Civilinė byla Nr. 2-2960-775/2015

Teisminio proceso Nr. 2-62-3-02151-2013-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

38; 44.2; 44.2.4.1; 44.5.2.5; 44.2.2.8;

73.2.6.1; 99.3; 99.5; 99.7; 114.4; 116.1

              KAUNO APYLINKĖS TEISMAS             

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 23 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant atsakovo įgaliotai atstovei R. D., nedalyvaujant ieškovo atstovui, tretiesiems asmenims ir jų atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – V. D., UAB „Spaineta ir Ko“, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, ir

n u s t a t ė:

ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 102,82 € turtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, jog 2010-03-30 ieškovo bendrovėje apdrausta transporto priemonė Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini), Kaune, ties Panerių g. 286, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Dėl to transporto priemonė buvo apgadinta, atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė įvykio schemą, surašė tarnybinį pranešimą, buvo nustatyta, jog vairuotojas neturėjo galimybės pastebėti kelio duobės ir jos apvažiuoti. Įvykio metu buvo sugadinta priekinė ir galinė dešinės pusės padangos bei ratlankiai, priekinio bamperio apatinis spoileris, priekinio bamperio dešinės pusės grotelės, sugadinta važiuoklė. Draudėjas pateikė ieškovui transporto priemonės remonto (atkūrimo) darbų atlikimą patvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą, transporto priemonės apgadinimų remonto kaina - 1 935,41 Lt (be PVM). Transporto priemonė suremontuota naudotomis detalėmis, todėl neskaičiuotas dalių nusidėvėjimas. Ieškovas apskaičiavo įvykio metu transporto priemonei padarytus nuostolius (1 635,41 Lt) bei juos atlygino. Ieškovas nurodė, jog Kaune esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl atsakovas privalo juos prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam priklausančiuose keliuose. Yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.266 str.: atsakovas valdė kelią, ieškovo draudėjui atsirado žala, nes važiuojant keliu buvo sugadintas ieškovo draudėjo turtas – tarp kelio trūkumo ir žalos yra priežastinis ryšys. Ieškovas atsakovą pretenzija paragino atlyginti nuostolius, atsakydamas į pretenziją atsakovas pripažino prievolę ir atlygino dalį žalos – 1 280,41 Lt, likusi nuostolių dalis iki šiol neatlyginta. Ieškovas paaiškino, kad jo reikalavimui taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kad 2011-08-29 atsakovas atlygino dalį žalos, tokiu būdu pripažindamas prievolę, o tokie skolininko veiksmai nutraukia senaties termino skaičiavimą ir jis skaičiuojamas iš naujo, todėl 2013-11-04 ieškovas, pateikdamas ieškinį teismui, senaties termino nėra praleidęs.  

Į teismo posėdį ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ieškovo atstovui pasirašant pranešimą apie kito posėdžio datą (b. l. 107), gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (b. l. 109-110), byla nagrinėtina ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 47-55), nurodė, jog su ieškiniu nesutinka.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovas praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes jis pradėtas skaičiuoti nuo eismo įvykio dienos 2010-03-30, ieškovas termino atnaujinti neprašo, jokių svarbių jo praleidimo priežasčių nenurodo. Atsakovui pateikus sprendimą iš dalies atlyginti žalą ieškovas tokio Savivaldybės sprendimo per nustatytą terminą neskundė, todėl turi būti laikoma, jog daliniam žalos atlyginimui neprieštaravo. Be to, draudimo veikla neatsiejamai yra susijusi su draudimo rizika, ją įvertinus apskaičiuojama ir draudimo įmoka, o ji naudojama rizikos dengimui, todėl ieškovo išmokėtą draudimo išmoką iš dalies dengia iki tol gautos įmokos, ieškovo nuostoliai šioje byloje yra mažesni, nei reikalaujama. Iš ieškinio ir prie jo pridėtų dokumentų nėra aišku, kaip nurodyti automobilio sugadinimai siejasi su ginčo duobe, kodėl būtent nurodyto dydžio žala patirta, nei viename dokumente nėra išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir tik ji sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus ir to pasėkoje buvo patirta nurodyta žala. Iš karto po įvykio policijos pareigūnai užfiksavo mažiau apgadinimų nei nurodyta automobilio techninės apžiūros akte. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas byloje neįrodė priežastinio ryšio dėl vėliau papildomai nurodytų automobilio apgadinimų, todėl ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Be to, ieškovas tinkamai neįrodė patirtos žalos dydžio – nėra pateikta duomenų, kad naudotos automobilio detalės kainavo mažiau nei naujos atėmus nusidėvėjimą, todėl negalima daryti išvados, kad apskaičiuojant patirtą žalą buvo laikytasi teisės aktų ir teismų praktikos reikalavimų. Vairuotojo elgesys taip pat turėjo įtakos žalos atsiradimui, Kelių eismo taisyklės įpareigoja vairuotoją elgtis atsargiai kelyje, tačiau byloje nėra duomenų, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas vairuodamas automobilį ir kokių atsargumo priemonių ėmėsi, kad išvengtų duobės, nėra duomenų, ar buvo tirta, kokiu greičiu važiavo ir pan. Vairuotojas turi pasirinkti saugų greitį, o ne maksimalų leistiną, kad prireikus galėtų sustoti, atsakovas nurodė, kad žalai atsirasti esminės reikšmės turėjo vairuotojo veiksmai, o ne duobės buvimas, todėl atsakovas turi būti atleistas nuo žalos atlyginimo prievolės. Atsakovas pabrėžė, jog duobės atsiradimas – atsakovo neįtakojamas gamtos reiškinys, o turimos lėšos reguliariam gatvių tvarkymui yra ribotos ir nepakankamos. Gatvių išdaužų užtaisymo darbai, jų mastas, atlikimo laikas yra priklausomi ne tik nuo atsakovo biudžeto, bet ir nuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skiriamų lėšų. Atsakovas taip pat nesutiko su reikalavimu priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, nes žala kildinama iš viešosios teisės normos, LR vietos savivaldos įstatymas nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 65-68), prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, jog nėra jokio teisės akto, kuriame būtų nustatyta Kelių direkcijos atsakomybė už žalą, padarytą dėl netinkamos savivaldybių gatvių priežiūros, neatlikto remonto. Kelių priežiūra yra savarankiškoji funkcija, o ne valstybės perduotoji. Savivaldybių lėšos naudojamos savivaldybių funkcijoms atlikti, o tik valstybinėms funkcijoms atlikti skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto arba piniginių fondų. Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. nustatytai savivaldybių savarankiškajai funkcijai vykdyti papildomas finansavimo šaltinis yra Kelių priežiūros ir plėtros programa. Savivaldybės turi naudoti daugiau savo biudžeto lėšų ir ieškoti kitų finansavimo šaltinių.

Trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai pranešimą apie posėdžio vietą ir laiką išsiunčiant per Elektroninių paslaugų portalą, atsiliepime trečiasis asmuo prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo V. D. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, jog su reikalavimais sutinka (b. l. 97-98). Trečiasis asmuo V. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai pranešimą išsiunčiant per Elektroninių paslaugų portalą, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui V. D. nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo UAB „Spaineta ir Ko“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teisme iškeltą bylą informuotas tinkamai (b. l. 99). Trečiojo asmens UAB „Spaineta ir Ko“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 108), neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėtina trečiojo asmens UAB „Spaineta ir Ko“ atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2010-03-30 Kaune, ties Panerių g. 286 esančiu pastatu trečiojo asmens V. D. vairuojamas automobilis Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini), įvažiavo į 0,1 gylio jokiais kelio ženklais nepažymėtą vandens apsemtą duobę, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonės dešinės pusės priekinė ir galinė padangos bei ratlankiai, priekinis bamperis (b. l. 26). Transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 92433016 patvirtina, jog apgadintas automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 27-28). Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulio V. P. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog V. D. vairuojamas automobilis Renault Espace, apie 9 val. 10 min. įvažiavo į duobę, apgadino dešinės pusės priekinį ir galinį ratus (b. l. 30, 31). Vairuotojas V. D. paaiškinime nurodė, jog važiavo apie 65-70 km/h greičiu Panerių g. link Varnių g., kelio kraštai buvo netvarkingi, asfaltas aplūžęs, duobės buvo apsemtos vandeniu, ir dešine automobilio puse įvažiavo į duobę, dėl ko buvo apgadintos padangos ir ratlankiai, atlūžo bamperis, iškrito žibinto grotelės, važiuojant po įvykio ėmė drebėti vairas (b. l. 32). Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. D. atžvilgiu nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 29). Tą pačią dieną buvo atlikta apgadintos transporto priemonės apžiūra, surašytas techninės apžiūros aktas, nustatyta, jog keičiamos dalys – priekinė ir galinė dešinės pusės padangos, bamperio spoileris ir grotelės, remontuojamos dalys – priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai, važiuoklė (b. l. 33). Trečiasis asmuo V. D. ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką (b. l. 26). UAB „Autofortas“ 2010-05-05 remonto sąmata ir PVM sąskaita faktūra patvirtina, jog už apgadinto automobilio remontą trečiasis asmuo UAB „Spaineta ir Ko“ turėjo sumokėti 1 935,41 Lt be PVM sumą (b. l. 34, 35-37). Transporto žalų vertintojas J. D. apskaičiavo draudimo išmokos sumą – 1 635,41 Lt (b. l. 38). 2010-06-02 buvo priimtas sprendimas išmokėti 1 635,41 Lt žalą UAB „Autofortas“, UAB „Spaineta ir Ko“ išsiųstas pranešimas apie nuostolių atlyginimą (b. l. 39), išmoka pervesta 2010-06-03 (b. l. 40). 2010-06-10 ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė pretenziją dėl išmokėtos nuostolių sumos atlyginimo regreso tvarka (b. l. 41). 2011-07-20 atsakovas ieškovui pateikė raštą, kuriame nurodė, jog pretenzija tenkinama iš dalies, kadangi Kelių policijos valdybos nutarime užfiksuota, kad buvo apgadintas priekinis bamperis, priekinis ir galinis dešinės pusės ratai (b. l. 42), 2011-08-29 atsakovas ieškovui pervedė 1 280,41 Lt sumą (b. l. 43).

Dėl ieškinio senaties. Atsakovas nurodo, jog šioje byloje ieškovas praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kadangi prašo atlyginti žalą, kilusią dėl 2010-03-30 įvykio, o skundą administraciniam teismui pateikė tik 2013-11-04. Tokių atsakovo argumentų teismas negali laikyti pagrįstais. CK 1.127 str. 4 d. nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Byloje nustatyta, jog ieškovas draudimo išmoką draudėjai UAB „Spaineta ir Ko“ išmokėjo 2010-06-03, todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo 2010-06-04. Nors ieškovas skundą teismui pateikė tik 2013-11-04, t.y. praėjus daugiau kaip trejų metų laikotarpiui nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, tačiau CK 1.130 str. 2 d. numato, jog ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmais, kurie liudija, jog jis pripažįsta prievolę. Tai gali būti patys įvairiausi veiksmai, iš kurių kreditorius suvoktų, kad skolininkas pripažįsta prievolę, tame tarpe ir dalinis prievolės įvykdymas. Šiuo atveju atsakovui iš dalies atlyginus žalą 2011-08-29, laikytina, jog jis prievolę pripažino ir senaties termino eiga šiame ginčo teisiniame santykyje nutrūko. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, ieškovas senaties termino ieškinio reikalavimui dėl žalos atlyginimo nepraleido, todėl nėra pagrindo reikalavimui taikyti ieškinio senatį.

LR CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. LR CK 6.1015 str., reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 d., reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovas kildina iš atsakovo neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – LR VSĮ) 6 str. 32 p., savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – LR KĮ) 4 str. 3 d. nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau LR SEAKĮ) 10 str. 8 d. 4 p. įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p., savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 p. nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 p.). Šiame nutarime taip pat nustatyta, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (2 p.).

Atsakovas nurodo, jog neturi galimybės pašalinti visų kelio išdaužų, į kurias įvažiuoja vairuotojai, dėl skiriamo nepakankamo lėšų kiekio. Tokie atsakovo argumentai tik patvirtina, jog kelių būklės gerinimu rūpinasi savivaldybė, todėl ir ginčo duobė atsirado dėl to, kad savivaldybė neatliko jai įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų priskirtos savarankiškos pareigos – funkcijos - prižiūrėti, taisyti, tiesti vietinės reikšmės kelius ir gatves. Pažymėtina, jog negali būti laikomi pagrįstais atsakovo argumentai, jog pareigos nevykdymas sąlygotas nepakankamu finansavimu. Saugaus eismo organizavimas, numatytas LR VSĮ 6 str. 32 p., gali apimti ir tinkamą eismo sąlygų ar gatvių būklės ženklinimą. Ginčo duobė nebuvo paženklinta ar aptverta, ką patvirtina bylos medžiaga – nutarimas atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. l. 29), eismo įvykio vietos schema (b. l. 30), tarnybinis patrulio V. P. pranešimas (b. l. 31), trečiojo asmens V. D. paaiškinimas (b. l. 32), o tai lėmė žalos atsiradimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog 2010 metais tinkamai vykdė Panerių gatvės priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, kelio duobė nebuvo paženklinta ar aptverta (LR CPK 178 str.), o ieškovo paaiškinimai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-03-30 nutarimas (b. l. 29), patrulio D. D. nubraižyta eismo įvykio vietos schema (b. l. 30), patrulio V. P. tarnybinis pranešimas (b. l. 31) šią civilinės atsakomybės sąlygą akivaizdžiai įrodo ir tai sąlygojo žalos atsiradimą, t.y. V. D., teisėtai vairuodamas automobilį Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini) ir įvažiavęs į jokiais įspėjamaisiais ženklais nepažymėtą ir vandens apsemtą kelio duobę, apgadino priekinę dešinės pusės padangą, ratlankį, galinę dešinės pusės padangą, ratlankį, važiuoklę, bamperį, bamperio groteles. Ta aplinkybė, jog kelių policijos nutarime buvo fiksuotas tik dešinio priekinio ir galinio rato ir bamperio apgadinimas negali suponuoti išvados, jog tik tokio pobūdžio nuostoliai ir buvo padaryti, nes pareigūnai sugadinimus fiksavo įvykio vietoje, apžiūrėję automobilį tik vizualiai. Apžiūrėjus automobilį draudimo įmonėje, dalyvaujant draudimo kompetentingiems specialistams buvo nustatyti sugadinimai, kurių nebuvo galima matyti automobilį apžiūrint išoriškai. Šie sugadinimai užfiksuoti 2010-03-30 transporto priemonės techninės apžiūros akte Nr. 1058449 (b. l. 33). Be to, išardžius automobilį remonto dirbtuvėse nustatyti ir kiti transporto priemonės apgadinimai, kurių lokalizacija patvirtina aplinkybę, jog minėti apgadinimai atsirado būtent dėl ginčo draudiminio įvykio. Automobilis buvo suremontuotas. 2010-05-05 UAB „Autokurtas“ išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 008546 patvirtina, jog draudėjas dėl automobilio remonto turėjo 1 935,41 Lt be PVM išlaidų  (b. l. 34). Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, jog remonto darbai, jų lokalizacija atitiko 2010-03-30 Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodytus sugadinimus, darbų apimtį, todėl atsakovo argumentai dėl priežastinio ryšio nebuvimo su minėtais nuostoliais yra paneigti. Atsakovo nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime išdėstyti išaiškinimai negali būti taikomi šioje byloje, kadangi faktinės bylos aplinkybės skiriasi: atsakovo nurodytoje byloje Nr. A-442-600/2014 pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo patirtos žalos dydį, nuostolių sumą pareiškėjas nurodė nepridėdamas tai patvirtinančių sąmatų ar turto vertinimo ataskaitų, todėl teismas negalėjo susieti pareiškėjo nurodytos žalos dydžio su atsakovo netinkamu pareigų vykdymu, nebuvo įmanoma nustatyti ir priežastinio ryšio tarp patirtos žalos ir atsakovo atliktų veiksmų.

Atsakovas nurodo, jog ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad keičiant detales naudotomis nebuvo sumokėta brangiau nei perkant naujas detales ir apskaičiuojant nusidėvėjimą. Proceso šalys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Atsakovo argumentai, kad naujos detalės nuskaičiavus jų nusidėvėjimą būtų kainavę mažiau, nei sugadintų detalių keitimas naudotomis, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius atsakovas teismui nepateikė, todėl konstatuoti, kad ieškovas nepagrįstai išmokėjo per didelę išmoką trečiajam asmeniui, teismui nėra pagrindo.

  Atsakovas nurodė, jog vairuotojas, vairuodamas automobilį minėtoje gatvėje, privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsargiai, pasirinkti saugų greitį, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr.1950 19, 133, 134 punktu, ir šių nuostatų nevykdymas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą. Kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta (b. l. 29). Vairuotojo teigimu, jis važiavo neviršydamas leistino greičio ir ginčo duobės nepastebėjo, nes ji buvo apsemta vandens ir todėl V. D. negalėjo minėtos išdaužos apvažiuoti. Be to, pasekmių mastas paneigia neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį ir tai paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes. Pabrėžtina, kad policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, kur apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią išdaužą, jos išmatavimus (0,1 gylio), dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina įvykio faktą. Proceso šalys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Atsakovo argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, taip pat grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo.

Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Įvertinus tai, konstatuotina, jog atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog šie nurodyti darbai ir keistinos detalės nėra būtini ir techniškai nesusiję su patirtais automobilio sugadinimais (LR CPK 178 str. ), žalos atlyginimas priteistinas iš Kauno miesto savivaldybės, nes žalos atsiradimą šiuo atveju sąlygojo būtent savivaldybei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas, o ne atskiros kurios nors savivaldybės institucijos neteisėti veiksmai (ar neveikimas).

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog savivaldybė šiuo nagrinėjamu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Panerių gatvę, esančią Kaune, bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Pažymėtina, jog atsakovas dalį žalos ieškovui atlygino, taip pripažindamas prievolę. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas – ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo priteistinas 102,82 € turtinės žalos atlyginimas.

Remiantis Lietuvos teismų praktika, tokio pobūdžio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013), todėl vadovaujantis CK 6.2. str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (102,82 €) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-06-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15,64 € žyminis mokestis (b. l. 25; CPK 93 str. 1 d.).

Dėl atsakovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Atsakovo prašymas sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 477, 3, 5.3, (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties Konstitucijos 21, 29, 94 str., yra atmestinas, kadangi atsakovo paminėti teisės aktai netaikomi sprendžiant šį konkretų ieškovo regresinį reikalavimą, kylantį iš draudimo teisinių santykių, todėl kreiptis į Konstitucinį teismą nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-271 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė Kaune, Laisvės al. 96, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 12, 102,82 € (vieno šimto dviejų eurų 82 ct) turtinę žalą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (102,82 €) nuo bylos iškėlimo dienos (2014-06-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,64 € (penkiolikos eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.