Civilinė byla Nr. e2A-30-516/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00153-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.18.1; 3.3.1.20
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1645-565/2022 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IREC Baltic“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Bajoras“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „IREC Baltic“ 573 462,23 Eur skolą, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. lapkričio 8 d. sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. SUT-16/2016/11/8 (toliau – ir sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti vidaus vandentiekio, vandens apskaitos mazgo, nuotekų, lietaus, šildymo, vėdinimo, gaisro gesinimo, dūmų šalinimo sistemų, kondensato nuvedimo montavimo ir įrengimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir objektas), o atsakovė įsipareigojo už darbus sumokėti ieškovei 1 382 000 Eur (be PVM).
3. Buvęs ieškovės direktorius perdavė ieškovės bankroto administratoriui dokumentus – darbų kiekių žiniaraščius, objektinę sąmatą ir atskaitą, iš kurių matyti, kad ieškovė objekte atliko darbų už 2 254 382,69 Eur, t. y. 872 382,69 Eur daugiau, nei sutartyje nurodyta darbų kaina. Buvęs ieškovės direktorius ieškovės bankroto administratoriui nurodė, kad ieškovė papildomus 872 382,69 Eur vertės darbus objekte atliko žodinio susitarimo su atsakove pagrindu.
4. Pasak ieškovės, žodinį susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo netiesiogiai patvirtino atsakovės paaiškinimai Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-607/2022. Atsakovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos trys statybos rangos sutartys, atsakovė pagal šias sutartis sumokėjo ieškovei 2 534 283,12 Eur avansą, o ieškovė atliko darbų už 2 235 362,66 Eur. Kadangi atsakovė teigė, kad šalys sutartimi buvo susitariusios dėl fiksuotos darbų kainos, tačiau atsakovė ieškovei už darbus sumokėjo 298 920,46 Eur didesnę kainą (2 534 283,12 Eur – 2 235 362,66 Eur), tai, ieškovės manymu, patvirtino, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl papildomų darbų, nenumatytų sutartyje, atlikimo, ir apmokėjimo už juos. Kadangi ieškovė atliko papildomų darbų už 872 382,69 Eur, o atsakovė už šiuos darbus sumokėjo dalį kainos – 298 920,46 Eur, ieškovė reikalavo iš atsakovės likusios 573 462,23 Eur kainos dalies.
5. Jei teismas nenustatytų, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo, ieškovės nuomone, atsakovė laikytina praturtėjusia ieškovės sąskaita, t. y. gavusi paslaugų ir įgijusi turto už 573 462,23 Eur. Todėl bet kuriuo atveju iš atsakovės ieškovei turi būti priteista 573 462,23 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nurodė, kad su ieškiniu pateikti darbų kiekių žiniaraščiai nepatvirtino, jog ieškovė atliko ir perdavė atsakovei šiuose žiniaraščiuose nurodytus darbus. Darbų kiekių žiniaraščiai be datos, pasirašyti tik buvusio ieškovės vadovo S. K., ieškovės procesiniuose dokumentuose nenurodyta, kada, kokiomis aplinkybėmis, kokių duomenų pagrindu buvo sudaryti šie žiniaraščiai. Objektinėje sąmatoje ir ataskaitoje apskritai nėra išvardinti nei objekte atlikti konkretūs darbai / sunaudotos medžiagos, nei jų kiekiai.
8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1745/2021 ieškovės bankrotą pripažino tyčiniu dėl buvusio ieškovės vadovo S. K. veiksmų netinkamai tvarkius ieškovės buhalterinę apskaitą, neperdavus ieškovės bankroto administratoriui buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto, nevykdžius pareigos inicijuoti ieškovei bankroto bylą, vykdžius atsiskaitymus pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio nuostatas, sudarius ieškovei nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius. Todėl ieškovės darbų kiekių žiniaraščių, objektinės sąmatos ir ataskaitos, vienasmeniškai sudarytų kaltu dėl tyčinio ieškovės bankroto pripažinto asmens, teismo nuomone nelaikytini didelės įrodomosios vertės dokumentais dėl galimo šio asmens siekio pateisinti ieškovės turto sumažėjimą.
9. Teismo vertinimu, ieškovės darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytų aplinkybių apie šiuose dokumentuose nurodytus darbus ir jų kiekius nepatvirtino kiti byloje esantys įrodymai. Be to, trijuose su ieškiniu pateiktuose ir buvusio ieškovės vadovo S. K. vienasmeniškai pasirašytuose dokumentuose – darbų kiekių žiniaraščiuose, objektinėje sąmatoje ir ataskaitoje – nurodomos skirtingos sumos: pagal darbų kiekių žiniaraščius objekte atliktų darbų ir išlaidų vertė yra 2 020 727,06 Eur (be PVM), objektinėje sąmatoje objekto sąmatinė vertė yra nurodyta 2 096 937 Eur (be PVM), o pagal ataskaitą objekte atliktų darbų savikaina yra 2 254 382,69 Eur. Kokiu pagrindu objekte atliktų darbų verte ieškovė nurodo būtent 2 254 382,69 Eur, ieškovės procesiniuose dokumentuose nenurodyta.
10. Teismas nustatė, kad paskutiniame ieškovės pateiktame 2019 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų akte Nr. 2019-08 nurodyta, kad iš viso objekte atlikta darbų už 1 414 052,17 Eur (be PVM), taip pat per 2019 m. rugpjūčio mėn. atlikta darbų už 351 052,17 Eur (be PVM). Duomenų apie vėlesnius ieškovės surašytus / atsakovei pateiktus atliktų darbų aktus byloje nebuvo, kaip ir duomenų, kad ieškovė po 2019 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų akte Nr. 2019-08 nurodytų darbų atlikimo toliau dirbo objekte. Teismas pažymėjo ir tai, kad Vilniaus apygardos teisme 2019 m. rugsėjo mėn. buvo pateiktas vieno iš ieškovės kreditorių pareiškimas iškelti ieškovei bankroto bylą, o 2019 m. spalio mėn. ieškovė Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą, konstatavęs, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovės balanso duomenys rodo, jog ieškovė yra nemoki, todėl teismas sprendė, kad mažai tikėtina, kad ieškovė po 2019 m. rugpjūčio mėn. objekte dar būtų galėjusi atlikti darbų už 840 330,52 Eur (2 254 382,69 Eur – 1 414 052,17 Eur).
11. Ieškovės atstovas neginčijo aplinkybės, kad darbai objekte pagal 2019 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 2019-08 buvo atliekami po objekto statybos užbaigimo akto pasirašymo. Taigi, objekto statybos darbų žurnalai toliau turėjo būti ieškovės pildomi. Duomenų apie tai, kad ieškovė po paskutinių darbų atlikimo objekte perdavė atsakovei objekto statybos darbų žurnalus, nebuvo pateikta.
12. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose net nenurodė, kokie su ieškiniu pateiktuose darbų kiekių žiniaraščiuose nurodyti darbai turėtų būti laikomi papildomais darbais pagal Sutarties 8.3.1, 8.3.2 punktus. Tik ta aplinkybė, kad ieškovė darbams pagal sutartį atlikti galimai išleido didesnę nei sutartyje fiksuota darbų kaina – 1 382 000 Eur, sumą ar galimai atliko darbus, kurie nėra deklaruoti darbų aprašymuose, teismo vertinimu, savaime nereiškė, kad atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei daugiau, nei sutartyje nustatyta fiksuota kaina. Tokią pareigą atsakovė turėtų tik tuo atveju, jei ieškovė būtų nurodžiusi ir įrodžiusi, kad jos objekte atlikti darbai, viršijantys 1 382 000 Eur (be PVM) kainą, yra papildomai darbai pagal sutarties 8.3.1, 8.3.2 punktus, ir dėl šių darbų šalys susitarė sutarties 8.4 punkte nustatyta tvarka.
13. Teismas pažymėjo, kad iš su ieškiniu pateiktų darbų kiekių žiniaraščių negalima nustatyti, kokie darbai / darbų kiekiai / darbams atlikti reikalingos medžiagos, nurodyti šiuose žiniaraščiuose, nėra nurodyti sutarties priede Nr. 1 „Darbų kaina (sąmatos)“, nes nesutampa sutarties priede Nr. 1 „Darbų kaina (sąmatos)“ ir darbų kiekių žiniaraščiuose nurodyti darbų kodai ir darbų aprašymai. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nurodyti, kurie darbai, įrašyti darbų kiekių žiniaraščiuose, yra papildomi darbai, neįeinantys į sutartimi susitartus darbus, turėtų buvęs ieškovės direktorius S. K., kurį buvo prašoma apklausti liudytoju. Tačiau teismas sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 1 dalies 2 punktą nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio pagrindas, turi ieškovė, o ne liudytojas.
14. Ieškovės atstovas 2022 m. birželio 22 d. pateikė teismui prašymą išreikalauti iš atsakovės objekto techninį ir darbo projektą, teigdamas, kad šie dokumentai leis nustatyti, kokie darbai buvo numatyti objekto techniniame ir darbo projektuose, ir palyginti šiuos darbus su ieškovės atliktais darbais, nurodytais darbų kiekių žiniaraščiuose.
15. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad darbo projektą pagal sutarties 1.2 punktą įsipareigojo parengti ieškovė, tačiau ieškovė darbo projekto neparengė. Tokias pačias aplinkybes atsakovė nurodė ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-607/2022, kurioje taip pat buvo sprendžiamas prašymas išreikalauti iš atsakovės objekto darbo projektą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad parengė ir perdavė atsakovei objekto darbo projektą.
16. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-607/2022 atsakovė buvo įpareigota pateikti objekto techninį projektą, ir atsakovė su 2021 m. balandžio 19 d. prašymu pateikė techninį projektą. Iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-607/2022 duomenų matyti, kad ieškovei nuo 2021 m. balandžio 21 d. šioje byloje atstovavo tas pats advokatas, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Ieškovės atstovas 2022 m. birželio 22 d. prašyme išreikalauti iš atsakovės objekto techninį projektą nenurodė ir neįrodė, kad neturėjo objektyvių galimybių susipažinti su objekto techniniu projektu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-607/2022, ar kad nurodytoje byloje yra pateikta tik dalis projekto.
17. Teismas sprendė, kad nesant įrodymų, jog ieškovė atliko ir perdavė atsakovei darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus darbus, šių darbų lyginimas su darbais, kurie turėjo būti atlikti pagal objekto techninį projektą, neturėtų jokios įrodomosios reikšmės.
18. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad sutartis vienašališku atsakovės pareiškimu buvo nutraukta 2019 m. balandžio mėn., nepatvirtino, jog po sutarties nutraukimo ieškovė objekte atliko ne sutartyje nustatytus darbus, o kitus žodiniu šalių susitarimu nustatytus darbus. Paskutiniame ieškovės pateiktame 2019 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų akte Nr. 2019-08 nurodyta, kad šis aktas sudarytas vykdant sutartį, pagal šį aktą atlikta darbų už 1 414 052,17 Eur (be PVM), iš kurių 31 968, 90 Eur (be PVM) yra papildomi darbai, taigi, 1 382 083, 27 Eur darbų atlikta pagal sutartį, ir suma iš esmės atitinka sutarties darbų kainą.
19. Vertindamas 2019 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų akte Nr. 2019-08 nurodytus papildomus darbus už 31 968, 90 Eur (be PVM), teismas pažymėjo, kad šis aktas nėra pasirašytas atsakovės, todėl darbų įvardinimas papildomais darbais savaime nereiškia, jog šie darbai yra papildomi darbai pagal sutarties 8.3.1, 8.3.2 punktus, ir dėl šių darbų šalys susitarė sutarties 8.4 punkte nustatyta tvarka.
20. Atsakovė teikė paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, kad ieškovė už atliktus rangos darbus trijuose objektuose pagal tris tarp šalių sudarytas rangos sutartis, tarp jų ir sutartį, pateikė atsakovei apmokėti 21 PVM sąskaitą faktūrą bendrai 2 225 457,97 Eur sumai, taip pat dvi PVM sąskaitas faktūras, nesusijusias su nurodytomis statybos rangos sutartimis, bendrai 9 904,69 Eur sumai, iš viso bendrai 2 235 362,66 Eur sumai, o atsakovė avansu pervedė ieškovei 2 534 283,12 Eur.
21. Nors ieškovė teigė, kad pagal Sutartį ir 2017 m. sausio 24 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. SUT-17-01-24/1 iš viso buvo numatytas tik 90 000 Eur avansas (70 000 Eur avansas pagal sutartį ir 20 000 Eur avansas pagal 2017 m. sausio 24 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. SUT-17-01-24/1), tačiau iš su atsiliepimu į ieškinį pateiktų ieškovės prašymų matyti, kad darbams pagal sutartį finansuoti ieškovė prašė iš viso pervesti 480 000 Eur avansą, o su atsiliepimu į ieškinį pateiktas atsakovės skolų apyvartos žiniaraštis patvirtino atsakovės teiginius, kad pagal tris tarp šalių sudarytas rangos sutartis atsakovė pervedė ieškovei avansu 2 534 283,12 Eur (skolų apyvartų žiniaraščio operacijos „Benr. mok.“).
22. Taigi, atsakovė pagal byloje esančius duomenis yra sumokėjusi ieškovei 298 920,46 Eur daugiau, nei yra atsakovės ieškovei mokėtina pinigų suma už ieškovės atliktus darbus pagal atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras (2 534 283,12 Eur – 2 235 362,66 Eur).
23. Atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovei sumokėti avansai buvo įskaitomi į ieškovei už atliktus darbus mokėtinas sumas, patvirtino su atsiliepimu į ieškinį pateiktas 2019 m. spalio 14 d. šalių pasirašytas tarpusavio skolų suderinimo aktas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovė nebuvo skolinga ieškovei, priešingai, ieškovė buvo skolinga atsakovei 861 603,49 Eur.
24. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 573 462,23 Eur skolą už papildomus darbus objekte netenkino.
25. Kadangi ieškovė darbus objekte atliko sutarties pagrindu, papildomų 872 382,69 Eur darbų atlikimą ieškovė taip pat kildino iš šalių sudarytos žodinės sutarties ir neįrodė, nei kad atliko ir perdavė atsakovei 872 382,69 Eur vertės papildomus darbus, nei kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove už ieškovės atliktus ir atsakovei perduotus darbus objekte, todėl teismas sprendė nesant pagrindo taikyti nepagrįsto praturėjimo institutą ir šiuo pagrindu priteisti iš atsakovės ieškovei 872 382,69 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
26. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Bajoras“ ieškinį dėl skolos priteisimo tenkinti, priteisti 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus, išreikalauti įrodymus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoją. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
26.1. Skundžiamu teismo sprendimu nebuvo atskleista bylos esmė. Teismas atsisakė į bylą surinkti reikšmingus duomenis (įrodymus) išsamiam ir teisingam bylos išnagrinėjimui. Apeliantė teikia prašymą apeliacinės instancijos teismui tiek dėl įrodymų priėmimo, tiek dėl įrodymų išreikalavimo, kadangi šiuos prašymus tenkinti atsisakė pirmosios instancijos teismas. Ieškovė 2022 m. birželio 22 d. prašė prijungti rašytinius įrodymus dėl statybvietės perdavimo, 2016 m. lapkričio 8 d. statybos rangos sutarties nutraukimo ir gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), užbaigtumo ir naudojimo pagal tiesioginę paskirtį. Šie įrodymai būtų patvirtinę, kad ieškovės darbuotojai darbus atliko ir po to, kai buvo nutraukta rašytinė statybos rangos sutartis, taip pat būtų patvirtinę, kad atsakovė visgi turėjo statybos darbų žurnalus savo žinioje, tačiau jų teismui sąmoningai neteikė, kad nebūtų įmanoma nustatyti ieškovės atliktų darbų pagal žodinę sutartį apimties ir terminų, kada šie darbai buvo atlikti. Teismas šiuos įrodymus prijungti prie bylos medžiagos atsisakė, dėl ko priimant teismo sprendimą negalėjo remtis bylai reikšmingais įrodymais (duomenimis).
26.2. Ieškovė 2022 m. birželio 22 d. prašymu taip pat prašė teismo išreikalauti rašytinius įrodymus, t. y.: gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), techninį ir darbo projektus; informaciją, ar ginčo rangos darbus atliko kokie nors kiti asmenys (ne ieškovė); jeigu taip, išreikalauti iš atsakovės informaciją, kokius konkrečius darbus ir kokiu teisiniu pagrindu atliko kiti asmenys; daugiaaukščio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) statybos darbų žurnalus, kuriuose užfiksuotas vidaus inžinerinių sistemų (vėdinimo, šildymo, vandentiekio, gaisrų gesinimo, vandens apskaitos mazgo (VAM) ir nuotekų sistemų) montavimo ir įrengimo darbų atlikimas; informaciją, ar ieškovė vykdė į bylą pateiktoje objektinėje sąmatoje bei darbų kiekių žiniaraščiuose (t. y., vėdinimo, šildymo, vandentiekio, gaisrų gesinimo, vandens apskaitos mazgo (VAM) ir nuotekų sistemų montavimo ir įrengimo darbai) nurodytus statybos rangos darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini), po to, kai ieškovė vienašališkai nutraukė 2016 m. lapkričio 8 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. SUT-16/2016/11/08; jeigu taip išreikalauti iš atsakovės informaciją, kokius darbus, kokiu laikotarpiu ir kokiu teisiniu pagrindu po minėtos statybos darbų rangos sutarties Nr. SUT-16/2016/11/08 nutraukimo atliko ieškovė. Teismas nors ir nenurodė, kad ieškovės prašomi išreikalauti įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla, ar prašomi išreikalauti įrodymai nėra reikšmingi siekiant išsamaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo pagal ieškovės byloje pareikštą reikalavimą, tačiau ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo atmetė remdamasis vien tuo, kad 2022 m. birželio 22 d. paskirtas teismo posėdis, kuriame byla turi būti nagrinėjama iš esmės, todėl toks prašymas pateiktas ne laiku, o jo tenkinamas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus į bylą, nepagrįstai atsisakė išreikalauti bylai reikšmingus rašytinius įrodymus, taip pat nepagrįstai atsisakė kviesti liudyti buvusį ieškovės direktorių S. K., dėl ko byla buvo išnagrinėta neatskleidus jos esmės.
26.3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė tiek su byla tiesiogiai nesusijusios 2016 m. lapkričio 8 d. rangos sutarties nuostatas, tiek ginčui aktualias materialinės teisės normas. Teismas nevertino, kad ieškovė šioje byloje įrodinėjo, jog darbai, už kuriuos prašoma priteisti skolą pagal ieškinį, buvo atlikti ne pagal 2016 m. lapkričio 8 d. statybos rangos sutartį, o pagal atskirą žodinę statybos rangos sutartį, todėl 2016 m. lapkričio 8 d. statybos rangos sutarties nuostatos ir teismo cituotos CK nuostatos dėl nenumatytų darbų atlikimo, kainos keitimo šioje byloje nėra aktualios. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovės darbuotojai dar kelis mėnesius po 2016 m. lapkričio 8 d. statybos rangos sutarties pasibaigimo (2019 m. balandžio 3 d.) atliko didelės apimties darbus tame pačiame objekte ((duomenys neskelbtini)), tačiau teismas nesiaiškino, kokiu teisiniu pagrindu ieškovės darbuotojai šiuos darbus atliko, ir padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad būtų sudariusi susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, pagal kurį atsakovė būtų įgijusi pareigą atsiskaityti.
26.4. Teismo išvados, kad su ieškiniu pateikti darbų kiekių žiniaraščiai nepatvirtina, jog ieškovė atliko ir perdavė atsakovei šiuose žiniaraščiuose nurodytus darbus, yra nepagrįstos, kadangi tokių išvadų atsiradimą sąlygojo teismo atsisakymas prijungti rašytinius įrodymus, išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus ir apklausti liudytoju buvusį ieškovės direktorių, kuriam yra žinomos visos aplinkybės, susijusios su žodinės rangos darbų sutarties sudarymu, kuomet nustojo galioti 2016 m. lapkričio 8 d. statybos rangos sutartis. Tai, kad ieškovė atliko darbus po statybos rangos sutarties pasibaigimo, patvirtina ne tik buvusio ieškovės vadovo vienasmeniškai pasirašyti dokumentai, bet ir kitų byloje nustatytų aplinkybių visuma, todėl teismo posėdyje neapklausus S. K. daryti išvadas, kad S. K. šiuos dokumentus suklastojo siekdamas pateisinti kažkokį ieškovės turto sumažėjimą, nėra pagrįsta.
26.5. Nežymus skirtumas tarp objektinių sąmatų verčių savaime nėra pagrindas išvadai, kad ieškovė nebuvo sudariusi su atsakove žodinės statybos rangos sutarties ar kad atsakovė neįgijo pareigos atsiskaityti už ieškovės atliktus statybos rangos darbus, kurie buvo atlikti ir po statybos rangos sutarties pasibaigimo.
26.6. Teismo nustatyta aplinkybė, kad po 2019 m. rugpjūčio mėnesio atlikti darbai nebuvo aktuoti tokia tvarka kaip anksčiau, savaime nėra pagrindas išvadai, jog ieškovė neatliko rangos darbų, už kuriuos atsakovė turėjo atsiskaityti. Atsakovės pareiga atsiskaityti gali būti nustatoma ne vien tik pagal atliktų darbų aktus, o nustačius, ar ieškovės nurodyti darbai buvo atlikti faktiškai ar ne, ar atsakovė naudojasi darbų, dėl kurių nebuvo tartasi 2016 m. lapkričio 8 d. statybos rangos sutartimi, rezultatais.
26.7. Kritiškai vertintina teismo išvada, kad darbų žurnalai liko ieškovės žinioje, todėl atsakovė jų negalėjo pateikti. Iš teismui pristatytų dokumentų galima nustatyti, kad paskutinis asmuo, kuris disponavo statybos darbų žurnalu buvo būtent atsakovė. Tą patvirtina kartu su 2022 m. birželio 22 d. prašymu pateiktas rašytinis įrodymas, t. y. statybos užbaigimo aktas, kurį teismas atsisakė prijungti prie bylos medžiagos.
26.8. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad būtent ieškovė turėjo nurodyti, kurie darbai, įrašyti darbų kiekių žiniaraščiuose, yra papildomi darbai, neįeinantys į rangos sutartimi susitartus darbus, o ne liudytojas (buvęs ieškovės direktorius), kurį ieškovė prašė apklausti. Pagrindinės aplinkybės dėl to, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė statybos rangos darbų sutartis, ieškovės nemokumo administratoriui buvusio vadovo S. K. buvo atskleista, tačiau kitas detales galėjo nurodyti ir paaiškinti tik asmuo, kuris betarpiškai dalyvavo šiuose šalių santykiuose – liudytojas S. K..
26.9. Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo savaime negali patvirtinti ir atsakovės pateiktas 2019 m. spalio 14 d. šalių pasirašytas tarpusavio skolų suderinimo aktas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovė nebuvo skolinga ieškovei, priešingai, ieškovė buvo skolinga atsakovei 861 603,49 Eur. Apeliantė nurodo, kad byloje neapklausus buvusio ieškovės vadovo negalima nustatyti, ar jis tokį dokumentą pasirašė, jeigu pasirašė, tai dėl kokių priežasčių, kuomet kiti ieškovės turimi dokumentai ir paties S. K. paaiškinimai liudija priešingai.
26.10. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nematytų pagrindų panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tuomet ginčui aktualios aplinkybės, kurios nebuvo tirtos pirmos instancijos teisme, turėtų būti nustatytos apeliacinės instancijos teisme. Tą padaryti būtų galima tik tenkinus apeliantės prašymą dėl įrodymų prijungimo, įrodymų išreikalavimo ir liudytojo S. K. apklausos, kuris ieškovės vardu derėjosi dėl darbų atlikimo, jų apimties ir kainos, tarėsi dėl statybos rangos sutarčių su atsakove, pasirašinėjo atliktų darbų aktus ir kitus dokumentus, todėl galėtų paaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes dėl šalių susitarimo atlikti statybos rangos darbų objekte adresu (duomenys neskelbtini) sudarymo, šių darbų atlikimo, jų įforminimo, apmokėjimo ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias su statybos rangos darbais objekte adresu (duomenys neskelbtini). Tenkinus šiuos prašymus bylos šalims turėtų būti sudaroma galimybė dėl prijungtų ir išreikalautų įrodymų pasisakyti, ką tikslingiausia būtų daryti žodinio teismo proceso metu.
27. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priimti naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Apeliantė siekia suklaidinti teismą, teigdama, kad jos 2022 m. birželio 22 d. prašymas buvo atmestas neva vien tuo pagrindu, jog prašymas buvo nesavalaikis. Teismas savo protokolinę nutartį grindė aplinkybėmis, kad: 1) apeliantė nepagrindė tam tikrų prašomų išreikalauti įrodymų, taip pat prašomo šaukti liudytojo nurodytinų aplinkybių įrodomosios reikšmės civilinei bylai; 2) dalis prašymų buvo išnagrinėta kitoje civilinėje byloje – Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-607-656/2022, kurioje yra nagrinėjamas atsakovės finansinio reikalavimo tvirtinimas apeliantės bankroto byloje; 3) prašomas išreikalauti techninis projektas atsakovės buvo pateiktas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-607-656/2022; 4) dalies prašomų išreikalauti įrodymų atsakovė neturi, apie ką apeliantė buvo informuota Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2- 607-656/2022; 5) apeliantė nepateikė įrodymų, kad pati bandė kreiptis į atsakovę ar institucijas, siekdama gauti tam tikrus įrodymus; 6) apeliantės prašymas buvo pateiktas ne laiku – pasibaigus pasirengimo stadijai bei likus vienai valandai iki teismo posėdžio pradžios; 7) prašomi priimti rašytiniai įrodymai yra susiję su reiškiamais prašymais dėl įrodymų išreikalavimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino apeliantės prašymo pagrįstumą, vadovaudamasis CPK nuostatomis.
27.2. Apeliantės ieškiniu įrodinėjami darbai sutampa su darbais, kuriuos apeliantė įsipareigojo atlikti pagal sutartį. Net ir tuo atveju, jeigu apeliantė įrodytų, kad atliko įrodinėjamus darbus (t. y., pavyzdžiui, atliko darbų daugiau nei tikėjosi sudarydama sutartį), joks papildomas atlygis jai nepriklausytų, kadangi apeliantė įsipareigojo atlikti šiuos darbus pagal sutartį bei techninį projektą už fiksuotą kainą ir tokių darbų atlikimas negali būti laikomas papildomais darbais, o tuo labiau, sudaryti apeliantės įrodinėjamos neva žodinės rangos sutarties dalyko. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės įrodinėjamų neva atliktų darbų pobūdis visiškai sutampa su sutartyje nurodytais darbais, techninis projektas nagrinėjamu atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės.
27.3. Teismo posėdžio metu apeliantės atstovas taip pat negalėjo paaiškinti, kokias naujas aplinkybes galėtų nurodyti prašomas šaukti liudytojas, kokias reikšmingas nagrinėjamai civilinei bylai aplinkybes jis buvo nurodęs nemokumo administratoriui.
27.4. Atsakovas dar kartu su savo atsiliepimu į ieškinį pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad darbai pagal sutartį vyko dar 2019 m. rugpjūčio mėn. Pastarąsias aplinkybes atsakovė nurodė ir savo 2021 m. balandžio 29 d. prašyme civilinėje byloje B2-1599-656/2021. Atitinkamai, apeliantės teikiami įrodymai nepatvirtins jokių naujų aplinkybių dėl apeliantės darbuotojų atliekamų darbų po rangos sutarties nutraukimo civilinėje byloje.
27.5. Pati apeliantė savo 2021 m. vasario 11 d. pareiškime dėl apeliantės bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad apeliantės darbų kiekio žiniaraščiais įrodinėjami darbai buvo atlikti būtent sutarties pagrindu, o ne atskiros tarp šalių sudarytos žodinės statybos rangos darbų sutarties pagrindu, kaip apeliantė įrodinėja šioje civilinėje byloje. Taigi apeliantė kitoje civilinėje byloje laikosi visiškai priešingos pozicijos, nurodydama, kad apeliantės esą patirtos papildomos 872 382,69 Eur išlaidos yra susijusios su darbų atlikimu būtent pagal sutartį.
27.6. Apeliantė teigia, kad esą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog kartu su ieškiniu pateikti darbų kiekių žiniaraščiai nepatvirtina, kad apeliantė atliko ir perdavė atsakovei ginčo darbus. Pabrėžtina, kad pastarieji žiniaraščiai yra vienintelis įrodymas, kuriuo apeliantė įrodinėja savo ieškinį, tačiau net nėra aišku, kada jie buvo sudaryti, kam jie buvo teikiami. Apeliantė nepateikė visiškai jokių pirminių dokumentų, kurių pagrindu yra atlikti pastarieji įrašai žiniaraščiuose, dėl ko nėra įmanoma nustatyti, ar žiniaraščiuose nurodyti duomenys yra tikri. Pastaruosiuose žiniaraščiuose nurodytos statybos darbų pozicijos neatitinka šalių sudarytose sąmatose, kurios buvo pridėtos prie sutarties kaip priedas Nr. 1, nurodytų darbų. Pačios apeliantės užsakymu parengtame apeliantės 2021 m. gruodžio 2 d. ūkinės finansinės veiklos tyrimo akte buvo nustatyta, kad neatitinka šalių sudarytų sąmatų bei apeliantės vienašališkai pasirašytų žiniaraščių numatytų darbų struktūra, kiekiai ir kainos.
27.7. Vilniaus apygardos teismas savo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1745-656/2021 konstatavo, kad S. K. veiksmai sąlygojo tyčinį apeliantės bankrotą. Teismui konstatavus, kad S. K. sudarė apeliantei ekonomiškai nenaudingus sandorius, natūralu, kad asmuo gali siekti pateisinti apeliantės turto sumažėjimą. Tarp atsakovės ir apeliantės 2019 m. spalio 14 d. buvo sudarytas tarpusavio skolų suderinimo aktas pagal kurį 2019 m. rugsėjo 30 dienai apeliantė turėjo net 861 603,49 Eur įsiskolinimą atsakovei. Jeigu apeliantė iš tikrųjų būtų atlikusi šioje byloje įrodinėjamus 872 382,69 Eur vertės darbus, ji nebūtų sudariusi tokio turinio tarpusavio skolų suderinimo akto, kadangi jis neatitiktų faktinės situacijos dėl apeliantės įsiskolinimo atsakovei dydžio.
27.8. Atmestinas apeliantės argumentas, kad tai, jog po 2019 m. rugpjūčio mėn. neva atlikti darbai nebuvo aktuoti nėra pagrindas išvadai, kad apeliantė tokių darbų neatliko. Apeliantė net neinicijavo darbų perdavimo atsakovei – apeliantė neinformavo atsakovės, kad esą atliko 872 382,69 Eur vertės darbus, nepasiūlė atsakovei priimti šiuos darbus. Apeliantė taip pat nesudarė ir darbų priėmimo-perdavimo akto dėl įrodinėjamų darbų.
27.9. Aplinkybes, kad darbų žurnalas liko pas apeliantę, patvirtina tai, jog po objekto užbaigimo, apeliantė ir toliau atliko darbus, ką patvirtina 2019 m. rugpjūčio 8 d. atliktų darbų aktas Nr. 2019-08. Tai reiškia, kad apeliantė ir toliau pildė (turėjo pildyti) statybos darbų žurnalą, t. y., po statybos darbų žurnalo pateikimo statybos užbaigimo komisijai, šis statybos darbų žurnalas ir toliau buvo apeliantės žinioje.
27.10. Esant itin dideliam prieštaringumui tarp sutarties sąmatos bei darbų kiekio žiniaraščių, apeliantė visą prieštaringumą aiškina būtent atsakovės nenaudai, nepaisant to, kad žiniaraščiai yra vienašališkai pasirašyti buvusio apeliantės vadovo bei nėra jokių duomenų, jog apie įrašus šiuose žiniaraščiuose atsakovė iki jų pateikimo į apeliantės bankroto bylą būtų informuota. Apeliantė, turėdama pareigą tinkamai suformuoti reiškiamo ieškinio faktinį pagrindą, nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti pastarųjų neatitikimų.
27.11. Prašymo išreikalauti iš atsakovės objekto, adresu (duomenys neskelbtini), techninį projektą, darbo projektą, darbų žurnalą, informaciją, ar darbai, nurodyti žiniaraščiuose, buvo atliekami kitų asmenų, informaciją, ar apeliantė vykdė darbus objekte po rangos sutarties nutraukimo, nėra pagrindo tenkinti, kadangi: 1) apeliantės savo dispozicijoje turi objekto techninį projektą, nes jis buvo atsakovės pateiktas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-607-656/2022; 2) atsakovė neturi darbo projekto, kadangi apeliantė jo nebuvo parengusi ir perdavusi atsakovei; 3) atsakovė neturi darbų žurnalo, kadangi jo negrąžino atsakovei apeliantė; 4) nagrinėjamoje civilinėje byloje jau yra informacija apie tai, kokius darbus apeliantė vykdė po atsakovės 2019 m. kovo 20 d. pranešimo pateikimo. Nėra pagrindo tenkinti ir prašymo dalies dėl informacijos pateikimo, ar žiniaraščiuose nurodyti darbai buvo atliekami kitų asmenų. Pabrėžtina, kad apeliantė apskritai neįrodė, kad tokie darbai faktiškai buvo atlikti.
27.12. Atmestinas ir apeliantės prašymas šaukti liudytoju buvusį apeliantės atstovą S. K.. Paskirtas apeliantės nemokumo administratorius bendravo su S. K.. Nepaisant to, apeliantė savo ieškinyje nesuformulavo tinkamo ieškinio pagrindo. Nėra aišku, kokias naujas aplinkybes galėtų nurodyti S. K., kurių jis nebuvo nurodęs nemokumo administratoriui.
27.13. Atsakovė prašo priimti kartu su atsiliepimu teikiamus rašytinius įrodymus. Pastarųjų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik gavus ir susipažinus su apeliaciniu skundu. Didžiąja dalimi apeliantė savo skundą grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas esą nepagrįstai netenkino apeliantės 2022 m. birželio 22 d. procesinio prašymo. Kadangi pastarasis prašymas buvo pateiktas, likus vienai valandai iki paskirto teismo posėdžio, atsakovė neturėjo galimybių pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymų, pagrindžiančių atsakovės atsikirtimų į apeliantės prašymą aplinkybes.
28. 2022 m. gruodžio 9 d. gautas ieškovės prašymas pridėti prie bylos medžiagos BUAB „Bajoras“ teikiamus rašytinius paaiškinimus, kuriais apeliantė siekia plačiau paaiškinti bylai reikšmingas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, ir rašytinį įrodymą – apeliantės vadovo S. K. rašytinius paaiškinimus. Šio dokumento prijungimas, pasak apeliantės, neužvilkins bylos nagrinėjimo, tačiau gali turėti įtakos sprendžiant ginčą, nes juo yra papildomai patvirtinamos šioje byloje išsakytos aplinkybės apie atliktus statybos rangos darbus, už kuriuos atsakovė vengia atsiskaityti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų ne(priėmimo)
30. 2022 m. gruodžio 9 d. gautas ieškovės prašymas pridėti prie bylos medžiagos BUAB „Bajoras“ teikiamus rašytinius paaiškinimus, kuriais apeliantė siekia plačiau paaiškinti bylai reikšmingas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, ir rašytinį įrodymą – apeliantės vadovo S. K. rašytinius paaiškinimus.
31. Vadovaujantis CPK 302 straipsniu, apeliaciniam procesui taikomos šio kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja apeliantą apeliaciniame skunde nurodyti išsamius apeliacinio skundo teisinius ir faktinius argumentus, kurie pagal CPK 230 straipsnį apibrėžia apeliacijos ribas, o CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Šia nuostata, be kita ko, užtikrinamas šalių procesinis lygiateisiškumas, taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimas, atsižvelgiant į rašytinę bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese formą.
32. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog šalies pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriais pateikiami nauji teisiniai ir/ar faktiniai argumentai, pagrindžiantys skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą, pagal savo prigimtį yra ne kas kita, kaip apeliacinio skundo papildymas, rašytinių paaiškinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme pagal bendrąją taisyklę yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2016). Sutikus, kad šalys turi neribotą teisę teikti rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, ne tik būtų ignoruojamos CPK 323 straipsnio nuostatos, tačiau ir procesas apeliacinės instancijos teisme užtruktų neribotą laiką, kadangi kiekvienu atveju, teismui prijungus prie bylos naujai pateiktus šalies rašytinius paaiškinimus, šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalautų sudaryti kitai proceso šaliai galimybę į juos atsikirsti, dėl šios priežasties atidedant bylos nagrinėjimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1208-823/2016).
33. Atsižvelgdama į šios nutarties 31-32 punktuose išdėstytus argumentus, taip pat į tai, kad apeliantės rašytiniai paaiškinimai apeliacinės instancijos teismui pateikti likus vos porai dienų iki byloje paskirto teismo posėdžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliantės 2022 m. gruodžio 9 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų ir su jais teikiamų buvusio įmonės vadovo rašytinių paaiškinimų nepriima.
34. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo prie bylos medžiagos pridėti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1599-656/2021 kopiją, UAB „IREC Baltic“ 2021 m. balandžio 29 d. prašymo civilinėje byloje Nr. B2-1599-656/2021 kopiją ir duomenis apie pašto siuntos, adresuotos S. K., neįteikimą.
35. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tame tarpe ir iš informacinės teismų sistemos Liteko, todėl nėra pagrindo priimti atsakovės iš BUAB „Bajoras“ bankroto bylos pateiktų teismo procesinio sprendimo, prašymo ir procesinių dokumentų grąžinimo pažymos. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės teikiami įrodymai neturi jokios esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima.
Dėl atsisakymo priimti naujus įrodymus ir išreikalauti rašytinius įrodymus pirmosios instancijos teisme (ne)pagrįstumo
36. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti naujus įrodymus į bylą, išreikalauti bylai reikšmingus rašytinius įrodymus, taip pat nepagrįstai atsisakė kviesti liudyti buvusį apeliantės direktorių S. K., dėl ko byla buvo išnagrinėta neatskleidus jos esmės.
37. Ieškovė 2022 m. birželio 22 d. prašymu prašė teismo išreikalauti rašytinius įrodymus, t. y.: gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), techninį ir darbo projektus; informaciją, ar ginčo rangos darbus atliko kokie nors kiti asmenys (ne ieškovė); jeigu taip, išreikalauti iš atsakovės informaciją, kokius konkrečius darbus ir kokiu teisiniu pagrindu atliko kiti asmenys; daugiaaukščio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) statybos darbų žurnalus, kuriuose užfiksuotas vidaus inžinerinių sistemų (vėdinimo, šildymo, vandentiekio, gaisrų gesinimo, vandens apskaitos mazgo (VAM) ir nuotekų sistemų) montavimo ir įrengimo darbų atlikimas; informaciją, ar ieškovė vykdė į bylą pateiktoje objektinėje sąmatoje bei darbų kiekių žiniaraščiuose (t. y., vėdinimo, šildymo, vandentiekio, gaisrų gesinimo, vandens apskaitos mazgo (VAM) ir nuotekų sistemų montavimo ir įrengimo darbai) nurodytus statybos rangos darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini), po to, kai ieškovė vienašališkai nutraukė 2016 m. lapkričio 8 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. SUT-16/2016/11/08; jeigu taip, išreikalauti iš atsakovės informaciją, kokius darbus, kokiu laikotarpiu ir kokiu teisiniu pagrindu po minėtos statybos darbų rangos sutarties Nr. SUT-16/2016/11/08 nutraukimo atliko ieškovė.
38. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nors ir nenurodė, kad ieškovės prašomi išreikalauti įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla, ar prašomi išreikalauti įrodymai nėra reikšmingi siekiant išsamaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo pagal ieškovės byloje pareikštą reikalavimą, tačiau ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo atmetė remdamasis vien tuo, kad 2022 m. birželio 22 d. paskirtas teismo posėdis, kuriame byla turi būti nagrinėjama iš esmės, todėl toks prašymas pateiktas ne laiku, o jo tenkinamas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.
39. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu atmesdamas apeliantės prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, naujų įrodymų pridėjimo prie bylos ir liudytojo apklausos, nurodė, kad teismas išreikalauja tik tuos įrodymus, kurių negali pateikti pati šalis. Kadangi ieškovei advokatas atstovavo nuo 2021 m. balandžio 21 d., todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovės atstovas pats turėjo galimybę kreiptis į atsakovę ar kitas institucijas ir siekti gauti prašomus išreikalauti įrodymus. Teismas taip pat sprendė, kad minėtą prašymą ieškovė turėjo pateikti vėliausiai po atsakovės atsiliepimo gavimo, o ne iki paskirto teismo posėdžio pradžios likus valandai, kas neatitiko nei proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, nei šalių bendradarbiavimo principų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, techninio projekto pateikimas byloje neturėjo įrodomosios reikšmės, nes ieškovei nenurodžius darbų, kurie nepriskirtini darbams pagal sutartį, nebūtų galima nustatyti, kurie darbai buvo atlikti kaip papildomi. Teismas taip pat nurodė, kad jei ieškovė pati atliko darbus, tai kiti asmenys negalėjo jų atlikti, todėl prašymo dėl informacijos apie kitų asmenų atliktus darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini) išreikalavimo netenkino. Teismas taip pat sprendė, kad netikslinga kviesti liudytoją S. K., nes buvo neaišku, ką dar galėtų paaiškinti liudytojas apie žodinį susitarimą nei nurodė nemokumo administratorius. Teismas taip pat prie bylos medžiagos nepridėjo rašytinių įrodymų, nes jie buvo susiję su atmestais prašymais. Atsižvelgiant į nurodytus pirmosios instancijos teismo argumentus, darytina išvada, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo apeliantės pateiktą prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, naujų įrodymų pridėjimo prie bylos ir liudytojo apklausos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei pripažinti jas nepagrįstomis ar nepakankamai motyvuotomis.
40. Pažymėtina, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti byloje reikšmingas aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 302 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014; kt.).
41. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovės nurodomi papildomi dokumentai, kuriuos ji prašo išreikalauti, neturės įtakos vertinant byloje priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl tokio prašymo netenkina. Pažymėtina, kad ieškovė jau reikšdama ieškinį turėjo pareigą nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas; šiuo konkrečiu atveju – nurodyti darbus, kuriuos ji atliko kaip papildomus, nepatenkančius į šalių susitarimą pagal sutartį, pagrįsti kaip ir kada šalys buvo susitarusios dėl papildomų darbų atlikimo, jų kainos, darbų perdavimo ir kitų aplinkybių, reikšmingų sudarant bei vykdant tokį susitarimą. Ieškovės pareiga nurodyti ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes yra svarbi tuo aspektu, kad kita šalis (atsakovė) turėtų galimybę aiškiai suformuluoti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį, o teismas pagal šalių aiškiai apibrėžtas ginčo ribas galėtų išnagrinėti bylą. Taip pat ieškovė jau pirmosios instancijos teisme turi įrodymais pagrįsti aplinkybes, susijusias su, jos teigimu, pagal žodinį susitarimą sutartų rangos darbų atlikimu. Tačiau, kaip matyti iš bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigos, ieškovė, pateikusi buvusio įmonės vadovo vienašališkai surašytus dokumentus (darbų kiekių žiniaraštį, objektinę sąmatą, ataskaitą) net nenurodė, kokie darbai, pasak jos, yra papildomi, nepatenkantys į sutarties objektą, kaip šalys dėl jų susitarė, kodėl susitarimai nebuvo įforminti raštu, kaip kad buvo numatyta sutartyje ir t.t.
42. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė įrodymus, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas – 2016 m. lapkričio 11 d. statybvietės perdavimo-priėmimo akto kopiją, 2019 m. kovo 20 d. pranešimo apie 2016 m. lapkričio 8 d. statybos darbų rangos sutarties Nr. SUT-16/2016/11/08 nutraukimą kopiją; 3) Statybos užbaigimo akto kopiją; 4) 2020 m. gruodžio 9 d. Gyventojų registro pažymos apie S. K. deklaruotą gyvenamąją vietą kopiją.
43. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
44. Kaip jau minėta, apeliantė prašymą dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos pateikė pirmosios instancijos teisme prieš pat paskirtą teismo posėdį, nors naujų įrodymų sudarymo datos – 2016 m. – 2020 metai – rodo, kad šie įrodymai galėjo ir turėjo būti pateikti kartu su ieškiniu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės procesinį elgesį pagrįstai pripažino bylos vilkinimu ir pagrįstai apeliantės prašymo dėl papildomų įrodymų pateikimo netenkino. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas analogiško turinio apeliantės prašymą atmetė pagrįstai, nėra teisinio pagrindo šį prašymą tenkinti ir apeliacinės instancijos teisme.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų šaukimo
45. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir žodinio posėdžio metu apklausti liudytoju buvusį apeliantės vadovą.
46. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).
47. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl žodinio proceso ribojama, nes toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
48. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių ieškovės apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju nėra būtinybės apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytoją. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje pakanka įrodymų, leidžiančių įvertinti, ar pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl ieškinio nepagrįstumo yra teisinga. Apeliantė prašymą apklausti liudytoją iš esmės grindžia tuo, jog liudytojas galėtų paaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes dėl šalių susitarimo atlikti statybos rangos darbų objekte adresu (duomenys neskelbtini) sudarymo, šių darbų atlikimo, jų įforminimo, apmokėjimo ir kitas svarbias aplinkybes. Šios nutarties 41 punkte pasisakyta, kad ieškovė jau ieškinyje turėjo nurodyti šias ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes bei pateikti jas patvirtinančius įrodymus arba pareikšti prašymus dėl tokių įrodymų išreikalavimo. Ieškovė aplinkybių, kurias siekia įrodinėti apeliacinės instancijos teisme, nebuvo nurodžiusi ieškinyje bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prašymas apklausti liudytoją ieškinyje nebuvo suformuluotas, jis buvo pareikštas pavėluotai (žr. nutarties 39 punktą), dėl šių argumentų teisėjų kolegija prašymo apklausti liudytoją netenkina. Nesant teisinio pagrindo apklausti liudytoją, netenkinamas ir prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Dėl bylos esmės
49. Apeliantė ieškiniu įrodinėjo, kad tarp apeliantės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, pagal kurią apeliantė objekte adresu (duomenys neskelbtini), įsipareigojo atlikti tam tikrus statybos rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti 872 382,69 Eur kainą. Pasak apeliantės, teismas netinkamai aiškino ir taikė tiek su byla tiesiogiai nesusijusios 2016 m. lapkričio 8 d. rangos sutarties nuostatas, tiek ginčui aktualias materialinės teisės normas, nes nevertino, kad ieškovė šioje byloje įrodinėjo, jog darbai, už kuriuos prašoma priteisti skolą pagal ieškinį, buvo atlikti ne pagal 2016 m. lapkričio 8 d. statybos rangos sutartį, o pagal atskirą žodinę statybos rangos sutartį.
50. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. lapkričio 8 sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. SUT-16/2016/11/08. Sutarties 1.1 punktu ieškovė įsipareigojo sutartyje ir jos prieduose nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais atlikti vidaus vandentiekio, vandens apskaitos mazgo, nuotekų, lietaus, šildymo, vėdinimo, gaisro gesinimo, dūmų šalinimo sistemų, kondensato nuvedimo montavimo ir įrengimo darbus objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas“, esančiame (duomenys neskelbtini) (objektas). Sutarties 1.2 punktu ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ar pasitelkusi trečiuosius asmenis bei savo sąskaita parengti darbo projektą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus. Sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad Sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose numatyti darbai kartu vadinami Darbais. Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad darbų bei visų kitų darbų, reikalingų Darbams atlikti, fiksuota kaina yra 1 382 000 Eur be PVM, kuri detalizuota priede Nr. 1. Rangos sutarties 2.8 punkte numatyta, kad darbų pradžiai finansuoti atsakovė perveda ieškovei 70 000 Eur avansą.
51. Bylos duomenimis, atsakovė sumokėjo apeliantei žymiai didesnius avansinius mokėjimus, nei buvo numatyta minėtoje tarp apeliantės ir atsakovės raštu sudarytoje statybos rangos sutartyje, kas, pasak apeliantės, sudarė pagrindą manyti, kad buvo finansuojami statybos rangos darbai pagal žodinę rangos sutartį, o ne pagal rašytines statybos rangos sutartis. Su tokiu apeliantės vertinimu nėra pagrindo sutikti.
52. Vykdydama 2016 m. sudarytą rangos sutartį, apeliantė raštu kreipdavosi į atsakovę su prašymais atlikti avansinius mokėjimus, kad būtų finansuojamas darbų pagal sutartis atlikimas (2017 m. sausio 26 d., 2017 m. vasario 27 d., 2017 m. balandžio 4 d., 2017 m. balandžio 27 d. 2017 m. gruodžio 11 d. prašymai pervesti avansus darbams finansuoti). Šiuose prašymuose aiškiai nurodyta, kad prašoma finansuoti darbus pagal tarp šalių sudarytą 2016 m. lapkričio 8 d. rangos sutartį. Nors šalys 2016 m. lapkričio 8 d. rangos sutartyje ir buvo numačiusios 70 000 Eur sumos avansą, tačiau vykdant rangos sutartį ieškovei prašant avansu finansuoti rangos darbus, atsakovė ieškovei pervesdavo prašomas avansines sumas, nors ir nenumatytas tarp šalių sudarytoje rangos sutartyje (viršijančias joje numatytą avanso sumą), taigi faktiškai tokia apmokėjimo tvarka atitiko abiejų šalių valią, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad vien didesnių avansinių sumų pervedimas reiškia (įrodo), jog buvo atliekami rašytinėse rangos sutartyse nenumatyti darbai.
53. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarp šalių iš viso buvo sudarytos trys statybos rangos sutartys: 1) 2016 m. lapkričio 8 d. sutartis dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 382 000 Eur be PVM; 2) 2017 m. sausio 24 d. statybos darbų rangos sutartis dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini), kurios vertė 405 604 Eur be PVM, ir 2017 m. spalio 9 d. papildomas susitarimas prie pastarosios sutarties dėl papildomų 100 034,50 Eur be PVM vertės darbų; 3) 2019 m. gegužės 17 d. statybos darbų rangos sutartis dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini), kurios vertė 276 703,05 Eur be PVM. Visų aukščiau nurodytų trijų rangos sutarčių pagrindu ieškovė išrašė atsakovei 21 sąskaitą faktūrą bendrai mokėtinai 2 225 457,97 Eur sumai. Šalys sutartyje susitarė dėl darbų kainos, o lokalinėse sąmatose buvo aiškiai įtvirtinusios atliekamų darbų kiekius ir kainas, o esant poreikiui dėl papildomų darbų susitardavo raštu (2017 m. spalio 9 d. papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2017 m. sausio 24 d. statybos darbų rangos sutarties). Apeliantei atliekant statybos rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini), tiek kituose objektuose, tarp šalių buvo sudaromi darbų atlikimo aktai, o už atliktus darbus išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Taigi apeliantės atliekami darbai buvo perduodami atsakovei darbų priėmimo-perdavimo aktų pagrindu, o šalių bendradarbiavimas vyko raštu net tais atvejais, kai rangos darbų kaina arba sutariami papildomi darbai buvo žymiai mažesnės vertės, negu ieškinyje nurodė apeliantė. Kodėl nagrinėjamu atveju šalims reikėjo sudaryti žodinį susitarimą kai šalių bendradarbiavimo praktika buvo aiški (bendradarbiavimas vyko raštu) apeliantė nenurodė ir neįrodė.
54. Nors apeliantė teigia, kad atsakovės pareiga atsiskaityti gali būti nustatoma ne vien tik pagal atliktų darbų aktus, o nustačius, ar ieškovės nurodyti darbai buvo atlikti faktiškai ar ne, ar atsakovė naudojasi darbų, dėl kurių nebuvo tartasi 2016 m. lapkričio 8 d. statybos rangos sutartimi, rezultatais, tačiau apeliantė nagrinėjamu atveju prašo atlyginti už jos atliktus gaisrų gesinimo sistemos, nuotekų, šildymo, vandens apskaitos mazgo, vandentiekio, vėdinimo įrengimo darbus, taigi, ieškiniu įrodinėjami darbai sutampa su darbais, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlikti pagal 2016 m. sudarytą rangos sutartį.
55. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po 2019 m. kovo 20 d. pranešimo dėl sutarties nutraukimo pateikimo, ieškovė ir toliau tęsė darbus objekte. Šalys sudarė darbų priėmimo perdavimo aktus dėl darbų objekte pagal 2016 m. sutartį perdavimo: 1) 2019 m. gegužės 14 d. tarp šalių buvo sudarytas darbų priėmimo-perdavimo aktas dėl 31 001,68 Eur plius PVM darbų perdavimo; 2) 2019 m. gegužės 27 d. tarp šalių buvo sudarytas darbų priėmimo-perdavimo aktas dėl 16 998,32 Eur plius PVM darbų perdavimo; 3) 2019 m. rugpjūčio mėn. tarp šalių buvo sudarytas darbų priėmimo-perdavimo aktas dėl 351 052,17 Eur plius PVM darbų perdavimo. Paskutinėje 2019 m. rugpjūčio 8 d. ieškovės atsakovei išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje aiškiai nurodyta, kad šildymo sistemos darbai atlikti pagal 2016 m. rangos sutartį. Ieškovė nepateikė jokių sąmatų dėl žodžiu susitartų rangos darbų atlikimo, PVM sąskaitų faktūrų, kurios būtų išrašytos jos įrodinėjamos žodinės rangos sutarties pagrindu, taip pat nepateikė darbų atlikimo pagal minėtą žodinę sutartį priėmimo perdavimo aktų. Apeliantė apskritai nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti bent prielaidą, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl darbų atlikimo bei kad tokie darbai apskritai buvo atlikti. Vieninteliai įrodymai, kuriais apeliantė grindė ieškinį, buvo buvusio ieškovės vadovo pateikti žiniaraščiai bei ataskaita. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, su ieškiniu pateikti darbų kiekių žiniaraščiai nepatvirtino, kad ieškovė atliko ir perdavė atsakovei šiuose žiniaraščiuose nurodytus darbus, nes darbų kiekių žiniaraščiai yra be datos, pasirašyti tik buvusio ieškovės vadovo, o objektinėje sąmatoje ir ataskaitoje apskritai nėra išvardinti nei objekte atlikti konkretūs darbai ir sunaudotos medžiagos, nei jų kiekiai, be to, darbų kiekių žiniaraščiuose, objektinėje sąmatoje ir ataskaitoje – nurodomos skirtingos sumos.
56. Apeliantė skunde nesutinka su teismo išvada, kad būtent ieškovė turėjo nurodyti, kurie darbai, įrašyti darbų kiekių žiniaraščiuose, yra papildomi darbai, neįeinantys į rangos sutartimi susitartus darbus, o ne liudytojas (buvęs ieškovės direktorius), kurį ieškovė prašė apklausti. Su tokiu apeliantės argumentu teisėjų kolegija nesutinka.
57. Nagrinėjamo ginčo aspektu pabrėžtina tai, kad tiek suformuluoti ieškinio dalyką (reiškiamą reikalavimą), tiek nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiamas reiškiamas reikalavimas), be to, pridėti įrodymus, kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimas, yra būtent ieškovės teisė ir pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 2 dalis). Ieškovei, reiškiančiai reikalavimą dėl pagal žodinę rangos sutartį atliktų darbų apmokėjimo, kilo pareiga įrodyti, kad žodinė rangos sutartis buvo sudaryta ir kad ji atliko konkrečius rangos darbus būtent pagal žodžiu tarp šalių sudarytą sutartį, o ne darbus, dėl kurių šalys buvo susitarusios 2016 m. rangos sutartimi. Minėta įrodinėjimo pareiga kilo būtent ieškovei, o ne liudytojui, todėl ji jau ieškinyje turėjo nurodyti visas aplinkybes, susijusias su papildomų darbų atlikimu pagal žodinę sutartį, o ne laukti liudytojo apklausos žodinio susitarimo detalėms atskleisti, ypač kai ieškovės nemokumo administratorius bendravo su buvusiu ieškovės vadovu ir visas reikšmingas aplinkybes galėjo sužinoti prieš teikdamas ieškinį. Be to, liudytojo parodymai nagrinėjamu atveju negali paneigti aukščiau aptartų rašytinių įrodymų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti, suprasti ar kitaip įsisavinti tam tikras aplinkybes, jas visa apimtimi detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų aiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų aiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).
58. Pasak apeliantės, teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo savaime negali patvirtinti ir atsakovės pateiktas 2019 m. spalio 14 d. šalių pasirašytas tarpusavio skolų suderinimo aktas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovė nebuvo skolinga ieškovei, priešingai, ieškovė buvo skolinga atsakovei 861 603,49 Eur. Su šiuo apeliantės argumentu taip pat nėra pagrindo sutikti. 2019 m. spalio 14 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas 2019 m. rugsėjo 30 dienai, kuris, kitaip nei ieškovės teikti darbų kiekių žiniaraščiai, pasirašytas abiejų šalių, taip pat yra vienas iš įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė neturėjo įsiskolinimo ieškovei, o priešingai – ieškovė buvo skolinga atsakovei. Tuo atveju, jeigu apeliantė būtų atlikusi šioje byloje įrodinėjamus 872 382,69 Eur vertės darbus, ji nebūtų sudariusi tokio turinio tarpusavio skolų suderinimo akto, kadangi jis neatitiktų faktinės situacijos dėl ieškovės įsiskolinimo atsakovei dydžio.
59. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad darbų žurnalai liko ieškovės žinioje, todėl atsakovė jų negalėjo pateikti. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad darbai objekte pagal 2019 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 2019-08 buvo atliekami ir po objekto statybos užbaigimo akto pasirašymo, todėl objekto statybos darbų žurnalai toliau turėjo būti ieškovės pildomi, o tai reiškia, kad būtent apeliantė juos turėjo savo žinioje ir turėjo (galėjo) pateikti teismui, juo labiau kad jokių įrodymų apie tai, jog objekto statybos darbų žurnalus ieškovė buvo perdavusi atsakovei, byloje nėra. Todėl vien deklaratyvus apeliantės tvirtinimas, kad statybos darbų žurnalai yra pas atsakovę, negali paneigti motyvuotos pirmosios instancijos teismo išvados.
60. Konstatavus, kad ieškovė neįrodė, jog apskritai atliko objekte papildomus darbus, pagrįstai teismas netenkino reikalavimo, pareikšto tiek prievolinių santykių pagrindu, tiek ir remiantis nepagrįsto praturtėjimo institutu.
Dėl bylos procesinės baigties
61. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą teismo sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
62. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie nelemia skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
63. Apeliacinį skundą pripažinus nepagrįstu, jį rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos. Tačiau turi būti atlygintinos atsakovės bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
64. Atsakovė prašo priteisti 1 815 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, pateikia tokių išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus. Atsakovės prašomos atlyginti išlaidos mažesnės nei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau –Rekomendacijos) nurodyta maksimali galimų priteisti išlaidų suma (pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimą galėtų būti atlyginamos iki 2 248,87 Eur išlaidos). Atitinkamai, atsakovei iš apeliantės priteisiama 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų kompensacija.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ (įmonės kodas 303246202) bankroto administravimo išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IREC Baltic“ (įmonės kodas 302290726) 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Antanas Rudzinskas
Žilvinas Terebeiza