Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.8-8661-873/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07159-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.9.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, išnagrinėjusi I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

administracinio teisės pažeidimo protokolas I. M. 2016 m. gegužės 17 d. buvo surašytas dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (bendrovės adresas – (duomenys neskelbtini)) bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, veikiančiu bankroto administratoriaus vardu, Registro tvarkytojui – valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, adresu Lvovo g. 25, Vilnius  - laiku, t. y. iki 2014 m. gegužės 31 d., nepateikė 2013 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir iki 2015 m. gegužės 31 d. nepateikė 2014 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 1722 str. 2 d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad skundas dėl I. M. padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 172 2 str. 2 d., valstybės įmonėje Registrų centras buvo gautas 2016 m. vasario 3 d. ( b. l. 19). Teismas vertina šią datą galimo teisės pažeidimo paaiškėjimo data.

I. M. paaiškino, kad tapus bankroto administratoriumi, jam buvo perduotas balansas, kurio duomenys kėlė klausimų, netrukus paaiškėjo, kad pateikti duomenys visiškai neatitinka tikrovės. Nesutapimas tarp įmonės deklaruotų įsipareigojimų ir to, ką pavyko išaiškinti, buvo 300000 Eur.  Balansas buvo visiškai neteisingas, jį perdaryti ir toliau vesti apskaitos buvo neįmanoma. Balansą tvirtina bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas. Pirmas susirinkimas įvyko tik 2015 m. liepos mėn., anksčiau jis įvykti negalėjo, nes pagal Bankroto įstatymą, jeigu yra teismo nepatvirtintų kreditorinių reikalavimų, kurie viršija daugiau nei pusę kreditorinių reikalavimų, neįmanoma sušaukti kreditorių susirinkimo, nes jo sprendimai tuomet būtų neteisėti. Šiuo metu įmonė nebeturi kreditorių, visi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai buvo  išpirkti. Apygardos teismo nutartimi vasario mėn. bankroto byla nutraukta, kreditoriai skundė sprendimą dėl administratoriui numatyto atlyginimo.

Iš pateiktų teismo sprendimų matyti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai reikalavimai buvo tvirtinami Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d., 2014 m. sausio 21 d., 2014 m. vasario 6 d., 2014 m. kovo 24 d., 2015 m. kovo 12 d., 2015 m. gegužės 12 d., 2015 m. liepos 17 d., 2015 m. lapkričio 20 d., 2015 m. gruodžio 9 d.

Iš pateiktų teismo sprendimų matyti, kad buvo ginčijami UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai, kreditoriniai įsipareigojimai: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimas, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartis.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A 556 – 1616/2008  pasisakyta, kad  iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento finansinė atskaitomybė ir atitinkamų mokesčių deklaracijų sudarymas bei pateikimas – įmonės vadovo, o ne bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga. Tai neprieštarauja ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsniui, nurodančiam, kad už apskaitos tvarkymą, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Kitas ūkio subjekto vadovas atsakys pagal šį straipsnį bei kitas teisės normas, apibrėžiančias finansinę atskaitomybę, kada perims vadovavimą įmonei. Tačiau pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės administratorius nėra visiškai savanoriškas perėmėjas teisių ir pareigų, kaip galėtų būti, kai įmonė parduodama ar kitokių sandorių pagrindu pereina kitiems asmenims bei pasikeičia įmonės vadovas. Iškėlus bankroto bylą įmonei iki tol veikusios įmonės statusas keičiasi iš esmės, keičiasi ir tokios įmonės teisių bei pareigų apimtis. Suteikus įmonei bankrutuojančios įmonės statusą atsiranda tokių teisių ir pareigų, kurių iki tol neturėjo įprastiniu statusu veikusi įmonė.

Nutartyje pabrėžta - akivaizdu, jog gyvenimiškai įmanoma faktinė situacija, kai įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai neperduoda administratoriui finansinės atskaitomybės dokumentų, užpildytų deklaracijų, ar apskritai nėra įvykdę pareigos pateikti mokesčių administratoriui pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas įstatymu nustatytu terminu. Tokiu atveju, administratorius, prisiimdamas įsipareigojimą pateikti deklaracijas už nepateiktą iki bankroto bylos iškėlimo laikotarpį pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, prisiimtų ir teisinę atsakomybę už teisingų mokesčių deklaracijų pateikimą. Netikslumų, klaidų tikimybė bei iš čia kylanti atsakomybė labiau negu tikėtina. Esama spraga, kai įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai neperduoda administratoriui finansinės atskaitomybės dokumentų, užpildytų deklaracijų, ar apskritai nėra įvykdę pareigos pateikti mokesčių administratoriui deklaracijas įstatymu nustatytu terminu ir, kai bankrutuojančios įmonės administratorius neturi pareigos teikti deklaracijas už nepateiktą iki bankroto bylos iškėlimo laikotarpį pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, teisėjų kolegijos nuomone, galėtų būti užpildyta pasitelkiant mokesčių administratoriui suteiktus įgalinimus. Juk pagal Mokesčių administravimo įstatymą mokesčių administratorius turi teisę gauti  iš asmenų, tarp jų iš kredito  įstaigų,  funkcijoms atlikti  reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus,  kompiuterinių laikmenų  duomenis  (kopijas)  apie to arba kito  asmens   turtą, pajamas,  išlaidas  ir veiklą, naudotis savo ir  kitų   juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija; Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka patekti į mokesčių mokėtojo teritoriją, pastatus ir patalpas; laikinai paimti iš mokesčių mokėtojo apskaitos, sandorių ir kitus mokesčių   apskaičiavimo   teisingumo patikrinimui  ir mokestiniam tyrimui atlikti reikalingus dokumentus; atlikti mokestinį tyrimą; tais atvejais,  kai mokesčių mokėtojas  nevykdo arba netinkamai  vykdo   savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti  apskaitos  ar  kitus  dokumentus  ir  dėl  to  mokesčių administratorius  negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio  įstatyme nustatyta, tvarka,  mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio  sumą  mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą,  atsižvelgdamas  į  visas  įvertinimui reikšmingas   aplinkybes,   turimą  informaciją  ir prireikus parinkdamas  savo  nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo  mokestinės prievolės dydžio nustatymo. Šios pozicijos įgalina laikytis ir pasikeitęs teisinis reglamentavimas dėl administratoriaus teisių bei pareigų. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio (redakcija nuo 2008 m. liepos   1 d.) 3 dalies 16 punktą administratorius organizuoja ir kontroliuoja  pajamų,  gautų valdant, naudojant  ir  disponuojant  bankrutuojančios  įmonės  turtu,  ir sąnaudų  apskaitą,  taip  pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta  tvarka  sudaro  ir  teikia  metines  finansines ataskaitas   (balansą   ir  pelno  (nuostolių)  ataskaitą).  Tais atvejais,  kai  įmonė nėra pateikusi mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų, administratorius privalo suteikti galimybę atitinkamoms  institucijoms atlikti dokumentinius patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems  nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti. Ši įstatymų leidėjo formuluotė pakankamai aiškiai apibrėžia situaciją, kai įmonė nėra pateikusi atitinkamų deklaracijų iki pasikeičia jos teisinis statutas į bankrutuojančios įmonės statusą. Minėtos nuostatos pagrindu administratorius nėra įpareigojamas teikti atitinkamas mokesčių deklaracijas, o tik privalo suteikti galimybę atitinkamoms  institucijoms atlikti dokumentinius patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose  mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti. Paneigiant administratoriaus pareigą teikti pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas už laikotarpį, kada įmonei dar nebuvo suteiktas bankrutuojančios įmonės statusas, atsižvelgtina ir į teisingumo kriterijų: būtų nekorektiška ir neteisinga įpareigoti asmenį atlikti tokį veiksmą, kurį šios dienos teisės aktai pakankamai aiškiai eliminuoja iš teisės aktais nustatytų pareigų sąrašo.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 16 punkte numatyta, kad administratorius organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas. Tais atvejais, kai įmonė nėra pateikusi mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų, administratorius privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentų patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti.

Teismas, remdamasis aukščiau nurodyta Įmonių bankroto įstatymo nuostata, pozicija, suformuluota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A 556 – 1616/2008, daro išvadą, kad I. M. nepadarė jam inkriminuojamo pažeidimo, jo veiksmuose nėra pažeidimo sudėties – kaltės.

Iš I. M. paaiškinimų teisme, pateiktų teismų sprendimų matyti, kad I. M. buvo pateiktas nepasirašytas 2013-01-01 -  2013-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansas, bankroto administratoriaus turėjo pagrindą manyti, kad balanso duomenys nėra tikslūs, todėl negalėjo finansinės atskaitomybės pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui – pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172 2 str. 2 d. traukiama atsakomybėn ir už neteisingų juridinio asmens finansinių ataskaitų pateikimą. 

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 5 punkte numatyta kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Teismas nutartimi, kuria patvirtinami neginčijami kreditorių reikalavimai, gali priimti sprendimą, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro mažiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, nustatęs, kad ginčijami kreditorių reikalavimai nebegalės turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams, nes patvirtinta reikalavimų dalis, nepriklausomai nuo likusios pareikštų reikalavimų dalies patvirtinimo (nepatvirtinimo), užtikrina vienam ar keliems kreditoriams balsų daugumą, reikalingą kreditorių susirinkimo sprendimams priimti.

Iš pateikto bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugpjūčio 7 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditorių susirinkimas buvo sušauktas, neįvyko dėl to, kad dalyvaujančių kreditorių teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudarė tik 4,71 procento.

Pakartotinis bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“  kreditorių susirinkimas vyko 2015 m. rugpjūčio 14 d., kaip paaiškino I. M., kreditorių sušaukimo metu  jau buvo praleistas terminas finansinei atskaitomybei pateikti.

Teismas vertina, kad I. M., vykdydamas bankroto administratoriaus funkcijas, turėdamas pagrindą manyti, kad jam pateikto nepasirašyto 2013-01-01 -  2013-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso duomenys nėra teisingi, inicijavęs teismo procesus dėl kreditorinių įsipareigojimų, sandorių, negali būti traukiamas atsakomybėn už 2013 m. finansinės atskaitomybės nepateikimą, kadangi tokiu atveju jis būtų pateikęs neteisingus duomenis, be to, kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A 556 – 1616/2008, kai įmonė nėra pateikusi atitinkamų deklaracijų iki pasikeičia jos teisinis statutas į bankrutuojančios įmonės statusą, pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 16 punktą administratorius nėra įpareigojamas teikti atitinkamas mokesčių deklaracijas, o tik privalo suteikti galimybę atitinkamoms  institucijoms atlikti dokumentinius patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose  mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti.

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo  Nr. IX-575 6 straipsnyje įtvirtintas įmonės veiklos tęstinumo principas. Šio įstatymo 15 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad ataskaitinių finansinių metų pradžios finansinių ataskaitų straipsnių sumos turi sutapti su praėjusių finansinių metų pabaigos finansinių ataskaitų atitinkamų straipsnių sumomis.

Teismas pasisako, kad, esant situacijai, kai bankroto administratorius buvo paskirtas, kai įmonė nebuvo pateikusi finansinės atskaitomybės iki pasikeitė jos statusas, vyko teisminiai ginčai dėl įmonės kreditorinių įsipareigojimų teisingumo, kaip matyti iš teismų sprendimų, kreditorinių įsipareigojimų dydis keitėsi,  nebuvo sušaukto kreditorių susirinkimo, turinčio įgaliojimus tvirtinti finansinę atskaitomybę, jei tokia būtų sudaryta,  I. M. negali būti traukimas atsakomybėn dėl nepateikimo  2013 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio iki 2014 m. gegužės 31 d. ir  2014 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio iki 2015 m. gegužės 31 d., kadangi jo veiksmuose nėra pažeidimo sudėties – kaltės. Dėl galimo senaties termino teismas šioje byloje nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.,

n u t a r i a :

I. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja                                                                                                                        Nijolė Žimkienė

Nuorašas tikras