Civilinė byla Nr. e2-2023-1171/2026

(Buvęs civilinės bylos Nr. e2-482571-1171/2025)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30511-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4; 2.8.1.2; 3.1.7; 3.2.6.1; 3.4.1.7

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Kristinai Murauskienei, Tatjanai Petrovskajai,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Mantui Meizeraičiui,

atsakovei A. K. ir jos atstovui advokatui Andriui Lukašonokui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Eureka.lt“ ieškinį atsakovei A. K. dėl netesybų atskleidus bei pasinaudojus ieškovės konfidencialia informacija priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Eureka.lt“ per atstovą kreipėsi į teismą ieškiniu, pareikštu atsakovei A. K., ir prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovės: 1) 15 000 Eur baudą už 2024 m. liepos 10 d. Konfidencialumo sutarties pažeidimus; 2) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog ieškovės MB „Eureka.lt“ pagrindinė veikla – buhalterinės apskaitos paslaugų teikimas verslo klientam. 2020 m. sausio 31 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. D011 buhalterės pareigoms užimti. Atsakovei buvo priskirta tvarkyti dalies ieškovės klientų (pvz. Ultimate Logistics UAB, Trio Baltika, MB, Remote work, UAB, Ofera, UAB, Pakinnova MB, Panda fix, MB, Nabob capital, UAB, Claims management, UAB, UAB CM1 (ankstesnis pavadinimas UAB Choice4fit) ir kt.) buhalterinę apskaitą, patikrinti bei patikslinti ieškovės klientams suteiktų paslaugų apimtis prieš išrašant klientams sąskaitas už suteiktas buhalterines ir kitas paslaugas. Ieškovė ir atsakovė darbo santykių pradžioje (2020 m. vasario 3 d.) sudarė Konfidencialumo sutartį, kurios atnaujinta redakcija šalims galiojo nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. 2024 m. spalio 24 d. atsakovė pateikė prašymą ieškovei nutraukti darbo sutartį darbuotojo valia, be svarbių priežasčių nuo 2024 m. lapkričio 13 d. ir darbo sutarties nutraukimas nuo prašyme nurodytos dienos buvo įformintas. 2025 m. vasario 25 d. ieškovė gavo laišką iš ilgamečio (nuo 2020 m. perkančio paslaugas) kliento, kontroliuojančio UAB „Claims management“ ir UAB CM1 dėl buhalterinių paslaugų sutarčių nutraukimo motyvuojant didėjančia paslaugų kaina ir ieškovo buhalterių pasikeitimais. 2025 m. balandžio 22 d. ieškovė gavo laišką iš kito ilgamečio (nuo 2019 m. perkančio paslaugas) kliento UAB „Ultimate Logistics“ dėl buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimo motyvuojant dideliais įkainiais (600 Eur per mėn.) ir geresniais pasiūlymais iš kitų įmonių. Nepaisant ieškovės pasiūlytų įkainių sumažinimo sprendimų, ieškovė 2025 m. balandžio 25 d. buvo informuota, jog jos buhalterinių paslaugų atsisakoma nusprendus pakeisti paslaugas teikiančią įmonę. 2025 m. balandžio 30 d. ieškovė gavo MB „Apskaitos klanas“ el. laišką iš J. V. dėl ieškovės buvusio kliento UAB „Claims management“ duomenų bazių perdavimo, gegužės 28 d. el. laišką dėl 2025 m. sausio mėnesio GPM deklaracijos patikslinimų, 2025 m. liepos mėn. ieškovė gavo tos pačios MB „Apskaitos klanas“ laišką dėl kito buvusio kliento UAB „Ultimate logistics“ buhalterinių likučių ir dokumentų perdavimo. Ruošdamos klientų dokumentus ir duomenis perdavimui, bendrovės darbuotojos pastebėjo, jog „ Apskaitos klanas“ susirašinėjime naudoja terminus ir reikiamų ataskaitų pavadinimus, naudojamus ieškovės įmonėje ir programoje, su kuria ieškovė dirba, taip pat minėtame susirašinėjime su J. V. iš MB „Apskaitos klanas“ buvo daromos tos pačios gramatikos klaidos – t. y. kreipiantis į ieškovės buhalteres vardu, buvo naudojama neteisinga asmens vardo kreipinio forma: „Laba diena, J.“, „Sveiki, D.“ , „A. D.“, „Labas rytas, D.“, kokias darydavo buvusi darbuotoja – atsakovė A. K.. Peržiūrėjus susirašinėjimą dėl buhalterinių paslaugų sutartis nutraukusių klientų dokumentų ir duomenų perdavimo, paaiškėjo, jog kai kuriuose laiškuose naudojamas MB „Apskaitos klanas“ mobilaus telefono numeris (duomenys neskelbtini) sutampa su atsakovės A. K. CV nurodytu asmeniniu telefono numeriu. Patikrinus MB „Apskaitos klanas“ dalyvių duomenis, paaiškėjo, kad atsakovė dar dirbdama ieškovės bendrovėje – t. y. 2024 m. gegužės 20 d. įsteigė MB „Apskaitos klanas“, kurios dalininko teises, po darbo sutarties su ieškove nutraukimo, atsakovė formaliai perleido savo motinai J. V.. Faktą, jog dalininko teisių perleidimas buvo skirtas nuslėpti atsakovės sąsajas su MB „Apskaitos klanas“ patvirtina tai, jog atsakovė susirašinėdama su ieškove dėl buvusių ieškovės klientų buhalterinės apskaitos tvarkymo, prisidengė J. V. vardu, nors per neapdairumą dalyje el. laiškų nurodė savo kontaktinį mobiliojo telefono numerį. Iš šių duomenų visumos ieškovei paaiškėjo, jog buvusi ieškovės darbuotoja (atsakovė) žinodama jai, kaip ieškovės klientų atsakingai buhalterei patikėtus konfidencialius duomenis apie ieškovės klientus, jiems teikiamų paslaugų specifiką, klientų iš ieškovės perkamus paslaugų planus ir faktinį paslaugų poreikį, klientų mokumą ir kitą konfidencialią informaciją, šią informaciją perdavė atsakovės netiesiogiai kontroliuojamai MB „Apskaitos klanas“ ir panaudojo tam, kad perviliotų ieškovės klientus paslaugas pirkti iš MB „Apskaitos klanas“. Aplinkybę, jog atsakovė žinojo ieškovės klientams teikiamų paslaugų specifiką, klientų iš ieškovės perkamus paslaugų planus ir faktinį paslaugų poreikį patvirtina faktas, jog atsakovė šiuos konfidencialius duomenis panaudojo tam, kad perviliotų vienus iš didžiausias apyvartas generuojančių klientų (t.y. 2 iš 3 perviliotų klientų buvo tarp 5 didžiausių atsakovei apskaityti priskirtų ieškovės klientų, ką patvirtina 12 mėnesių iki atsakovės išėjimo iš darbo, klientų apyvartų suvestinė su nuasmenintais kitų klientų duomenimis). Ieškovė per atstovą pateikė pretenziją dėl konfidencialumo sutartyje nustatyto dydžio netesybų sumokėjimo už pasinaudojimą ieškovės komercine paslaptimi apie kiekvieno kliento paslaugų specifiką, paslaugų planus, klientų mokumą ir kitą konfidencialią informaciją, tokiu būdu įgyjant nesąžiningą konkurencinį pranašumą, kurioje siūlė geranoriškai, ne teismo tvarka išspręsti šį klausimą. Atsakovė per atstovą pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, jog neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų dėl Sutarties pažeidimo. Pasak ieškovės, atsakovė, pirma, konfidencialią informaciją apie tris ieškovės klientus atskleidė ieškovės tiesioginiam konkurentui MB „Apskaitos klanas“, antra, pati netiesiogiai kontroliuodama MB „Apskaitos klanas“ šią atskleistą informaciją panaudojo skatinant ieškovės klientus nutraukti verslo ryšius su ieškove ir ieškovę pakeisti į kitą buhalterinių paslaugų teikėją – MB „Apskaitos klanas“ ir šiuos veiksmus atliko tikslingai – t.y. atsakovė, būdama paskirta atsakinga už kai kurių ieškovės klientų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir žinodama jai priskirtų klientų apyvartas, paslaugų planus ir poreikius nuviliojo ne bet kuriuos, tačiau didesnę apyvartą (ir atitinkamai didesnį pelną) ieškovei generuojančius klientus ir, trečia, šiuos veiksmus darė slaptai – t. y. bendravo su ieškove dėl perviliotų klientų buhalterinių duomenų perdavimo prisidengdama kito asmens (savo motinos) vardu, siekdama nuslėpti savo dalyvavimą MB „Apskaitos klanas“, perleido dalininko teises savo motinai, neigdama bet kokį savo dalyvavimą perviliojant ieškovės klientus į MB „Apskaitos klanas“, kas papildomai patvirtina, jog atsakovė suprato ieškovės jai patikėtos informacijos apie klientus konfidencialų pobūdį bei vertę, suprato, jog daro konfidencialumo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimus ir todėl siekė, kad šie atsakovės veiksmai neišaiškėtų. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė, atskleidusi konfidencialią informaciją MB „Apskaitos klanas“ bei panaudojusi šią konfidencialią informaciją skatinant ieškovės klientus nutraukti verslo ryšius su ieškove dėl ko trys ieškovės klientai nutraukė verslo ryšius su ieškove ir sudarė paslaugų teikimo sutartis su konkurente MB „Apskaitos klanas“, tris kartus pažeidė konfidencialumo sutartį, todėl vadovaujantis sutarties 2.4. punktu privalo sumokėti po 5000 Eur baudą už kiekvieną pažeidimą – t. y. iš viso 15000 Eur baudą.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė finansinės apskaitos veikla užsiima nuo 2013 m., kuomet Vilniaus verslo kolegijoje užbaigė finansininko specialybės studijas. Nuo 2018 m. atsakovė pradėjo specializuotis dirbdama būtent įmonėse, užsiimančiose buhalterinių paslaugų teikimu kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Konkrečiai atsakovei būdavo pavedama vykdyti konkrečių ūkio subjektų apskaitą. 2020 m. sausio 31 d. atsakovė sudarė darbo sutartį Nr. D011 su ieškove. Atsakovė bendrovėje ėjo buhalterės pareigas, vėliau ir vyr. buhalterės pareigas. 2024 m. liepos 10 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Konfidencialumo sutartį. Nepaisant darbo pas ieškovę, atsakovė tuo pačiu pasvarstydavo apie galimybę pradėti privačią finansinės apskaitos praktiką. Todėl atsakovė 2024 m. gegužės 20 d., t. y. dar tuo metu, kai jos darbo santykiai su ieškove nebuvo nutraukti, įsteigė MB „Apskaitos klanas“, tačiau visus 2024 m. veiklos nevykdė. Tuo pačiu atsakovė ir toliau tęsė darbą pas ieškovę, kadangi jai buvo svarbu turėti garantuotą pajamų šaltinį, tačiau daugėjo aplinkybių, labiau skatinančių atsakovę galvoti apie darbo santykių su ieškove nutraukimą. 2024 m. spalio 24 d. atsakovė pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo ir tuo pačiu nutarė pradėti privačią praktiką. Atsakovė savo sąsajų su MB, priešingai nei ieškovė nurodo savo ieškinyje, niekuomet ir neslėpė. 2024 m. lapkričio 20 d. atliktas dalininko teisių perleidimas atsakovės mamai J. V. buvo planuotas žingsnis. Atsakovė turėjo sveikatos problemų, kurių išsprendimui buvo reikalingas papildomas laikas. Dėl to ji ir nusprendė perleisti dalį savo mamai JV, kuri turėjo pakankamai administracinės veiklos patirties. JV jau daugiau kaip 14 metų eina Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Jungtinė bendruomenė“ pirmininkės pareigas. Atsižvelgiant į tai, atsakovė ir pamanė, kad JV, ir kaip mama, ir kaip atitinkamos patirties turintis asmuo, puikiausiai galės padėti MB veiklos pradžioje. Vėliau situacijai pasikeitus JV gražino atsakovei MB dalininko teises, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 5 d. vienintele MB dalininke yra tik atsakovė. Kalbant apie Claims management, UAB, UAB Luvo cars (buvęs pavadinimas UAB Cm1) bei UAB „Ultimate Logistics“ (toliau kartu vadinami klientais) tapimą MB klientais atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškia, kad neatliko jokių neteisėtų bei Sutarties ir ar kitiems toliau šiame atsiliepime aptariamiems teisės aktams prieštaraujančių veiksmų. Klientai jau po to, kai atsakovė nutraukė su ieškove sudarytą darbo sutartį, patys asmeniškai kreipėsi į atsakovę dėl tolimesnio bendradarbiavimo su atsakove. Visgi, atsakovė niekuomet neskatino, neragino ir kitu būdu nepaveikė klientų, kad jie nutrauktų bendradarbiavimą su ieškove. Priešingai, patys klientai, vertindami asmenines atsakovės savybes, kreipėsi į atsakovę. Klientų vadovai, t. y. P. Z. ir A. K. dar nuo atsakovės darbo pas ieškovę palaikė su atsakove kolegiškus santykius, buvo draugais Facebook socialiniame tinkle. Dėl to po atsakovės darbo pas ieškovę pabaigos patys susisiekė išreikšdami norą dirbti su atsakove visiškai nesvarbu, ar pačios atsakovės valdomoje įmonėje, ar naujoje jos darbovietėje. Atsižvelgiant į tai, klientai MB klientais tapo ne raginami / skatinami atsakovės, o pačių jų sprendimu, atsakovė jų niekaip neviliojo ir jų atžvilgiu neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų įtakojusi klientų sprendimą pradėti darbą su atsakove. Tokias aplinkybes, t. y. konkretų ir sąmoningą klientų apsisprendimą bendradarbiauti su atsakove, aiškiai patvirtina ta aplinkybė, kad klientams MB taikoma kaina netgi buvo didesnė, nei paties ieškovės taikoma kaina. Negana to, atsakovės žiniomis, ieškovė klientams netgi teikė papildomus siūlymus dar labiau mažinti paslaugų kainą. Visgi, klientai sąmoningai nusprendė pasirinkti būtent atsakovės paslaugas. Apibendrinus nurodytas aplinkybes, atsakovė niekaip nepažeidė nei Sutarties, nei kitų ieškovės ieškinyje nurodytų teisės aktų. Visą MB veiklą atsakovė vykdė sąžiningai, niekuomet neviliojo ieškovės klientų, nesinaudojo jokiais ieškovo sukauptais duomenimis apie pelningiausius klientus, jų paslaugų poreikius, mokumą, sprendimus priimančius asmenis. Per daugiau kaip 10 metų nuosekliai kaupta finansinės apskaitos paslaugų teikimo patirtis atsakovei leido savarankiškai vykdyti tokią veiklą ir tą sėkmingai daro. Nepaisant to, kad ieškovė savo ieškinyje pateikia visą eilę teismų praktikos ištraukų, ieškinyje apskritai niekaip nėra aptarta, kokį gi konkrečiai iš pateiktų pažeidimų atsakovė įvykdė. Priešingai, ieškovė pateikia eilę faktinių aplinkybių bei samprotavimų, tačiau nei vieno pažeidimo neįvardija net abstrakčiai. Tokiu būdu ieškovė siekia sukurti niekuo nepagrįstą prielaida, kad vien pats faktas, jog atsakovės MB dirba su klientais, jau reiškia, kad atsakovė pažeidė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Visgi, tokia ieškovės išvada yra absoliučiai nepagrįsta, kadangi atsakovė neatliko absoliučiai nei vieno iš nurodytų draudžiamo veiksmo, t. y. nei kopijavo informaciją į savo asmenines ar kitų asmenų laikmenas, nei platino ir/ar atskleidė informaciją bet kokiais kitais būdais. Ne ką mažiau būtina pažymėti ir tai, kad atsakovė neatskleidė jokios ieškovo komercinės paslapties. Apskritai, tokios komercinės paslaptys ieškovei niekuomet ir nebuvo patikėtos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinyje dėstomos nuorodos į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias neteisėtos konkurencijos veiksmus pasinaudojant kito subjekto komercine paslaptimi, yra absoliučiai nepagrįstos. Jos nagrinėjamu atveju neturi nieko bendra su ieškinyje aptariama situacija. Atsakovės nuomone, ieškovė sąmoningai painioja komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos sąvokas turėdama tikslą tik labiau įbauginti atsakovę ir priversti ją vykdyti aiškiai nepagrįstus reikalavimus. Ieškovė savo ieškinyje apibūdindama tariamus atsakovės neteisėtus veiksmus juos suskirsto į tris grupes: 1. neva atsakovė atskleidė ieškovės informaciją apie klientus MB; 2. neva atsakovė panaudojo ieškovės informaciją skatinant ieškovės klientus nutraukti verslo ryšius su ieškove; 3. neva visus šiuos veiksmus atsakovė darė slaptai. Minėti ieškovės teiginiai yra absoliučiai nepagrįsti. Juos aiškiai paneigia ta aplinkybė, kad būtent patys klientai kreipėsi į atsakovę dėl finansinių paslaugų teikimo. Pati atsakovė niekaip neskatino klientų nutraukti verslo santykių su ieškove. Priešingai, atsakovė netgi pasiūlė aukštesnes MB paslaugų kainas. Visgi, klientai patys pasirinko pirkti paslaugas būtent iš MB, o ne tęsti paslaugų pirkimą iš ieškovės. Vadinasi, klientai nusprendė pasirinkti MB ne dėl kažkokios atsakovės įtakos, nulemtos menamos konfidencialios informacijos panaudojimu. Šios aplinkybės tik patvirtina ieškovės reikalavimų nepagrįstumą ir būtinybę juos atmesti.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Mantas Meizeraitis palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovė A. K. ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad ji turėjo buhalterę asistentę, kuri vedė einamuosius darbus, suvesdavo sąskaitas, pajamas, kuri geriau žinojo apie klientų pajamas ir išlaidas. Teigė, jog bendrovėje buvo tokia tvarka, jog kai išeidavo vyr. buhalterė, ji privalėjo visiems klientams pranešti apie išėjimą. Todėl jai išėjus iš bendrovės, visi klientai buvo informuoti apie išėjimą. Nežino, ar bendrovėje buvo oficiali tvarka dėl to, tačiau vadovas pasakydavo, kad informuoti klientus. Išėjus iš darbo su klientais ji specialiai nebendravo, būtent klientai užmezgė kontaktą. Pradėjo rašyti ir skambinti Z.: jai išėjus iš darbo, jis prašė pakonsultuoti. Z. jai pradžioje uždavė darbinių klausimų, tokių konsultacijų buvo ne viena, gal penkios. Taigi su ja konsultavosi ieškovės klientai, nors ji jau bendrovėje nedirbo. Vieno pokalbio metu jos paklausė, kur dirbs ir užsiminė dėl paslaugo teikėjo keitimo. O K. su ja susisiekė balandžio mėn. būtent dėl paslaugų teikimo, nes jis ne kartą anksčiau norėjo išeiti iš Eureka.lt, kadangi kaina buvo didelė, t.y. kai ji dar dirbo, K. norėjo pakeisti buhalterines paslaugas teikiančią įmonę. Buvo net radęs kitą asmenį, kas teiks paslaugas, bet kažkas įvyko ir sutarties nenutraukė. Jos mama nėra buhalterė.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas Andrius Lukašonokas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad atsakovę pažįsta kaip buhalterines paslaugas teikiančią darbuotoją, kuri anksčiau dirbo Eureka.lt. Jis yra UAB „Ultimate logistics“ direktorius. Atsakovę turėjo facebook drauguose, su ja bendravo. Sužinojęs, kad A. išėjo iš Eureka.lt, jis ilgai ieškojo, kas ją galėtų pakeisti ir galiausiai su ja susisiekė. Paaiškino, jog Eureka.lt buvo kalnas nesusipratimų, įmonėje dažnai keisdavosi buhalterės, viena kažko nepadarydavo, sunku buvo valyti situaciją. Teigia, jog paslaugų kokybė neatitiko kainos. Paslaugos buvo brangios, todėl ieškojo kitų įmonių. Neprisimena, kada atsakovė išėjo iš Eureka. lt ir nežino iš kur sužinojo, kad A. nebedirbs. Gal Eureka.lt parašė. Jis pirmas susisiekė su A.  ir paklausė, ar dirbs buhaltere ar ne. su V. nebendravo, pirmą kartą tokią pavardę girdi. Ieškovės bendrovėje jis bendravo su keliais asmenimis. Suprato, kad A. yra buhalterė. Nebuvo valios pradžioje pakeisti buhalterį. Sumažėjus darbų, nusprendė pakeisti buhalterį. Jei būtų A. išėjusi į kitą įmonę, nežino, ar būtų siekęs jos paslaugų, nes tai priklausytų nuo įkainių. A. nesiūlė paslaugų. Jei ne A., jis būtų ieškojęs buhalterės. „Eureka.lt“ siūlė sumažinti kainas, tačiau netenkino kokybė. Manė, jog sumažins kainas, o kitais metais dvigubai pakels. Be to , manė, jog sumažės kaina, ir bus blogesnė kokybė ir negalės reikšti pretenzijų. Kaina dėl buhalterio pakeitimo – vienas iš kriterijų. Su A. dėl kainos derėjosi. Jo nuomone, dabar moka mažiau. Apie MB „Apskaitos klanas“  sužinojo iš A.. Teigia, kad kalbėjosi  su ja apie tai, kur ji dirbs, ji pasakė, kad turi savo įmonę.

Teismo posėdyje liudytojas P. Z. parodė, kad jis UAB „Claims management“ bei UAB „Luvo cars“ direktorius. Su A. susipažino Eureka.lt, ji tvarkė buhalteriją. Pokalbio metu informavo, jog išeina iš įmonės. Jai išėjus iš darbo, bendravo buhalteriniais klausimais, nes ji turi tam kompetenciją. Ieškovės paslaugų atsisakė dėl kainų ir darbuotojų kaitos, nes reikėjo paslaugų teikėją įvesti į situaciją. Jis informavo Eureka.lt, kas netenkina. Dėl paslaugų teikimo bendravo ir su kitomis įmonėmis. Ieškojo variantų. P. A. nesiūlė. Jis pats sakė, jei A. kažką sugalvos, ar įsidarbins, pranešti. Iš A. iniciatyvos nebuvo. Su V. nėra bendravęs. „Eureka.lt“ dažniausiai bendraudavo su A., su ja derino visus klausimus. Tačiau techninius darbus atlikdavo kiti darbuotojai, o jei kildavo klausimų, sunkesnius klausimus užduodavo A.. Kiek  atsimena, kai informavo ieškovę, jog nutrauks sutartį su Eureka.lt, ši nuolaidų nesiūlė. Kainos mažesnės MB „Apskaitos klanas“. I. A. buvo dar ir kita įmonė, su kuria svarstė ar sudaryti sutartį, buvo atviras kitiems pasiūlymams. Net kai A. dirbo bendrovėje, problemų buvo, kurias reikėjo spręsti. Tai nėra lengvas sprendimas. Negalima pritraukti prie to, jog A. išėjimas įtakojo keisti buhalterinių paslaugų teikėją. Buvo laiko klausimas, kada atsisakys „Eureka.lt“ paslaugų. Apie MB „Apskaitos klanas“ sužinojo iš A., mano, kad apie tai sužinojo pokalbio telefonu metu. MB „Apskaitos klanas“ komunikavo su A.. Svarbu buvo kas teiks buhalterines paslaugas. Teigia, kad A. pasitikėjo, todėl ir įmone pasitikėjo. Jei „Eureka.lt“ būtų kompleksinis pasiūlymas priskirti vieną ar kelis darbuotojus ir apmokyti juos taip, kad jam pačiam nereikėtų mokyti, tuomet būtų tinkamos paslaugos. Paslaugų teikėjo keitimas nėra vien apie kainą.

Ieškinys atmestinas.

Šioje byloje ieškovė siekia prisiteisti baudą dėl konfidencialios informacijos, susijusios su ieškovės veikla, atskleidimo ir panaudojimo.

Nustatyta, jog 2020 m. sausio 31 d. ieškovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. D011 su atsakove A. K., pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti buhalterės pareigose. 2020 m. vasario 3 d., atsakovė pasirašė Konfidencialumo sutartį, kurios atnaujinta redakcija šalims galiojo nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d., kuria atsakovė  įsipareigojo laikyti konfidencialia visą informaciją, kurią sužinojo apie Eureka.lt, MB, bendrijos veiklos modelį, principus, darbo tvarką, jos klientus, jų veiklą ir jiems teikiamas paslaugas, Eureka.lt, MB vykdomus projektus, jos ir jos klientų pajamas, išlaidas, veiklos strategiją, planus bei neatskleisti šios ir bet kurios su ja susijusios informacijos tretiesiems asmenims. Šios Sutarties tikslas „neatskleisti“ suprantamas kaip neperleisti, neperduoti, viešai ar neviešai neskelbti, neperduoti telekomunikacijų įrenginiais, nekopijuoti elektroninėje formoje esančių ar popierinėje formoje esančių dokumentų ar informacijos į buhalterės asmenines ar kito asmens laikmenas, neplatinti ir neatskleisti bet kokiais kitais būdais. Buhalterės įsipareigojimas neatskleisi konfidencialios informacijos galioja neterminuotai tiek sutarties galiojimo metu, tiek ir jai pasibaigus, neterminuotai. Konfidencialia informacija laikoma bet kokia žodinė, rašytinė ir/ar skaitmeninė informacija, dokumentų projektai, dokumentai, kuri yra sužinoma ir/ar patikima teikiant paslaugas Eureka.lt, MB, bendrijos klientams, darbuotojams, Eureka.lt, MB partneriams ir/ar jų klientams, įskaitant, bet neapsiribojant, klientus, kuriems Eureka.lt, MB teikia paslaugas, teikiamų paslaugų pobūdį, viešai neatskleistą informaciją, susijusią su atitinkamu klientu ir/ar jam teikiamomis paslaugomis (2.1 p.). Minėta sutartimi atsakovė taip pat įsipareigojo tiesiogiai ar netiesiogiai neskatinti bendrijos užsakovų, klientų, ar kitų asmenų, turinčių sutartis, verslo ryšius ar kitaip susijusių su bendrija, apriboti ar neigiamai pakeisti esamus ryšius, ar sumažinti verslo apimtis su bendrija, pakeisti bendriją, kaip paslaugų teikėją, į kitą paslaugų teikėją (2.3.1 p.). Šalys sutarė, kad už bet kurio ir kiekvieno iš šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų pažeidimą, bendrijos reikalavimu, buhalterė ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo atitinkamo reikalavimo gavimo, privalo sumokėti po 5000 Eur dydžio baudą ir atlyginti Eureka.lt, MB dėl pažeidimo patirtus nuostolius, kiek jų nepadengia bauda. Vienu įsipareigojimo pažeidimu laikomas bet kurio ir kiekvieno iš šioje sutartyje nurodyto įsipareigojimo pažeidimas, atliktas bet kurio iš šių subjektų atžvilgiu: Eureka.lt, MB, jos klientų, jos darbuotojų ir kitų su šiais subjektais susijusių asmenų, bet jais neapsiribojant. Su atsakove A. K. darbo sutartis nutraukta 2024 m. lapkričio 13 d.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 25 straipsnio 5 dalis nustato, kad pareigą saugoti konfidencialią informaciją (informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine), profesine, valstybės ar tarnybos paslaptimi) ir atsakomybę už šio įsipareigojimo pažeidimą reglamentuoja įstatymai. Šio kodekso nustatyta tvarka darbo sutarties šalys gali sudaryti papildomus susitarimus dėl konfidencialios informacijos apsaugos.

DK 39 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Šio straipsnio 2 dalis numato galimybę sulygti ir dėl netesybų už tokio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą.

Kasacinio teismo praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas išaiškinta, kad konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma taip: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau, kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt.; komercinę vertę turi ne bendra informacija apie klientą (pavadinimas, adresas), o būtent duomenys apie tai, kokiomis sąlygomis ūkio subjektams teikiamos paslaugos ir parduodamos prekės, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Informacija apie klientus susideda iš daugelio įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. informacija apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų / prekių užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė būklė, patikimumas, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl paslaugų / prekių užsakymo, kainų nustatymo, kokios yra planuojamos užsakymo apimtys, kokio tipo paslaugas ir prekes perka klientai ir kita (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis c. b. Nr. e2A-47-450/2021).

Tuo tarpu, pasak ieškovės, Konfidencialumo sutartį atsakovė pažeidė, pirma, konfidencialią informaciją apie tris ieškovės klientus atskleisdama ieškovės tiesioginiam konkurentui MB „Apskaitos klanas“; antra, pati ieškovė netiesiogiai kontroliuodama MB „Apskaitos klanas“ šią atskleistą informaciją panaudojo skatinant ieškovės klientus nutraukti verslo ryšius su ieškove ir ieškovę pakeisti į kitą buhalterinių paslaugų teikėją; trečia, šiuos veiksmus darė slaptai – t. y. bendravo su ieškove dėl perviliotų klientų buhalterinių duomenų perdavimo prisidengdama kito asmens (savo motinos) vardu.

Akivaizdu, kad ginčo šalių pasirašytos Konfidencialumo sutarties informacija,  vertinant ją kompleksiškai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnį, reglamentuojantį sutarčių aiškinimą, vertintina, kaip ieškovės saugotina konfidenciali informacija, kuri atsakovei negalėjo būti nesuprantama ir nežinoma. Teismo vertinimu, šie duomenys galėtų atitikti konfidencialios sutarties sampratą ir požymius,  nes tų duomenų apsauga yra nustatyta Konfidencialumo sutartyje. Tačiau vien tik tokio įtvirtinimo neužtenka, darbdavys taip pat turi įrodyti, jog informacija tikrai yra konfidenciali ir jis ėmėsi priemonių tokiai konfidencialiai informacijai apsaugoti, jog konfidencialūs duomenys apie klientus nebūtų viešai prieinami. Nagrinėdamas bylą teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010).

Pažymėtina, jog atsakovė A. K. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog ji niekam jokios konfidencialios informacijos apie ieškovės klientus neatskleidė ir ieškovės klientų neviliojo. Tuo tarpu įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiantis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus ir kitokių aplinkybių turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymais byloje, be kita ko, laikytini ir šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai bei liudytojų parodymai (CPK 186 ir 189 straipsniai).

Teismo posėdyje atsakovės prašymu, buvo apklausti liudytojais UAB „Claims management“ ir UAB „Luvo cars“ bei UAB „Ultimate logistics“  vadovai, t. y. įmonių, kurioms pasirinkus paslaugas iš atsakovės, ieškovė prarado dalį pajamų. Vertinant liudytojų parodymus ieškovės saugomos konfidencialios informacijos aspektu pastebėtina, jog visų įmonių vadovai – P. Z. ir A. K. – paaiškino, jog su atsakove, šiai nutraukus darbo santykius MB „Eureka.lt“, susisiekė jie patys ir tai vyko ne A. K. iniciatyva. Maža to, abu liudytojai parodė, jog jie net atsakovei išėjus iš darbo MB „Eureka.lt“, į ją kreipdavosi įvairiais buhalteriniais klausimais. Be to, abu liudytojai tvirtino, kad nebuvo patenkinti ieškovės teikiamomis paslaugomis tiek dėl paslaugų kainos, tiek dėl darbuotojų kaitos ir galvojo apie buhalterinių paslaugų teikėjo pakeitimą. Liudytoja P. Z. patikino, kad iki A. buvo dar ir kita įmonė, su kuria svarstė ar sudaryti sutartį, buvo atviras kitiems pasiūlymams. Taip pat jis tvirtino, jog buvo tik laiko klausimas, kada atsisakys „Eureka.lt“ paslaugų. Taip pat parodė, jog kai informavo ieškovę, jog nutrauks sutartį su „Eureka.lt“, ši jokių nuolaidų nesiūlė. Liudytojas taip pat patikino, jog jei „Eureka.lt“ būtų kompleksinis pasiūlymas priskirti vieną ar kelis darbuotojus ir apmokyti juos taip, kad jam pačiam nereikėtų mokyti, tuomet būtų tinkamos paslaugos. Liudytojas A. K. parodė, jo sužinojęs, kad A. išėjo iš „Eureka.lt“, jis ilgai ieškojo, kas galėtų ją pakeisti ir galiausiai su ja susisiekė. Taip pat tvirtino, kad jei ne A., jis būtų ieškojęs buhalterės. Pastebėjo, jog „Eureka.lt“ siūlė sumažinti kainas, tačiau jo netenkino paslaugų kokybė. Manė, jog sumažins kainas, o kitais metais dvigubai pakels. Be to, galvojo, jog sumažės kaina, ir bus blogesnė kokybė ir negalės reikšti pretenzijų. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, jog dėl paslaugų teikimo jie patys kreipėsi į atsakovę, parodymai yra nuoseklūs ir neprieštarauja kitiems bylos duomenims. Iš susirašinėjimo žinučių per WhatsApp  programėlę matyti, jog P. Z. 2024 m. gruodžio 14 d. rašo atsakovei „Laba galiu patrukdyt darbo kl?“, ši atsako „Labas, jo“, vėliau rašo „Juk nevirsys pirkimas 2k Eur“, „Nu tai viskas ok“, „Jokiu mokesciu pardavejas nemokes“. Tuo tarpu Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis su UAB „Cm1“, atstovaujama P. Z., pasirašyta tik 2025 m. vasario 27 d., o tai patvirtina aplinkybę, jog buvęs ieškovės klientas buhalteriniais klausimais ir toliau kreipėsi į atsakovę, nors ši bendrovėje jau nedirbo, o sutartinių paslaugų per MB „Apskaitos klanas“ dar neteikė.

Tačiau šiuo atveju nagrinėjant ginčą svarbus yra dar vienas aspektas – buhalterinių paslaugų specifiškumas ir paties kliento pasirinkimas. Kaip nurodė, įmonių – UAB „Claims management“ ir UAB „Luvo cars““ bei UAB „Ultimate logistics“  – liudytojais apklausti vadovai, jų netenkino ieškovės teikiamos paslaugos, todėl buvo atviri pasiūlymams. Kaip jau minėta, liudytojas P. Z. parodė, kad iki A. buvo dar ir kita įmonė, su kuria svarstė ar sudaryti sutartį, buvo atviras kitiems pasiūlymams. Jo netenkino ieškovės teikiamų paslaugų kokybė. Jei „Eureka.lt“ būtų kompleksinis pasiūlymas priskirti vieną ar kelis darbuotojus ir apmokyti juos taip, kad jam pačiam nereikėtų mokyti, tuomet būtų tinkamos paslaugos. Paslaugų teikėjo keitimas nėra vien apie kainą. Liudytojas A. K. parodė, jog „sužinojęs, kad A. išėjo iš Eureka.lt, jis ilgai ieškojo, kas ją galėtų pakeisti ir galiausiai su ja susisiekė“. Taigi iš liudytojų parodymų seka, jog ne dėl atsakovės veiksmų ieškovė prarado tris klientus, t. y. ne dėl to, kad atsakovė atskleidė ir MB „Apskaitos klanas“ panaudojo gautą konfidencialią informaciją apie klientus, tačiau pakeisti buhalterines paslaugas teikiančią įmonę buvo pačių klientų pasirinkimas ir tai yra laisvos rinkos ekonomikos principas.

Ieškovė taip pat pažymėjo, jog atsakovė, kaip buvusi ieškovės darbuotoja, žinodama jai, kaip ieškovės klientų atsakingai buhalterei patikėtus konfidencialius duomenis apie ieškovės klientus, jiems teikiamų paslaugų specifiką, klientų iš ieškovės perkamus paslaugų planus ir faktinį paslaugų poreikį, klientų mokumą ir kitą konfidencialią informaciją, šią informaciją perdavė atsakovės netiesiogiai kontroliuojamai MB „Apskaitos klanas“ ir panaudojo tam, kad perviliotų ieškovės klientus. Tačiau kasacinis teismas šiuo klausimu yra pateikęs tokį išaiškinimą: „tokią įmonės informaciją, kai su ja yra susipažįstama ir ji tampa neatsiejama darbuotojų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.), darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 49.2 punktas; 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-969/2023, 63 punktas). Be to, iš byloje esančio 2025 m. balandžio 28 d. susirašinėjimo el. paštu žinučių tarp atsakovės ir A. K. matyti, jog būtent A. K. suteikia informaciją atsakovei apie jam ieškovės taikomas nuolaidas ir plano kainą, kas patvirtina, jog  atsakovės turima informacija apie buvusius paslaugų planus klientams nebuvo pakankama ir aktuali, t.y. informaciją apie paslaugų (planų) kainas atsakovė gavo ne iš buvusių darbinių santykių, tačiau ir potencialaus kliento. Šioje vietoje būtina pažymėti ir tai, jog informacija apie klientų mokumą negali būti laikoma konfidencialia, nes tokia informacija yra viešai skelbiama ir prieinama, pvz. viešame interneto tinklapyje www.rekvizitai.lt, kuriame viešai prieinama informacija apie juridinio asmens finansinę būklę. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, ieškovės argumentai dėl konfidencialių duomenų perdavimo ir jų panaudojimo atmestini.

Pasak ieškovės, atsakovė bendravo su ieškove dėl perviliotų klientų buhalterinių duomenų perdavimo prisidengdama kito asmens (savo motinos) vardu, siekdama nuslėpti savo dalyvavimą MB „Apskaitos klanas“, perleido dalininko teises savo motinai, neigdama bet kokį savo dalyvavimą perviliojant ieškovės klientus į MB Apskaitos klanas, kas papildomai patvirtina, jog atsakovė suprato ieškovės jai patikėtos informacijos apie klientus konfidencialų pobūdį bei vertę, suprato, jog daro konfidencialumo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimus ir todėl siekė, kad šie atsakovės veiksmai neišaiškėtų. Vertinant tokius ieškovės argumentus, visų pirma, pastebėtina, jog duomenys apie juridinio asmens dalyvius yra vieši ir su jais galima susipažinti. Tai, jog atsakovė susirašinėjimą el. paštu su ieškove dėl klientų dokumentų ir duomenų perdavimo vykdė neprisistatydama savo vardu, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog ji siekė nuslėpti savo dalyvavimą MB „Apskaitos klanas“, nes teisės aktai nenumato prievolės tai padaryti. Todėl tai, kaip save pristatyti, t. y. įmonės vardu ar asmens vardu – pasirinkimo dalykas. Aplinkybę, kodėl atsakovė perleido dalininko teises savo motinai, pagrindė sveikatos problemomis ir jos pačios motinos turėjimu pakankamos administracinės veiklos patirties. Atsakovės paaiškinimais, jos mama J. V. daugiau kaip 14 metų eina Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Jungtinė bendruomenė“ pirmininkės pareigas. Todėl natūralu, jog susidarius tam tikrai gyvenimiškai situacijai (dėl ligos) ir atsakovei negalint savarankiškai vykdyti tam tikrų pareigų, ji pasinaudojo artimo žmogaus pagalba yra kaltinama neteisėtu konfidencialios informacijos perdavimu MB „Apskaitos klanas“. Kokia veikla užsiima atsakovės vadovaujama įmonė – tai vadovo diskrecijos teisė. Teismas pažymi, jog Konfidencialumo sutartyje numatyta bauda  negali būti taikoma už nekonkuravimo pažeidimus, o nekonkuravimo susitarimo ieškovė ir atsakovė nesudarė ir kompensacijos atsakovei nemokėjo. Tai, kad turėdama ilgalaikę darbo patirtį A. K. ir toliau užsiima buhalterine veikla, tai negali būti laikoma konfidencialios informacijos perdavimu jos pačios įkurtai įmonei, nes mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys (LR mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Bendrijoje www.rekvizitai.lt dirba tik atsakovė, todėl bendrija yra tiesiogiai susijusi su atsakovės asmeniu. Šiuo atveju jokiems kitiems MB „Apskaitos klanas“ darbuotojams jokia konfidenciali informacija neatskleista ir negali būti atskleista, nes kitų darbuotojų nėra.

Apibendrinant tai, kad išdėstyta, ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, jog atsakovė įgijo ir atskleidė MB „Apskaitos klanas“ konfidencialią ieškovės saugomą informaciją ir ši ja pasinaudojo, taip pat teismas nenustatė atsakovės veiksmuose jokių nesąžiningos konkurencijos apraiškų, t. y. atsakovė neatliko jokių veiksmų, kurie prieštarautų geriesiems papročiams ar sąžiningai praktikai, o byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovės klientų praradimas buvo nulemtas pačių klientų laisvo pasirinkimo, neįtakoto atsakovės veiksmų.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 15000 Eur netesybas už trijų ieškovės klientų perviliojimą. Kadangi ieškovė neįrodė sutartinės atsakomybės pažeidimo, ieškovės reikalavimas dėl baudos priteisimo atmestinas. Prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo atmestinas kaip išvestinis iš pagrindinio reikalavimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovė šioje byloje patyrė viso 6 185,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog išlaidos patirtos už: pasiruošimą ir atstovavimą 2026 m. sausio 27 d. teismo posėdyje 1080 Eur; pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. gruodžio 8 d. parengiamajame teismo posėdyje bei už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimą ir prašymo dėl teismo išreikalautų įrodymų prijungimo rengimą 1197,90 Eur; atsakymo į pretenziją rengimą 980,10 Eur; 2025 m. rugsėjo 23 d. ieškovės prašymo DGK ir jo priedų analizę ir  2025 m. rugsėjo 24 d. atsiliepimo į ieškovės prašymą rengimą 1960, 20 Eur; atstovavimą 2025 m. spalio 14 d.  DGK posėdyje bei pasiruošimą 2025 m. spalio 14 d. DGK posėdžiui 304,92 Eur; ieškinio analizę ir atsiliepimo rengimą 653,40 Eur.

Vertindamas atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, teismas pažymi, jog proceso šalis turi teisę tik į teisme nagrinėjant bylą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2025 m. spalio 23 d. nutarime Nr. KT54-N11/2025 konstatavo, jog „DK 217 straipsnio 3 dalyje (2017 m. birželio 6 d. redakcija) reguliuojami bylinėjimosi išlaidų paskirstymo santykiai sprendžiant darbo ginčus darbo ginčų komisijoje, kai ginčas sprendžiamas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoje institucijoje, kurioje ginčo šalių patiriamos išlaidos nėra būtinos. (...) Tokiu darbo ginčų dėl teisės sprendimo teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas sudarė prielaidas nemokamam, efektyviam, nešališkam ir socialinių partnerių bendradarbiavimo principu grindžiamam ne teisminiam darbo ginčų dėl teisės sprendimui, kurio metu siekiama, be kita ko, kad ginčo šalys nepatirtų nebūtinų finansinių praradimų, kaip antai išlaidų advokatų paslaugoms“. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsiliepimo į ieškinį parengimą, teismas tenkina atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš dalies – priteistinos tik teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš viso priteistina 2931,30 Eur  suma.

Iš ieškovės valstybei priteistinos pašto išlaidos 8,08 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 273 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Eureka.lt“, juridinio asmens kodas 304467100, atsakovei  A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2931,30 Eur (du tūkstančius devynis  šimtus trisdešimt vieną eurą 30 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Eureka.lt“, juridinio asmens kodas 304467100, 8,08 Eur (aštuonis eurus 08 centus) pašto išlaidų valstybės naudai.

Išaiškinti ieškovei, kad išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė