Civilinė byla Nr. e2-361-567/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00341-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.11; 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties, kuria likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Litoplast“ bankrotas pripažintas tyčiniu,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Margūnas“ prašė pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB, atsakovė, bendrovė) „Litoplast“ bankrotą tyčiniu ir nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingus asmenis. Nurodė, kad jau 2018 m. atsakovės skola vien pareiškėjai sudarė 789 039,41 Eur, o 2020 m. kovo mėn. pareiškėjai iš atsakovės buvo priteista daugiau nei 900 000 Eur skola. 2020 m. pradžioje iš atsakovės buvo priteista 84 034,73 Eur skola UAB „Mobili Baltija“ naudai, pradėtas priverstinis išieškojimas, tačiau skola nebuvo išieškota. 2019–2020 m. atsakovė kreipėsi į bankus dėl finansavimo suteikimo, tačiau finansavimo negavo. Bendrovė tapo nemoki 2020 m. kovo mėn., tačiau bendrovės vadovas G. U. nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2020 m. kovo 12 d. bendrovė išnuomojo UAB „Plasteks“ PET ruošinių gamybos linijas ir nutraukė savo pagrindinę veiklą. 2020 m. įmonės nuostoliai nuolat didėjo (nuo 75 749 Eur iki 575 741 Eur), o atsargos mažėjo (nuo 840 080 Eur iki 40 832 Eur). Bendrovės vadovas neabejotinai žinojo apie bendrovės nemokumą, tačiau sąmoningai atliko veiksmus, kurie dar labiau pablogino bendrovės finansinę padėtį.

2.       Bendrovė gamino produkciją nepagrįstai didelėmis, su normalia gamybine rizika nesusijusiomis, sąnaudomis ir ją nuo 2020 m. sausio mėn. pardavė už mažesnę kainą (1 199 085 Eur) nei savikaina (1 663 731 Eur), todėl patyrė nepagrįstai didelius nuostolius. Nuostolinga produkcija buvo pardavinėjama su atsakove susijusiems asmenims. Tokia situacija neatitiko normalios verslo praktikos ir ankstesnių bendrovės rezultatų, o nuostolius lėmė itin brangių žaliavų naudojimas gamyboje.

3.       Bendrovė su G. U., D. U., A. L. bei J. L. 2017 m. sausio 9 d. sudarė fiktyvią negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią fiziniai asmenys išnuomojo bendrovei patalpas Jonavoje 36 mėnesių laikotarpiui už 9 000 Eur mėnesinį mokestį. Nuomotojams iš viso įskaityta ir (ar) išmokėta 383 813,48 Eur suma iš mokėtinos bendros 412 941,32 Eur sumos. Fiktyvi nuomos sutartis sudaryta atgaline data (prieš bankrotą), siekiant panaikinti nuomotojų prievolę grąžinti gautą 321 872,10 Eur avansą pagal preliminariąją sutartį, kuria bendrovė susitarė įsigyti tą patį turtą. Turtas bendrovei buvo perduotas dar 2011 m. pagal panaudos sutartį, o įrašas apie panaudos sutartį Nekilnojamojo turto registre buvo panaikintas 2020 m. birželio 1 d. Nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik 2020 m. liepos 8 d. ir įrašas galiojo iki 2020 m. rugpjūčio 12 d.

4.       Nepagrįstai buvo didinamos bendrovės sąnaudos ir nuostoliai, atsiskaitant už tariamai suteiktas teisines paslaugas. 2020 m. bendrovė pirko teisines paslaugas iš advokatų kontoros. Dalis advokatų kontoros išrašytų sąskaitų faktūrų, kurių bendra suma sudaro 41 000 Eur, nėra pagrįstos atliktų darbų aktais, todėl neaišku už kokias teisines paslaugas jos buvo išrašytos.

5.       Bendrovė patyrė nepagrįstai dideles personalo nuomos sąnaudas pagal 2019 m. kovo 28 d. su UAB „Hyperis“ sudarytą paslaugų tiekimo sutartį. Pagal sutartį UAB „Hyperis“ įsipareigojo teikti bendrovei personalo nuomos paslaugas, kurių įkainis 100 Eur už vieną darbo valandą. 2019 m. balandžio–birželio mėn. išrašyta sąskaitų už 39 000 Eur, tačiau suteiktos paslaugos nepagrįstos darbo apskaitos žiniaraščiais.

6.       Bendrovė patyrė nepagrįstai dideles nuomos sąnaudas pagal 2019 m. sausio 10 d. su UAB „Baltic plastic products“ sudarytą negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį. Bendrovei iš esmės buvo subnuomotos G. U. ir jo sutuoktinei priklausančio 50 kv. m patalpos  garaže Kauno r. Subnuomos sutartis nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre. Bendrovė už garažo nuomą sumokėjo 15 300 Eur, nors nėra duomenų, ar subnuomos paslaugos iš viso buvo suteiktos, ar jos buvo būtinos įmonės veiklai, nes bendrovė užsiėmė plastikinių pakuočių gamyba ir jos gamybos patalpos buvo Jonavoje.

7.       Bendrovė patyrė nepagrįstai dideles maišų darymo įrenginio montavimo, pajungimo derinimo ir paleidimo paslaugų sąnaudas, nes už jas UAB „Baltic plastic products“ 2020 m. vasario mėn. sumokėjo iš viso 36 750 Eur, nors įrenginio kaina 6 800 Eur. Montavimo darbai baigti 2020 m. vasario 28 d., o jau 2020 m. kovo 12 d. įrenginys buvo išnuomotas UAB „Plasteks“. 2020 m. kovo–gegužės mėn. bendrovė iš įrenginio nuomos gavo tik 1 154,56 Eur pajamų.

8.       Bendrovė patyrė nepagrįstai dideles sąnaudas už fiktyvią buhalterinės apskaitos programos nuomą, už kurią 2020 m. pradžioje sumokėjo UAB „Baltic plastic products“ 15 000 Eur, nors bendrovei buhalterinės apskaitos paslaugas pagal 2018 m. gruodžio 14 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. SB18-22 buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikė UAB „Finansistas“, kuri naudojo savo buhalterinės apskaitos programą.

9.       2018 m. pabaigoje bendrovė iš UAB „Baltic plastic products“ už 5 000 Eur įsigijo dalyvavimo parodoje Švedijoje paslaugas, nors su atsakove susijusi bendrovė nebuvo parodos organizatorė ar bilietų platintoja. Nėra duomenų, kad bendrovės darbuotojai realiai dalyvavo parodoje.

10.       Su atsakove susijusi UAB „Vandenė“ 2020 m. balandžio 9 d. perėmė iš UAB „Medicinos bankas“ reikalavimo teises į atsakovę pagal 2017 m. sausio 18 d. kreditavimo sutartį, taip pat pasirašė hipotekos teisių perėmimo sutartį. UAB „Vandenė“ 2020 m. balandžio 9 d.–2020 m. spalio 5 d. laikotarpiu išrašė bendrovei sąskaitas dėl apskaičiuotų palūkanų ir delspinigių už 35 378,34 Eur, taip sąmoningai didindama finansinį reikalavimą, kuris būtų tenkinamas iš atsakovės turto.

11.       2018 m. liepos 24 d. bendrovė su UAB „Ferox Baltic“ sudarė tris energijos vartojimo audito paslaugų teikimo sutartis už 13 000 Eur, tačiau paslaugų iš viso suteikta už 25 168 Eur. 2019 m. birželio 18 d. UAB „Sinergija LT“ išrašė bendrovei sąskaitą už 17 284,85 Eur dėl identiškų paslaugų.

12.       2020 m. birželio 30 d. bendrovė nepagrįstai nurašė 38 880,95 Eur vertės atsargas, kaip savikainos neatitikimą, tačiau ši ūkinė operacija nepagrįsta įrodymais. 2020 m. bendrovė taip pat be jokios priežasties nurašė 61 227,81 Eur vertės atsargų, kurios nesusietos su konkrečiomis pardavimo pajamomis. Nurodytų atsargų bendrovės vadovas neperdavė nemokumo administratoriui, todėl laikytina, kad bendrovė išvaistė jai priklausantį turtą.

13.       Bendrovė 2020 m. kovo mėn. jau buvo nemoki, neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, tačiau vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, siekdama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą. G. U. sukūrė schemą, pagal kurią bendrovės skolininkai atlikdavo mokėjimus tiesiogiai bendrovės kreditoriams, nes 2020 m. kovo 18 d. buvo areštuotos bendrovės lėšos.

14.       Bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai, viešam registrui buvo teikiami tikrovės neatitinkantys finansinių ataskaitų rinkiniai už 2019–2020 metus. Buhalterinėje apskaitoje 2020 m. birželio 10 d. ir 2020 m. birželio 12 d. atlikti įrašai pagal fiktyvią nuomos sutartį, įtraukiant 2020 m. kovo 20 d. išrašytas sąskaitas. Į bendrovės balansą buvo įtrauktos gautinos sumos (35 634 Eur), nors jų gavimas buvo abejotinas, todėl jos turėjo būti pripažintos bendrovės nuostoliais. Pusę turto 2018–2020 m. sudarė atsargos. Bendrovė 2018–2020 m. neatliko inventorizacijos, todėl nėra duomenų apie bendrovės turėtas atsargas.

15.       Bendrovės veikla galimai buvo perkelta į UAB „Plasteks“, nes 2020 m. kovo 12 d. atsakovė nurodytai įmonei perleido PET ruošinių gamybos linijas. Po pagrindinio turto perdavimo atsakovė nebevykdė veiklos, dauguma darbuotojų (9 iš 14) 2020 m. gegužės–birželio mėn. perėjo į UAB „Plasteks“, kuri veiklą realiai pradėjo vykdyti tik 2020 m. UAB „Plasteks“ perėmė visus pagrindinius bendrovės klientus.

16.       Egzistuoja priežastinis ryšys tarp bendrovės sąmoningo blogo valdymo ir nemokumo bei finansinės būklės pablogėjimo, nes nurodyti vadovo G. U. veiksmai lėmė bendrovės nemokumą, o vėliau nemokios bendrovės finansinės būklės ženklų pablogėjimą, suvaržė bendrovės kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus. Bendrovės akcininkai A. L., UAB „Desanta“, UAB Verslo mokymo centras, UAB „Petcap Nordic“, UAB „Baltic plastic products“ kartu su bendrovės vadovu yra atsakingi už bendrovės veiklos perkėlimą, nes bendrovės veikla neabejotinai buvo perkelta su akcininkų žinia ir sprendimu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

17.       Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi nutarė: pripažinti LUAB „Litoplast“ bankrotą tyčiniu; pripažinti G. U. atsakingu asmeniu dėl LUAB „Litoplast“ tyčinio bankroto; priteisti iš suinteresuoto asmens G. U. pareiškėjai UAB „Margūnas“ 15 634,42 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš suinteresuoto asmens G. U. LUAB „Litoplast“ naudai 6 594,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš UAB „Margūnas“ suinteresuotam asmeniui UAB „Desanta“ 9 226,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18.       2020 m. spalio 7 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kuria atsakovei UAB „Litoplast“ buvo iškelta nemokumo byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Aloyzas Keršanskas. 2022 m. sausio 20 d. nutartimi A. Keršanskas atstatydintas iš atsakovės nemokumo administratoriaus pareigų ir nemokumo administratore paskirta UAB „Apertus“. 2020 m. birželio 30 d. balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 988 828 Eur, kurio didžiąją dalį sudarė trumpalaikis turtas – 738 198 Eur, iš jų – 737 653 Eur per vienerius metus gautinos sumos, kurios nevertintos, kaip realiai egzistuojantis įmonės turtas, 523 Eur atsargos, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 383 012 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumas sudarė 1 151 538 Eur. 2020 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis 2020 m. įmonė patyrė 1 269 134 Eur nuostolių. Bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Litoplast“ realiai turėjo turto už 251 175 Eur. UAB „Margūnas“ finansinis reikalavimas tuo metu buvo ginčijamas teisme, todėl nebuvo įtrauktas į finansinių reikalavimų sąrašą. Pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai bankroto bylos iškėlimo dienai sudarė 267 950,24 Eur, bendrovė buvo nemoki, negalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių kreditoriams, įsipareigojimai kreditoriams viršijo turimo turto vertę.

19.       Teismas nustatė, kad UAB „Baltijos tyrimų centro“ direktorius A. M. (A. M.), turintis vidaus auditoriaus pažymėjimą, 2021 m. vasario 25 d. parengė audito ataskaitą, kurioje atliko UAB „Litoplast“ 2018–2020 m. veiklos auditą, siekiant nustatyti nemokumo momentą, bankroto priežastis, įvertinti materialinių išteklių naudojimo efektyvumą ir rezultatyvumą bei tyčinio bankroto požymius, taip pat parengė 2021 m. spalio 14 d. atsakymą, kad analizavo buhalterinės apskaitos programos duomenis, kuriuose aiškiai identifikuotas kiekvieno įrašo atlikimo laikas ir jį atlikęs vartotojas. Teismas auditoriaus A. M. parengtą audito ataskaitą ir atsakymą laikė įrodymais, atitinkančiais leistinumo ir sąsajumo reikalavimus. Audito ataskaita pateikta, laikantis proceso įstatyme įtvirtintos procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimo tvarkos, duomenys surinkti asmens, kuris turi specialiųjų žinių ir yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, todėl teismas atmetė suinteresuoto asmens G. U. prašymą nurodytus įrodymus laikyti niekiniais ir jais nesiremti.

20.       Teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad atsakovė tapo nemokia 2020 m. kovo 31 d., kai įsipareigojimai sudarė 1 595 494 Eur, o turtas 1 575 019 Eur, t. y. įmonės įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę. Aplinkybė, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, iškeliant atsakovei bankroto bylą, nebuvo vertinami bendrovės tuo metu ginčyti 925 909,99 Eur įsipareigojimai pareiškėjai, nereiškia, jog atsakovė nemokia tapo mėnesiu vėliau. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 18 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-9153-944/2020 išieškoti iš bendrovės kreditorės UAB „Margūnas“ naudai 828 490,87 Eur skolos ir 97 419,12 Eur palūkanų, tos pačios dienos nutartimi taikė atsakovės turto areštą už 925 909,99 Eur. Ginčas iš esmės buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1547-230/2020, kuriuo UAB „Margūnas“ ieškinys buvo tenkintas visiškai. Išnagrinėtoje byloje teismas nustatė, kad atsakovė skola UAB „Margūnas“ susidarė už 2017 m. birželio 22 d.–2019 m. sausio 21 d. laikotarpiu parduotas prekes. Atsakovės bankroto byloje patvirtintas iš viso 984 351,17 Eur UAB „Margūnas“ finansinis reikalavimas.

21.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė ir pareiškėja nebuvo sudariusios jokių susitarimų dėl bendro verslo vystymo sudarymo, skolos kapitalizavimo (išleidžiamų atsakovės akcijų pardavimo pareiškėjai), pareiškėja nuo 2019 m. spalio 9 d. reikalavo įvykdyti skolinius įsipareigojimus, todėl aplinkybė, jog atsakovė ginčijo 925 909,99 Eur įsipareigojimus pareiškėjai, nesudarė pagrindo nurodytos skolos neįskaityti į atsakovės 2020 m. kovo 31 d. įsipareigojimus. Buvęs atsakovės vadovas G. U. puikiai suprato, kad reikės atsiskaityti su pareiškėja, nes jau 2019 m. kovo 22 d. sudarė paslaugų tiekimo sutartį dėl finansavimo paieškos, 2019 m. birželio 6 d. ir 2020 m. sausio 15 d. parengė bankams memorandumus, kurių vienas tikslų – atsiskaityti su pareiškėja, tačiau bendrovė negavo finansavimo. Bendrovei tapus nemokiai, G. U. turėjo inicijuoti nemokumo bylos iškėlimą, tačiau šios pareigos nevykdė. Pareiškėja inicijavo atsakovės nemokumo bylą 2020 m. balandžio 3 d., tačiau atsakovė vis tiek ginčijo pareiškėjos finansinį reikalavimą, bei prašė jį išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui. 2020 m. gegužės 6 d. pareiškėja atsisakė išdėstyti skolos mokėjimą, tačiau buvęs atsakovės vadovas vis tiek nesikreipė į teismą dėl nemokumo proceso inicijavimo, dar kartą 2020 m. birželio 2 d. prašė išdėstyti skolos mokėjimą.

22.       Teismas iš A. M. audito ataskaitos nustatė, kad 2020 m. sausio 31 d. atsakovė buvo patyrusi 75 749 Eur nuostolių, o 2020 m. kovo 31 d. – 323 379 Eur, 2020 m. balandžio 30 d. – 554 772 Eur, 2020 m. gegužės 31 d. – 554 010 Eur, 2020 m. rugsėjo 30 d. (bankroto bylos iškėlimo momentu) – 575 741 Eur nuostolių. 2020 m. sausio 31 d. bendrovė turėjo 840 080 Eur atsargų, 2020 m. kovo 31 d. – 506 230 Eur, 2020 m. balandžio 30 d. – 42 967 Eur, 2020 m. rugsėjo 30 d. – 40 832 Eur atsargų. Bendrovė pagal 2020 m. kovo 12 d. nuomos sutartį išnuomojo UAB „Plasteks“ PET ruošinių gamybos liniją NESTAL (26,5 g; 28 g) ir PET ruošinių gamybos liniją NESTAL (30 g; 34,5 g; 39 g), kurią perdavė 2020 m. kovo 25 d. priėmimo–perdavimo aktu, likdama be pagrindinei veiklai vykdyti reikalingos įrangos, todėl nutraukė šią veiklą. Teismas padarė išvadą, kad bendrovės vadovas jai 2020 m. kovo 31 d. turėjo imtis veiksmų dėl bendrovės nemokumo bylos inicijavimo. Bendrovės vadovas nepagrįstai nepripažino pareiškėjos kreditorinio reikalavimo, kelis kartus teikė jai pasiūlymus dėl skolos mokėjimo išdėstymo, išnuomojo pagrindines gamybos priemones, nutraukė gamybinę veiklą ir didino nuostolius. Bloginant bendrovės turtinę padėtį, buvo iš esmės pažeidžiamos kreditorių teisės ir tokie veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalies sąlygą, reikšmingą įmonės bankrotą pripažįstant tyčiniu.

23.       Atsakovė dėl 2020 m. sausio 20 d. produkcijos pardavimo UAB „Baltic plastic products“ naudai patyrė 58 684,69 Eur nuostolių, o dėl 2020 m. vasario 21 d. pardavimo – 89 662,18 Eur nuostolių. Atsakovė iš 2020 m. balandžio 14 d. sandorio su UAB „Sileda“ patyrė 160 685,04 Eur nuostolių. A. M. 2021 m. spalio 14 d. atsakymuose nurodyta, kad atsakovės gamyboje buvo sunaudota gerokai daugiau žaliavų nei pagaminta produkto. Vietoje 17 897,33 kg produkcijos buvo gauta tik 10 281,60 kg galutinio produkto (sandoris su UAB „Sileda“). Vietoje 28 620,78 kg produkcijos buvo gauta tik 12 307,68 kg galutinio produkto (2020 m. vasario 21 d. sandoris su UAB „Baltic plastic products“). Vietoje 18 380,05 kg produkcijos buvo gauta tik 11 567,16 kg galutinio produkto (2020 m. sausio 20 d. sandoris su UAB „Baltic plastic products“). Teismo vertinimu, nustatant šias faktines aplinkybes, reikia turėti elementarių matematikos žinių (atlikti atėmimo veiksmą) ir nereikia turėti jokių specialių žinių. Tokie dideli neatitikimai tarp sunaudotų žaliavų ir pagamintos produkcijos kiekių atsirado 2020 m. sausio mėn. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. pardavimai buvo pelningi, tačiau nuo 2020 m. sausio 1 d. prasidėjo nuostolingi pardavimai. Nurodytais sandoriais (58 684,69 Eur + 89 662,18 Eur) bendrovė ne tik buvo privesta prie bankroto, bet ir, bendrovei tapus nemokiai, iš esmės pabloginta bendrovės turtinė padėtis (160  685,04 Eur). Toks bendrovės valdymas, vykdant akivaizdžiai nuostolingą gamybą, turi tyčinio bankroto požymių, nustatytų JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose.

24.       Teismas kritiškai vertino G. U. paaiškinimus, kad nebuvo vertinama rinkos kaina, kadangi nurodytais sandoriais pareiškėja grindė ne pardavimų nuostolingumą, o gamybos nuostolingumą, kurio pasekmė – nuostolingas pardavimas. Neįrodyta, kad nuostolingą gamybą galima būtų pateisinti gamybos broku, nes nenustatyta, jog 2020 m. gamyboje buvo daug broko. Aplinkybė, kad maišų darymo įrenginiai buvo skirti gaminti iki tol negamintą produkciją, nesusijusi su PET ruošinių gamyboje atsiradusiais nuostoliais. Maišų darymo įrenginiai buvo įsigyti 2020 m. vasario mėn. pabaigoje ir 2020 m. kovo 12 d. nuomos sutartimi buvo perduoti UAB „Plasteks“, todėl negalėjo įtakoti nuostolingos gamybos.

25.       Teismas nenustatė, kad atsakovės 2017 m. sausio 9 d. su G. U., D. U., A. L. ir J. L. sudaryta pastatų Jonavoje nuomos sutartis buvo sudaryta atgaline data ir yra fiktyvi, jog prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei, sutartis ir jos pagrindu atlikti įskaitymai bei mokėjimai prieštarauja bendrovės veiklos tikslam, imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-485-254/2022 LUAB „Litoplast“ pateikė ieškinį pripažinti nuomos sutartį niekine ir negaliojančia, nes ji sudaryta bendrovei esant nemokiai ir pažeidžia kreditorių interesus. Nurodytoje byloje bus nustatyta, ar nuomos kaina atitiko rinkos kainą. Byloje dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu nekilo ginčo, kad bendrovė savo veikloje nuomos laikotarpiu naudojo nuomos sutartimi išsinuomotą pastatą Jonavoje, kuris nebuvo išnuomotos kitiems asmenims. Sandorio vykdymą patvirtina pateiktos sąskaitos, duomenys apie gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimą. Bendrovės tyčinio bankroto požymio prasme negali būti vertinami sandoriai, kurie ginčijami kitose bylose, nes susiklostytų situacija, jog skirtingose bylose galėtų būti priimti skirtingi procesiniai sprendimai tų pačių sandorių atžvilgiu, o tai neatitiktų teisingumo principo, teisės į teisingą teismą.

26.       Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad atsakovės turtinė padėtis buvo iš esmės pabloginta, sąmoningai padidintos sąnaudos ir nuostoliai, 2020 m. bendrovei nupirkus teisines paslaugas iš advokatų kontoros, nes G. U. pateiktos ataskaitos pagrindė advokatų suteiktas paslaugas.

27.       Teismas sprendė, kad neįrodyta, jog 2019 m. kovo 28 d. atsakovės ir UAB „Hyperis“ sudaryta personalo nuomos sutartimi buvo sąmoningai padidintos atsakovės sąnaudos ir tai galėjo sukelti bendrovės nemokumą. Pagal sutartį UAB „Hyperis“ įsipareigojo suteikti bendrovei paslaugų po 130 darbo valandų per balandžio, gegužės ir birželio mėn., t. y. iš viso 390, už 39 000 Eur sumą. UAB „Hyperis“ darbuotojai paslaugas teikė 2019 m. balandžio–birželio mėn., buvo pasirašyti 2019 m. birželio 28 d. suteiktų paslaugų aktai. Atsakovė nemokia pripažinta tik 2020 m. kovo mėn., todėl nurodytas sandoris neatitinka tyčinio bankroto požymio. Atsakovei ar jos kreditoriams manant, kad bendrovė patyrė nuostolius, jie gali būti įvertinti, naudojant kitas teisės priemones.

28.       Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-516-254/2022 atsakovė pateikė ieškinį pripažinti negaliojančia 2019 m. sausio 11 d. su UAB „Baltic plastic products“ sudarytą patalpų pastate–garaže Kauno r. subnuomos sutartį. Patalpos priklauso G. U. ir jo sutuoktinei. Bendrovė nuosavybės teise nevaldė jokių patalpų. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. S. patvirtino, kad atsakovės žaliavos buvo sandėliuojamos nurodytose patalpose, į tas patalpas buvo siunčiamos prekės, siekiant sukomplektuoti krovinius. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad tarp atsakovės gamybos patalpų Jonavoje ir garažo yra 30 km atstumas, nepatvirtina buvusio atsakovės vadovo sąmoningo tyčinio veikimo privesti bendrovę prie bankroto. Patalpų subnuomos sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai atsakovė buvo moki.

29.       Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-516-254/2022 atsakovė taip pat prašo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. vasario 28 d. su UAB „Baltic plastic products“ sudarytas sutartis dėl maišų darymo įrenginio montavimo, pajungimo derinimo ir paleidimo paslaugų, taip pat 2019 m. sausio 1 d. sudarytą buhalterinės apskaitos programos nuomos sutartį. Nurodyti sandoriai nepatvirtina nepagrįstai didelių sąnaudų didinimo, sąmoningai blogo įmonės valdymo, suponuojančio tyčinio bankroto požymį.

30.       Teismas nutarė tyčinio bankroto požymiu nepripažinti pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl atsakovės sąnaudų, apmokant UAB „Baltic plastic products“ 2018 m. spalio 31 d. sąskaitą už 5 000 Eur dėl dalyvavimo parodoje paslaugų, nes nurodytos aplinkybės neturi priežastinio ryšio su bendrovės nemokumu ir jas negalima vertinti, kaip bendrovės vadovo sąmoningai atliktus tyčinius veiksmus, sukėlusius bendrovės bankrotą ar iš esmės pabloginusius bendrovės turtinę padėtį.

31.       UAB „Vandenė“ informavo atsakovę, jog 2020 m. balandžio 9 d. su UAB „Medicinos bankas“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Vandenė“ iš banko nupirko reikalavimo teises į atsakovę pagal 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. vasario  24 d. kreditavimo sutartis bei pasirašė hipotekos teisių perėmimo sutartį. Aplinkybės, kad 2020 m. balandžio 9 d.–2020 m. spalio 5 d. laikotarpiu UAB „Vandenė“ išrašė bendrovei sąskaitas dėl apskaičiuotų palūkanų ir delspinigių už 35 378,34 Eur, kreditavimo sutartys nebuvo nutrauktos 2020 m. gegužės 4 d., kreditavimo sutarčių nutraukimo dokumentai buvo surašyti 2020 m. rugsėjo 5 d., nepatvirtina sąmoningo atsakovės veikimo, siekiant padidinti UAB „Vandenė“ finansinį reikalavimą. Neįrodyta, kad bendrovės vadovo veikimas ar neveikimas galėjo turėti įtakos UAB „Vandenės“ 199 455,49 Eur finansinio reikalavimo dydžiui ar tenkinimo eilei.

32.       Atsakovės 2018 m. liepos 24 d. su UAB „Ferox Baltic“ sudarytos trys paslaugų pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias atsakovei 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. rugsėjo 2 d. buvo išrašytos sąskaitos už 25 168 Eur, nėra susijusios su atsakovės nemokumu, kuris atsirado 2020 m. kovo 31 d. Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp nurodytų sandorių sudarymo ir bendrovės nemokumo, ar nemokios bendrovės turtinės padėties pabloginimo, bendrovės vadovo tyčiniais sąmoningais veiksmais, lėmusiais bendrovės privedimą prie bankroto.

33.       Atsakovė 2020 m. birželio 30 d. nurašė atsargų už 38 880,95 Eur, kaip savikainos neatitikimą, 2020 m. nurašė atsargas gamybai už 61 227,81 Eur, nurašymo aktuose nenurodant atsargų nurašymo priežasties. D. U. nepateikė įrodymų, kad atsargas perdavė nemokumo administratorei, jog buvo nurašytos brokuotos atsargos. Teismas padarė išvadą, kad sprendimas nurašyti 100 108,76 Eur vertės bendrovės atsargas, nesant tam pagrindimo ir įmonei esant nemokiai, iš esmės pablogino jau nemokios bendrovės turtinę padėtį ir tai patvirtina JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį.

34.       2020 m. kovo 31 d. atsakovė turėjo 789 039,41 Eur įsiskolinimą pareiškėjai už 2017 m. liepos–2019 m. sausio mėn. parduotas prekes. Bendrovės kreditore taip pat buvo UAB „Mobili Baltija“, kuriai skola susidarė 2013 m. sausio 3 d.–2019 m. kovo 27 d. laikotarpiu, tačiau atsakovė neatsiskaitė su nurodytomis kreditorėms. Atsakovė nebuvo atlikusi kitų mokėjimų kitiems kreditoriams, išskyrus G. U. ir A. L. Bendrovė vykdė atsiskaitymus su tam tikrais kreditoriais, nurodydama savo debitoriams pervesti bendrovės gautinas sumas konkretiems kreditoriams, nes Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 18 d. areštavo bendrovės pinigines lėšas. Bendrovė negalėjo atlikti jokių mokėjimų, išskyrus mokesčių ir darbo užmokesčio sumokėjimą, todėl pasirinktas atsiskaitymo su kreditoriais būdas patvirtina JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį. Aplinkybė, kad buvęs atsakovės vadovas 2020 m. birželio 2 d. ir 2020 m. birželio 10 d. prašė bendrovės skolininkių UAB „Nika“ ir UAB „FLprint“ atlikti skolų mokėjimus tiesiogiai UAB „Margūnas“ naudai, nepaneigia tyčinio bankroto požymio, nes atsakovė skolas taip apmokėjo jau nuo 2020 m. balandžio 1 d., ignoruodama anksčiau atsiradusių kreditorių finansinius reikalavimus.

35.       Teismas nenustatė buvusio atsakovės vadovo veiksmų dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo (apskaitos įrašų už nuomą atlikimo atgaline data) ir neteisingų finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo Juridinių asmenų registrui. Ginčas dėl 2017 m. sausio 9 d. nuomos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia sprendžiamas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-485-254/2022. Bendrovės vadovas neperdavė visų bendrovės dokumentų, nenurodytos kitos apskaitos vedimo klaidos, todėl teismas nenustatė vadovo tyčinio siekio atlikti neteisėtus veiksmus, tvarkant buhalterinę apskaitą, jog nebūtų galima nustatyti bendrovės veiklos ar jos rezultatų.

36.       Atsakovė 2020 m. kovo 12 d. nuomos sutartimi išnuomojo UAB „Plasteks“ PET ruošinių gamybos liniją NESTAL (26,5 g; 28 g) ir PET ruošinių gamybos liniją NESTAL (30 g; 34,5 g; 39 g). Visą gamybinei veiklai reikalingą įrangą išnuomojus UAB „Plasteks“, atsakovė nutraukė savo pagrindinę veiklą – plastikinių gaminių gamybą. Nurodyti veiksmai buvo atlikti tuomet, kai bendrovė iš esmės buvo nemoki.

37.       Pagal 2020 m. UAB „Plasteks“ balansą 2019 m. įmonė neturėjo jokių atsargų, o 2020 m. atsargų turėjo už 201 559 Eur. UAB „Plasteks“ 2019 m. aiškinamajame rašte nurodyta, kad nuo 2020 m. balandžio 4 d. bendrovė pradėjo vykdyti plėvelės ir PET preformų gamybą, naudojant išnuomotus įrengimus. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis visi pagrindiniai atsakovės pirkėjai (klientai) taip pat yra ir UAB „Plasteks“ pirkėjais (SIA „RBC Corporation“, UAB „Nika“, SIA“LINK VEST“). 2020 m. gegužės mėn. ir birželio mėn. pradžioje 9 iš 14 atsakovės darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Plasteks“.

38.       Sąmoningas atsakovės vadovo sprendimas perleisti (išnuomoti) įrangą UAB „Plasteks“ naudai sukėlė bendrovei pasekmes, kadangi jos gamybinė veikla nutrūko. Bendrovė prarado pagrindinių gamybos priemonių valdymą, darbuotojai perėjo dirbti su ta pačia įranga į konkuruojančią UAB „Plasteks“, o bendrovei liko įsipareigojimai kreditoriams, kurių įvykdyti dėl nutrauktos gamybos ji jau neturėjo galimybių. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis, t. y. bendrovės veiklos perkėlimas į kitą juridinį asmenį, kai bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams liko turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

39.       Nuo 2018 m. sausio 2 d. iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo jos vadovu buvo G. U. Bendrovės akcininkais buvo A. L., UAB „Desanta“, UAB Verslo mokymo centras, UAB „Petcap Nordic“, UAB „Baltic plastic products“ (iki 2020 m. vasario 10 d.). UAB „Desanta“ ir UAB Verslo mokymų centras savo akcijas 2019 m. vasario 7 d. perleido UAB „Petcap Nordic“ naudai. A. L. savo akcijas (16 procentų) 2019 m. vasario 7 d. perleido UAB „Petcap Nordic“ naudai. Bendrovės akcijų perleidimai nebuvo įregistruoti Juridinių asmenų registre, UAB „Petcap Nordic“ 2020 m. vasario 12 d. pranešimo duomenimis akcijų perleidimo sutartys buvo nutrauktos. Sprendžiant klausimą dėl bendrovės tyčinio bankroto, nėra nagrinėjamas ginčas dėl akcijų perleidimo. 

40.       2019 m. spalio 14–24 d., 2019 m. lapkričio 4 d.–gruodžio 27 d. ir 2020 m. kovo 31 d.–lapkričio 13 d. G. U. buvo nedarbingas, tačiau neįrodyta, jog tuo metu atsakovės vadovą pavadavo kitas asmuo. G. U. nedarbingumo laikotarpiu vykdė bendrovės vadovo funkcijas, nes jis su UAB „INREAL“ 2019 m. lapkričio 26 d. pasirašė vertinimo paslaugų sutartį, 2020 m. balandžio 15 d. atsakymą, 2020 m. birželio 1 d. pranešimą UAB „Margūnas“ dėl nemokumo inicijavimo, 2020 m. birželio 2 d. ir 2020 m. birželio 10 d. prašymus dėl atsiskaitymo, 2020 m. rugsėjo 1 d. ir 2020 m. rugsėjo 7 d. prašymus dėl atsiskaitymo.

41.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-9153-944/2020 areštavo atsakovės pingines lėšas už 925 909,99 Eur, o piniginių lėšų aprašas buvo sudarytas 2020 m. kovo 20 d. Bendrovės gamybinę veiklą nutraukusi nuomos sutartis su UAB „Plasteks“ buvo sudaryta 2020 m. kovo 12 d. Bendrovės vadovas sprendimą, suponavusį gamybos nutraukimą, kurio pasekmė buvo ir darbuotojų išėjimas iš darbo, priėmė dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

42.       Atsakovės vadovui nepagrįstai nepripažinus pareiškėjos kreditorinio reikalavimo, nesiėmus veiksmų laiku inicijuoti bendrovei nemokumo bylą, bei išnuomojus pagrindines gamybos priemones trečiajam asmeniui, buvo bloginama bendrovės turtinė padėtis, iš esmės pažeidžiamos kreditorių teisės. Bendrovė vykdė nuostolingą gamybą ir dėl to patyrė didelius nuostolius. Įmonei esant nemokiai, buvo priimtas sprendimas nurašyti 100 108,76 Eur vertės bendrovės atsargas, nesant tam pagrindimo, todėl iš esmės pabloginta jau nemokios bendrovės turtinė padėtis. Bendrovė atsiskaitymo pirmenybę suteikė tam tikriems kreditoriams, žinant, jog kiti kreditoriai neturės galimybės patenkinti savo reikalavimų. Bendrovė perkėlė veiklą į kitą juridinį asmenį. Nurodytas bendrovės valdymas ir jai nenaudingų bei nuostolingų sandorių ir sprendimų priėmimas patvirtina bendrovės vadovo kaltę, todėl G. U. pripažintas atsakingu už tyčinį atsakovės bankrotą.

43.       Teismas nenustatė, kad atsakovės akcininkai būtų atsakingi už tyčinį atsakovės bankrotą. Veiklos perkėlimas siejamas su 2020 m. kovo 12 d. nuomos sutartimi, pagal kurią susijusiai įmonei buvo išnuomotos pagrindinės veiklos vykdymo priemonės. Neįrodyta, kad nuomos sutarties sudarymui buvo būtinas akcininkų sprendimas, kad akcininkams buvo žinoma apie nuomos sutarties sudarymą ir jie tam pritarė.

44.       Teismas atmetė G. U. prašymą skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes nenustatė, kad pareiškėjos prašymas buvo nepagrįstas, jog pareiškėja sąmoningai tyčia veikė prieš teisingą ir greitą klausimo išnagrinėjimą, teikdama papildomus įrodymus ir nevienkartinius paaiškinimus raštu dėl byloje nagrinėjamo klausimo aplinkybių nustatymo.

45.       Pareiškėja atsakovės bankrotą prašė pripažinti tyčiniu keturiais pagrindais, o vieną pagrindą – akivaizdžiai bendrovei nuostolingų sandorių sudarymo ir nuostolingų veiksmų atlikimą – ji grindė tuo, jog tokių sandorių ir veiksmų buvo vienuolika. Tyčinio bankroto požymiai nustatyti tik dviejuose veiksmuose. Tokios apimties nepagrįstų reikalavimų reiškimas ir jų nagrinėjimas teisme padidino pareiškėjos ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidas bei prailgino klausimo nagrinėjimo trukmę. Teismas nenustatė apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo Juridinių asmenų registrui tyčinio bankroto požymio. Bylinėjimosi išlaidų susidarymui ir jų dydžiui esminę reikšmę turėjo aplinkybės, kad pareiškėjos prašymas bylos nagrinėjimo metu buvo pildomas, jame nurodytos aplinkybės aiškinamos ir tikslinamos, teikiant rašytinius paaiškinimus, juos grindžiant naujais įrodymais. Pareiškėją atstovavo du advokatai, nors toks būtinumas nėra pagrįstas, nes pareiškėją byloje atstovavo dar du pareiškėjos įgalioti asmenys (darbuotojai). Teismas nutarė pareiškėjos prašomas priteisti 31 268,84 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 15 634,42 Eur ir šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš priešingą suinteresuotumą byloje turėjusio asmens G. U., kuris pripažintas atsakingu už tyčinį atsakovės bankrotą.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

46.       Suinteresuotas asmuo G. U. atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos UAB „Margūnas“ prašymą dėl LUAB „Litoplast“ bankroto pripažinimo tyčiniu; 2) jeigu skundžiama nutartis būtų palikta galioti – pakeisti 2022 m. vasario 17 d. nutartį dalyse, kuriose nuspręsta priteisti iš suinteresuoto asmens G. U. pareiškėjai UAB „Margūnas“ 15 634,42 Eur, o LUAB „Litoplast“ 6 594,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tokiu būdu: priteisti iš pareiškėjos UAB „Margūnas“ suinteresuotam asmeniui G. U. 435,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o iš suinteresuoto asmens G. U. priteisti LUAB „Litoplast“ 2 198,17 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 3) prijungti naujus įrodymus; 4) priteisti apeliantui apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

46.1.                      Teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Baltijos tyrimų centro“ direktoriaus ir vidaus auditoriaus A. M. audito ataskaita ir papildoma ataskaita, nes pagal Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatas nurodytas asmuo negalėjo atlikti atsakovės vidaus audito, nes jis nėra atsakovės darbuotoju ir atsakovė nėra viešasis juridinis asmuo. Atliktas vidaus auditas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl jo išvados negali būti laikomos leistinais įrodymais. Nors A. M. yra teismo ekspertas, tačiau jis neatliko teismo ekspertizės, taip pat nepateikė konsultacinės išvados pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nuostatas. Audito ataskaitoje pateiktos išvados dėl tyčinio bankroto požymių, nors tokius požymius gali nustatyti tik teismas. Suinteresuoto asmens pirmosios instancijos teismui pateiktos auditorės D. P., UAB „Kauno buhalterijos centras“ bei ekonomisto L. R. išvados taip pat patvirtina, kad A. M. viršijo kompetencijos ribas, ataskaitoje išvados padarytos netinkamai, neištyrus esminę reikšmę turinčių bendrovės rodiklių.

46.2.                      A. M. ataskaitoje padaryta daug klaidų. Auditorius 2020 m. kovo 12 d. nuomos sutartimi UAB „Plasteks“ išnuomotą turtą prilygino ilgalaikio turto nurašymui. Ataskaitoje nurodyta, kad buvo vertinama, jog atsakovės produkcija buvo parduota mažesne nei rinkos kaina, tačiau teismo posėdyje auditorius nurodė, jog rinkos kainų netyrė. Ataskaitoje nurodyta, kad pagal 2017 m. sausio 9 d. patalpų nuomos sutartį gyventojų pajamų mokestis nebuvo mokamas, nors teismui buvo pateiktas mokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas. Ataskaitoje nurodyta, kad jei 412 940 Eur nuomos sąnaudos būtų realios, tai jos būtų priskaitomos kiekvieną mėnesį arba metų gale, tačiau 2020 m. kovo 20 d. išrašytos sąskaitos už 2019 m. ir ankstesnius laikotarpius po 190 588,32 Eur. Teismo posėdžio metu auditorius sutiko, kad nuomos sąnaudų išdėstymas keliems metams neturi jokio skirtumo bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų apimčiai. Teismo posėdžio metu auditorius taip pat patikslino, kad tik 4 iš 23 ataskaitoje aprašytų sandorių atitinka nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių požymius. Ataskaitoje nurodyti prieštaringi duomenys apie atsakovės nemokumo momento atsiradimą, t. y. vienoje vietoje nurodyta 2020 m. kovo 31 d. (atėmus gautinas sumas), o kitoje – 2020 m. balandžio 30 d. (pagal formalius buhalterinius rodiklius). 2019 m. lapkričio 26 d. turto vertės nustatymo ataskaitos duomenimis UAB „Plasteks“ išnuomoto kilnojamojo turto vertė sudarė 1 339 796 Eur, o atsakovės nemokumo administratorės pateiktose 2021 m. rugsėjo 27 d. ir 2021 m. lapkričio 15 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitų duomenimis to paties turto vertė sudarė 1 299 200 Eur. Teismo posėdžio metu auditorius patvirtino, kad turto vertę nustatė pagal buhalterinius duomenis, t. y. neatsižvelgdamas į turto realią rinkos vertę. Auditorius papildomoje ataskaitoje vertino atsakovės vykdytus gamybinius procesus, analizavo produkcijos gamybai reikalingus ir faktiškai sunaudotus žaliavų kiekius, tačiau teismo posėdyje patvirtino, kad nežino, kodėl padidėjo pagamintos produkcijos savikaina. Auditorius patvirtino, kad audito ataskaitas parengė pagal atsakovės buhalterinės apskaitos programos duomenis, nevertinant visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, nors suvestiniai buhalteriniai apskaitos dokumentai gali būti laikomi pakankamu įrodymu byloje tik tuo atveju, jeigu nėra pirminių apskaitos dokumentų. Visi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti nemokumo administratorei, tačiau jie nebuvo pateikti į bylą, auditorius jais nesivadovavo, todėl apeliantas net negalėjo tinkamai atsikirsti į auditoriaus išvadas. Akivaizdu, kad auditoriaus ataskaitos buvo parengtos nekompetentingo asmens, todėl nebuvo pagrindo jomis remtis ir jas vertinti.

46.3.                      Jeigu iš tiesų ginčijamas audito ataskaitas teismas būtų vertinęs su kitais byloje esančiais įrodymais, būtų nustatyta, kad jas paneigia kitų specialių žinių turinčių asmenų išvados, kurių pareiškėjas net neginčijo. Teismas nepasisakė, kodėl nevertino kitų specialistų išvadų, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą (apeliantas nedisponuoja pirminiais atsakovės dokumentais), todėl skundžiama nutartis yra neteisėta.

46.4.                      Teismas netinkamai nustatė atsakovės nemokumo momentą. Audito ataskaitos duomenimis bendrovės įsipareigojimai 2020 m. kovo 31 d. sudarė 1 595 494 Eur, o turtas – 1 610 653 Eur, todėl įmonė tuo metu nebuvo nemoki. Tik audito korekcijose nurodyta, kad bendrovės turtas sudarė 1 575 019 Eur, o įsipareigojimai – 1 595 494 Eur. Audito ataskaita parengta nekompetentingo asmens, todėl atliktos korekcijos yra visiškai nepagrįstos ir neatspindi realaus bendrovės turto ir įsipareigojimų santykio. Auditorius suabejojo UAB „Novus Capital“ 6 112 Eur ir UAB „Simpras“ 29 522 Eur debitorinių skolų atgavimo galimybėmis, nors bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog bendrovė susigrąžino iš UAB „Novus Capital“ didžiąją dalį skolos (skolos likutis 232,89 Eur), todėl bendra 35 635 Eur debitorinių skolų suma buvo nepagrįstai atimta. Auditorius nustatė atsakovės turto vertės kitimą laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. nuo 299 457 Eur iki 188 238 Eur, nors 2019 m. lapkričio 26 d. turto vertinimo ataskaitos duomenimis bendrovei priklausančio turto, kurį atsakovė turi šiuo metu (perduotas UAB „Plasteks“), vertė sudarė 1 339 796 Eur, šiuo metu pagal nemokumo administratorės duomenis – 1 299 200 Eur. Trumpalaikis turtas 2020 m. kovo 1 d. sudarė 1 299 946 Eur, todėl įmonės turto vertė 2020 m. kovo 31 d. sudarė 2 599 146 Eur, t. y. turto vertė buvo ženkliai didesnė už įsipareigojimus. Pareiškėjos 925 909,99 Eur reikalavimas tuo metu buvo ginčijamas teismine tvarka, todėl nurodyta suma negalėjo būti įskaičiuota į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, t. y. 2020 m. kovo–spalio mėn. bendrovės įsipareigojimai sudarė nuo 669 584,01 Eur iki 387 679,01 Eur. Akivaizdu, kad 2020 m. kovo 31 d. atsakovė nebuvo nemoki, todėl apeliantas neprivalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

46.5.                      Teismas nepagrįstai atsakovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais grindė Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1547-230/2020. Nurodytoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovė neatsiskaitė su pareiškėja, tačiau tai nereiškia, jog skundžiamoje nutartyje teismas galėjo remtis nurodyta aplinkybe, kaip prejudiciniais faktais. Byla dėl skolos priteisimo buvo užbaigta sutrumpintais motyvais, nes atsakovei buvo iškelta bankroto byla ir nemokumo administratorius pripažino ieškinį. Pripažinus ieškinį, tarp šalių ginčo nebeliko, todėl byloje nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nevertino apelianto įrodymų, kurie patvirtino, kad tarp atsakovės ir pareiškėjos buvo susitarimas dėl finansavimo prekėmis, pagal kurį skola turėjo būti kapitalizuota. 2019 m. atsakovė buvo moki, todėl aplinkybė, kad atsakovė surašė memorandumus ir sudarė sutartį dėl finansavimo paieškos, nepatvirtina atsakovės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais. Memorandumų turinys buvo suderintas su pareiškėjo atstovais, todėl skola pareiškėjai nebuvo pradelsta. Liudytojų P. L., V. M. parodymai patvirtino susitarimo dėl pareiškėjos skolinio reikalavimo kapitalizavimo, bendro verslo vystymo egzistavimą. Iki 2020 m. kovo 18 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių  bendrovė neturėjo jokių sunkumų atsiskaityti su kreditoriais. Tik esant areštuotoms piniginėms lėšoms ir dėl to blogėjant bendrovės finansiniai padėčiai, apeliantas galėjo suvokti, kad bendrovė susiduria su negalėjimu atsiskaityti su kreditoriais. 2020 m. balandžio 15 d. pareiškėjai buvo siūloma sudaryti susitarimą dėl pagalbos (skolos grąžinimo per 36 mėnesius), t. y. apeliantas nedelsė pradėti nemokumo procedūros.

46.6.                      Teismas nepagrįstai sprendė dėl pagamintos prekių savikainos ir žaliavų įsigijimo didelėmis kainomis, žaliavų dingimo. Tokios išvados padarytos, remiantis nekompetentingo auditoriaus audito ataskaitomis. Aplinkybė, kad prekių savikaina pakilo dėl to, kad dingo žaliavos, buvo nurodyta tik bendrovės atstovo advokato Dainiaus Kenstavičiaus baigiamojoje kalboje. Audito ataskaitose nėra duomenų apie dingusias žaliavas. Vadinasi, teismo išvada dėl žaliavų dingimo ir nuostolingų pardavimų yra  nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Auditoriaus pateiktose žaliavų nurašymo ir produkcijos pajamavimo lentelėse yra išrašai iš apskaitos programos, t. y. duomenys nebuvo sutikrinti su pirminiais apskaitos dokumentais. Gamybos eigoje reikalingi sunaudoti žaliavų kiekiai, jų išeigos, susidariusio broko pagrįstumas reikalauja su gamyba susipažinusio ir iš esmės techninio išsilavinimo šiuo klausimu turinčio asmens žinių, kurių auditorius neturi. Prekių savikainos paskaičiavimai yra aiškiai nepagrįsti ir nepatvirtina prekių dingimo. Plastiko gaminių gamybos sritis reikalauja konkrečių techninių žinių, ji nėra susijusi su elementariais matematiniai skaičiavimais. Bendrovė ir UAB „Baltic foil“ nusprendė gaminti iki tol negamintą produkciją, todėl atsakovės įsigytas maišų darymo įrenginys ir UAB „Baltic foil“ turima polietileno plėvelės gamybos linija buvo sinchronizuotos, siekiant maksimaliai automatizuoti abiejų bendrovių gamybos procesą. Auditorius ir nemokumo administratorė nuslėpė esminę reikšmę byloje turinčią aplinkybę, kad 2019 metų sausio–spalio mėn. laikotarpiu gamyboje buvo sunaudota 131 896,5361 kg žaliavos, o produkcijos buvo gauta 216 490,78 kg. Nurodytas aplinkybes patvirtina prie atskirojo skundo pridedami duomenys iš bendrovės buhalterinės apskaitos programos, taip pat lentelė, kurioje sugrupuoti ir atsispindi iš pajamavimo ir prekių išlaidavimo kortelių sudėti sunaudotų žaliavų ir pagamintos produkcijos kiekiai. Nesant pateiktų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių, kad auditorius iš tiesų teisingai apskaičiavo prekių pagaminimo savikainas, teismas turėjo būti aktyvus ir privalėjo ištirti bendrus duomenis apie bendrovės gamyboje sunaudotus žaliavų kiekius ir gautą produkciją, kuri neturėjo tokių ženklių žaliavų ir gaminių kiekio skirtumo, įvertinus gamyboje susidariusį broką. Auditorius realiai nevertino, ar pagamintos prekės buvo parduotos mažesne negu rinkos kaina, todėl prekių pardavimo sandoriai nelėmė tyčinio bankroto požymių. 2020 m. žaliavų kaina ženkliai krito. Bendrovė, siekdama vykdyti veiklą, galėjo toliau parduoti žaliavą žemesne kaina, kadangi žaliavos už nukritusią kainą įsigyti negalėjo dėl pareiškėjo nuolatinių grasinimų sužlugdyti verslą ir dėl areštuotų piniginių lėšų. Šios aplinkybės lėmė, kad bendrovė tam tikrų žaliavų negalėjo parduoti pelningai. Jeigu bendrovė nebūtų pardavusi brangiau įsigyta žaliava pagamintos produkcijos, tai bendrovė iš tokios produkcijos nebūtų gavusi jokių pajamų, kadangi nemokumo administratorei perduota produkcija yra negrįžtamai sugadinta, nėra tinkamai sandėliuojama. Bendrovės trumpalaikio turto utilizavimas sudarys didesnį nuostolį nei brangiau pagamintos produkcijos pardavimas už mažesnę, bet rinkos kainą.

46.7.                      Sprendimas nurašyti 100 108,76 Eur vertės bendrovės atsargas nesuponuoja tyčinio bankroto požymio. Atsargų nurašymas neprisidėjo prie bendrovės turtinės padėties pabloginimo, kadangi iki pat bankroto bylos iškėlimo atsakovės įsipareigojimai kreditoriams neviršijo turimo turto vertės. Bendrovė nurašė brokuotas atsargas, kurios susikaupė gamybinių procesų metu bei plėveles, kurios buvo sunaudotos gamyboje. Visas nurašytas brokas ir plėvelės buvo perduoti nemokumo administratoriui kartu su bendrovės dokumentais. Teismas nepagrįstai sulygino audito ataskaitoje nurašymo aktais nurašytas žaliavas su administratoriui perduotomis žaliavomis bei perdavimo aktu, kurio administratorius nepasirašė ir neatsiuntė.

46.8.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė suteikė atsiskaitymo pirmenybę tam tikriems kreditoriams. Net audito ataskaitoje nebuvo nustatytas atsiskaitymo eiliškumo pažeidimas. Trečiųjų asmenų mokėjimai bendrovės kreditoriams negali būti priliginami atsiskaitymui piniginėmis ar nepiniginėmis lėšoms. Pareiga apmokėti skolą pareiškėjai atsirado ne anksčiau nei kitiems kreditoriams, nes iš pradžių tarp šalių vyko derybos, o vėliau teisminis ginčas. Bendrovės tyčinio bankroto požymio prasme negali būti vertinami sandoriai, kurie ginčijami kitose bylose. Priešingu atveju, susiklostytų situacija, jog skirtingose bylose galėtų būti priimti skirtingi procesiniai sprendimai tų pačių sandorių atžvilgiu. Trečiųjų asmenų mokėjimai ir įskaitymai bendrovės kreditoriams yra ginčijami Kauno apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2-1400-254/2021, e2-1401-254/2021, e2-1403-254/2021, todėl atitinkamų mokėjimų įskaitymų klausimas negali būti vertinamas tyčinio bankroto kontekste. Teismas nenustatė, kaip nurodytais mokėjimais bendrovė buvo privesta prie nemokumo. Atsiskaitant su kreditoriais pagal pagrįstai išrašytas sąskaitas, sumažėja ne tik bendrovės turtas, bet ir įsipareigojimai, t. y. bendrovės turto ir įsipareigojimų santykis nesikeičia. Atsakovės skolininkų buvo prašoma pervesti lėšas ir pareiškėjai, todėl pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos. Apeliantas neatliko jokių sąmoningų veiksmų, orientuotų į įmonės tyčinį bankrotą. Atliktais atsiskaitymais neapribojo kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą.

46.9.                      Atsakovės veikla nebuvo perkelta į UAB „Plasteks“. Teismas atsietai vertino darbuotojų perkėlimą nuo 2020 m. kovo 12 d. nuomos sutarties naudingumo ir nuostolingumo aspekto. 2020 m. kovo mėn. atsakovė grasino sužlugdyti atsakovės veiklą, taikyti areštą. Gamybinės įrangos nuomos sutartis leido gauti pasyvias pajamas, nepatiriant jokių papildomų išlaidų. Net po bankroto bylos iškėlimo nemokumo administratorė toliau nuomojo įrangą ir gavo pajamas, kurios leis apmokėti daugiau finansinių reikalavimų. Liudytoju apklaustas buvęs atsakovės darbuotojas G. S. nurodė, kad su atsakove nesudarė nekonkuravimo susitarimo, darbo sutartį nutraukė dėl vėluojančių atlyginimų, savo gyvenimo aprašymą paskelbė interneto svetainėje cvbankas.lt, kurioje jį susirado UAB „Plasteks“, atsakovės atstovai neragino pereiti į kitą darbovietę. G. S. informavo kitus atsakovės darbuotojus apie galimybę įsidarbinti UAB „Plasteks“. Kitų buvusių atsakovės darbuotojų rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad jie apie galimybę įsidarbinti kitoje bendrovėje sužinojo per darbo skelbimus ar kitus kolegas. UAB „Plasteks“ atsiliepimo į pareiškimą argumentai patvirtina, kad atsakovės veikla nebuvo perkelta, o įrangos nuomą ir darbuotojų perėjimą lėmė objektyvios priežastys. Apeliantas ir atsakovė nėra susiję su UAB „Plasteks“, nurodytai įmonei turtas nebuvo parduotas, todėl apelianto tyčinių veiksmų nėra.

46.10.                      Teismas nepagrįstai pripažino, kad už visus bendrovės tyčinio bankroto požymius yra atsakingas apeliantas. Bendrovės bankrotą lėmė pareiškėjos nesąžiningi reikalavimai, kurie lėmė atsakovės piniginių lėšų areštą. Pareiškėja nutraukė susitarimą dėl bendro verslo vystymo modelio, kurio pagrindu pareiškėjos nuo 2017 m. tiektoms prekėms bendrovei buvo suteiktas prekybinis finansavimas.

46.11.                      Priežastinis ryšys dėl bendrovės kilusio bankroto egzistuoja ne su bendrovės sąmoningu blogu valdymu, o su pareiškėjos nesąžiningais veiksmais ir pritaikytu bendrovės piniginių lėšų areštu. Aplinkybė, kad apeliantas nedarbingumo laikotarpiu pasirašė tam tikrus atsakovės dokumentus, nepatvirtina tyčinio bankroto požymių. Apeliantas pagrįstai nepripažino pareiškėjos finansinio reikalavimo, laiku ėmėsi įstatyme nustatytų veiksmų inicijuoti bendrovės nemokumo bylą, įrangos nuoma buvo finansiškai naudinga, todėl  apelianto veiksmais nebuvo bloginama bendrovės turtinė padėtis ar kitaip pažeistos kreditorių teisės.

46.12.                      Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėją, nesant tam būtinybės, atstovavo du advokatai, didžioji dalis procesinių dokumentų buvo rengta, aiškinant ir tikslinant pradinį prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, o tai didino pareiškėjo patirtas išlaidas. Pareiškėjos patirtos išlaidos turėjo būti sumažintos per pusę (iki 15 634,42 Eur) vien dėl to, kad ją nepagrįstai atstovavo du advokatai. Pareiškėja prašė bendrovės bankrotą tyčiniu pripažinti iš viso 15 skirtingais pagrindais, tačiau bankrotas tyčiniu pripažintas tik 5 pagrindais. Pareiškėjai galėjo būti priteista 5 211,47 Eur (15 634,42 Eur/15 x 5) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė palaikė pareiškėjos prašymą ir prašė priteisti 6 594,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jai maksimaliai galėjo būti priteista 2 198,17 Eur (6 594,50 Eur/15 x 5). Apeliantas patyrė 8 470 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jam iš pareiškėjos galėjo būti priteista 5 646,67 Eur (8 470 Eur/15 x 10) bylinėjimosi išlaidų, o subendrinus patirtas išlaidas – 435,20 Eur (5 646,67 Eur - 5 211,47 Eur).

47.       Pareiškėja UAB „Margūnas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsisakyti priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

47.1.                      A. M. parengta audito ataskaita yra dokumentas, kuriame susisteminti ir išanalizuoti atsakovės finansiniai duomenys, kurie buvo pateikti teismui. Teismas nelaikė audito ataskaitos oficialiu įrodymu ir turinčiu išskirtinę įrodomąją galią, o nutartį priėmė, remdamasis ir kitais įrodymais, bylos dalyvių paaiškinimais, liudytojų parodymais. A. M. yra vidaus auditorius, teismo ekspertas, todėl jis turi specialių žinių, reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų ir duomenų ištyrimui, vertinimui, bendrovių finansinės būklės analizei. UAB „Kauno buhalterijos centras“, L. R. ir D. P. pateikti raštai nepaneigia A. M. audito ataskaitoje nurodytų duomenų.

47.2.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė nemoki tapo 2020 m. kovo 31 d. Tuo metu didžiausią bendrovės turto dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos (737 177 Eur), kurios negali būti vertinamos, kaip realiai egzistuojantis bendrovės turtas. Debitorė UAB „Baltic foil“ (432 152,59 Eur) šiuo metu yra likviduojama dėl bankroto, jos bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl skolos susigrąžinimas yra praktiškai neįmanomas. Pareiškėjos reikalavimas egzistavo dar 2017 m. spalio 11 d., o 2018 m. rugsėjo 28 d. pradelsta skola sudarė 789 039,41 Eur. Atsakovė taip pat vengė atsiskaityti su UAB „Mobili Baltija“. Aplinkybė, kad atsakovės nemokumo administratorius teisme pripažino skolą pareiškėjai, nereiškia, jog teismas nevertino reikalavimų pagrįstumo. Tarp šalių vyko derybos dėl atsiskaitymo už parduotas prekes formos, tačiau jos nutrūko, bendrovė negavo finansavimo. Bendrovė vėliausiai nuo 2020 m. kovo 25 d. mėnesio nebevykdė savo pagrindinės veiklos, nes plastikinių gaminių gamybos liniją išnuomojo UAB „Plasteks“. Bendrovės finansinei būklei tapus bloga, buvo sukurtos aplinkybės iš bendrovės perimti jos beveik įsigytą nekilnojamąjį turtą, atgaline data sudarant tų pačių patalpų nuomos sutartį ir siekiant negrąžinti už patalpas sumokėto avanso. Apeliantas 2020 m. balandžio 15 d. neinicijavo atsakovės bankroto proceso, o tiesiog sureagavo į pareiškėjos pranešimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

47.3.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė pagamintą produkciją pardavė pigiau nei kainavo jas pagaminti. Šias aplinkybes ir 160 685,04 Eur nuostolį patvirtina byloje esantys dokumentai. Apeliantas neįrodė, kad produkcijos pagaminimo savikaina išaugo dėl naujo maišų darymo įrenginio paleidimo ir jo sinchronizavimo. Nuostolinga gamyba vyko 2019 m. pabaigoje ir 2020 m. pradžioje, o maišų darymo įrenginys buvo įsigytas tik 2020 m. vasario 25 d. Apelianto argumentai dėl produkcijos pardavimo nuostolingumo yra visiškai nelogiški. Apeliantas neįrodė, kad 100 108,76 Eur vertės atsargų nurašymą lėmė jų brokas.

47.4.                      Atsakovė, būdama nemoki, suteikė atsiskaitymo pirmenybę tam tikriems kreditoriams, žinant, jog kiti kreditoriai neturės galimybės patenkinti savo reikalavimų. Bendrovė nuo 2020 m. kovo 12 d. nebevykdė veiklos, todėl atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo negalima pateisinti gamybiniu būtinumu ar kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Bendrovė ir pareiškėja niekada nebuvo sudarę susitarimo dėl bendrovės finansavimo pareiškėjo prekėmis. Aplinkybė, kad tam tikrus įskaitymus prašoma pripažinti negaliojančiais, nereiškia, jog įskaitymo sandoriai nepablogino nemokios bendrovės finansinės būklės.

47.5.                      Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad atsakovės veikla nebuvo perkelta į UAB „Plasteks“, nes bendrovė perdavė visą savo gamybinei veiklai skirtą įrangą. Atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesudarė pagrindo stabdyti veiklą, nes jomis buvo areštuotas bendrovės turtas, bet neuždrausta vykdyti veiklą ar naudotis savo įranga produkcijos gamybai. Bendrovė nebegalėjo tęsti veiklos, nes į UAB „Plasteks“ taip pat perėjo dirbti bendrovės darbuotojai, kurie padėjo vykdyti analogišką veiklą. UAB „Plasteks“ pradėjo gaminti produkciją atsakovės klientams.

47.6.                      Visus veiksmus, lėmusius atsakovės bankrotą, atliko apeliantas, todėl jis yra atsakingas už atsakovės tyčinį bankrotą. Nedarbingumo laikotarpiu apeliantas nebuvo paskyręs kito asmens vadovauti įmonei, pats priiminėjo sprendimus.

47.7.                      Pirmosios instancijos teismas sumažino iš apelianto pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį dvigubai, todėl nėra pagrindo jų mažinti dar labiau. Pareiškėjos prašymas pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu buvo tenkintas, apeliantas buvo pripažintas atsakingu už tyčinį bankrotą, todėl bylinėjimosi išlaidos nėra susijusios su tyčinio bankroto požymių skaičiumi.

48.       Atsakovė LUAB „Litoplast“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsisakyti priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

48.1.                      Apelianto argumentai dėl žaliavų dingimo yra nepagrįsti, nes nuo bylos pradžios pareiškėjas teigė, kad pagamintos produkcijos pardavimai buvo nuostolingi dėl pernelyg didelės savikainos. Išaugusią produkcijos savikainą lėmė sunaudoti (nurašyti) nepagrįstai dideli žaliavų kiekiai produkcijos gamyboje, taip pat naujų medžiagų įtraukimas į produkcijos gamybą, žaliavų įsigijimas didesnėmis nei rinkos kainomis. Apeliantas nepaneigė, kad išrašuose iš atsakovės apskaitos programos nurodyti neteisingi duomenys. Apeliantas nepaneigė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė žaliavų ir pagamintos produkcijos kiekių neatitikimus. Aplinkybė, kad bendrovė įsigijo maišų darymo įrenginį ir pradėjo gaminti iki tol negamintą produkciją, nėra susijusi su PET ruošinių gamyboje atsiradusiais nuostoliais. Apelianto nurodytos aplinkybės apie 2019 m. sunaudotų žaliavų ir pagamintos produkcijos kiekius nėra susiję su 2020 m. sudarytų sandorių nuostolingumu. Apeliantas neįrodė žaliavų įsigijimo kainos ir jos sąsajų su patirtais nuostoliais.

48.2.                      Nemokumo administratoriui buvo perduota dalis atsakovės atsargų, tačiau jam nebuvo perduotos atsakovės nurašytos atsargos 100 108,76 Eur sumai. Nurašymo aktuose nenurodytos atsargų nurašymo priežastys.

48.3.                      Apelianto argumentai dėl atsiskaitymo pirmenybės suteikimo kitiems kreditoriams yra nepagrįsti, nes atsakovė po nemokumo momento atsiradimo vykdė vienašalius ir dvišalius sandorius, liepė skolininkams atlikti mokėjimus atsakovės kreditoriams. Tokiu būdu buvo apribotos atsakovės kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovės turtą.

48.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės veikla buvo perkelta į UAB „Plasteks“, nes jai buvo išnuomotas pagrindinis įmonės turtas, beveik tuo pačiu laiku perėjo dirbti didžioji dalis darbuotojų. Bendrovės veiklos sustabdymą nelėmė pareiškėjos iniciatyva taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes atsakovės turtas buvo išnuomotas dar iki jų taikymo.

48.5.                      Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad būtent apeliantas yra atsakingas už tyčinį atsakovės bankrotą. Atsakovė buvo skolinga pareiškėjai ilgą laiką, todėl aplinkybė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepaneigia sąmoningai blogo atsakovės valdymo.

48.6.                      Auditoriaus A. M. ataskaita yra parengta specialių žinių turinčio asmens ir yra susijusi su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją vertino. Apelianto pirmosios instancijos teismui pateiktos auditorės D. P., UAB „Kauno buhalterijos centras“ ir ekonomisto L. R. išvados nepaneigia A. M. nustatytų išvadų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė atsakovės bankrotą pripažinti tyčiniu ir pripažinti apeliantą atsakingu už tyčinį bankrotą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

50.       Apeliantas prie atskirojo skundo pateikė duomenis iš UAB „Litoplast“ buhalterinės apskaitos programos ir lentelę su sunaudotų žaliavų ir gautos produkcijos skaičiais. Pareiškėja ir atsakovė atsiliepimuose į apelianto atskirąjį skundą prašė nepriimti naujų įrodymų, nurodydamos, kad nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. 

51.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį Nr. e3K-3-237-684/2019).

52.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas naujais įrodymais grindžia atskirajame skunde nurodytus argumentus apie atsakovės 2019 m. sausio–spalio mėn. sunaudotų žaliavų ir pagamintos produkcijos kiekius, tačiau nauji įrodymai neatitinka įrodymų ryšio su byla kriterijaus, nes, sprendžiant klausimą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, buvo vertinami 2020 m. sunaudotų žaliavų ir pagamintos produkcijos kiekiai. Nauji įrodymai nepriimami, nes jie neturės įtakos bylos teisingam išnagrinėjimui.

53.       Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai: 1) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais; 2) ĮBĮ Nr. IX-216 su visais pakeitimais ir papildymais; 3) ĮBĮ Nr. VIII-270 su visais pakeitimais ir papildymais; 4) ĮBĮ Nr. I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais.

54.       Sprendžiant klausimą dėl LUAB „Litoplast“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taikytinos JANĮ nuostatos, nes bankroto byla įmonei iškelta po JANĮ įsigaliojimo. Veiksmai, kuriuos pareiškėja laikė tyčinio bankroto požymiais, grindžiami aplinkybėmis, atsiradusiomis po JANĮ įsigaliojimo. Įmonės nemokumo atsiradimo momentas taip pat siejamas su 2020 m.

55.       Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje (bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas), JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose (nuostolingų sandorių sudarymas ir nuostolingų veiksmų atlikimas), JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte (atsiskaitymo pirmenybės suteikimas pasirinktiems kreditoriams), JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte (bendrovės veiklos perkėlimas į susijusią įmonę) nustatytais pagrindais.

56.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turi atsižvelgti į JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytus požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

57.       Teismų praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

58.       Aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutavusios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

59.       Esminis tyčinio bankroto elementas yra įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali iš esmės pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

60.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Bankrotų tyrimų centras“ 2020 m. vasario 25 d. direktoriaus parengta atsakovės audito ataskaita ir papildoma ataskaita (atsakymais į nemokumo administratorės klausimus). Byloje nustatyta, kad A. M. yra atestuotas vidaus auditorius, yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą (ekspertizės rūšis – audito ekspertizė), t. y. turi specialių žinių, susijusių su bendrovių finansinės atskaitomybės analize, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodyto asmens parengtas išvadas ir atsakymus vertino kartu su kitais rašytiniais įrodymais, t. y. nesuteikdamas A. M. parengtiems dokumentams oficialaus įrodymo statuso ir turintiems didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

61.       Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminio nagrinėjimo metu, kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022).

62.       A. M. parengti dokumentai yra paremti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais ir kitais duomenimis, todėl pirmosios instancijos pagrįstai rėmėsi specialių žinių turinčio asmens parengtais dokumentais, susijusiais su ginčo dalyku. Aplinkybės, kad audito ataskaitoje ir papildomoje ataskaitoje bei A. M. teismo posėdyje duotuose paaiškinimuose yra neatitikimų, savaime nereiškia, jog nurodyti įrodymai yra nepatikimi. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovės bankrotą tyčiniu, rėmėsi ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, taip pat dėl tam tikrų tyčinio bankroto požymių kritiškai vertino audito ataskaitoje nurodytus duomenis. Apelianto pirmosios instancijos teismui pateiktuose UAB „Kauno buhalterijos centras“, L. R., D. P. raštuose iš esmės kritikuojama A. M. teisė parengti tokiu pobūdžio audito ataskaitą, o ne ataskaitoje nurodytų duomenų patikimumas. Pirmosios instancijos teismas A. M. parengtus dokumentus vertino kartu su kitais įrodymais.

63.       Apeliantas yra atsakovės kreditorius, todėl, nesutikdamas su A. M. audito ataskaitomis, jų pagrindimu (atsakovės buhalterinės apskaitos programos duomenimis), turėjo visas galimybes susipažinti su atsakovės finansiniais apskaitos dokumentais bei pateikti duomenis, paneigiančius atsakovės buhalterinės apskaitos programos duomenis. Aplinkybė, kad apeliantas su atskiruoju skundu pateikė duomenis iš atsakovės buhalterinės apskaitos programos ir jais rėmėsi, patvirtina prieštaringą apelianto poziciją dėl atsakovės buhalterinės apskaitos programos duomenų teisingumo, apelianto galimybių atsikirsti pareiškėjos ar atsakovės pateiktus įrodymus.

64.       Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas tai yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020).

65.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovės nemokumo momentą (2020 m. kovo 31 d.). Nustatyta, kad 2020 m. kovo 31 d. bendrovės turto vertė sudarė 1 575 019 Eur, t. y. turto vertė buvo mažesnė už įsipareigojimus, sudarančius 1 595 494 Eur. Įmonės nuostoliai tuo metu sudarė 323 379 Eur ir pradėjo ženkliai augti: 2020 m. balandžio 30 d. sudarė 554 772 Eur, 2020 m. gegužės 31 d. – 554 010 Eur, 2020 m. rugsėjo 30 d. – 575 741 Eur. Bendrovės atsargos 2020 m. sausio 31 d. sudarė 840 080 Eur atsargų, o 2020 m. kovo 31 d. –  506 230 Eur, 2020 m. balandžio 30 d. – 42 967 Eur, 2020 m. rugsėjo 30 d. – 40 832 Eur.

66.       Apelianto nurodyta aplinkybė, kad prie turto vertės turėjo būti pridėtas UAB „Novus Capital“ 6 112 Eur debitorinis reikalavimas, atsakovės turto ir skolų santykio iš esmės nepakeistų, nes skolos vis tiek viršytų turto vertę. Pažymėtina, kad vienai didžiausių atsakovės debitorių UAB „Baltic foil“ (432 152,59 Eur) 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, kurioje buvo patvirtintas atsakovės finansinis reikalavimas. Akivaizdu, kad atsakovės reali turtinė padėtis buvo ženkliai blogesnė. 2020 m. kovo 16 d. pareiškėja UAB „Margūnas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Litoplast“ 828 490,87 Eur skolą, kurios didžioji dalis (789 347,37 Eur) susidarė dar 2017 m. pabaigoje. Atsakovė prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-9153-944/2020 pateikė 2020 m. balandžio 10 d., todėl akivaizdu, kad 2020 m. kovo 31 d. pareiškėjos skola nebuvo ginčijama, t. y. skolos dydžiu negalėjo būti mažinamas atsakovės įsipareigojimų kreditoriams dydis.

67.       2020 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1547-230/2020 nusprendė tenkinti UAB „Margūnas“ ieškinį visiškai ir priteisti iš atsakovės iš viso 934 611,73 Eur skolą UAB „Margūnas“ naudai. Atsakovės nemokumo administratorius pripažino skolą. Teismo sprendime buvo įvertintas ieškinio pagrįstumas, nes šalis siejo 2013 m. spalio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovė neįvykdė UAB „Margūnas“ 2018 m. spalio 9 d. reikalavimo sumokėti 789 347,37 Eur skolą per tris dienas.  2019 m. atsakovė įsigijo prekių dar už 39 143,50 Eur, tačiau ir vėl neatsiskaitė su UAB „Margūnas“.

68.       CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad bylos šalims nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

69.       Darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1547-230/2020 nustatytos aplinkybės apie atsakovės pradelstą skolą UAB „Margūnas“ naudai nagrinėjamu atveju turi prejudicinę reikšmę, nes sprendimu ginčas dėl skolos buvo išspręstas iš esmės. Apelianto nurodytuose rašytiniuose įrodymuose ir liudytojų parodymuose nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent 2020 m. kovo mėn. tarp UAB „Margūnas“ ir atsakovės egzistavo koks nors susitarimas dėl atsakovės finansavimo UAB „Margūnas“ tiekiamomis prekėmis, skolos kapitalizavimo. Aplinkybė, kad tarp šalių vyko derybos, atsakovei buvo nustatytas 90 dienų prekybinis kreditas, savaime nereiškia, kad pareiškėja sutiko atidėti skolos grąžinimą ar nelaikė atsakovės skolos pradelsta. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė neginčijo dar 2018 m. pabaigoje pareiškėjos atlikto vienašališko 2013 m. pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir reikalavimo per 3 dienas sumokėti skolą, todėl akivaizdu 2020 m. kovo 31 d. atsakovės skola UAB „Margūnas“ buvo pradelsta.

70.       Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi buvo taikytas areštas atsakovės turtui, laikantis ekonomiškumo ir proporcingumo principų, nes atsakovei buvo leista iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu, atsakovei faktiškai buvo leista kreiptis į nutartį vykdžiusį antstolį, 2020 m. kovo 20 d. aprašiusį areštuotą turtą, su prašymu nustatyti leistiną naudoti sumą veiklai vykdyti, atsiskaityti su darbuotojais ir pan. Iki arešto turtui taikymo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi atsakovė jau buvo išnuomojusi savo pagrindinį turtą, reikalingą veiklai vykdyti, UAB „Plasteks“ naudai, todėl akivaizdu, kad ne pareiškėjos veiksmai lėmė atsakovės veiklos sustabdymą, nemokumo atsiradimą, o atsakovės neatsiskaitymas su ilgalaikiais kreditoriais ir pagrindinio turto perdavimas nuomos pagrindais kitai įmonei. Atsakovės veiklos tikslai ir rūšys yra pelno siekimas, vykdant plastikinių gaminių gamybą, nespecializuotą didmeninę prekybą, kitą mažmeninę prekybą nespecializuotose parduotuvėse, todėl akivaizdu, kad pagrindinio veiklai reikalingo turto perdavimas nuomos pagrindais kitai įmonei, kuri analogišką veiklą pradėjo vykdyti 2020 m. kovo 25 d. (įrenginių perdavimo momentas) atsakovės veiklos vykdymo vietoje, lėmė atsakovės veiklos nutraukimą.

71.       Nurodytos aplinkybės iš esmės paneigia apelianto argumentus apie faktinį atsakovės nemokumo atsiradimo momentą. Pagal apelianto nurodytas atsakovės kilnojamojo turto vertinimo ataskaitas bendra atsakovės turto vertė 2020 m. kovo 31 d. nebuvo didesnė nei įmonės skolos, nes tokia kilnojamojo turto, įsigyto ženkliai anksčiau (eksploatacijos pradžia 2012 m.), kaina (apie 1,3 mln. Eur) neatsispindi nei viename atsakovės balanse. Apeliantas patvirtino, kad apie atsakovės nemokumą jis pradėjo suprasti 2020 m. kovo pabaigoje–balandžio pradžioje, kai prasidėjo bendrovės veiklos sunkumai  dėl pritaikyto arešto. Atsakovės veiklos sustabdymui turėjo įtakos pagrindinės veiklos vykdymo įrangos išnuomavimas kitai įmonei, bet ne pareiškėjos iniciatyva atsakovės turtui taikytas areštas, kuriuo nebuvo uždrausta vykdyti veiklą, atsiskaityti su darbuotojais. Apeliantas nepateikė duomenų, kad 2020 m. kovo–balandžio mėn. atsakovės kilnojamojo turto sudėtis ar jos vertė keitėsi. Akivaizdu, kad faktiniam įmonės nemokumo atsiradimo momentui neturėjo reikšmės kilnojamojo turto vertė, nes atsakovė negalėjo vykdyti prievolių kreditoriams dėl to, jog buvo nemoki.    

72.       Pagal JANĮ 6 straipsnio 1 punktą ir 2 punktą juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Atsakovė nemoki tapo 2020 m. kovo 31 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas turėjo imtis aktyvių veiksmų dėl bendrovės nemokumo bylos inicijavimo.

73.       Bankroto byla atsakovei iškelta pagal pareiškėjos 2020 m. birželio 17 d. pareiškimą, nemokumo procedūrą inicijavo pareiškėja 2020 m. balandžio 3 d. pranešimu, todėl apelianto argumentai dėl nemokumo bylos inicijavimo 2020 m. balandžio 15 d. ar 2020 m. birželio 2 d. pranešimais atmestini, kaip nepagrįsti, nes akivaizdu, jog nurodytais pranešimais (su kuriais pareiškėja nesutiko), deklaratyviu nesutikimu su pareiškėjos finansiniu reikalavimu, apeliantas iš esmės siekė atitolinti, o ne realiai inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Atsakovė jau 2020 m. kovo mėn. buvo nutraukusi savo pagrindinę veiklą, todėl nėra aišku, kaip atsakovė vien tik iš įrenginių nuomos galėjo atsiskaityti su pareiškėja ir kitais kreditoriais. Neatsiskaitymas su ilgalaikiais kreditoriais, pagrindinės veiklos sustabdymas, ginčijimas pareiškėjos skolos ir delsimas inicijuoti bankroto bylos iškėlimą lėmė atsakovės veiklos nuostolingumą, turto sumažėjimą, todėl toks atsakovės turtinės padėtis bloginimas atitinka JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įstatyme numatytą tyčinio bankroto sąlygą.

74.       Nustatyta, kad atsakovė nuostolingai pradėjo dirbti jau 2020 m. sausio mėn. A. M. papildomos ataskaitos duomenys patvirtina, kad prie atsakovės vykdomos veiklos nuostolingumo prisidėjo 2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. sausio 21 d. produkcijos pardavimas UAB „Baltic plastic products“ ir 2021 m. balandžio 14 d. produkcijos pardavimas UAB „Sileda“, kuris lėmė iš viso 309 031,91 Eur nuostolių atsiradimą. Žaliavų ir pagamintos produkcijos kiekių neatitikimas paskaičiuotas iš žaliavos kiekio atėmus pagamintos produkcijos kiekį, remiantis bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais, palyginant už ankstesnį laikotarpį sunaudotų žaliavų ir pagamintos produkcijos kiekius. Aplinkybė, kad A. M. neturi specialių žinių plastiko gamybos srityje, nepatvirtina, jog jo skaičiavimai yra neteisingi. Apeliantas nepagrindė žaliavų ar pagamintos produkcijos broko egzistavimo, neįrodė, kad pagamintos produkcijos kiekis visada ženkliai skyrėsi nuo panaudotos žaliavos kiekio. 

75.       A. M. paaiškinimuose nurodyta, kad 2020 m. išaugusią produkcijos savikainą lėmė sunaudoti (nurašyti) nepagrįstai dideli žaliavų kiekiai produkcijos gamyboje, taip pat naujų medžiagų (kurių savikaina itin didelė) įtraukimas į produkcijos gamybą, žaliavų įsigijimas didesnėmis kainomis negu rinkos iš susijusių asmenų. Pardavimų nuostolingumui įtakos turėjo pačios produkcijos gamybos nuostolingumas, produkcijos pagaminimui panaudoti neproporcingai dideli žaliavų kiekiai, neaiškiais pagrindais nurašytos žaliavos. Bendrovės gaminamų prekių savikainos padidėjimo nelėmė naujos produkcijos (maišų, lakštų, uždangalų) gaminimas, nes naujos produkcijos gaminimui skirti įrenginiai buvo įsigyti ir sumontuoti 2020 m. vasario mėn. ir jau 2020 m. kovo 12 d. nuomos sutartimi išnuomoti UAB „Plasteks“ naudai. Naujos produkcijos gamyba nelėmė nuostolių atsiradimo, gaminant visiškai kitą produkciją. Apeliantas nepagrindė, kodėl 2019 m. sausio–spalio mėn. (ne už visus metus) sunaudotas žaliavos kiekis ir pagamintos produkcijos kiekis turi reikšmės 2020 m. sunaudotų žaliavų kiekiui ir pagamintos produkcijos kiekiui.

76.        Nustatyta, kad dideli neatitikimai tarp sunaudotų žaliavų ir pagamintos produkcijos kiekių atsirado 2020 m. sausio mėn. Anksčiau tos pačios produkcijos pardavimai buvo pelningi, todėl akivaizdu, kad iki 2020 m. kovo 31 d. sudaryti nuostolingi sandoriai lėmė atsakovės nemokumo atsiradimą, o po nurodytos datos su UAB „Sileda“ sudarytas sandoris dar labiau pablogino įmonės turtinę padėtį. Apelianto argumentai dėl produkcijos realizavimo būtinumo, t. y. kad pagamintą produkciją reikėjo parduoti, nes nemokumo administratorė ją gali sugadinti (netinkamai saugodama), patvirtina apelianto argumentų prieštaringumą ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl didelės vertės nuostolių atsiradimo ir priežastinio ryšio tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir finansinės būklės pablogėjimo.

77.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad 100 108,76 Eur vertės atsargų nurašymas neturėjo įtakos atsakovės finansinės būklės pabloginimui, jog buvo nurašytas brokas, dalis atsargų (plėvelė) buvo panaudota gamyboje, bendrovė ir taip turėjo pakankamai turto. Byloje nėra duomenų nei apie brokuotos produkciją, nei apie dalies atsargų panaudojimą gamyboje, nei apie dalies atsargų perdavimą nemokumo administratoriui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai didelės vertės atsakovės atsargų panaudojimą neaiškiais tikslais vertino, kaip tuo metu jau nemokios bendrovės turtinės padėties iš esmės pabloginimą. Tai atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį.

78.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį, numatantį kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą apribojimą arba panaikinimą, pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

79.       Atsakovė, būdama nemoki ir turėdama ilgalaikes pradelstas skolas pareiškėjai ir kitiems kreditoriams (pavyzdžiui, UAB „Mobili Baltija“), vykdė atsiskaitymus kitiems kreditoriams, nurodydama su jais atsiskaityti savo skolininkams. Atsakovė dėl 2020 m. kovo 18 d. pritaikyto turto arešto negalėjo disponuoti piniginėmis lėšomis. Apeliantas nepagrindė, kad bendrovės skolininkų atlikti mokėjimai atsakovės kreditoriams buvo būtini, t. y. jais buvo siekiama tęsti bendrovės veiklą, gauti pelną atsiskaityti su kreditoriais, kurių pradelsti reikalavimai atsirado anksčiau. Atsakovė 2020 m. kovo mėn. išnuomojo savo pagrindinį veiklos vykdymui skirtą turtą UAB „Plasteks“ naudai, veiklos nebevykdė, bendrovė tapo nemoki 2020 m. kovo 31 d. Akivaizdu, kad jau nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo atsakovė privalėjo laikytis atsiskaitymų eiliškumo tvarkos reikalavimų, t. y. bendrovė negalėjo pati ar per savo skolininkus atlikti mokėjimų kreditoriams, išskyrus sumas, susijusias su privalomais mokesčiais ir darbo užmokesčiu. Aplinkybė, kad šiuo metu teismine tvarka yra ginčijami, prašant taikyti restituciją, kai kurie atsakovės skolininkų atlikti mokėjimai kreditoriams už atsakovę (pavyzdžiui, 2020 m. birželio 8 d. UAB „Plasteks“ 69 553,48 Eur mokėjimas apeliantui; 2020 m. birželio 5 d. UAB „Sileda“ 1 744,95 Eur mokėjimas), nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatyto tyčinio bankroto požymio. Nuo atsakovės nemokumo momento atsakovė nebegalėjo savo nuožiūra atsiskaityti su pasirinktais kreditoriais, todėl atsiskaitymo eiliškumo pažeidimas lėmė atsakovės turto sumažėjimą ir atitinkamai tos pačios eilės kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, lygiateisiškai ir proporcingai gauti kuo didesnį savo finansinių reikalavimų patenkinimą.

80.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovės veikla nebuvo perkelta į UAB „Plasteks“. Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 12 d. nuomos sutartimi atsakovė išnuomojo UAB „Plasteks“ savo pagrindinį veiklai skirtą turtą – PET ruošinių gamybos linijas, kurios buvo perduotos 2020 m. kovo 25 d. UAB „Plasteks“ analogišką veiklą pradėjo vykdyti tose pačiose patalpose, kuriose veiklą vykdė atsakovė. Apeliantas neginčijo, kad, perdavus pagrindinį atsakovės turtą, atsakovė nutraukė savo pagrindinę plastikinių gaminių gamybos veiklą. UAB „Plasteks“ iki atsakovės turto perdavimo analogiškos veiklos nevykdė, nes dar 2019 m. ši bendrovė neturėjo jokių atsargų, o 2020 m. – jau 201 559 Eur sumai. UAB „Plasteks“ pajamos 2019 m. sudarė 16 069 Eur, o 2020 m. jau 1 083 282 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis visi pagrindiniai atsakovės pirkėjai (klientai) taip pat yra ir UAB „Plasteks“ pirkėjais (pavyzdžiui, SIA „RBC Corporation“, UAB „Nika“, SIA „LINK VEST“). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenimis į UAB „Plasteks“ beveik tuo pačiu metu perėjo dirbti 9 iš 14 atsakovės darbuotojų.

81.       Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina UAB „Litoplast“ veiklos perkėlimą į UAB „Plasteks“. Apelianto argumentai, kad kitai įmonei turtas nebuvo parduotas, o tik išnuomotas, nepaneigia nustatyto veiklos perkėlimo fakto. Atsakovei turto areštas taikytas 2020 m. kovo 18 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto, kaip atsakovės vadovo, sprendimas išnuomoti pagrindinę atsakovės veiklai skirtą įrangą UAB „Plasteks“ naudai buvo sąmoningas ir lėmė bendrovės nemokumo atsiradimą. Atsakovės gamybinė veikla nutrūko, atsakovė prarado pagrindinių gamybos priemonių valdymą, netrukus didžioji dalis bendrovės darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Plasteks“, pradėjusią analogišką veiklą vykdyti patalpose, kuriose veiklą vykdė atsakovė. Nurodytų aplinkybių visuma paneigia apelianto atskirojo skundo argumentus dėl atsakovės veiklos neperkėlimo į kitą įmonę. Akivaizdu, kad atsakovės veiklą perkėlus į kitą įmonę, atsakovė tapo nemokia bendrove.

82.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

83.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, jog būtent apeliantas yra atsakingas už atsakovės tyčinį bankrotą. Apeliantas yra buvęs atsakovės vadovas, organizavęs bendrovės veiklą ir priėmęs bendrovės veiklai reikšmingus sprendimus, lėmusius bendrovės nemokumą, turtinės padėties po nemokumo pabloginimą, neatsiskaitymą su kreditoriais. Apeliantas neįrodė, kad už pirmosios instancijos teismo nustatytų atsakovės tyčinio bankroto požymių atsiradimą yra atsakingas kitas asmuo. Nustatytas priežastinis ryšys tarp apelianto sąmoningo blogo įmonės valdymo ir atsakovės tapimo nemokia.

84.       Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes pareiškėjos prašymas dėl atsakovės bankroto tyčiniu buvo patenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti paskirstytos, proporcingai nustatytų (nenustatytų) tyčinio bankroto požymių (epizodų) daliai.

85.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).

86.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

87.       Pagal Rekomendacijas priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

88.       Atsižvelgiant į tyčinio bankroto tikslą, tyčinio bankroto institutas yra skirtas įmonės valdymo organų veiksmų teisėtumo patikrai pagal įstatyme nustatytus pagrindus, o nagrinėjant prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bent vieno įstatyme nustatyto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021).

89.       Pripažinus bankrotą tyčiniu bet kuriuo JANĮ 70 straipsnyje nustatytu pagrindu, kyla JANĮ 71–72 straipsniuose nustatyti padariniai, nes tyčinio bankroto padariniai nėra priklausomi nuo konkretaus pagrindo, kuriuo bankrotas pripažįstamas tyčiniu. Įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu konkrečiu pagrindu jokių savarankiškų ar papildomų padarinių nesukuria, t. y. pripažinus bankrotą tyčiniu bet kuriuo įstatyme nustatytu pagrindu, naujas reikalavimas pripažinti bankrotą tyčiniu kitais pagrindais ar dėl kitų asmenų turi būti pripažįstamas tapačiu jau išnagrinėtam prašymui. Darytina išvada, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu bet kuriuo pareiškėjos prašyme nurodytu pagrindu iš esmės reiškia pareiškėjos prašymo visišką patenkinimą. Skundžiama nutartimi atsakovės bankrotas pripažintas tyčiniu ir apeliantas pripažintas atsakingu asmeniu už tyčinio bankroto sukėlimą. Bylą laimėjusiai pareiškėjai ir jos poziciją palaikiusiai atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis pagrįstai nebuvo skirstomas proporcingai, pagal pripažintus (nepripažintus) tyčinio bankroto požymius ar tam tikrus epizodus.

90.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sumažino pareiškėjos naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliantas atskirajame skunde nenurodė, kad pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma pareiškėjos ir (ar) atsakovės naudai viršija Rekomendacijų dydžius, todėl pirmojoje instancijoje priteistų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo mažinti.

91.       Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

92.       Pareiškėja už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 4 531,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė – 2 700 Eur. Pareiškėjos ir atsakovės prašomos priteisti sumos už kiekvienos atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.16 p. nurodytą dydį. Atsiliepimai į atskirąjį skundą surašyti 2022 m. kovo mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. III ketvirtį buvo 1 598,10 Eur, maksimali atlygintina suma – 639,24 Eur, todėl teismas mažina tiek pareiškėjai, tiek ir atsakovei iš apelianto priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 639,24 Eur.

93.       Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens G. U. 639,24 Eur (šešis šimtus trisdešimt devynis eurus ir dvidešimt keturis centus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“ (juridinio asmens kodas 135102261) naudai.

Priteisti iš suinteresuoto asmens G. U. 639,24 Eur (šešis šimtus trisdešimt devynis eurus ir dvidešimt keturis centus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Litoplast“ (juridinio asmens kodas 302416349) naudai.

Teisėja                                                          Neringa Švedienė