Civilinė byla Nr. 2A-29-232/2014
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-00109-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.8;
(S)
44.2.4.1;44.2.4.2; 121
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,
teisėjų Aldonos Tilindienės, Henricho Jaglinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Z., atsakovų G. K., IĮ „Laiko prizmė“ ir trečiojo asmens UAB „Saldžius“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Z. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareikštą solidariems atsakovams G. K. ir IĮ „Laiko prizmė“, trečiasis asmuo UAB „Saldžius“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
I. R. Z. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama solidariai priteisti iš atsakovių G. K. ir IĮ „Laiko prizmė“ ieškovės naudai 1 665,31 Lt negautų pajamų, 3 780,00 Lt su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų, kaip turtinės žalos atlyginimą, bei 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovių procesines 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas ieškinio sumos ribose nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2011 07 22 ieškovė dalyvavo UAB „Saldžius“ priklausančiame viešbutyje „Velga“, įsikūrusiame G. V. g. 3 Vilniuje, kavinėje vykusioje draugų šventėje, kurios metu apie 23:30 val. ieškovei išėjus į kavinės terasą, esančią pirmame aukšte ir atsirėmus į terasos turėklą, pastarasis atitrūko nuo konstrukcijos, o ieškovė kartu su turėklu krito iš pirmo aukšto (aukštis maždaug apie 2 m) kniūbsčia ant žemės, susižalojo prarado sąmonę. Iškviesti Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties medikai, konstatavo jos dešinio antakio srityje apie 2 cm ilgio žaizdą, apatiniame voke dar vieną, vokuose kraujosruvas. Kavinės patalpos asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei G. K., iš kurios IĮ „Laiko prizmė“ pagal jos vadovės nurodymą patalpas su terasa nuomojasi nuo 2010 m. gruodžio mėn. Turėklus pavasarį įrengė samdyti darbuotojai. Todėl ieškovė nurodė jog byloje galima ne tik atsakovės G. K., kaip statinio savininkės, bet ir IĮ „Laiko prizmė“ kaip statinio valdytojo atsakomybė. Ieškovės sužalojimus specialistas kvalifikavo kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Ieškovė sužalota esant netinkamai ir nesaugiai pritvirtintam turėklui, sumontuotam terasoje, atsirėmus į kurį ir pastarajam atitrūkus, ji kartu su turėklu krito ant žemės. Jokių įspėjamųjų ženklų ar apsauginių atitvėrimų, draudžiančių praeiti ir/ar remtis į turėklą terasoje nebuvo. Ginčo patalpų savininkė išnuomodama terasą be turėklų, kuri negalėjo būti nuomojama tokios būklės, netinkamai naudojosi savo teise tikrinti nuomojamų patalpų inžinerinės įrangos techninę būklę, numatyta 2010 m. gruodžio 1 d. sutartyje su IĮ „Laiko prizmė“, sutarties 3.1.2 punkte, o IĮ „Laiko prizmė“, būdama išnuomotų patalpų valdytoja, netinkamai įrengdama turėklus, buvo aplaidžios ir nepakankamai rūpestingos ir tuo pažeidė saugos reikalavimus. Tiesioginės neigiamos pasekmės kilo, kai ieškovė atsirėmė į turėklą, kuris neatlikdamas savo paskirties, būdamas netinkamai ir nesaugiai pritvirtintas, atitrūko nuo konstrukcijos. Atsakovių neveikimas, neteisėti veiksmai, pasireiškę nepakankamu rūpestingumu ir apdairumu, sudarė palankias sąlygas nelaimingam atitikimui kilti, o toks aplaidumas sąlygojo žalos atsiradimą. Nelaimingas atsitikimas, sąlygojęs ieškovės sveikatos sutrikdymą ir jos patirtą žalą, įvyko dėl bendrų tiek atsakovės G. K., tiek IĮ „Laiko prizmė“ veiksmų (neveikimo), todėl jų atžvilgiu turėtų būti taikytina solidari atsakomybė. Dėl atsakovių neveikimo ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos CK 6.283 straipsnio 2 dalies pagrindu sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Po traumos ieškovė buvo nedarbinga ir už 2011 m. liepos mėn. neteko 837,95 Lt (1048,22 Lt – 210,27 Lt), už 2011 m. rugpjūčio mėn. neteko 827,36 Lt (5807,34 Lt – 4279,09Lt – 700,89 Lt) darbo užmokesčio. Iš viso dėl sveikatos sutrikdymo ieškovė neteko 1 665,31 Lt sumos, kuri priteistina iš bendraatsakovių. Nelaimingo atsitikimo metu ieškovei buvo pažeistas dešinės akies viršutinis vokas, dešinys žandas. Žaizdos buvo susiūtos ir dėl to liko randai. Ieškovei buvo rekomenduotas operacinis gydymas – viršutinio voko abipusė plastika su rando pašalinimu, kuri kainuotų 3 500 Lt. Kartu su išlaidomis už konsultacijas, su ieškovės sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos sudarys 3780 Lt (140 Lt + 140 Lt + 3500 Lt). Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ieškovė patyrė neturtinę žalą, nes dėl atsakovų veiksmų patyrė didelį, stresą, fizinį skausmą, kurį jautė ne tik nelaimingo atsitikimo metu, bet ir vėliau, žaizdos gijimo laikotarpiu. Išgyveno dvasinį sukrėtimą, depresiją, ypač tuomet, kai reikėdavo išeiti su kraujosruvomis paakiuose į miestą. Jaučia nesaugumą būdama terasose. Nelaimingo atsitikimo metu įvyko sveikatos sutrikdymas, kurio pasekmės ir liekamieji reiškiniai išliko ilgą laiką. Mano, kad teisinga būtų priteisti 10 000 Lt sumą neturtinės žalos atlyginimui.
A. G. K. atsiliepimu prašo ieškinį jos atžvilgiu atmesti. Nurodė, jog nėra šių patalpų ir terasos valdytoja. 2010 12 01 negyvenamųjų patalpų (kavinės) nuomos sutartimi atsakovė patalpas išnuomojo trečiajam asmeniui IĮ „Laiko prizmė“. Būtent ši įmonė vykdė veiklą patalpose ginčo įvykio metu, 2011 07 22. Kartu su patalpomis IĮ „Laiko prizmė“ įgijo teisę naudotis ir šalia jų esančia terasa, kurioje taip pat ketino teikti maitinimo paslaugas iš karto po to, kai tam būtų gautas leidimas iš Vilniaus m. savivaldybės. Tuo tikslu, kiek yra žinoma atsakovei, IĮ „Laiko prizmė“ terasoje įrengė turėklus, taip pat įsigijo lauko baldus, tačiau veiklos terasoje, negavusi tam reikalingo leidimo, 2011-07-22 nevykdė. Pagal Nuomos sutarties 3.2.4 ir 3.2.6 punktus IĮ „Laiko prizmė“ įsipareigojo patalpas prižiūrėti ir užtikrinti gerą jų būklę. IĮ „Laiko prizmė“ yra patalpų (įskaitant ir terasos) valdytojas, tai išviešinta Nekilnojamojo turto registre, būtent ji įrengė atramas, todėl atsakyti turėtų IĮ „Laiko prizmė“.
Atsakovas IĮ „Laiko prizmė“ atsiliepimu nurodė, jog nesutinka su reikalaujamos priteisti žalos dydžiu (neva patirtų su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų), taip pat neturtinės žalos dydžiu, kadangi prašoma priteisti 10 000 Lt suma yra neproporcingai didelė atsižvelgiant į ieškovei dėl nelaimingo atsitikimo atsiradusias pasekmes, o operaciją buvo galima atlikti net kelis kartus pigiau. Terasa nei iki 2011-07-22, nei po 2011-07-22 nebuvo ir nėra naudojama, kadangi atsakovė nėra gavusi iš Vilniaus m. savivaldybės leidimo terasoje vykdyti maitinimo ir pobūvių veiklą. 2011-07-22 vakarą vykusio pobūvio metu užsakovė atsakovo darbuotojos V. J. buvo informuota apie tai, kad prie kavinės esančia terasa naudotis draudžiama, o pobūvio svečiams norint išeiti į lauką, galima naudotis greta esančiu išėjimu, kuriame yra ir rūkymui pritaikytos šiukšliadėžės. Terasoje visos kėdės bei stalai buvo sukrauti vienas ant kitų ir surakinti grandine, dėl ko ja naudotis nebuvo įmanoma. Pobūvio svečiai, tarp jų ir ieškovė, minėto nurodymo nevykdė, ir, pobūviui įpusėjus, patys savavališkai atidarė stumdomą langą, pradėjo vaikščioti į terasą, ten rūkyti ir vartoti alkoholį (dėl ko, atsakovo nuomone, pobūvio svečių dėmesingumas ir atsargumas nebuvo pakankamas). Pobūvio užsakovei p. L. ir su ja buvusiems svečiams vykdant atsakovo darbuotojos nurodymus ir nesinaudojus terasa, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs ir ieškovės sveikatai nebūtų paradyta žala. Dėl nelaimingo atsitikimo, kuomet ieškovė iškrito iš terasos yra ir pačios ieškovės kaltė, kuri pasireiškė neatsargumu. Ta aplinkybė, jog vienas terasos turėklų yra netvirtas, iki 2011-07-22 nebuvo žinoma, dėl ko nebuvo būtinybės tvirtinti turėklų. Nagrinėjamu atveju pati atsakovė elgėsi nepakankamai atsargiai, kas be kita ko turėjo įtakos žalos atsiradimui, todėl šią aplinkybę teismas turėtų vertinti kaip pagrindą prašomos priteisti žalos sumažinimui (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Ieškovės sužalojimai nebuvo ir nėra pavojingi gyvybei, nepasireiškė kaulų lūžiais ar smegenų sukrėtimu, yra trumpalaikiai ir greitai gyjantys, po nelaimingo atsitikimo pati ieškovė sugrįžo į įvykio vietą ir bendravo su kitais pobūvio svečiais, o jiems užgijus jokių liekamųjų reiškinių likti negali. Teismai, nežymų sveikatos sutrikdymą patyrusiems ieškovams priteisdavo nuo 500 Lt iki 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nors kai kuriais atvejais žalą padaręs asmuo veikė tyčia, o kitais atvejais – labai neatsargiai, nesant ir paties žalą patyrusio asmens kaltės. Atsakovės IĮ „Laiko prizmė“ turtinė padėtis itin prasta. Atsakovė 2012 m. patyrė 46 404 Lt nuostolių, kai visos įmonės pajamos 2012 m. buvo 91 212 Lt. Be savininkės I. S., įmonėje dirba dar du darbuotojai. Ieškovės vidutinis darbo užmokestis keletą kartų viršija vidutinį šalies darbo užmokestį. Ieškovė gali leisti atlikti viršutinių vokų plastikos operaciją pas chirurgą, kurio įkainiai keletą kartų viršija kitų rinkos dalyvių įkainius už analogišką procedūrą. Viršutinių vokų plastika įprastai daroma siekiant ne pašalinti randus. Byloje nėra įrodymų, kad po nelaimingo atsitikimo likęs randas trukdytų ieškovei gyventi taip, kaip ji gyveno iki nelaimingo atsitikimo. Ieškovę operavęs chirurgas patvirtino, kad po jo atliktos operacijos ieškovė buvo sugrąžinta ne tik į iki nelaimingo atsitikimo buvusią padėtį, bet ir „10 metų atgal“. Tokio pobūdžio operacijos maksimali kaina paprastai būna 2 500 Lt, tuo tarpu ieškovės nurodoma 3 500 Lt kaina yra nepagrįstai didelė ir neprotinga.
Trečiasis asmuo (buvęs atsakovas) UAB „Saldžius“ atsiliepime į pradinį ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad patalpos, kuriose ieškovė patyrė žalą, nuosavybės teise niekada nepriklausė UAB „Saldžius“. Jis niekada patalpų nevaldė kitais teisėtais pagrindais, nenaudojo savo veikloje bei niekada neteikė ir nevykdė veiklos, susijusios su viešu maitinimu, todėl nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti iš jo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei R. Z. iš atsakovės IĮ „Laiko prizmė“ 5 445,31 Lt turtinės žalos, 1 500 Lt neturtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012 01 05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1679,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei G. K. iš ieškovės R. Z. 700 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovei IĮ „Laiko prizmė“ iš ieškovės R. Z. 350 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė trečiajam asmeniui UAB „Saldžius“ iš ieškovės R. Z. 856,45 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovės IĮ „Laiko prizmė“ 208 Lt žyminio mokesčio ir 11,70 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Priteisti iš ieškovės R. Z. 14,32 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad kavinės patalpos asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei G. K., kuri 2010-12-01 nuomos sutartimi kavinės patalpas kartu su terasa išnuomojo ir perdavė valdyti ir naudotis atsakovei IĮ „Laiko prizmė“. IĮ „Laiko prizmė“ nuomos sutartimi pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti patalpas. Nuomininkas pripažino, jog būtent jo užsakymu buvo įrengtos atramos, kurioms atitrūkus susižalojo ieškovė. Teismas sprendė, jog atsakovė G. K. patalpų valdymą buvo perdavusi nuomininkui (atsakovei IĮ „Laiko prizmė“), todėl ji nelaikytina tinkamu atsakovu byloje, o ieškovės ieškinys atsakovei G. K. atmestinas. Teismas sprendė, jog nesant aiškių ženklų draudžiančių eiti į terasą, atsakovo darbuotojams aiškiai neišreiškus draudimo naudotis terasa, o vėliau į ją nunešus pelenines, tikėtina, jog pobūvio svečiai, o taip pat ir ieškovė R. Z., galėjo nesuprasti, jog į terasą eiti draudžiama. Teismas pažymėjo jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, jog atsakovas neturėjo galimybės užtikrinti, kad pobūvio svečiai nesinaudotų lauko terasa (užrakinti į terasą vedančias duris ar kitais būdais sudaryti kliūtis svečių patekimui į draudžiamą teritoriją) ir kad apie draudimą naudotis terasa būtų perspėta. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, jog terasoje būtų įspėjamieji ženklai draudžiantys remtis į turėklus. Todėl teismas pripažino, jog byloje nėra duomenų leidžiančių konstatuoti didelį ieškovės neatsargumą, o tuo pačiu CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų buvimą. Teismas įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, konstatavo, kad kavinėje veiklą vykdanti IĮ „Laiko prizmė“ šiuo atveju nebuvo tiek apdairi ir rūpestinga, kiek turėjo būti. Jei atsakovė būtų tinkamai rūpinusis jos valdomo statinio (jos įrengtų jo dalių) saugumu, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Teismas nustatė, jog yra visos IĮ „Laiko prizmė“ deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Kadangi atsakovai ieškovės prašomo priteisti turtinės žalos dydžio - 1665,31 Lt negautų pajamų dydžio neginčijo, todėl ieškinį šioje dalyje teismas tenkino visiškai. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 3 780 Lt su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas. Teismas nenustatė, jog 3 500 Lt kaina už abipusę viršutinių vokų plastikos operaciją, būtų neprotingai didelė, ypač atsižvelgiant į tai, kad sužalojimai buvo veido srityje, t.y. matomi, todėl ieškovės apsisprendimą kreiptis į patyrusį ir kvalifikuotą plastikos chirurgą laikė pagrįstu. Ištyręs visumą byloje surinktų įrodymų, teismas sutiko, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ieškovė patyrė fizinį skausmą dėl sužalojimų voko ir skruosto srityje, taip pat nubrozdinimų ir sumušimų, taip pat nepatogumus dėl kraujosruvų, žaizdų, vėliau randų formavimosi joms gyjant, būtinybės lankytis pas gydytojus. Tačiau teismas nematė pagrindo konstatuoti esant įrodytą kitą neturtinę žalą – dvasinio sukrėtimo ir emocinės depresijos išgyvenimą. Todėl ieškovės patirtą neturtinę žalą įvertino 1 500 Lt suma. Teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė 2584 Lt, atsakovė G. K. - 2000 Lt, atsakovė IĮ „Laiko prizmė“ – 1000 Lt, o trečiasis asmuo atsakovų pusėje UAB „Saldžius“ (pradinis atsakovas) – 2447 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės vienas iš reikalavimų (dėl turtinės žalos atlyginimo) patenkintas visiškai, kitas 15 proc. dalimi, todėl ieškovės naudai iš atsakovės IĮ „Laiko prizmė“ priteisė 1679,60 Lt (2584 Lt x 65 proc.) jos patirtų atstovavimo išlaidų. Proporcingai ieškovės atmestų reikalavimų daliai atsakovei IĮ „Laiko prizmė“ iš ieškovės priteisė 350 Lt (1000 Lt x 35 proc.) atstovavimo išlaidų. Proporcingai ieškovės atmestų reikalavimų daliai atsakovei G. K. iš ieškovės priteisė 700 Lt (2000 Lt x 35 proc.), o trečiajam asmeniui UAB „Saldžius“ – 856,45 Lt (2447 Lt x 35 proc.) atstovavimo išlaidų.
III. APELIACINIŲ SKUNDŲ IR ATSILIEPIMŲ Į JUOS ARGUMENTAI.
Apeliantas (trečiasis asmuo) UAB „Saldžius“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2013-03-25 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą toje dalyje, kurioje atsisakyta trečiojo asmens UAB „Saldžius“ patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti pilnai ir priteisti trečiojo asmens naudai iš ieškovės 2 447 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovės ieškinio patikslinimas, kuriuo keičiama trečiojo asmens procesinė padėtis iš atsakovo į trečiąjį asmenį, trečiojo asmens nuomone, reiškia visų ieškinio reikalavimų atsisakymą trečiojo asmens atžvilgiu, kaip tai numatyta CPK 140 straipsnyje. Ieškovės elgesys įtraukiant į civilinę bylą atsakovu trečiąjį asmenį, buvo netinkamas. Kad toks ieškovės elgesys buvo netinkamas, patvirtino ir pati ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, kuriuo pakeitė trečiojo asmens procesinę padėtį iš atsakovo į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Tokiu būdu ieškovei be pagrindo į procesą įtraukus trečiąjį asmenį atsakovu, trečiasis asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios pasireiškė išlaidomis advokato teisinei pagalbai apmokėti ir sudaro viso 2 447 Lt. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išaidų neturėjo pagrindo atsisakyti šias išlaidas priteisti pilnai.
Apeliantė (atsakovė) G. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2013-03-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą toje dalyje, kurioje atsisakyta atsakovės bylinėjimosi išlaidas priteisti pilnai ir priteisti atsakovės naudai iš ieškovės 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas atmetęs visus ieškovės reikalavimus atsakovės atžvilgiu ir konstatavęs, kad atssakovė apskritai nepagrįstai buvo įtraukta į procesą netinkamai paskirtė bylinėjimosi išlaidas. Šiuo nagrinėjamu atveju sprendimas yra visiškai palankus atsakovei, ir nepalankus ieškovei t.y. laimėjusi šalis bylos dalyje, kuroje ieškinys buvo pareikštas atsakovei, yra atsakovė. Todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, nes atsakovės atžvilgiu ieškovės ieškinys buvo atmestas pilnai. Nėra jokio pagrindo laikyti, kad atsakovė turėtų susidurti su neigiamomis pasekmėmis dėl to, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti kito atsakovo atžvilgiu. Taigi teismas nepagrįstai nusprendė priteisti tik dalį atsakovės patirtų bylinėjimosi išilaidų, o teismo sprendimas šioje dalyje yra naikintinas.
Apeliantas (atsakovas) IĮ „Laiko prizmė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimą toje dalyje, kurioje ieškovės R. Z. ieškinys patenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovės turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos už konsultacijas bei viršutinių vokų plastinė operacija, atlikta ieškovei, sudaro 3 780 Lt. Pažymėjo, jog atlikus ieškovei plastinę opreaciją, ieškovės išvaizda buvo ne tik sugrąžinta į iki 2011-07-22 buvusią padėtį, tačiau ir pagerinta – t.y. ieškovei atlikta plastinė operacija, pašalino ir kitą ieškovės ligą – vokų ptozę bei pagerino bendrą ieškovės išvaizdą. Todėl atsižvelgiant į pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją, kuri reiškia, kad nukentėjusi šalis negali gauti naudos kaltininko sąskaita ir turi būti grąžinta į tokią padėtį, kuri buvo iki teisės pažeidimo, teismas turėjo vertinti nurodytas aplinkybes bei atitinkamai mažinti ieškovei priteistinos turtinės žalos dydį. Be to nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė plastinę akių vokų operaciją galėjo atlikti kur kas pigiau. Atsakovas nesutinka, kad ieškovės patirta turtine žala, susijusi su netektu darbingumu, atsirado būtent dėl atsakovo kaltės. Pažymėjo, jog terasa nei iki 2011-07-22, nei po 2011-07-22 nebuvo ir nėra naudojama, kadangi atsakovė nėra gavusi iš Vilniaus m. savivaldybės leidimo terasoje vykdyti maitinimo ir pobūvių veiklą. 2011-07-22 vakarą vykusio pobūvio metu užsakovė atsakovo darbuotojos V. J. buvo informuota apie tai, kad prie kavinės esančia terasa naudotis draudžiama, o pobūvio svečiams norint išeiti į lauką, galima naudotis greta esančiu išėjimu, kuriame yra ir rūkymui pritaikytos šiukšliadėžės. Terasoje visos kėdės bei stalai buvo sukrauti vieni ant kitų ir surakinti grandine, dėl ko ja naudotis nebuvo įmanoma. Pobūvio svečiai, tarp jų ir ieškovė, minėto nurodymo nevykdė, ir, pobūviui įpusėjus, patys savavališkai atidarė stumdomą langą, pradėjo vaikščioti į terasą, ten rūkyti ir vartoti alkoholį. Pobūvio užsakovei G. L. ir su ja buvusiems svečiams vykdant atsakovo darbuotojos nurodymus ir nesinaudojus terasa, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs ir ieškovės sveikatai nebūtų paradyta žala. Dėl nelaimingo atsitikimo, kuomet ieškovė iškrito iš terasos yra ir pačios ieškovės kaltė, kuri pasireiškė neatsargumu. Pati ieškovė elgesi neatsargiai ir nerūpestingai, nevykdė atsakovo darbuotojos nurodymų, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Šią aplinkybę teismas turėjo vertinti kaip pagrindą prašomos priteisti žalos sumažinimui. Tuo pačiu pagrindu teismo įvertinta 1 500 Lt ieškovės patirta neturtinė žala taip pat turėjo būti sumažinta. Pažymėjo ir tai, jog ieškovės sužalojimai nebuvo ir nėra pavojingi gyvybei, nepasireiškė kaulų lūžiais ar smegenų sukrėtimu, yra trumpalaikiai ir greitai gyjantys, po nelaimingo atsitikimo pati ieškovė sugrįžo į įvykio vietą ir bendravo su kitais pobūvio svečiais, o jiems užgijus jokių liekamųjų reiškinių likti negalėjo. Be to teismai, nagrinėdami ginčus kitose panašiose bylose, kuriose patirti sužalojimai yra panašūs į ieškovės, neturtinės žalos dydį vertina nuo 500 Lt iki 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo ir tai, jog atsakovo IĮ „Laiko prizmė“ turtinė padėtis yra itin prasta. Atsakovas 2012 m. patyrė 46 404 Lt nuostolių, kai visos įmonės pajamos 2012 m. buvo 91 212 Lt. Be savininkės I. S., įmonėje dirba tik du darbuotojai.
Apeliantė (ieškovė) R. Z. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimo dalį, kurioje ieškovei priteista 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma pakeisti, padidinant priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 10 000 Lt, pakeičiant iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijų išnagrinėtų bylų ratio decidendi ginčo sprendimui netinkamai pritaikė teisminę praktiką, kuri negalėjo būti laikoma precedentus kuriančia, be to net ir pripažinus, jog esminiais kriterijais, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikytini ne faktinių aplinkybių visumos panašumai, o vien tik patirtų sužalojimų mastas, pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą nepagrįstai neatsižvelgė į kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis, priimtas analogiškose savo faktinėmis aplinkybėmis ir sužalojimo mastu bylose pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2007-05-25 nutartis, civ.b. Nr.2A-588-30/20077, kurioje mažametei nukentėjusiajai ant jos kojos užvirtus prekystaliui prekybos centre, buvo priteista 21 000 Lt suma, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sveikatos sužalojimo bylose suformuotą praktiką, LAT 2006-01-04 nutartis, civ.b. Nr.3K-3-9/2006, kurioje nukentėjusiajai priteista 8 000 Lt suma, civ.b. Nr.3K-7-115/2006, kurioje nuketėjusiajai priteista 7 000 Lt suma, civ.b. Nr.3K-3-450/2006, kurioje nukentėjusiajai priteista 12 500 Lt suma. Todėl pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei tik 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, jos dydį nustatė neteisingai. Nurodė, jog už UAB „Saldžius“ pateiktą vienintelį, dviejų lapų atsiliepimą į ieškinį ir vienkartinį atstovės dalyvavimą teismo posėdyje buvo pateiktas mokėjimo dokumentas 2 447 Lt sumai, kurio net 856,45 Lt suma buvo priteista, teigia, jog tai nėra teisinga, nes už teismui UAB „Saldžius“ vardu pateiktą nesudėtingą ir formalų procesinį dokumentą nėra tikslinga mokėti 2 447 Lt sumą, kurį viršijo Rekomendacijų dydį ir turėjo būti teismo vertinama kaip nepagrįstas išlaidavimas. Atsakovus atstovavęs advokato padėjėjas G. J. už beveik analogiškų savo turiniu procesinių dokumentų surašymą ir už tą patį laiką, sugaištą nagrinėtoje byloje, vienu atveju pateikė 2 000 Lt sumą apmokėjimo už suteiktas teisinines paslaugas, kitu atveju – 1 000 Lt sumą. Atmesdamas dalį ieškininių reikalavimų ir vertindamas tik atmestų reikalavimų procentinę išraišką teismas nepagrįstai už tas pačias suteiktas teisines paslaugas iš ieškovės atsakovams priteisė skirtingai: G. K. – 700 Lt, o IĮ „Laiko prizmė“ – 350 Lt.
UAB „Saldžius“ atsiliepimu į R. Z. apeliacinį skundą prašė pakeisti 2013-03-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą toje dalyje, kurioje atsisakyta trečiojo asmens UAB „Saldžiaus“ patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti pilnai ir priteisti trečiojo asmens naudai iš ieškovės 2 447 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog tretysis asmuo pradiniu ieškiniu į bylą buvo įtrauktas atsakovu ir teisinės paslaugos kreipėsi į advokatą. Kadangi advokatas, atstovavęs trečiojo asmens interesus, pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, taip pat atstovavo tretyjį asmenį keliuose teismo posėdžiuose, trečiajam asmeniui buvo pateikta 2 447 Lt sąskaita už teisines paslaugas, kuri buvo apmokėta. Rekomendacijų 8.3 punkte numatyta, kad už atsiliepimo parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 3 mėnesio minimalūs atlyginimai, o už atstovavimą teisme – 0,15 minimalaus mėnesinio atlyginimo už vieną atstovavimo valandą. Laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-08-01 minimalus mėnesio atlyginimas Lietuvos Respublikoje buvo 800 Lt. Todėl trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijoje numatytų maksimalių dydžių.
A. G. K. atsiliepimu ieškovės apeliacinį skundą prašė pakeisti 2013-03-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą toje dalyje kurioje atsisakyta atsakovės G. K. patirtas bylinėjimos išlaidas priteisti pilnai ir priteisti atsakovės G. K. naudai iš ieškovės 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovę byloje atstovavo advokato padėjėjas, kuris atsakovės vardu parengė atsiliepimą, taip pat atstovavo atsakovę teismo posėdžiuose, už ką atsakovei pateikta 2 000 Lt dydžio sąskaita. Rekomendacijų 8.3 punkte numatyta, kad už atsiliepimo parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 3 mėnesio minimalūs atlyginimai, o už atstovavimą teisme – 0,15 minimalaus mėnesinio atlyginimo už vieną atstovavimo valandą. Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Laikotarpiu nuo 2012-08-01 minimalus mėnesio atlyginimas Lietuvos Respublikoje siekė 850 Lt. Todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijoje numatytų maksimalių dydžių. Pažymėjo, kad atsiliepimas yra didelės apimties, atsakovė buvo atstovaujama keliuose teismo posėdžiuose, buvo rengiamas prašymas atsakovės vardu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Be to priešingai nei nurodo ieškovė skunde, atsakovų atsiliepimai yra skirtingo turinio.
Atsakovas IĮ „Laiko prizmė“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašė panaikinti 2013-03-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą toje dalyje, kurioje ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad net ir 1 500 Lt ieškovės neturtinė žala, kaip tokią įvertino Vilniaus miesto apylinkės teismas ir priteisė ieškovei yra per didelė. Atsakovas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo pozicija, kurioje nurodoma teismų praktika, kuomet iš atsakingo už neturtinės žalos padarymą asmens priteisiama nuo 7 000 Lt iki 21 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nei viena iš ieškovės apeliaciniame skunde nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių negali būti taikoma, kadangi juose analizuojami padaryti sužalojimai ir dėl to nukentėjusiajam asmeniui padaryta neturtinė žala yra kur kas žymesnė nei padaryta ieškovei, kita vertus, net ir tokiais atvejais, kai nukentėję asmenys patyrė kur kas žymesnius sužalojimus nei ieškovė, teismų jiems priteista suma nesudarė ieškovės iš atsakovo reikalaujamos priteisti 10 000 Lt sumos.
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT arba kasacinis teismas) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir iš esmės teisingai vertino surinktus įrodymus reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.
Remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais atsisakymo atlikti ikiteisminio tyrimą medžiaga Nr.13-AT-03591-11, paciento patyrusio traumą apžiūros lapu Nr.26339, b.l. 8, t. I, Specialisto išvada Nr.G2424/11(01), b.l. 84-86, t. I), šalių paaiškinimais, liudytojų V. J., G. K., V. L., G. L. ir A. Z. parodymais (t.1,b.l. 38-46) pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė jog 2011-07-22 apie 23val.30 min. pobūvio vykusio, esančioje kavinėje, adresu G. V. g. 3,Vilniuje, išėjusi į kavinei priklausančią terasą ir atsirėmusi į terasos turėklą, pastarajam neišlaikius svorio ir atitrūkus nuo konstrukcijos, ieškovė kartu su turėklu nukrito nuo 1,5 m – 1,7 m aukščio terasos ant žemės ir susižalojo. Į įvykio vietą iškviesti Vilniaus GMP medikai ieškovę pristatė į VšĮ VGPUL Skubios traumatologinės pagalbos skyrių, kur buvo nustatyta: dešinės akies viršutinio voko muštinė žaizda (antakio srityje ir apatiniame voke, žaizdos susiūtos vietinėje nejautroje), vokuose kraujosruvos, taip pat dešinės plaštakos sumušimas. Dėl patirto sužalojimo ieškovė gydėsi ambulatoriškai ir buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2011-07-25 iki 2011-08-05, ką patvirtina pateikta nedarbingumo pažymėjimo ED Nr.2421792, ED 2451357, kopija (t.1, b.l. 12-13).
Iš 2011-08-03 Valstybinė teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados (t.1,b.l. 84-86) matyti jog ieškovei nustatytos muštines žaizdos ir poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinės plaštakos sumušimas, odos nubrozdinimai kairiame žaste. Sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas pagrįstai konstatavo jog šių faktinių aplinkybių dalyvaujantys byloje asmenys neneigė, todėl laikė jas įrodytomis CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
Dėl atsakovo IĮ „Laiko prizmė“ deliktinės atsakomybės sąlygų ir turtinė ir neturtinės žalos dydžio
Apeliantas IĮ „Laiko prizmė“ savo apeliaciniu skundu ginčija teismo išvadas dėl turtinės žalos dydžio teigdamas jog sužalojimus lėmė ir pačios ieškovės didelis neatsargumas į ką jo nuomone pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir šių išlaidų nemažino. Nurodė, kad lauko terasa, į kurią patenkama atidarius patalpose esantį stumdomą langą nei iki ginčo įvykio, nei po to nebuvo ir nėra naudojama, apeliantui negavus savivaldybės leidimo terasoje vykdyti maitinimo ir pobūvių veiklą. Teigė, kad apie tai buvo informuota pobūvio užsakovė, tačiau pobūvio svečiai, atidarė stumdomas duris ir pradėjo vaikščioti į terasą. Apeliantas taip pat nurodė jog šias aplinkybes teisme patvirtino apelianto darbuotoja V. J.. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo minėta liudytoja teisme yra paliudijusi, kad pobūvio pradžioje, liudytojai G. L., pobūvio užsakytojai buvo pasakyta, kad terasa naudotis negalima. Liudytoja teigė kelis kartus uždariusi duris į terasą, bet svečiai jas vis tiek atidarydavę. Vėliau durų į terasą uždaryti nebereikalavusi, nenorėdama sukelti konflikto. Svečiai į terasą ėjo rūkyti, tam, kad nuorūkos nebūtų gesinamos į gėlių lovelius, ji nunešusi pelenines. Pirmosios instancijos teismas sprendime analizavo šios liudytojos parodymus bei kitų liudytojų G. L., V. L., kurio jubiliejus buvo švenčiamas įvykio dieną ir A. Z., ieškovės sutuoktinio parodymus. Minėti liudytojai taip pat parodė jog šventės pradžioje durys į terasą buvo uždarytos, o vėliau atidarytos, šventė vyko tiek viduje, tiek lauke, niekas iš personalo nesakė apie draudimą eiti į terasą (t.2,b.l. 44-45).Kolegija pažymi jog pirmosios instancijos teismas šių parodymų pagrindu priėjo pagrįstos išvados, kad net ir darant prielaidą, jog atsakovo darbuotojai vakaro šeimyninę pobūvio pradžioje perspėjo apie draudimą naudotis terasa, byloje nėra duomenų apie tai, jog jie ėmėsi visų priemonių, kad svečiai nesinaudotų terasa, jog nesant aiškių ženklų draudžiančių eiti į terasą, atsakovo darbuotojams aiškiai neišreiškus draudimo naudotis terasa, o vėliau į ją nunešus pelenines, tikėtina, jog pobūvio svečiai, o taip pat ir ieškovė, galėjo nesuprasti, jog į terasą eiti draudžiama. Kolegija taip pat pažymi jog iš pačios apelianto vadovės I. S. parodymų teisme (t.1,b.l. 41-42) matyti jog liudytoja pripažino, kad vakaro svečiai nebuvo informuoti apie pavojų tai yra, kad terasos turėklai yra netinkamai, kad į juos rizikinga remtis ar panašiai. Liudytoja parodė jog G. L. užsakydama kavinės patalpas buvo nurodžiusi jog rinkosi šias patalpas būtent dėl joje esančios lauko terasos ir dėl artumo nuo namų. Liudytoja teigė tada nurodžiusi jog kol kas kavinė neturi leidimo organizuoti paslaugų teikimą trasoje, bet pažadėjo, kad iki šventės jis bus gautas. Taigi, apie galimą pavojų remtis į turėklus svečiai nebuvo perspėti, o tik informuoti, kad terasa negalima naudotis, nes kavinė neturėjo leidimo ja naudotis, nes užtruko gyventojų parašų rinkimas. Todėl kolegija pritaria jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ne pateikta jokių įrodymų, jog atsakovas ėmėsi reikiamų priemonių užtikrinti, kad pobūvio svečiai nesinaudotų lauko terasa, taip pat kad svečiai nebuvo reikiamai įspėti jog remtis į turėklus pavojinga. Be to iš paties apelianto atsiliepimo į ieškinį matyti jog ir pats apeliantas nežinojo apie turėklų netinkamumą, kas akivaizdžiai įrodo jo aplaidumą, prižiūrint jo valdomą turtą. Todėl kolegijos nuomone apelianto kaltė pasireiškia, netinkama jam valdymo teise perduotos patalpos ir įrenginio (lauko terasos) priežiūra, nepašalinant galimo pavojaus, netinkamai įrengiant turėklus. Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos išvada jog nustatyta, kad ant terasos durų stiklo užklijuotas nedidelis ženklas draudžiantis atidarinėti duris (t. 2,b.l. 93-98), kurio, kaip paaiškino apelianto atstovė, duris atidarius netgi nesimato, šiuo atveju nepašalina apelianto atsakomybės, nes pagrindinė priežastis, dėl kurios susižalojo ieškovė buvo ne terasos durys ar nepaisymas draudimo jas atidaryti, o netinkamai įrengti terasos turėklai. Dėl šių byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti pačios ieškovės didelio neatsargumo, o apeliantas nepaneigė savo kaltės, kuri šiuo atveju preziumuojama, remiantis CK 6.248 straipsnio 3 dalies nuostata. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą pagrįstai konstatavo, kad kavinėje veiklą vykdanti IĮ „Laiko prizmė“ šiuo atveju nebuvo tiek apdairi ir rūpestinga, tinkamai neprižiūrėjo ir nerūpino jos valdomo statinio ir jo įrenginių saugumu, kas ir tapo nelaimingo atsitikimo priežastimi. Todėl teismas nustatęs, jog ieškovė buvo sužalota dėl apelianto užsakymu įrengto statinio konstrukcijų – terasos turėklų trūkumų apeliantui nesiėmus pakankamų veiksmų, jog vakaro svečiai negalėtų naudotis terasa ir net neįspėjus apie pavojų remiantis į turėklus, bei nesant CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytų, nuo atsakomybės atleidžiančių aplinkybių pagrįstai konstatavo jog byloje nustatytos visos apelianto atsakomybę sukeliančios sąlygos ir nėra pagrindo mažinti žalos dydį, nenustačius didelio neatsargumo ieškovės veiksmuose.
Apeliantas taip pat teigia jog ne visos išlaidos medicinos paslaugoms šalinant ieškovės veido sužalojimo pasekmes buvo būtinos ir susijusios su sužalojimo pasekmių, likusių po sužalojimo šalinimu. Taip pat ginčija priteistos neturtinės žalos dydį, kurį pagal teismų praktikoje priimtą įrodinėjimo naštos paskirstymą turėjo įrodyti ieškovė ir kuri kolegijos nuomone turtinės žalos dydį pagrindė rašytiniais įrodymais, todėl atsakovo IĮ „Laiko prizmė“ apeliacinis skundas šioje dalyje tai pat atmetamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl sužalojimų dešinio voko ir skruosto srityje pasekmių pašalinimo 2011-10-12 ieškovė buvo konsultuota UAB „Grožio terapijos ir chirurgijos klinikoje“ (t.1,b.l. 16), kurios plastikos chirurgas D. R. ieškovei iš pradžių rekomendavo konservatyvų gydymą, bei nurodė jog pakartotinę konsultaciją dėl chirurginės randų korekcijos tikslingumo reikėtų atlikti praėjus 9-12 mėnesių. Pakartotinės konsultacijos dėl rando dešinio viršutinio voko srityje 2012-05-17 metu ieškovei rekomenduotas operacinis gydymas – viršutinių vokų abipusė plastika su rando pašalinimu (t.1,b.l. 140). 2012-05-23 operacijos metu ieškovei buvo atlikta vokų korekcija, kurios metu pašalintas dešinėje pusėje esantis keloidinis randas (t.1, b.l. 161-174). Priteistą žalos sumą sudaro 240 Lt už gydytojo konsultaciją, 3500 Lt už operaciją, kurios metu buvo atlikta abiejų vokų korekcija, rando excizija ir odos plastika (t.1,b.l. 167-168,181,186). Apeliantas teigia jog operacijos metu ieškovei ne tik buvo pašalintas randas, bet ir atlikta abiejų akių vokų plastika, taip pagerinant jos išvaizdą, o ne atstatant jos veido būklę į iki įvykio buvusiąją, jo teigimu ieškovė pagerino savo išvaizdą, todėl teismas ieškovės reikalavimą priteisti visą už operaciją sumokėtą sumą, nepagrįstai tenkino visiškai. Su šiais apeliacinio skundo argumentais taip pat negalima sutikti. Teismas, priimdamas sprendimą šiuo klausimu, rėmėsi ne tik rašytiniais bylos įrodymais, bet ir apklausė liudytoju operaciją atlikusį bei ieškovę konsultavusį plastikos chirurgą dr. D. R., kuris patvirtino jog iš pradžių pirminės konsultacijos metu 2011-10-12 konsultavo ieškovę dėl trijų mėnesių senumo randų viršutinio voko ir skruosto srityse ir iš pradžių rekomendavo konservatyvų (pasyvų) gydymą, laukiant kol randai sugis, antrą kartą rekomendavo operaciją. Liudytojas paaiškino, jog voko viršutinėje srityje susidaręs randas buvo kietas ir storas, tempė audinius, trukdė vokui normaliai funkcionuoti, atsimerkti t.1,b.l. 39). Tai, kad pareiškėjai buvo diagnozuota vokų ptozė (vokų odos perteklius) leido atlikti odos plastiką ir tokiu būdu pašalinti dalį odos kartu su vokui normaliai funkcionuoti kliudančiu randu, o abiejų vokų korekcija buvo reikalinga tam kad būtų išlaikyta abiejų akių išvaizdos simetrija, chirurgo teigimu jei randas būtų pašalintas neliečiant kitos akies voko, gautųsi didelė asimetrija, darkantį ieškovės veidą. Todėl buvo reikalinga atlikti abiejų vokų korekciją. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir iš gydymo įstaigos išreikalauti rašytiniai įrodymai. Pakartotinės konsultacijos metu buvo nustatyta, jog skruosto srityje esantis randas ieškovei netrukdo, o dešinio viršutinio voko srityje yra susiformavęs 12x8 mm deformuojantis keloidinis randas, tempiantis lateralinį canthus (t.1, b.l. 16,140. 162-180). Liudytojas D. R. taip pat parodė jog ieškovės akių vokų ptozė (vokų užkritimas) tapo sąlyga leidžiančia keloidinį randą pašalinti ir paslėpti pooperacinį randą, kad nesant ptozės randą pašalinti iš viso būtų neįmanoma, nes pacientė negalėtų užsimerkti ir kad vokų ptozė nėra liga, o su amžiumi pasireiškiantis vyresniems nei 45 metų pacientams organizmo pokytis. Apeliantas jokių įrodymų paneigiančių šiuos savo srities specialisto liudytojo D. R. parodymus, patvirtinančius abejų akių vokų korekcijos būtinumą nėra pateikęs. Apelianto teiginiai dėl per didelės kainos taip pat atmestini. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto argumentus dėl jo interneto tinklapiuose pateiktų kainų nurodydamas jog juose nurodoma preliminari operacijos kaina, kuri gali kisti priklausomai nuo jos sudėtingumo, jos metu naudojamų medikamentų, į ją gali būti neįtrauktos pooperacinės slaugos ir kitos paslaugos. Taip pat teismas pagrįstai nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad sužalojimai buvo veido srityje, ieškovės apsisprendimas kreiptis į patyrusį ir kvalifikuotą plastikos chirurgą yra visiškai pagrįstas. Kolegija pažymi jog šiuo atveju kai klausimas liečia asmens sveikatą ieškovė turėjo teisę rinktis medicinos specialistą ne pagal kainą, bet pagal kvalifikaciją ir pasirinkti tą, kuriuo pasitikėjo.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nenukrypo nuo Kasacinio teismo formuojamos praktikos priteisdamas neturtinę žalą, nustatė jog dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ieškovė patyrė fizinį skausmą dėl sužalojimų voko ir skruosto srityje, taip pat nubrozdinimų ir sumušimų, nepatogumų dėl kraujosruvų, žaizdų, vėliau randų formavimosi joms gyjant, būtinybės lankytis pas gydytojus (t.1,b.l. 161-166) bei atmetė ieškovės teiginius dėl neva jos patirto dvasinio sukrėtimo ir emocinės depresijos. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje tinkamai taikė materialinės teisės normas rėmėsi Kasacinio teismo praktika
Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, o taip pat teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo aptariamos kategorijos bylose, teismas, nustatydamas priteistinos kompensacijos dydį, atsižvelgė į šiai bylų kategorijai būdingus faktorius: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, netekto darbingumo laipsnį, ligos progresavimo tikimybę, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčius profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010), taip pat atsižvelgė į šioje byloje nustatytas ieškovės individualias savybes, gyvenimo būdą, įpročius. Nurodė, kad ginčo įvykio metu žala buvo padaryta itin didelei vertybei – ieškovės sveikatai, sužalojimo pobūdį (sužalojimai voko ir skruostikaulio srityse). Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (t.1,b. l. 12,13) sprendė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 25 d. iki 2011 m. rugpjūčio 8 d. buvo laikinai nedarbinga, tačiau konstatavo jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog dėl to pakito jos profesinis ar socialinis gyvenimas, gavo atitinkamas socialines išmokas, o negautas pajamas kompensuoja priteisiamos turtinė žala, kuri ieškovei pilnai atlyginta, kad patirtų sužalojimų reiškiniai buvo juntami apie 10 mėnesių. Teismas atsižvelgė, kad Ieškovę operavusio plastiko chirurgo dr. D. R. parodymais nustatyta, jog 2012-05-23 operacijos metu buvo pašalinti dešinio viršutinio voko srityje buvusio keloidinis rando keliamos problemos – audinių tempimas, trukdymas atsimerkti, o kartu ir pakoreguotos raukšlių perteklius. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie liekamuosius buvusio sužalojimo reiškinius. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertino ir į atsakovo kaltės formą. Todėl kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje neturtinės žalos dydį nustatė vadovaudamasis teismų praktikoje priimtais kriterijais, pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus ir šiais įrodymais remiantis nustatytas faktines aplinkybes, įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Kaip jau minėta pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, kolegijos nuomone tinkamai taikė, tiek bendrąsias deliktinės atsakomybės taikymą reglamentuojančias įstatymo CK 245-251- straipsnių, tiek specialiąsias CK 6.266 straipsnio dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkų (valdytojų) atsakomybę reglamentuojančias įstatymo nuostatas, o apeliaciniuose skunduose įvardijami argumentai šioje dalyje nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo. Apeliaciniuose skunduose cituotos Kasacinio teismo nutartys priimtos bylos savo aplinkybėmis iš esmės skyrėsi nuo šioje byloje nustatytųjų aplinkybių, todėl šios nutartys nelaikytinos precedentinėmis šios nagrinėjamos bylos atžvilgiu. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą nustatomas remiantis individualiomis subjektyviomis nukentėjusiojo asmens savybėmis, kiekvienoje byloje nustatytų vis kitokiu kriterijų, pagal kuriuos priimta spręsti dėl neturtinės žalos dydžio deriniu, jų visuma. Todėl kiekvieną kartą sprendžiant šį klausimą nei įstatyme nei teismų praktikoje negali būti nustatyti kokie nors griežti įkainiai.
Kiti apeliaciniuose skunduose išdėstyti motyvai dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, jo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės (CPK 329, 330 straipsniai), todėl skundai dėl sprendimo esmės atmetami, o teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas.
Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio
Tačiau kolegija iš sutinka su atsakovės G. K. ir trečiojo asmens UAB „Saldžius“ a apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais dėl teismo išlaidų paskirstymo Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė 2584 Lt (t.2b.l. 65-67,107), atsakovė G. K. - 2000 Lt (t.2,b.l. 23-27), atsakovas IĮ „Laiko prizmė“ – 1000 Lt (t.2,b.l. 19-22), o trečiasis asmuo atsakovų pusėje UAB „Saldžius“ (pradinis atsakovas) – 2447 Lt (t.1,b.l. 38-39) bylinėjimosi išlaidų.
Kolegija sutinka jog atsakovės G. K. atžvilgiu atmetęs ieškinio reikalavimus teismas netinkamai taikė 93 straipsnio nuostatas, rėmėsi minėto straipsnio 2 dalyje nustatytu šalių turėtų išlaidų paskirstymų proporcingai atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų dalis, nors turėjo taikyti 93 straipsnio 1 dalį, nes ieškinį G. K. atžvilgiu atmetus laikytina jog sprendimas priimtas jos naudai ir jai turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurios kolegijos nuomone, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas, nors ir neviršija maksimalių minėtose rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, mažintinos nuo 2000Lt iki 1500Lt, priteisiant šią sumą iš ieškovės atsakovei G. K.. Trečiasis asmuo iš pradžių buvo patrauktas atsakovu byloje tuo tarpu byloje nustačius faktinį patalpų valdytoją, patikslintu ieškiniu ieškovas kolegijos manymu be pagrindo paliko jį dalyvauti trečiuoju asmeniu, todėl laikytina jog ieškinys jo atžvilgiu taip pat yra atmestas, o patikslinus ieškinį jo iš esmės atsisakyta. Tiek trečiojo asmens, tiek atsakovės G. K. gynyba rėmėsi tais pačiais argumentais, jog jų atsakomybė negalima, nes jie įvykio metu nebuvo ginčo pastato valdytojai. Todėl bylą jų atžvilgiu nelaikytina sudėtinga, reikalinga didelių laiko sąnaudų iš atstovų pusės todėl remiantis rekomendacijomis prašomas išlaidas sumažinus iš ieškovės trečiojo asmens naudai taip pat priteistina 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų, o apelianto IĮ“Laiko prizmė skundas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atmetamas. Perskaičiavus priteistinas sumas eurais, nuo 2015 metų sausio 1 d. galiojančia valiuta, G. K. ir trečiajam asmeniui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos po 434,43 EUR.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
NUTARIA:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Padidinti atsakovei G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį vietoj priteistų 700 Lt (septynių šimtų litų) priteisti 434,43 Lt (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 centus).
Padidinti trečiajam asmeniui UAB „Saldžius“ (į.k. 125326649) iš ieškovės R. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį vietoj priteistų 856,45 Lt (aštuonių šimtų penkiasdešimt šešių litų 45 ct) priteisti 434,43 Lt (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 centus).
Teisėjai Liuda Uckienė
Henrichas Jaglinskis
Aldona Tilindienė