Civilinė byla Nr. e2-163-912/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00075-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.2.8.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ ieškinį atsakovams L. L., L. P., D. A., A. T., D. V., I. A., uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“, V. D., L. V., K. V., Č. O. (Č. O.) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. A., „BTA Baltic Insurance Company“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto kooperatinės bendrovės kredito unijos (toliau – ir LKBKU) „Vilniaus kreditas“ patikslintą ieškinį atsakovams L. L., L. P., D. A., A. T., D. V., I. A., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Verslavita“, V. D., L. V., K. V., Č. O. dėl žalos atlyginimo.
2. Byloje 2024 m. sausio 18 d. gauta ieškovės ir atsakovės UAB „Verslavita“ sudaryta taikos sutartis, kurią prašoma patvirtinti rašytinio proceso tvarka, nustatyti ne trumpesnį kaip 20 dienų terminą ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus likusiems atsakovams, atšaukti 2024 m. sausio 19 d. 09.30 val. numatytą teismo posėdį. Taikos sutarties šalys pareiškė, kad joms yra žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 2 ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalyje.
II. Pinutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartimi nutarė patvirtinti 2024 m. sausio 17 d. taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
„1. Atsakovė UAB „Verslavita“ sutinka apmokėti 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) ieškovei LKBKU „Vilniaus kreditas“. Šalių susitarimu, sutartis sudaroma atsakovams nepripažįstant savo atsakomybės ir nei vienai iš šalių neatsisakant byloje išsakytų argumentų, tačiau abiem šalims siekiant užbaigti vykstantį ginčą, sumažinti su Bylos nagrinėjimu susijusias laiko bei finansines sąnaudas.
2. Šalys susitaria, kad Sutarties 1 punkte nurodyta suma ieškovei bus sumokėta per 14 dienų nuo šios sutarties įsigaliojimo į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.
3. Ieškovė atsisako visų reikalavimų, kuriuos reiškia atsakovei UAB „Verslavita“ byloje pareikštu ieškiniu.
4. Šalys sutinka, kad civilinė byla Nr. e2-708-430/2024 bus toliau nagrinėjama atsakovų, kurie nėra šios sutarties šalys, atžvilgiu.
5. Šalys viena iš kitos nereikalauja byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
6. Šalys susitaria, kad atsakovei nepervedus ieškovei sutarties 1 punkte nurodytos sumos per sutarties 2 punkte nurodytą terminą, atsakovė moka ieškovei 0,02 proc. delspinigius nuo sutarties 1 punkte nurodytos sumos už kiekvieną pradelstą dieną [...]“.
4. Teismas, įvertinęs taikos sutarties sąlygas, konstatavo, kad ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Atsakovas K. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
5.1. Taikos sutartis sudaryta negavus kitų atsakovų pritarimo, nepateiktas joks paaiškinimas (apskaičiavimas), kaip pasikeis ieškovės reikalaujamos žalos dydis, nes žalos iš atsakovų reikalaujama solidariai. Reikalavimas atsakovei UAB „Verslavita“ išskaidomas į 129 260,30 Eur ir 21 669,58 Eur, o atsakovui K. V. aktuali tik 21 669,58 Eur dalis.
5.2. Neaišku, kokiomis proporcijomis keisis 21 669,58 Eur reikalavimas, todėl
taikos sutartyje neaptarta esminė sąlyga, kad išsprendžiami ginčytini klausimai, ir neužkirstas kelias teisminiam ginčui ateityje. Patvirtinus taikos sutartį susidarė situacija, kad kiti atsakovai nežino, kokios žalos reikalaujama byloje. Tai yra esminis rungimosi principo pažeidimas.
5.3. Teismas turėjo galimybę taikos sutarties patvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, bet to nepagrįstai nepadarė.
6. Ieškovė LKBKU „Vilniaus kreditas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Atskirajame skunde keliamos abejonės nesusijusios su apskųstos nutarties ir taikos sutarties turiniu ar sudarymo aplinkybėmis. Bylą toliau galima nagrinėti atsakovo K. V. atžvilgiu, todėl skunde nurodytos aplinkybės turėtų būti nagrinėjamos ne skundo pagrindu Lietuvos apeliaciniame teisme, bet tęsiant bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas K. V. skunde iš esmės tik kelia klausimus, kaip ieškovė patikslins byloje pareikšto ieškinio reikalavimus, bet nekvestionuoja taikos sutarties šalių teisės sudaryti taikos sutartį ir susitarti dėl ginčo užbaigimo sąlygų.
6.2. Atsakovas K. V. skunde patvirtino, kad jam aktualus tik vienas iš dviejų byloje nagrinėjamų epizodų, t. y. dėl ieškovės paskolos santykių su žemės ūkio bendrove (toliau – ŽŪB) „Kraštovaizdis“. Dėl nurodytos paskolos reikalavimai pareikšti ir atsakovei UAB „Verslavita“. Teismui patvirtinus taikos sutartį ir nutraukus bylą atsakovės UAB „Verslavita“ atžvilgiu, reikalavimus kitiems atsakovams ieškovė ketina proporcingai sumažinti pagal taikos sutartį gautina 15 000 Eur apimtimi. Toks ieškinio reikalavimų sumažinimas yra sąžiningas ir palankus kitiems atsakovams.
7. Atsakovė UAB „Verslavita“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Taikos sutartimi neapribotos atsakovui K. V. procesinės teisės atsikirsti į ieškinį pagal sumažintus reikalavimus. Skundo argumentai, kad taikos sutartimi jos šalys išspręstų solidarios atsakovų atsakomybės klausimus, įpareigotų ieškovę patikslinti ieškinį iki taikos sutarties įsiteisėjimo, yra nepagrįsti.
7.2. Pagal taikos sutarties 1 punktą atsakovė UAB „Verslavita“ nepripažino ieškinio ir sudarė taikos sutartį, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo bei teisinės taikos atkūrimo tikslais. Tokia pozicija UAB „Verslavita“ buvo išdėstyta ir žodinio proceso tvarka 2023 m. gruodžio 20 d. vykusiame teismo posėdyje. Dėl to atskirasis skundas, kuriuo siekiama nepagrįstai paneigti taikos sutarties šalių valią baigti bylą taikos sutartimi, yra nepagrįstas. Atsakovas siekia užkirsti kelią dalį ginčo užbaigti taikos sutartimi.
8. Atsakovas D. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Ieškovė turi teisę pasinaudoti CK 6.129 straipsnyje įtvirtinta teise atleisti skolininką nuo prievolės vykdymo.
8.2. Pažeidimas galėtų būti konstatuotas, jeigu teismas patvirtintų vieno iš solidariųjų atsakovų pasirašytą taikos sutartį, kuria būtų nuspręsta ir dėl kitų bendraatsakių teisių bei pareigų arba taikos sutartimi kitaip būtų viršyti reikalavimai ar įsipareigojimai. Ginčijama taikos sutartimi kitų atsakovų teisių pažeidimo nėra.
9. Atsakovai Č. O. ir L. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo K. V. atskirąjį skundą patenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti prašymo patvirtinti taikos sutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Nagrinėjamos bylos šalys yra ieškovė ir vienuolika atsakovų. Ieškovė atsakovams reiškia solidarius reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Dėl to ginčas taikos sutartimi gali būti išspręstas tik ieškovės ir visų atsakovų bendru susitarimu. Taikos sutartį sudarius tik su vienu atsakovu, nėra susitarimo dėl kilusio ginčo.
9.2. Teismas neišsprendė visų atsakovų ir ieškovės ginčo. Kiti atsakovai neišdėstė savo pozicijos dėl taikos sutarties, nors šis klausimas tiesiogiai susijęs su jų teisėmis bei teisėtais interesais.
9.3. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo taikyti solidarią civilinę atsakomybę ieškovės buvusiems paskolų komiteto, valdybos nariams, stebėtojų tarybos nariams bei turto vertintojui UAB „Verslavita“ dėl jų priimtų sprendimų (veiksmų). Ieškovė taikos sutartį sudarė tik su viena atsakove UAB „Verslavita“ ir atsisakė tik jai pareikšto reikalavimo, nors Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartyje konstatavo atsakovės UAB „Verslavita“ neteisėtus veiksmus, nes ji 2013 metų vertinimo ataskaitoje nurodė akivaizdžiai neteisingą žemės sklypų vertę (civilinė byla Nr. e2A-110-933/2023). Patvirtina taikos sutartis turi įtakos kitų atsakovų teisėms ir pareigoms, nes teismas toliau ginčą nagrinės dėl kitų atsakovų.
9.4. Taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta, nes ji pažeidžia sutarties nesudariusių atsakovų, teises. Tai, kad kiti atsakovai nesudarė taikos sutarties, reiškia, jog nebuvo išreikšta visų atsakovų valia dėl ginčo užbaigimo taikos sutartimi.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje yra teismo nutarties, kuria patvirtinta ieškovės ir vieno iš atsakovų taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikra. Atskirajame skunde keliami klausimai dėl taikos sutarties galimo prieštaravimo kitų atsakovų, nesudariusių taikos sutarties ir neišreiškusių sutikimo taiko sutarčiai sudaryti, interesams.
Dėl ieškovės ir vienos atsakovės teisės sudaryti taikos sutartį, kai ieškinys dėl žalos atlyginimo solidariai pareikštas keliems atsakovams
12. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, viena iš civilinio proceso šalių – ieškovo ir atsakovo – teisių yra teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Remdamosi CPK 140 straipsnio 3 dalimi, šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje, be kita ko, ir po teismo sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo.
13. Nors dispozityvumo principas bei iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties, susijusios su teisminiu ginču, sąlygų nėra absoliuti, o šalių veiksmus kontroliuoja teismas, visgi teismas netvirtina taikos sutarties tik tada, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitaip tariant, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitikimą imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020, 57 punktas).
14. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl taikos sutarties sampratos (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas).
15. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria patvirtinta ieškovės LKBKU „Vilniaus kreditas“ ir atsakovės UAB „Verslavita“ taikos sutartis, nurodė, kad ši atsakovė sutiko sumokėti ieškovei 15 000 Eur, bet taikos sutartyje neaptarta, kaip keisis prašomos atlyginti žalos dydis kitiems atsakovams.
16. Pažymėtina tai, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidarioji, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Šia norma kreditoriui sukuriamos palankios sąlygos užsitikrinti prievolės įvykdymą, nes jam suteikiama teisė pasirinkti, iš kurių skolininkų ir kokios skolos dalies ar jos visos reikalauti. Solidariosios prievolės kreditorius taip pat turi diskreciją atsisakyti reikalavimo vienam iš skolininkų (CK 6.23 straipsnio 1 dalis), atleisti skolininką nuo jo prievolės dalies vykdymo arba pareikšti, kad ji neegzistuoja (CK 6.129 straipsnio 6 dalis). Kai solidarusis skolininkas atleidžiamas nuo jo prievolės dalies vykdymo, šio skolininko prievolė baigiasi (CK 6.129 straipsnio 1 dalis), o kiti bendraskoliai atleidžiami nuo bendraskolio prievolės dalies vykdymo (CK 6.129 straipsnio 6 dalis).
17. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į pirmiau nurodytą reglamentavimą, teismui patvirtinus taikos sutartį ir nutraukus bylą dėl vieno iš atsakovų (atsakovės UAB „Verslavita“), kitiems atsakovams pareikštus reikalavimus ieškovė ketina tikslinti, t. y. juos sumažinti laikydamasi proporcingumo principo. Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad apskųsta nutartimi patvirtinus 2024 m. sausio 17 d. taikos sutartį susidarė situacija, jog sutarties nesudarę atsakovai nežino arba nežinos, kokios žalos dydžio iš jų reikalauja ieškovė.
18. Ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimus visi atsakovai turės teisę teikti atsiliepimus į pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pateiktu atskiruoju skundu nepagrįstai siekiama paneigti taikos sutarties šalių (ieškovės ir vieno iš atsakovų) valią baigti bylą taikos sutartimi, todėl toks atskirasis skundas yra nepagrįstas.
19. Ieškovei ir atsakovei UAB „Verslavita“ sudarius taikos sutartį kitų bendraskolių prievolės dalis nepadidėjo, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą iš esmės ir vertindamas reikalavimą dėl žalos priteisimo solidariai iš visų atsakovų, su kuriais nebuvo sudaryta taikos sutartis, spręs dėl jo pagrįstumo ir tik galutiniame sprendime konstatuos, ar (ir kokia apimtimi) jis gali būti patenkintas.
20. Priešingai negu skunde teigia apeliantas, pažeidimas galėtų būti konstatuotas, jeigu teismas patvirtintų vieno iš solidariųjų atsakovų pasirašytą taikos sutartį, kuria būtų nuspręsta ir dėl kitų bendraatsakovių teisių ir pareigų arba tokia taikos sutartimi kitaip būtų viršyti reikalavimai ar įsipareigojimai. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta ir apeliantas jų neįrodė.
21. Apeliantas taip pat nurodė, kad taikos sutartis sudaryta be kitų atsakovų žinios ir sutikimo. Šiuo aspektu yra svarbi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, jog procesinį bendrininkavimą reglamentuojančiose teisės normose įtvirtinta, kad jeigu ginčijamo santykio pobūdis arba įstatymai lemia tai, jog teismo sprendimai bus nedalomai susiję su visų bendrininkų teisėmis ar pareigomis (privalomas bendrininkavimas), visų procesinių veiksmų, atliktų dalyvavusių nagrinėjant bylą bendrininkų, pasekmės taikomos ir tiems bendrininkams, kurie į bylos nagrinėjimą neatvyko be svarbių priežasčių. Taikos sutarčiai sudaryti, atsisakyti ieškinio ar ieškinį pripažinti būtinas visų bendrininkų (bendraieškių arba bendraatsakovių) sutikimas, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai yra atliekami tik neviršijant reikalavimų ar įsipareigojimų (CPK 44 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-687/2018, 17 punktas).
22. Taigi, toks teisinis reguliavimas reiškia, kad, byloje esant keliems bendraatsakiams (kai konstatuojamas privalomasis bendrininkavimas), taikos sutartis gali būti patvirtinama tik esant visų bendrininkų (bendraatsakovių) sutikimui. Ši taisyklė turi išimtį – sutikimas nėra būtinas, jei taikos sutartis su vienu iš bendraatsakovių patvirtinama neviršijant jo įsipareigojimų, t. y. taikos sutartimi atsakovas (skolininkas) atleidžiamas nuo pareigos įvykdyti prievolę tik dėl jo įsipareigojimų dalies, šios neviršijant. Tokia išvada darytina proceso teisės nuostatas (CPK 42 straipsnio 2 dalį, 44 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 231 straipsnio 2 dalį) aiškinant sistemiškai su materialiosios teisės normomis, reglamentuojančiomis prievoles bei jų pabaigą (CK šeštosios knygos IX skyrius), pagal kurias solidariosios prievolės kreditoriui neužkertamas kelias sudaryti taikos sutartį su vienu iš skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-916/2017, 23 punktas).
23. Nurodytos teisės normos patvirtina, kad su vienu iš bendraatsakovių sudaryta taikos sutartis dėl jam pareikštų reikalavimų atsisakymo (atleidimo nuo jo prievolės dalies), net ir nesant kitų bendraatsakovių sutikimo, bus teisėta, nes nepažeis CPK 44 straipsnio 3 dalies nuostatų ir kitų bendraatsakovių teisių bei interesų – vadovaujantis CK 6.129 straipsnio 6 dalimi, jie bus atleisti nuo taikos sutartį sudariusio bendraatsakovio įsipareigojimų dalies įvykdymo. Tokios pozicijos laikomasis ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-916/2017, 25 punktas).
24. Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą solidariai iš šešių atsakovų, taip pat ir atsakovės UAB „Verslavita“, solidariai priteisti 129 260,30 Eur žalos atlyginimą. Taip pat ieškovė iš devynių atsakovų, taip pat ir atsakovų UAB „Verslavita“ ir K. V. (apelianto), solidariai reikalauja 21 669,58 Eur žalos atlyginimo. Taigi, pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka aukščiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, t. y. ieškovei pasinaudojus CK 6.129 straipsnyje įtvirtinta teise atleisti skolininkę (atsakovę UAB „Verslavita“) nuo prievolės vykdymo, pastaroji buvo atleista tik nuo savo įsipareigojimų dalies įvykdymo. Tai nepažeidė kitų bendraatsakovų teisių. Dėl to apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad kitų atsakovų sutikimas dėl taikos sutarties sąlygų nebuvo reikalingas.
25. Pasisakant dėl apelianto argumento dalyje dėl taikos sutarties patvirtinimo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, atkreiptinas dėmesys į CKP 140 straipsnio 3 dalį, kurioje yra numatyta, kad taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai pagal šį Kodeksą byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, taip pat kitais šiame Kodekse numatytais atvejais. Kai taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas sprendžia rašytinio proceso tvarka ir šalys prašyme patvirtinti taikos sutartį nenurodo, kad joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, išaiškinimo pareigą teismas įgyvendina mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikydamas šio straipsnio 1 dalį. Šios dalies nuostatos dėl taikos sutarties tvirtinimo rašytinio proceso tvarka neriboja teismo teisės taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, kai teismas tai pripažįsta būtina.
26. Nagrinėjamoje byloje ieškovė LKBKU „Vilniaus kreditas“ ir atsakovė UAB „Verslavita“, teikdamos prašymą patvirtinti taikos sutartį, prašė klausimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, taip pat nurodė, jog šalims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės. Kadangi šioje nutartyje konstatuota, kad likusių atsakovų sutikimas dėl taikos sutarties sąlygų nebuvo reikalingas, o pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių taikos sutarties tvirtinimo klausimą būtų reikėję spręsti žodinio proceso tvarka, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs ieškovės ir vienos atsakovės pateiktą taikos sutartį, tai padarė pažeidęs aukščiau nurodytas proceso įstatymo nuostatas.
27. Dėl pagrindinių apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo nutartį arba yra išvestiniai iš jau analizuotų.
Dėl bylos baigties procesinio rezultato
28. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas taikos sutarties sudarymas ir tvirtinimas, bei nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos nagrinėjamu klausimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų panaikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 18 d. nutarties rezoliucinėje dalyje patvirtino 2024 m. sausio 17 d. taikos sutartį, bet neįrašė, kad nutraukia bylos dalį dėl atsakovei UAB „Verslavita“ pareikšto reikalavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apskųsto nutarties motyvuojamoje byloje nurodyta, jog, patvirtinus taikos sutartį, civilinės bylos dalis dėl ieškovės reikalavimų, pareikštų atsakovei UAB „Verslavita“ nutrauktina (CPK 231 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas) (apskųstos nutarties 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas aptariamą pirmosios instancijos teismo nutarties (jos rezoliucinės dalies) trūkumą vertina kaip rašymo apsirikimą ir jį ištaiso patikslindamas apskųstos nutarties rezoliucinę dalį ir įrašydamas, kad bylos dalis nutraukiama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Atsakovė UAB „Verslavita“ atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kuriame iš apelianto prašė priteisti 484 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.
31. Ieškovė LKBKU „Vilniaus kreditas“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kuriame prašė iš apelianto priteisti 514,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.
32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atsižvelgus į pateikus įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovės ir ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos (484 Eur ir 514,25 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl, atmetus atskirąjį skundą, atsakovei ir ieškovei iš apelianto priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties rezoliucinę dalį ją papildant tokiu sakiniu:
„Nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ reikalavimų, pareikštų atsakovei UAB „Verslavita“.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ (juridinio asmens kodas 145762127) iš atsakovo K. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus kreditas“ (juridinio asmens kodas 302586230) iš atsakovo K. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 514,25 Eur (penkis šimtus keturiolika eurų ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.