Administracinė byla Nr. I-90-402/2010
Teisminio proceso Nr.3-62-3-00124-2009-2
Procesinio sprendimo kategorija 16.3; 35.2.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,
sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,
dalyvaujant pareiškėjui M. Č., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovo Kauno apskrities VPK atstovei Daliai Viskontienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Č. skundą atsakovui Kauno apskrities VPK dėl įsakymo panaikinimo ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-04-09 įsakymu Nr.20-TE-223 paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą ir paskirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą, nesusijusią su atleidimu iš tarnybos.
Skunde nurodė, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-04-09 įsakymu Nr. 20-TE-223 jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš tarnybos (Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VTS patrulių būrio patrulio pareigų) už pareigūno vardo pažeminimą, Įsakymas priimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009-04-09 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-109 pagrindu. Išvadoje buvo nustatyta, kad jis dalyvavęs darant teisės pažeidimą, buvęs jo liudytoju, nesiėmęs priemonių užkirsti tam kelią, taip pat užpildęs neteisingą eismo įvykio protokolo Nr. 988889 schemą ir davęs joje pasirašyti ne tikrajam eismo įvykio kaltininkui, tokiais savo veiksmais pažeisdamas pareigūno priesaiką. Taipogi išvadoje nurodyta, jog jis, būdamas policijos pareigūnu ir žinodamas, kad toks poelgis neteisėtas, sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jo profesinė pareiga. Tuo parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir pažemino pareigūno vardą.
Pareiškėjas su jam paskirta tarnybine nuobauda nesutinka ir mano, jog buvo atleistas iš tarnybos nepagrįstai, paskiriant jam per griežtą tarnybinę nuobaudą, neatsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas taikant tarnybine nuobaudą bei akivaizdžiai pažeidžiant tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarką reglamentuojančias teisės normas.
Pareiškėjas tvirtina, kad nuo pat tarnybinio tyrimo pradžios jis neginčijo atlikto pažeidimo, pripažino kaltę, padėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes, tačiau šios aplinkybės tarnybinio patikrinimo išvadą surašiusi komisija visiškai neįvertino. Komisija taip pat visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad padaryta žala yra minimali, žalą patyrę asmenys jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad buvo atlikti veiksmai žeminantys vidaus tarnybos sistemos autoritetą, kadangi jo veiksmuose nėra pareigūno vardo pažeminimo sudėties. Jis Policijos veiklos įstatyme bei Statute įtvirtintus reikalavimus, keliamus policijos pareigūnams, pažeidė tik formaliai, nes pasekmės kilo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, todėl jis iš vidaus tarnybos yra atleistas nepagrįstai.
Be to, vadovaujantis Statuto 43 straipsnio 4 dalimi, skiriant tarnybinę nuobaudą yra būtinas Darbuotojų profesinės sąjungos sutikimas. Nagrinėjamu atveju tokio sutikimo nebuvo.
Pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Todėl policijos pareigūnui tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų - gali būti skiriama tik Statuto 53 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Pareiškėjas atleistas iš pareigų remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje pareigūno vardo diskreditavimas grindžiamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtintu Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksu (poįstatyminiu aktu), o ne Statutu.
Pareiškėjas tvirtina tik vykdęs kolegos N. P. prašymą bei oficialiuose dokumentuose įrašė tai, ko jo prašė kolega. Jo padarytas teisės pažeidimas nesukėlė jokių tolimesnių pasekmių, kurias būtų galima įvardinti tarnybos sistemos autoriteto žeminimu ar pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu, todėl jam paskirta tarnybinė nuobauda prieštarauja Statuto 53 str. 1 daliai, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymas Nr. 20-TE-223 priimtas nesivadovaujant teisingumo ir teisinės valstybės principais bei pažeidžiant proporcingumo principą.
Be to, pareiškėjas tvirtina buvęs atleistas iš tarnybos laikino nedarbingumo laikotarpiu, dėl ko yra pažeistos jo teisės bei galiojantys teisės aktai.
Tvirtina, jog atleidimas iš tarnybos sukels jam ir jo šeimai labai skaudžias pasekmes, todėl prašo pakeisti tarnybinę nuobaudą į švelnesnę.
Taigi esant išdėstytoms aplinkybėms, paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš tarnybos yra nepagrįsta, per griežta ir tai prieštarauja tarnybinių nuobaudų skyrimo tikslams, dėl ko jam paskirta nuobauda turi būti panaikinta.
Atsakovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą bei posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 53 str. 1 d. 7 p. (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą). Pats pareiškėjas prisipažino padaręs tarnybinį nusižengimą. Be to, jo kaltė yra pripažinta Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-05 nuosprendžiu. Todėl pareiškėjo argumentas, kad Statuto reikalavimus pažeidė tik formaliai, neatitinka tikrovės. Pareiškėjo argumentas, kad profesinės sąjungos nariams skiriant tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš vidaus tarnybos reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas, yra nepagrįstas, nes, vadovaujantis Statuto 43 str. 4 d., skiriant profesinės sąjungos nariams tarnybinę nuobaudą - atleidimą, išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas nereikalingas. Pareiškėjas skunde teigia, kad buvo atleistas iš tarnybos jo laikino nedarbingumo metu, todėl pažeistos jo teisės. Šis pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas, nes Statuto 56 str. 1 d. numato pareigūno atleidimą iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 str. l d. 7 p. jo laikino nedarbingumo metu.
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-04-09 įsakymu Nr.20-TE-223 paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą ir paskirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą, nesusijusią su atleidimu iš tarnybos.
Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta atsižvelgiant į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009-04-09 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-109 už tai, kad 2008-04-10 apie 14.25 val. Kaišiadoryse, Gedimino g. prie namo Nr. 109, įforminant techninį eismo įvykį buvo piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi, kadangi eismo įvykio kaltininkas buvo vyriškis, tačiau patrulis N. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą N r. E 988889 surašė J. A., kartu su patruliu N. P. dirbo patrulis M. Č.
Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2009-01-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendyje konstatuojama, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad N. P. ir M. C., būdami valstybės tarnautojais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, demonstruodami savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, autoritetą ir dėl to padarė didelės žalos valstybės interesams, nesiekdami jokios turtinės ar asmeninės naudos. Todėl jų veika kvalifikuojama pagal LR BK 228 str. 1 d. Taip surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad minėti pareigūnai piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi suklastojo oficialius dokumentus, todėl jų veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 300 str. 1 d. Kauno miesto apylinkės teismas nusprendė, kad: „N. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduodant jį pagal laidavimą be užstato A. P. 1 (vieneriems metams (BK 40 str.)." Dėl M. Č. Kauno miesto apylinkės teismas nusprendžia, kad: „M. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduodant jį pagal laidavimą be užstato R. Č. 1 (vieneriems metams (BK 40 str.)." Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2009-01-15 pateikė apeliacinį skundą Nr. 24-5 dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-05 nuosprendžio pakeitimo. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas šį apeliacinį skundą, 2009-03-24 nutartimi paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-05 nuosprendį.
Teismo posėdžio metu liudytojas N. P. paaiškino, kad jis eismo įvykį formino kartu su M. Č., jis surašė protokolą, o M. Č. sudarė įvykio schemą. Jis pats nurodė M. Č., kad pažeidimą reikia forminti moters vardu.
Liudytoja S. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji įvykio dieną vairavo automobilį, prie perėjos sustabdė savo automobilį praleisdama pėsčiuosius ir pajuto trenksmą. Išlipo iš automobilio, iš kito automobilio buvo išlipęs vyriškis, kuris sakė, kad jis kaltas dėl įvykio. Atvyko pareigūnai, matavo, sudarinėjo schemą, po to nuvyko į policijos komisariatą, kur pasirašė dokumentus. Forminant įvykį ir policijos komisariate dalyvavo du pareigūnai.
Liudytojas V. B. parodė, kad jis įvykio metu dirbo budėtoju policijos komisariate. Buvo gautas pranešimas, kad važiuoja automobilis, kurio vairuotojas gali būti girtas.
Liudytojas V. B. paaiškino, kad jis vairavo žmonai priklausantį automobilį. Atsitrenkė kitam automobiliui į galą. Ar buvo girtas pasakyti negali, iš vakaro buvo gėręs. Jis nebuvo nubaustas už įvykį. Žmona prašė, kad įformintų, jog vairavo dukra.
Liudytoja D. B. paaiškino, kad ji savo automobilį davė vairuoti vyrui. Po įvykio, nuvykus į policijos komisariatą ji prašė pareigūno (ne pareiškėjo, o kito, vyresnio), kad protokolą surašytų dukrai.
Liudytoja J. A. paaiškino, kad jai būnant namie paskambino, kad įvyko avariją. Ji nuvežė mamą į įvykio vietą, ten jau nieko nebuvo, tuomet nuvežė į policiją o pati grįžo namo. Vėliau, mamai paskambinus, ji nuvažiavo į policijos komisariatą ją parsivežti. Mama jos paprašė prisiimti kaltę, kad automobilį vairavo ji, ir ji sutiko. Protokolas buvo surašytas jai.
Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulis M. Č. vidaus reikalų sistemoje dirba nuo 2000-10-30. Dabartines pareigas eina nuo 2008-10-01. Per tarnybos laikotarpį neskatintas. Galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Vadovų charakterizuojamas teigiamai. Yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys.
Tarnybinio patikrinimo metu 2008-04-16 tarnybiniu pranešimu Nr. 63-IL-270 Kaišiadorių r. PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulis M. C. paaiškino, kad patruliuojant 2008-04-10 su patruliu N. P., maršrutu Birutės g. Kaišiadorių r., buvo gautas PK budėtojo V. B. pranešimas apie tai, kad Gedimino g. Kaišiadorių r. važiuoja raudonos spalvos HYUNDAI markės automobilis, kurį gali vairuoti neblaivus asmuo. Nuvykus prie Gedimino g. 109 namo, pastebėjo, kad HYUNDAI automobilis atsitrenkęs į FORD ESCORT automobilį. Avarijos dalyviai buvo išlipę iš automobilių. FORD ESCORT automobilį vairavo moteris. Priėjus arčiau, pastebėjo, kad HYUNDAI vairuotojas gali būti neblaivus. Buvo išmatuoti avarijos vietoje stovintys automobiliai ir nubraižytas įvykio schemos juodraštis. Girtumas eismo įvykio dalyviams nustatinėjamas nebuvo, nes aplink eismo įvykio vietą formavosi automobilių spūstis, todėl norėjo kuo greičiau patraukti automobilius nuo kelio. HYUNDAI vairuotojas buvo įsodintas į patrulinį automobilį ir nuvežtas į policijos komisariatą. Pareiškėjas nurodo, kad iki komisariato atvairavo HYUNDAI automobilį. Su patruliu N. P. tarnybiniu automobiliu važiavo HYUNDAI vairuotojas. Visi nuėjo į patrulių kabinetą, kur atėjo ir HYUNDAI vairuotojo žmona, kuri pradėjo prašyti N. P., kad neformintų jos vyro ir netikrintų jo girtumo, žadėjo atsilyginti. Paklausus FORD ESCORT vairuotojos, ar ši turi pretenzijų, ji atsakė, kad neturi. Jai buvo atiduoti dokumentai ir ji išėjo. Toliau pareiškėjas teigia, kad N. P. paskambino kažkam telefonu ir į klausimus N. P. atsakė „gerai, pažiūrėsim kaip čia bus". Tuo metu į patrulių kabinetą įėjo HYUNDAI vairuotojo dukra, kuri pradėjo prašyti, kad pasigailėtume ir neformintume eismo įvykio jos tėvui. Taip pat ji paprašė, kad eismo įvykį suformuotume jos vardu. Jai pateikus vairuotojo pažymėjimą, N. P. jai surašė protokolą. Protokolo surašymo metu kabinete buvo HYUNDAI vairuotojas, jo žmona, dukra, jis ir N. P. Surašius protokolą visi išėjo iš kabineto, o jis kartu su N. P. išvyko patruliuoti.
Visų surinktų byloje įrodymų visuma patvirtina pareiškėjo kaltę įvykdant tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus veiksmus.
Pareiškėjas skundžia atleidimą iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, todėl, sprendžiant šį administracinį ginčą, yra būtina išsiaiškinti nurodytos materialinės teisės normos taikymo klausimą.
Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Nurodyto punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Esminis elementas, suponuojantis nurodyto (Statuto 53 str. 1 d. 7 p. numatyto) atleidimo iš tarnybos pagrindo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai paliečia vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema. Šiam pagrindui konstatuoti taip pat yra būtina nustatyti pareigūno kaltę dėl atitinkamo veikimo ar neveikimo. Be to, yra būtina taikyti akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu.
Iš surinktos ikiteisminio tyrimo bei tarnybinio patikrinimo metu medžiagos matyti, kad Kaišiadorių r. PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulis M. C. 2008-04-10 apie 14.20 val. tarnybos metu, uniformuotas, padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios pats prisipažino ir kurią teismas kvalifikavo pagal LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. Pareigūnas M. C. yra statutinis valstybės pareigūnas. Statuto 2 str. 7 d. nurodyta, kad pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas arba neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ar ją kompromituojantis. Statuto 25 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Statuto 53 str., kuriame nustatyti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai, 1 d. 7 p. numatytas atleidimas, jei pareigūnas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Statuto 3 str. 9 d. teigiama, kad pareigūnas privalo vykdyti šias pareigas: „... 2) sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui..." Pareigūnas M. C., matydamas, kad yra daromas teisės pažeidimas, nesiėmė jokių priemonių užkirsti tam kelią. Valstybės tarnautojas yra išskirtinis asmuo, kuriam pavesta vykdyti svarbias valstybės funkcijas ir yra suteikti ypatingi įgaliojimai. Valstybė ir visuomenė kelią valstybės tarnautojams aukštesnius profesinius bei moralinius reikalavimus ir pagrįstai tikisi sąžiningos bei atsidavusios veiklos. M. Č., būdamas pareigūnas, minėtais veiksmais pasielgė priešingai teisei ir tarnybinės etikos normų reikalavimams.
Pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 53 str. 1 d. 7 p. (Jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą). Pats pareiškėjas atliekant tarnybinį patikrinimą prisipažino padaręs tarnybinį nusižengimą. Be to, jo kaltė yra pripažinta Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-05 nuosprendžiu. Todėl pareiškėjo argumentas, kad Statuto reikalavimus pažeidė tik formaliai, neatitinka tikrovės.
Pareiškėjo M. Č. veiksmai yra nepateisinami, jais jis akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą. Tokie veiksmai sumenkino įstaigos, kurioje jis dirba, autoritetą, kompromituoja ir griauna pasitikėjimą apskritai visa vidaus reikalų sistema.
Pareiškėjo argumentas, kad profesinės sąjungos nariams skiriant tarnybinę nuobaudą- atleidimą iš vidaus tarnybos reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas, yra nepagrįstas, nes skiriant profesinės sąjungos nariams tarnybinę nuobaudą - atleidimą, išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas nereikalingas (Statuto 43 str. 4 d.). Pareiškėjas skunde teigia, kad buvo atleistas iš tarnybos jo laikino nedarbingumo metu, todėl pažeistos jo teisės. Sis pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas, nes Statuto 56 str. 1 d. numato pareigūno atleidimą iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 str.l d. 7 p. jo laikino nedarbingumo metu.
Teismo nuomone skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
Vadovaudamasis administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, teisėja
n u s p r e n d ž i a :
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Natalja Zelionkienė