Pirmosios instancijos teismo teisėjaPirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-883-227/2017
Tomas Venckus Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15202-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.1.11.4 ; 3.3.1.14; 3.3.2.4

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21856-912/2017 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei R. M. dėl žalos atlyginimo, ir
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
- Ieškovė J. B. pateikė teismui ieškinį atsakovei R. M. dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 50000 Eur žalą už neteisėtą kišimąsi į ieškovės asmeninį ir šeimyninį gyvenimą.
- Nurodė, kad pagal Konstitucijos nuostatas teisėjai nagrinėja bylas, sprendimus Lietuvos Respublikos vardu skelbia teismas, o atsakovė, neturėdama tokios konstitucinės teisės, nesant prezidentės dekreto dėl jos paskyrimo teisėja, nagrinėjo su ieškovės asmeniniu ir šeimyniniu gyvenimu susijusią bylą ir paskelbė sprendimą. Todėl iš jos priteistinas žalos atlyginimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, išaiškino, kad neįvykdžius nutartyje nustatytų įpareigojimų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
- Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių nuostatomis, atsižvelgė į tai, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti žalą iš teisėjos R. M. dėl jos vykdytų funkcijų bei atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų atlygina valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos. Įpareigojo ieškovę patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis, nurodyti jų procesinę padėtį, pavadinimus, asmens kodus, buveines, procesinių dokumentų įteikimo adresus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taip pat pažymėjo, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), o pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktą – turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Ieškovei prašant priteisti neturtinę žalą pažymėjo, kad neturtinė žala atlygintina tik įstatymų nustatytais atvejais, ieškovė privalo pagrįsti žalos padarymo faktą ir dydį (CPK 135 straipsnio 2 dalis), įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (CPK 178 straipsnis). Įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinio pagrindą bei pridėti jį pagrindžiančius įrodymus. Pasiūlė ieškovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu.
III. Atskirojo skundo motyvai
- Ieškovė J. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinį teisėtam teismui.
- Nurodo, kad gavo Tomo Venckaus nutartį, tačiau nėra prezidentės D. G. antros kadencijos laikotarpyje dekreto dėl jo skyrimo teisėju, todėl jis atlieka neteisėtus veiksmus pagal Konstituciją. Tomas Venckus turėjo ieškinį atiduoti Lietuvos Respublikos teismui, o ne pats nagrinėti ieškinį. Tomo Venckaus veikla nutrūko kartu su prezidentės D. G. pirmos kadencijos įgaliojimų nutrūkimu. Pagal Konstitucijos nuostatas teismas priima sprendimus, o ne nutartis, todėl ji neprivalo laikytis Tomo Venckaus nutarties, nebent jis turi teisinius argumentus pagal įsigaliojusius ir neprieštaraujančius Konstitucijai įstatymus. Ieškovė nurodė pažeistas konstitucines teises, tokio kreipimosi pakanka, kad byla būtų pradėta nagrinėti teisme. Tomas Venckus nenurodė, kokį įsigaliojusį Seimo priimtą įstatymą taiko, vartojami kažkokie trumpiniai, nors įstatymai turi pavadinimus, registracijos numerius, datą, neaiškus galiojimo laikotarpis.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
- Nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartis, kuria teismas ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumų pašalinimui.
- Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovės pareikštas ieškinys neatitinka CPK nustatytų reikalavimų ieškinio formai ir turiniui, skundžiama nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti. Pastebėtina, kad apeliantė visiškai nepasisako dėl to, ar ieškinio trūkumai nustatyti pagrįstai ir apsiriboja pasvarstymais, abejonėmis dėl to, ar Tomas Venckus yra paskirtas teisėju, ar jis galėjo nagrinėti jos pateiktą ieškinį. Taip pat apeliantė teigia, kad nutarties ji neprivalanti vykdyti, neaišku, kokio įstatymo nuostatomis vadovaujamasi ar jos yra galiojančios.
- Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas, o civilinės bylos teisme iškėlimas yra konstitucinės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aktas, realizuojamas pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nustatytas taisykles (Konstitucijos 30 str., CPK 5 str. 2 d.). Šią savo teisę asmuo turi įgyvendinti laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar pareikštas ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 135 straipsnyje, kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Nagrinėjamu atveju teisėjas, gavęs ieškovės ieškinį, sprendė jo priėmimo klausimą bei nustatė skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje įvardijamus trūkumus, kuriuos ieškovė įpareigota pašalinti teismo nustatytu terminu.
- Ieškovė savo skunde išreiškia abejones, ar jos ieškinį turėjo teisę nagrinėti teisėjas Tomas Venckus, dėl kurio paskyrimo teisėju nėra prezidentės antros kadencijos laikotarpyje priimto dekreto. Pastebėtina, kad teisėjas Tomas Venckus paskirtas apylinkės teismo teisėju Lietuvos Respublikos prezidentės D. G. 2011-12-22 dekretu dėl apylinkės teismų teisėjų skyrimo Nr. 1K-913 vadovaujantis Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 4 ir 5 dalimis ir atsižvelgiant į Teisėjų tarybos patarimą. Vadovaujantis Teismų įstatymo 56 straipsnio 1 dalimi apylinkės teismo teisėją iš asmenų, įrašytų pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąraše, skiria Respublikos Prezidentas. Pagal šio įstatymo 57 straipsnio nuostatas asmuo į teisėjo pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus. Kai teisėjui sukanka 65 metai, jo įgaliojimai baigiasi. Jeigu teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia bylos nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla bus baigta nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas. Kol nesuėjęs šis nustatytas terminas, teisėjo įgaliojimai gali būti nutraukti tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytais teisėjo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų atvejais. Ieškovės pasvarstymai, kad Tomo Venckaus veikla nutrūko su Respublikos Prezidentės D. G. pirmos kadencijos įgaliojimų nutrūkimu yra niekuom nepagrįsti, kadangi, kaip minėta aukščiau, į teisėjo pareigas skiriama iki 65 metų amžiaus, t.y. nepriklausomai nuo to prezidento kadencijų ar jo konkretaus asmens. Apylinkių teismuose civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas, jis, nagrinėdamas civilines bylas, veikia apylinkės teismo vardu (CPK 62 str. 1 d.). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, priima nutartį (o ne sprendimą, kaip teigia ieškovė) ir joje nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti.
- Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei išaiškino, kad neįvykdžius nutartyje nustatytų įpareigojimų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, kas atitinka CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas.
- Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeista.
Teisėja Margarita Dzelzienė