių, norėdamas priduoti kraują blaivumui nustatyti. 21.10 val. paimtame
apelianto kraujo mėginyje, remiantis Mykolo Riomerio universiteto Teismo
medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos 2009 m. gruodžio 7 d. specialisto
išvada, etilo alkoholio nerasta.
Be
to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo,
kad jis per metus pakartotinai yra padaręs tos pačios rūšies teisės pažeidimus,
už kuriuos jam jau skirtos administracinės nuobaudos, nes jis niekada nėra
baustas už vairavimą esant neblaiviam. Taip pat apeliantas pažymi, kad
vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbui.
A. Š. nurodo,
jog administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta klaidinga bylos
nagrinėjimo vieta – Vytauto g. 47, Trakai, nes nuvykęs nurodytu adresu, teismo
nerado. Kol apeliantas išsiaiškino, kad protokole nurodytas adresas
neteisingas, jis pavėlavo į teismo posėdį ir negalėjo teismui pateikti jo
kaltės nebuvimą įrodančių dokumentų.
Apeliantas
nesutinka ir su jo veikos kvalifikavimu pagal ATPK 1241 straipsnio 6
dalį, nurodydamas, kad jis pateikė žaliąją kortelę, kuri išduodama draudėjui
pageidaujant ir kuri patvirtina, kad asmuo yra apsidraudęs transporto priemonių
valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Atsiliepime
į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas
iš dalies.
Skundžiamu nutarimu A. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas
neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0,54
promilės), be to, jis nepateikė transporto priemonių savininkų ir
valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento. Tokiais savo
veiksmais A. Š. padarė administracinius teisės
pažeidimus, numatytus ATPK 126
straipsnio 1 dalyje ir ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje. A. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu ir
teismo atliktu jo kaltės įrodymų
vertinimu.
Vadovaujantis ATPK 297
straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136
straipsniu, apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio apeliacinį skundą
administracinio teisės pažeidimo byloje, apeliacinio skundo argumentai nesaisto
ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Pažymėtina, kad pagal ATPK
257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas)
įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku,
pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu,
vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų
vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu
faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis
įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų
įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos
versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliantas nurodo, kad
policijos pareigūnams jis pateikė žaliąją
kortelę, kuri išduodama draudėjui pageidaujant ir kuri patvirtina, kad asmuo
yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės
privalomuoju draudimu, todėl jo veika netinkamai kvalifikuota pagal ATPK 1241
straipsnio 6 dalį. Remiantis KET 16 punktu, motorinės transporto priemonės vairuotojas
privalo su savimi turėti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės
privalomojo draudimo liudijimą (polisą). Atsakomybė pagal ATPK 1241
straipsnio 6 dalį kyla padarius KET pažeidimus, išskyrus numatytuosius ATPK. Iš
bylos medžiagos matyti, kad pareigūno J. S. tarnybiniame
pranešime nėra jokių duomenų apie tai, jog A. Š. nepateikė
transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento,
tuo pačiu nėra duomenų ir apie apelianto nurodytas aplinkybes, t. y., jog jis
policijos pareigūnams pateikė žaliąją kortelę. Byloje nėra teismo posėdžio
protokolo, tačiau kita bylos medžiaga patvirtina, kad teismo posėdžio metu
policijos pareigūnai nebuvo apklausti, o priimdamas nutarimą, pirmosios
instancijos teismas rėmėsi tik rašytine bylos medžiaga. Pažymėtina,
kad vien tik rašytiniai policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti
prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausęs liudytojų ir tokiu būdu
visapusiškai neištyręs visų bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas
nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009
ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių
parodymai yra esminiai.
Pažymėtina,
kad A. Š. argumentas, jog jis nebuvo tinkamai informuotas
apie teismo posėdžio vietą, todėl pavėlavo atvykti į pirmosios instancijos
teismo posėdį, yra atmetamas kaip nepagrįstas, nes administracinio teisės
apžeidimo protokole nurodytas Trakų rajono apylinkės teismo adresas – Vytauto
g. 47, 49, Trakai, atitinka faktinį šio teismo adresą. Be to, nors A. Š. ir nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje,
apeliacinės instancijos teismui jis pateikė Mykolo Riomerio universiteto Teismo
medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos 2009 m. gruodžio 7 d.
specialisto išvadą, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra svarbus
įrodymas nagrinėjamoje byloje.
Remiantis bylos duomenimis,
A. Š. buvo sustabdytas policijos pareigūnų 2009 m. gruodžio 6 d., apie 19.20 val.,
ir alkotesteriu nustatytas 0,54 promilių neblaivumas (b. l. 3, 8-9). Tą pačią
dieną, apie 21.10 val., buvo paimtas kraujo mėginys ir atlikus tyrimą,
specialisto išvadoje konstatuota, jog A. Š. kraujyje
etilo alkoholio nerasta (b. l. 28).
Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų
kolegija konstatuoja, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima
vienareikšmiškai teigti, kad A. Š. padarė ATPK 126
straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Kadangi
pareigūnų tikrinimo ir atlikto kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu
laiku, skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna
visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų
pašalinimas. Tokia galimybė nagrinėjamu atveju yra – pagal ATPK 256 straipsnio
2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada. Teismų praktika patvirtina,
kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas
abejones dėl bylai reikšmingų faktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).
Be
to, pažymėtina, kad nors ir įvertinęs aplinkybę, jog A. Š. jau
surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą neigė vartojęs alkoholį ir
vairavęs būdamas neblaivus, pirmosios
instancijos teismas nutarimą priėmė vadovaudamasis tik rašytine bylos medžiaga,
tokiu būdu nepašalindamas prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų. Vien
tik rašytiniai policijos pareigūnų ir pažeidėjo paaiškinimai negali būti
prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausęs
liudytojų ir tokiu būdu visapusiškai neištyręs visų bylos aplinkybių, pirmosios
instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009,
N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti
apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.
Apeliantas nesutinka su
pirmosios instancijos teismo nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, t.
y. kad jis per metus pakartotinai yra
padaręs tos pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jam jau skirtos
administracinės nuobaudos, nes jis niekada nėra baustas už vairavimą, esant
neblaiviam. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą
pažymėjęs, kad tos pačios rūšies administracinės teisės pažeidimai, kurių
padarymas pakartotinai per metus yra laikytinas atsakomybę sunkinančia
aplinkybe, yra pažeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose, o ne analogiški pažeidimai. Remiantis bylos
medžiaga (b. l. 11-12), pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai
nustatė ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą A. Š. atsakomybę
sunkinančią aplinkybę.
Atsižvelgdama į paminėtą,
teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas,
perduodant bylą iš naujo išnagrinėti tam pačiam teismui.
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3
punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
A. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Trakų rajono apylinkės
teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo
nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Antanas Ablingis
Roma Sabina Alimienė
Ričardas Piličiauskas
|