Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-12-30][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-4247-1019-2021].docx
Bylos nr.: e2-4247-1019/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
711-oji daugiabučio namo savininkų bendrija "Prie Salotės" 125240869 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Nuosavybės teisė
Procesas pirmosios instancijos teisme
kitos bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo
CIVILINIS PROCESAS
Daiktinė teisė
Teismo sprendimas
Bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo (paslaugų sutartis)
Bendrosios nuosavybės teisė

?

Civilinė byla Nr. e2-4247-1019/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36916-2020-8

            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.,

            3.2.6.1.

                                           (S)        

image001 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Arūnui Kazlauskui,

atsakovui L. Č., atsakovų atstovui advokatui Rimgaudui Černiui,

trečiajam asmeniui N. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams G. Č. ir L. Č. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – N. Č., D. Č. 

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

            ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) ieškiniu prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų L. Č. ir G. Č. 3933,93 Eur skolą už Bendrijos paslaugas (už įmokas kaupiamajam fondui - 550,65 Eur, administravimą - 1197,92 Eur, šaltą vandenį - 371,03 Eur, vandens nuostolius - 8,62 Eur, elektrą - 1779,02 Eur, elektrą bendroms reikmėms - 26,69 Eur), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Bendrija įgyvendina gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrija nekilnojamojo turto savininkams, be kita ko, kas mėnesį teikia sąskaitas. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas), taip pat negyvenamoji patalpa - garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Negyvenamoji patalpa) nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso G. Č. ir L. Č. Buto ir Negyvenamosios patalpos savininkai G. Č. ir L. Č. už Bendrijos suteiktas paslaugas 2020-12-18 datai yra skolingi iš viso 3933,93 Eur, o detalizuojant: už įmokas kaupiamajam fondui - 550,65 Eur, administravimą - 1197,92 Eur, šaltą vandenį - 371,03 Eur, vandens nuostolius - 8,62 Eur, elektrą - 1779,02 Eur, elektrą bendroms reikmėms - 26,69 Eur. Bendrija keletą kartų ((duomenys neskelbtini)) buvo įspėjusi Buto savininkus dėl įsiskolinimo Bendrijai. Buto savininkai neperiodinėmis ir įvairaus dydžio įmokomis kažkiek iš dalies sumokėdavo Bendrijai, tačiau iki ieškinio pateikimo momento susidariusią skolą nėra padengę. Buto savininkų elgesį iliustruoja Bendrijos pateikta 2020-12-18 Pažyma dėl įsiskolinimo bendrijai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Buto savininkai nerodo iniciatyvos išspręsti skolos Bendrijai klausimą (pvz., susitarti su Bendrija dėl skolos Bendrijai padengimo ir kt.). Bendrija pažymi, kad ankstesnis buto savininkas, perleisdamas nuosavybės teise jam priklausančius butą ir kitas patalpas, Bendrijai apie tai pranešęs nebuvo, su Bendrija pagal savo prievoles neatsiskaitė, t. y., neįgyvendino Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatų. Bendrija, kadangi į ją nebuvo kreiptasi, pažymos apie prievolių bendrijai įvykdymą ir (arba) neįvykdytas prievoles ankstesniajam buto savininkui nėra išdavusi.

Atsakovai pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai nurodo, kad skolos patvirtinimui pridedama ieškovės „skolos išklotinė“, iš kurios matosi, kad visi skaičiavimai pradedami nuo (duomenys neskelbtini) ir skolos skaičiavimas siejamas ne su Buto savininku, o su pačiu Butu. Šis skolos skaičiavimas ir ieškinio argumentai rodo, kad, ieškovo nuomone, esamam nekilnojamojo turto savininkui (atsakovams) tenka pareiga atsiskaityti už visas paslaugų ar išlaidas, pretenzijas dėl nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto, nepriklausomai nuo laikotarpio, kada tos išlaidos atsirado ir ar tą laikotarpį atsakovai (dabartiniai Buto savininkai) buvo to turto savininku „skolos“ priskaičiavimo laikotarpiu. Ieškinyje nurodomas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 6 d. būtent ir numato, kad nepriklausomai nuo to, kad savininkas perleido nuosavybės teisę į name esančias patalpas, jis turi atsiskaityti už prievoles, atsiradusias jo nuosavybės laikotarpiu. Ieškovas nepateikia jokių dokumentų dėl buvusio Buto savininko pareigų perkėlimo/perėjimo atsakovams, jie tų santykių nežino, juose nedalyvavo ir atsakomybės už tą laikotarpį neprisiima. Ieškovas skolos už laikotarpį iki (duomenys neskelbtini) susidarymo aplinkybes ir jų pagrįstumą turi aiškintis su tuo laikotarpiu Buto savininku buvusiu asmeniu. Atsakovai tapo Buto savininkais (duomenys neskelbtini) (dovanojimo sutarties pagrindu). Ši aplinkybė reiškia, kad atsakovai yra atsakingi už Butui teiktas komunalines paslaugas, išlaidas bendram turtui išlaikyti, jei pagrindas šiems mokėjimams atsirado po minėtos datos. Atsakovai niekada neatsisakė vykdyti savo pareigų, tačiau nepagrįsti ir klaidingi ieškovo skaičiavimai neleido jiems tinkamai atlikti jas. Iš pradžių atsakovai sustabdė mokėjimus ir tikėjosi su ieškovu rasti sprendimą dėl jų atsiskaitymo. To sprendimo neradus, atnaujino mokėjimus savo nuožiūra pagal priskaičiavimus, kurie, jų nuomone, turėjo būti priskirti jiems. Ieškovo 2020-12-18 pažymoje pateikti duomenys rodo, kad (duomenys neskelbtini) buvo priskaičiuota 1110,66 Eur, sumokėta 1506,02 Eur (permoka 395,36 Eur), (duomenys neskelbtini) priskaičiuota 1297,02 Eur, sumokėta 1350 Eur (permoka 52,98 Eur), (duomenys neskelbtini) priskaičiuota 1114,33 Eur, sumokėta 600 Eur (skola 514,33 Eur), (duomenys neskelbtini) priskaičiuota 1048,28 Eur, sumokėta 100 Eur (skola 948,28 Eur), (duomenys neskelbtini) priskaičiuota 1096,25 Eur, nesumokėta nieko (skola 1096,25 Eur), (duomenys neskelbtini) priskaičiuota 1218,80 Eur, sumokėta 2385,07 Eur (permoka 1166,27 Eur), (duomenys neskelbtini) 979,98 Eur, sumokėta iki 2020-12-28 1230,23 Eur (permoka 250,25 Eur). Permokų suma 1864,84 Eur (395,36+52,98+1166,27+250,25), skolų suma 2558,86 Eur (514,33+948,28+1096,25). Atsakovų mokėtina skolos suma 694 Eur. Atsakovai galėtų pripažinti šią skolos sumą ir sumokėti, jei ieškovas pateiktų tikslius ir galutinius skaičiavimus, nes šiuos skaičiavimus atsakovai atliko savarankiškai pagal ieškovo 2020-12-18 pažymos duomenis. Naujuose paskaičiavimuose turėtų atsispindėti ir ieškovo mokėtina suma atsakovams už jų Buto sugadinimą 2020 metais dėl vamzdyno remonto. Iki šiol šios išlaidos nepadengtos. Ieškovas be pagrindo teigia, kad jam nebuvo žinoma apie Buto savininko pasikeitimus (duomenys neskelbtini) ir atsakovų pretenzijas atskirti skolų skaičiavimus. Atsakovai kėlė klausimą dėl skolos jiems teisingo nurodymo, šią problemą buvo pavesta spręsti ir buvusiam Buto savininkui N. Č., dėl to buvo sustabdyti mokėjimai, o į ieškovo 2020-09-09 pretenziją buvo pateiktas konkretus 2020-09-10 paklausimas dėl skolos paskaičiavimo. Ieškovas į ją nieko neatsakė. Be to, dėl namo, kurio administratoriumi yra ieškovas, vyko ir vyksta teisminiai ginčai dėl inžinierinių tinklų, šiuose ginčuose dalyvavo ir dalyvauja atsakovai, todėl ieškovo teiginiai dėl nežinojimo apie savininko pasikeitimą vertintini kaip nesąžiningi.

        Dublike ieškovas pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, sąmoningai numatė tam tikrą „saugiklį“ minėto įstatymo 21 straipsnyje. Be to, ir patys atsakovai, kaip atsakingi asmenys, turėjo (privalėjo) pasidomėti, kokios prievolės pereina su įgyjamu (šiuo konkrečiu atveju - pagal dovanojimo sutartį) nekilnojamuoju turtu. Nurodo, kad atsakovai patys asmeniškai nėra nė karto po (duomenys neskelbtini) atlikę mokėjimus pagal ieškovo teikiamas sąskaitas. Pagal ieškovės ir (duomenys neskelbtini) buto savininko (duomenys neskelbtini) Susitarimą buvęs savininkas pripažino susidariusį įsiskolinimą Bendrijai, kurio dydis buvo 11 532,04 Lt. Ieškovė pabrėžia, kad skolos dydis, priklausomai nuo atsakovų veiksmų, t. y., atliekamų ar neatliekamų įmokų, gali išlikti tas pats, koks nurodytas ieškinyje, didėti, mažėti ar visai išnykti. Šiuo konkrečiu laiku, t. y., 2021-03-12, ieškovė neturi duomenų, kurie rodytų atsakovų įsiskolinimo mažėjimą ar išnykimą, tad ieškinyje minima suma yra aktuali. 

        Triplike atsakovai nurodo, kad su dubliku pateikti įrodymai - 2021-03-12 pažyma apie ankstesniam Buto savininkui priskaičiuotas sumas ir (duomenys neskelbtini) susitarimas tarp ieškovo ir to buvusio Buto savininko N. Č. būtent patvirtina atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, kad laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) prievoliniai santykiai atsirado tarp ieškovo ir N. Č., atsakovai šiuose santykiuose niekaip nedalyvavo ir neprisiėmė pareigos atsakyti, už kurio nors iš šių asmenų įsipareigojimus, jų tarpusavio santykių aplinkybės jiems nėra žinomos, jie tuose santykiuose nedalyvavo ir dėl to jie neturi galimybės juos komentuoti. Teisės normose nurodoma, kad už prievolių įvykdymą atsakovo patalpų savininkas, t. y. asmuo, kuris buvo patalpų savininku, prievolės atsiradimo metu. Patalpų savininko pasikeitimas savaime nelemia ir skolininko pasikeitimo prievolėje su patalpų pastatą administruojančiu asmeniu ar kitu kreditoriumi, kurio reikalavimas atsirado prieš tai buvusio savininko atžvilgiu. Atsakovai yra netinkami atsakovai dėl pareikštų ieškinio reikalavimų, paskaičiuotų už laikotarpį iki (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad N. Č. atliko visus mokėjimus dėl priskaičiuotų sumų už laikotarpį po (duomenys neskelbtini), kad N. Č. ir toliau siekė išspręsti skolų klausimus, reiškė pretenzijas ieškovui dėl paskaičiavimų, nesudaro jokio įstatyminio pagrindo jo prievolių įvykdymą priskirti atsakovų atsakomybei.

        Trečiasis asmuo N. Č. atsiliepime nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas. Nurodė, kad Butas iki (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė jam ir jo sutuoktinei D. Č. (duomenys neskelbtini) nusprendė butą padovanoti (duomenys neskelbtini) - G. Č. ir L. Č. Jis Buto reikalus tvarkė, kai butas tapo (duomenys neskelbtini) nuosavybe, nes taip buvo sutarta su sutuoktine, be to, buvo sudėtingi santykiai su buto pastato administratore - (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, be to, po tam tikro laiko (duomenys neskelbtini)  L. Č. išvyko (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens teigimu, iš tikrųjų už visas faktiškai Butui suteiktas paslaugas yra atsiskaityta. Neatitikimas tarp sumokėtų ir priskaičiuotų sumų atsirado ir susidarė tik dėl to, kad ieškovė neteisingai, t. y. be pagrindo, priskaičiavo norimas prisiteisti sumas, jas atvaizdavo kaip nepadengtą skolą. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties sąlygose būtent dėl to ir buvo nurodyta, kad dėl paslaugų Butui nėra jokių skolų, o jeigu tokių paaiškėtų, tai visi tokie reikalavimai būtų reiškiami ir privalomi dovaną padariusiems asmenims – trečiajam asmeniui ir jo sutuoktinei. Dėl šios priežasties, jeigu ieškovė turi kokių nors pretenzijų dėl Butui priskaičiuotų sumų už laikotarpį iki (duomenys neskelbtini), jas turi reikšti N. Č. ir jo sutuoktinei kaip tuo metu buvusiems buto savininkams. Dabartiniai buto savininkai G. Č. ir L. Č. neatsako už kitiems priskaičiuotas sumas, kurios buvo priskaičiuotos iki jiems tampant savininkais. Jie iki (duomenys neskelbtini) butu nesirūpino, negalėjo rūpintis butu ir tokios teisės neturėjo, dėl to nedalyvavo jokiuose santykiuose su (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, jiems nežinomos jokios tų sumų priskaičiavimo aplinkybės, jie faktiškai neturi galimybių gintis nuo tokių sumų. Bet kuriuo atveju ieškovas turi pagrįsti savo reikalavimus, o ne reikalauti iš atsakovo juos paneigti. Paaiškino, kad kai kurios jo mokėtos sumos nebuvo įskaitytos įsiskolinimui padengti, kai kurios priskaičiuotos sumos buvo jam priskirtos du kartus (dviguba suma), buvo skaičiuojami įvairūs papildomi mokesčiai (pvz., „cirkuliacinis“), kurių paskirtis ir paskaičiavimas nebuvo atskleisti, o pradėjus kelti klausimą dėl jo, jis buvo panaikintas, tačiau anksčiau priskaičiuotas sumos paliko, buvo priskaičiavimai už šaltį vandenį ne pagal skaitiklio parodymus, o pagal „normas“, išsiaiškinus, kad visgi yra skaitliukai, įsiskolinimas už šaltą vandenį nebuvo perskaičiuotas, nors gavosi, kad sumokėta daugiau negu užfiksuota skaitiklio parodymais ir t.t. Tarpinis kompromisas buvo pasiektas (duomenys neskelbtini) susitarimu dėl skolos už šildymą (nes butui buvo skaičiuojama kažkokia dalis už miesto teikiamą centrinį šildymą, nors butas šildomas elektra). Bet dėl kitų „skolos“ sudedamųjų dalių joks susitarimas nebuvo pasiektas, nebuvo patikrinta ir pateikta, ar visi sumokėti pinigai įskaityti (dalis buvo mokama grynais pagal išduodamus kasos dokumentus).

Trečiasis asmuo D. Č. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad po dovanojimo sutarties sudarymo nebeturėjo galimybės domėtis butui priskaičiuojamomis sumomis ir spręsti dėl jų. Dėl laikotarpio iki dovanojimo sutarties sudarymo nurodė, kad tai yra jos ir jos sutuoktinio N. Č. įsipareigojimai, susiję su Butu. 

2021-11-30 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė reikalavimus procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad nežino, kodėl ankstesnė Bendrijos vadovybė nesiėmė veiksmų dėl skolos išieškojimo iš buvusių savininkų. Nurodė, kad po (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties nei atsakovai, nei tretieji asmenys, nei notaras į ieškovę nesikreipė, kas buvo numatyta DNSBĮ 21 straipsnio 6 dalyje. Tik teisme paaiškėjo aplinkybės apie dovanojimo sutartį. Dovanojimo sutartis įrodo, kad pasikeitė savininkai, bet taip pat ir tai, kad nauji savininkai nėra svetimi trečiųjų asmenų atžvilgiu. Mokėjimus toliau vykdė trečiasis asmuo N. Č. Ieškovė laikė, kad trečiasis asmuo dengė senuosius įsiskolinimus. Bendrijai nėra svarbu, kas moka už Butą. Dėl trečiojo asmens argumentų, kad paskaičiavimai neteisingi, paaiškino, jog nėra duomenų, kad būtų sisteminiai suklydimai, buvo pavieniai atvejai. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dienai skola – 3933,93 Eur, (duomenys neskelbtini) dienai – 3239,93 Eur. Mokėjimo pavedimai patvirtina, kad visi mokėjimai buvo nereguliarūs. Paaiškino, kad nežino tikslių (duomenys neskelbtini) susitarimo aplinkybių, nes tuo metu pirmininkas ir finansininkas buvo kiti. Bendrija neturi duomenų apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Atstovo teigimu, už Butui suteiktas paslaugas atsako savininkai. Atlikus mokėjimą, sumažinama skolos suma, tai atsispindi mokėjimo kvituose. Dėl skolos senatis netaikytina, nes mokėjimai buvo atliekami, jais iš dalies padengiama skola. Pranešimuose detaliai nurodyta, už kokias paslaugas reikia mokėti. Nurodė, kad Bendrija ilgą laiką nežinojo, kokiu pagrindu pasikeitė savininkai. 

2021-11-30 teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas su ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad ieškinio dalis dėl skolos iki (duomenys neskelbtini) pareikštas praleidus senaties terminą, netinkamiems atsakovams. Mokėjimo prievolė – asmeninė, todėl nauji savininkai neperėmė ankstesnių savininkų prievolių savaime. Civilinės bylos aplinkybės patvirtina, kad skola iki (duomenys neskelbtini) remiasi asmeninėmis aplinkybės, kurios siejo buvusį savininką ir ieškovę, atsakovai nežino nieko, negali dėl to apsiginti. Be to, ieškovė neįrodė skolos, paskaičiavimų nėra galimybės patikrinti, paaiškinimai prieštaringi (dėl grynųjų pinigų), todėl šios aplinkybės negali būti naudojamos prieš atsakovus. Tai, kad atsakovai ir tretieji asmenys yra artimieji giminaičiai, nereiškia, kad atsakovai atsako už trečiųjų asmenų įsipareigojimus. Po (duomenys neskelbtini) mokėjimai žinomi, tai, kad mokėjo N. Č., nereiškia, kad pripažino skolą, nes mokėjimo paskirtyje nurodyta, už ką mokama. Sumos iki (duomenys neskelbtini) nėra neatsiejamos nuo Buto, jos buvusio savininko – teisės aktai nenumato, kad pasikeitus savininkui, pereina buvusio savininko teisės ir pareigos. Pateikti paskaičiavimo dokumentai patvirtina, kad suvestiniai duomenys nesiderina ir nesutampa. Dovanojimo sandorio metu buvę Buto savininkai laikė, kad nėra skolingi Bendrijai, todėl nepranešė jai apie sandorį. Atsakovų atstovo teigimu, po dovanojimo sutarties sudarymo keletą mėnesių mokesčių nemokėjo, nes žinojo trečiojo asmens ir Bendrijos nesutarimus, trečiasis asmuo buvo suinteresuotas išspręsti tuos klausimus, buvo įsipareigojęs išsiaiškinti, kiek reikia mokėti atsakovams, kiek – buvusiems savininkams. Nuo (duomenys neskelbtini) mokėjo tiek, kiek atrodė teisinga.

2021-11-30 teismo posėdžio metu atsakovas L. Č. nurodė, kad palaiko atstovo nurodytus argumentus.

2021-11-30 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo N. Č. su ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad su ieškove turi santykius nuo Buto įsigijimo ((duomenys neskelbtini)), apskaitą vedė garbaus amžiaus asmuo, buvo nuolat nesutarimai dėl klaidingų kvitų – už tą patį mėnesį buvo pateikiamos skirtingos sumos. Už stogo remontą mokėjo grynaisiais pinigais, ant kitos pusės kvito yra buhalterės parašas, kad gavo. Nurodė, jog už cirkuliacinį mokestį sąskaitą gaudavo 3 metus, užklausus, kokia tai paslauga, Bendrija šio mokesčio neskaičiuoja. Trečiojo asmens paskaičiavimu, klaidų suma – apie 3000 Eur, t. y. maždaug po 10 Eur kas mėnesį už 10 metų. Trečiasis asmuo neturėjo jokių „instrumentų“ išaiškinti aplinkybių dėl pateikiamų sąskaitų, tik nemokėti. Dėl (duomenys neskelbtini) susitarimo paaiškino, kad šiuo susitarimu buvo sutvarkytas vienas punktas – minusavo šildymo paslaugas, nes jos nebuvo teikiamos (Bute – elektrinis šildymas), tačiau realiai šių sumų neminusavo, jos įtrauktos į suvestines. Kai pradėjo dirbti nauja buhalterė, apskaita vedama teisingai, gal minimalios klaidos. Kadangi Bendrijoje susirinkimai vyksta dukart per metus, Bendrija žinojo apie savininkų pasikeitimą, nuo (duomenys neskelbtini) metų sąskaitas teikia atsakovams. Dėl aplinkybių, kodėl mokesčius mokėjo už atsakovus, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), Lietuvoje negyveno (duomenys neskelbtini), todėl trečiasis asmuo administravo turtą, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.

 

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) įgyvendina gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Butas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Butas), taip pat negyvenamoji patalpa - garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Negyvenamoji patalpa), iki (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė tretiesiems asmenims N. Č. ir D. Č., o nuo (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis asmenine nuosavybės teise priklauso atsakovams G. Č. ir L. Č. Bylos duomenimis, atsakovai Butą ir Negyvenamąją patalpą įgijo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi (toliau – ir Dovanojimo sutartis) ((duomenys neskelbtini)). 

Pažymėtina, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę ir procesinę pareigą šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

Ieškovė, pareikštu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovų 3933,93 Eur įsiskolinimą už laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įmokas kaupiamajam fondui (550,65 Eur), administravimą (1197,92 Eur), šaltą vandenį (371,03 Eur), vandens nuostolius (8,62 Eur), elektrą (1779,02 Eur), elektrą bendroms reikmėms (26,69 Eur), motyvuoja tuo, kad atsakovai yra Buto savininkai, todėl privalo apmokėti ir skolas, susidariusias iki Dovanojimo sutarties sudarymo, be to, apie sandorį Bendrija nebuvo informuota. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, argumentuoja, kad už laikotarpį iki (duomenys neskelbtini) jie neturi prievolės atsiskaityti, nes nebuvo Buto savininkai, nežino trečiojo asmens ir ieškovės tarpusavio santykių aplinkybių, taip pat kelia klausimą dėl prašomos priteisti skolos pagrįstumo. Kaip matyti iš ieškovės pateikto skolos detalizavimo, (duomenys neskelbtini) skolos likutis – 3239,93 Eur.

Taigi byloje kilo ginčas dėl to, ar yra pagrindai taikyti atsakovams (apdovanotiesiems) atsakomybę už dovanotojo skolas, bei, ar įrodyti ieškinio faktiniai pagrindai dėl skolos iš butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises bei pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, taip pat šios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82–4.85 straipsniai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 3 straipsnio 1 dalis). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Namo patalpų savininkai (ar jų naudotojai) proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Tuos mokesčius ir kitas įmokas iš patalpų savininkų (naudotojų) renka bendrija.

CK 6.474 straipsnyje nustatyta, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, apdovanotasis atsako tik už tas dovanotojo skolas, kurios neatsiejamai susijusios su dovana. Sprendžiant, ar atsakovai turi prievolę apmokėti trečiųjų asmenų skolas, susidariusias iki Dovanojimo sutarties sudarymo, svarbu įvertinti Dovanojimo sutarties nuostatų turinį. Dovanojimo sutarties 7.5 punkte nustatyta, jog dovanotojas (tretieji asmenys byloje) pareiškia, kad visi su Daiktu susiję mokesčiai, taip pat mokesčiai už Daikto eksploatavimą, susidarę iki šios Sutarties pasirašymo dienos, bei mokesčiai valstybinėms institucijoms, jei tokie buvo privalomi mokėti, yra sumokėti. Jokios skolos ir kitokie įsiskolinimai už paslaugas, teiktas Daiktui, jo savininkui ar naudotojui, Apdovanotiesiems nepereina. Visos pretenzijos dėl skolų ir įsiskolinimų, susijusių su Daiktu ir atsiradusių iki nuosavybės teisės į Daiktą perėjimo Apdovanotiesiems momento, yra pateikiamos Dovanotojui. Paaiškėjus minėto pobūdžio įsiskolinimams, Dovanotojai per 3 darbo dienas po Apdovanotojų ar atitinkamų institucijų pareikalavimo privalo juos apmokėti savo lėšomis. Taigi atsakovai ir tretieji asmenys Dovanojimo sutartyje numatė atsakomybę už dovanojamo daikto skolas, t. y.  dovanojimo sutartyje buvo numatyta CK 6.474 straipsnio išimtis, kad atsakovai (dovanos gavėjai) nėra atsakingi už dovanotojų skolas, kurios neatsiejamai susijusios su dovana. 

Ieškovės teigimu, apie Dovanojimo sandorį ir apie Buto savininkų pasikeitimą, jo pagrindą Bendrija nebuvo informuota, kaip tai numatyta DNSBĮ 21 straipsnio 6 dalyje, už paslaugas toliau mokėjo trečiasis asmuo N. Č. Teismas pažymi, kad Dovanojimo sutartis, remiantis jos 10.8 punkto nuostatomis, (duomenys neskelbtini) išviešinta viešame registre (CK 6.469 straipsnio 3 dalis), todėl teismas ieškovės argumentus, jog apie savininkų pasikeitimo pagrindą ieškovė nežinojo, atmeta kaip nepagrįstus. DNSBĮ 23 straipsnio 6 dalyje (aktualioje Dovanojimo sutarties sudarymo metu redakcijoje) nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastato) savininkas, parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą), privalo apie tai pranešti bendrijos pirmininkui (valdybai) ir atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles, kurių vykdymo terminas yra suėjęs. Tvirtinant perleidimo sandorius, turi būti pateikta bendrijos pirmininko (valdybos) išduota pažyma apie prievolių bendrijai įvykdymą ir (arba) neįvykdytas prievoles. Įstatymų nustatytais atvejais pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokio buto ar kitų patalpų (pastato) perleidimo sutartyje gali būti numatytas buvusio savininko turėtų prievolių perdavimas naujam savininkui. Taigi, remiantis šiomis nuostatomis, pareiga atsiskaityti su Bendrija perleidžiant nuosavybę ir pareiga informuoti Bendriją apie sandorį nustatyta buvusiam savininkui. Tai, jog buvęs Buto savininkas, perleisdamas nuosavybės teise jam priklausantį Butą, neatsiskaitė su Bendrija ir neinformavo Bendrijos, nėra pagrindas daryti išvadą, kad prievolė atsiskaityti už iki nuosavybės perėjimo susidariusius įsiskolinimus savaime pereina naujajam savininkui.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl prievolės atsiskaityti Bendrijai už iki (duomenys neskelbtini) teiktas komunalines paslaugas ir mokesčius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu ir administravimu, svarbu tai, kad, kaip nustatyta byloje, ieškovės ir trečiojo asmens N. Č. ginčas dėl Bendrijos jam skaičiuojamų mokesčių tęsiasi ne vienerius metus dėl skolos dydžio pagrįstumo. Trečiojo asmens teigimu, nuolat vyko nesutarimai dėl Bendrijos pateikiamų klaidingų kvitų – už tą patį mėnesį būdavo kelios skirtingos sumos, į sąskaitas įtraukiamos paslaugos, kurios nebuvo teikiamos, t. y. Bendrija skaičiavo mokesčius už šildymą, nors Bute yra elektrinis šildymas. Trečiasis asmuo N. Č. nurodo, kad nors už stogo remontą buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, finansininkei pasirašant ant kvito, šie duomenys neatsispindi skolų detalizavime, tačiau teismas pažymi, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys minėtas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis, ieškovės pirmininkas ir N. Č. (duomenys neskelbtini) pasirašė Susitarimą, kuriuo susitarė, kad Bendrija atsisako pretenzijų į 583,41 Eur (2014,40 Lt) už šildymą, bendra, per paskutinius trejus metus susidariusi N. Č. skola, yra 3339,91 Eur (11 532,04 Lt), atmetus sutartą sumą, lieka 2756,50 Eur (9517,64 Lt), kurią N. Č. įsipareigojo padengti iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Byloje nėra duomenų, kad skola būtų sumokėta, tačiau ieškovė nesikreipė į teismą dėl minėtos skolos priteisimo iš trečiojo asmens (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad, kaip matyti iš ieškovės pateikto skolos detalizavimo, į įsiskolinimo sumą įtraukta visa Susitarime nurodyta suma – 3339,91 Eur, neminusuojant sutartos 583,41 Eur skolos už šildymą.

Aplinkybė, kad atsakovai ir tretieji asmenys yra artimieji giminaičiai, kad trečiasis asmuo apmoka už suteiktas paslaugas mokesčius iki šiol, savaime nereiškia, jog atsakovai privalo apmokėti skolas, susidariusias iki (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta ir atsakovai neneigė, kad jiems buvo žinomas faktas, jog tarp ieškovės ir trečiojo asmens yra kilę nesutarimų dėl atsiskaitymo už teiktas paslaugas, todėl Dovanojimo sutartyje numatyta CK 6.474 straipsnio išimtis dėl apdovanotojo atsakomybės už buvusio savininko skolas. 

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai, nuosavybės teisę į Butą įgiję Dovanojimo sutartimi, turi prievolę sumokėti Bendrijai skolas, susidariusias iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki Dovanojimo sutarties sudarymo. Tačiau atsakovai, nuo (duomenys neskelbtini) būdami Buto savininkai, privalo mokėti už teikiamas paslaugas ir mokesčius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra. Pagal DNSBĮ 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. Iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), skolos išklotinės, detalizavimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) duomenimis Butui buvo paskaičiuotas „likutis“ – 3239,93 Eur, o 2020 m. gruodžio 18 d. duomenimis „likutis“ sudaro 3933,93 Eur ((duomenys neskelbtini)). Taigi skola laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020-12-18 sudaro 694 Eur. Atsakovai iš esmės neginčijo prievolės atsiskaityti nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad paskaičiuotos sumos nuo (duomenys neskelbtini) atsakovams yra žinomos, esminių neatitikimų nėra. Bylos duomenimis, N. Č. atlieka mokėjimus už suteiktas paslaugas ir perleidus nuosavybės teisę į Butą atsakovams. Atsakovų, trečiojo asmens N. Č. teigimu, Dovanojimo metu atsakovai buvo jauni, tėvai rūpinosi vaikais, todėl trečiasis asmuo N. Č. ir toliau mokėjo už paslaugas. Iš į bylą pateiktų sąskaitos išrašų, mokėjimo nurodymų matyti, kad mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog mokėjimai atliekami už Butui teiktas paslaugas (pvz., „5-13 komunaliniai“, „mokėjimas už (duomenys neskelbtini)“ ir pan.) ((duomenys neskelbtini)). Įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, tai, jog Dovanojimo sutarties pasirašymo metu atsakovai buvo itin jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini)), teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad trečiasis asmuo N. Č., Dovanojimo sutartimi perleidus nuosavybės teisę į Butą atsakovams, mokėjo už einamuosius mėnesius suteiktas paslaugas (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsakovai, nuo (duomenys neskelbtini) būdami Buto savininkai, proporcingai savo turimai buto daliai privalėjo reguliariai mokėti ieškovei už suteiktas namo administravimo, eksploatavimo, komunalines paslaugas ir įmokėti kaupiamąsias lėšas. Atsakovai iš dalies vykdė savo pinigines prievoles ieškovei, dėl ko laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020-12-18 liko skolingi 694 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovų 694 Eur skolą proporcingai jiems nuosavybės tenkančiai buto daliai, t. y. lygiomis dalimis, po 347 Eur (CK 4.73 straipsnio 2 dalis, 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalys, 6.6 straipsnio 1, 3 dalys).

Ieškovė taip pat prašė priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog šių įstatyminių palūkanų dydis nagrinėjamu atveju yra 5 procentai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės G. Č. priteitinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (347 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo L. Č. priteitinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (347 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovai, nesutikdami su reikalavimu priteisti skolą, susidariusią iki (duomenys neskelbtini), be kita ko, prašė taikyti ieškinio senatį ((duomenys neskelbtini)). Teismui konstatavus, jog atsakovai neturi pareigos mokėti už įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini), plačiau nepasisakytina dėl atsakovų argumentų dėl ieškinio senaties taikymo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė, teikdama ieškinį, žyminio mokesčio nemokėjo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas). Ieškovė patyrė 300 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant ieškinį, kitus procesinius dokumentus, už atstovavimą byloje ir 3,29 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš viso – 303,29 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai) ((duomenys neskelbtini)). Atsakovai pateikė įrodymus, kad patyrė 605 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą ieškinį, tripliką, už atstovavimą byloje, kurias apmokėjo atsakovas L. Č. ((duomenys neskelbtini)).

Teismas sprendžia, kad išlaidos už advokatų teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo kriterijus bei bylos sudėtingumą, neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. 18 proc. abiejų atsakovų atžvilgiu, ieškovei iš atsakovų priteistina 54,59 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės atsakovams priteistina 496,59 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš ieškovės atsakovui L. Č. priteisia 441,51 Eur.

Ieškovė pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas). Bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistinas 16 Eur žyminis mokestis, t. y. po 8 Eur iš kiekvieno.

Byloje patirta 10,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš atsakovų valstybei priteistina po 1 Eur (CPK 92, 96 straipsniai). Iš viso iš atsakovų valstybei priteistina po 9 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš atsakovų G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), 694 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) skolos, t. y. po 347 Eur iš kiekvieno.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (347 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (347 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui L. Č., gim. (duomenys neskelbtini),  441,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 18 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 9 Eur iš kiekvieno. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                        Jurgita Rimeikienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • 3K-3-155/2010
  • 3K-3-35/2011
  • 3K-3-13/2013
  • 3K-3-150/2007
  • 3K-3-18/2008
  • 3K-3-33-684/2017
  • e3K-3-5-611/2019
  • CK
  • CK6 6.474 str. Apdovanotojo atsakomybė už dovanotojo skolas
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
  • CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo