Civilinė byla Nr. e2A-318-589/2024
Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00116-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 3.3.1.1; 3.3.1.13; 3.3.1.19.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 2 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-83-504/2024 pagal ieškovų R. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Bajorų vėjas“ ieškinį pareikštą actio Pauliana pagrindu dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo, atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Šlovė darbui“, G. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – J. J., notarei E. K.,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai, R. P. ir uždaroji akcinė bendrovė ( toliau -UAB ) „Bajorų vėjas“ ( toliau – ieškovai) prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. kovo 24 d. hipotekos sutartį, sudarytą tarp atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB ) „Šlovė darbui“ ir G. K. ( toliau – atsakovai) bei panaikinti įkeitimą ( hipoteką) nekilnojamam turtui: žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) bei priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-235-620/2020 buvo patenkintas ieškovų ieškinys ir iš trečiojo asmens J. J. priteista 2730 Eur dydžio skola, 282,34 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2017m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d., 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2019 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 361 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. P. naudai. Tuo pačiu sprendimu iš trečiojo asmens J. J. ieškovės UAB „Bajorų vėjas“ naudai priteista 7882,35 Eur skolos, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2019 m. spalio 29 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 903 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovams UAB „Bajorų vėjas“ ir R. P. 2020 m. gegužės 19 d. buvo išduoti vykdomieji raštai. Kadangi trečiasis asmuo J. J. priteistos skolos ieškovams nesumokėjo, ieškovai vykdomuosius raštus priverstiniam išieškojimui vykdyti pateikė antstolei, tačiau antstolė informavo ieškovus, kad trečiasis asmuo J. J. nebeturi turto, iš kurio būtų galima išieškoti teismo sprendimu priteistą skolą ieškovų naudai.
4. Atlikus turto patikrinimą paaiškėjo, kad trečiasis asmuo J. J. 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartimi Nr. 3515 perleido turtą atsakovei UAB „Šlovė darbui“, kurios direktoriumi yra trečiasis asmuo J. J..
5. Ieškovai pareiškė ieškinį Panevėžio apygardos teismui actio Pauliana pagrindu dėl 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutarties Nr. 3515 pripažinimo negaliojančia. Panevėžio apygardos teismas ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 3515, sudarytą tarp J. J. ir UAB „Šlovė darbui“ bei taikė restituciją.
6. 2022 m. kovo 24 d. atsakovė UAB „Šlovė darbui“, kaip skolininkas ir atsakovas G. K., kaip kreditorius sudarė naują hipotekos sutartį, užtikrinant 12 000 Eur prievolės įvykdymą, įkeičiant nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimu ieškovų ieškinys tenkintas ir pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. kovo 24 d. hipotekos sutartis, sudaryta tarp atsakovų UAB „Šlovė darbui“ ir G. K. bei panaikintas įkeitimas (hipoteka) nekilnojamam turtui: žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovės UAB „Bajorų vėjas“ naudai iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“ priteista 2135,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat į valstybės biudžetą 72,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021 buvo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartis Nr. 3515, sudaryta tarp J. J. ir UAB „Šlovė darbui“ bei taikyta restitucija, grąžinant J. J. nuosavybes teises šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą, tame tarpe ir hipotekos sutartyje nurodytus žemės sklypus, kurių unikalus numeriai yra (duomenys neskelbtini), o ginčijama 2024 m. kovo 24 d. sutartinės hipotekos sutartimi įkeisti žemės sklypai, unikalus numeriai: (duomenys neskelbtini) buvo grąžinti J. J. nuosavybėn taikant restituciją, pripažinus negaliojančia 2019 m. birželio 28 d. dovanojimo sutartį Nr. 4728, sudarytą tarp J. J. ir I. J.. Teismas pažymėjo, kad šis sprendimas įsiteisėjo 2022 m. birželio 30 d. po Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-382-790/2022.
9. Teismas taip pat nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-235-620/2020 iš atsakovo J. J. ieškovų R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ naudai buvo priteista skola, bendrai 10612,35 Eur sumai, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.
10. Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė, kad jie turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovus, kuri yra viena iš būtinų actio Pauliana sąlygų. Teismui nustačius, kad ieškovai neįrodė vienos iš būtinų sąlygų tenkinti ieškinį šiuo pagrindu, atmetė ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančia 2022 m. kovo 24 d. hipotekos sutartį CK 6.66 straipsnio pagrindu.
11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovai siekia pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi atsakovė UAB „Šlovė darbui“ , sudarydama turto įkeitimo sandorį, įkeitė turtą, kurio neturėjo teisės įkeisti, nes ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo įkeičiamų žemės sklypų savininke. Tuo buvo pažeistas imperatyvas, draudžiantis asmenims perleisti daugiau teisių nei jų turi ( CK 4.170 straipsnio 2 dalis).
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „Šlovė darbui“ direktoriui J. J. ginčijamo sandorio metu buvo žinomas teismo sprendimas, įpareigojantis UAB „Šlovė darbui“ ir I. J. grąžinti J. J. žemės sklypus, perleistus pagal 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį ir 2019 m. birželio 28 d. dovanojimo sutartį Nr. 4728, tačiau J. J., nelaukdamas, kol Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės jo skundą, kaip UAB „Šlovė darbui“ vadovo, sklypus ginčijamu sandoriu įkeitė G. K..
13. Teismas pažymėjo, kad sutartinės hipotekos sutartyje, sudarytoje tarp UAB „Šlovė darbui“ (skolininko ir įkaito davėjo) ir G. K., įkaito davėjas patvirtino, kad įkeičiami daiktai priklauso jam nuosavybės teise bei patvirtino, kad hipotekos sutarties sudarymas nepažeidžia jokio teisės akto, teismo ar valdžios sprendimo, privalomo skolininkui / įkaito davėjui, jokios sutarties, kurios šalimi yra skolininkas/įkaito davėjas ir jokių trečiųjų asmenų teisių ir interesų.
14. Teismas sprendė, kad atsakovės UAB „Šlovė darbui“ direktorius J. J., atstovaujantis bendrovę, žinodamas, kad jo kreditorių UAB „Bajorų vėjas“ ir R. P. ieškinys yra patenkintas ir ginčo sklypai turi būti grąžinti jo kaip ieškovų skolininko nuosavybėn, taip pat žinodamas, kad į šį turtą gali būti nukreiptas išieškojimas ieškovų naudai, nuslėpdamas nuo kreditoriaus G. K. ir sutartinės hipotekos sutartį, patvirtinančios notarės informaciją, kad jau yra priimtas Panevėžio apygardos teismo sprendimas 2021 m. balandžio 21 d. civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, kad toliau vyksta teisminis procesas apeliacine tvarka, suprasdamas ir žinodamas, kad sudarydamas ginčo sandorį pažeis ieškovų teises, elgėsi nesąžiningai. Teismas konstatavo, kad toks atsakovės UAB „Šlovė darbui“, atstovaujamos direktoriaus J. J. elgesys, sudarant ginčijamą sandorį, pažeidė CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei CK 6.4 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą skolininkui elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek jos vykdymo ar pasibaigimo metu
15. Teismas nustatė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu, ginčo žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti UAB „Šlovė darbui“ nuosavybės teise. Teismas sprendė, kad įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, kuriuo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartis Nr. 3515 ir 2019 m. birželio 28 d. dovanojimo sutartis Nr. 4728, atsakovė UAB „Šlovė darbui“ nuosavybės teisės į žemės sklypus, kuriems taikoma restitucija, neįgijo, todėl žemės sklypų įkeitimas, užtikrinant UAB „Šlovė darbui“ paskolos grąžinimą atsakovui G. K., prieštarauja CK 4.170 straipsnio 2 dalies nuostatoms.
16. Teismas vertino, kad sudarytas sutartinės hipotekos sandoris, dalyje dėl žemės sklypų įkeitimo , yra imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris, yra niekinis ir negaliojantis ( CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
17. Taip pat teismas pripažino sandorį niekiniu ir negaliojančiu kaip sandorį prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei ( CK 1.81 straipsnio 1 dalis), kadangi atsakovės UAB „Šlovė darbui“ atstovo direktoriaus J. J. elgesį sandorio sudarymo metu vertino kaip neatitinkantį geros moralės normų. Ginčijamą hipotekos sandorį teismas taip pat vertino kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai, kadangi šiuo sandoriu pažeistas teisingumo įgyvendinimas.
18. Teismas nepripažino sandorio negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu, kadangi teismo vertinimu pateikti įrodymai patvirtino, kad paskola atsakovei UAB „Šlovė darbui“ buvo suteikta, buvo mokamos palūkanos, todėl teismas nevertino šio ginčijamo sandorio kaip tariamai sudaryto.
19. Teismas pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovas G. K., sudarydamas 2022 m. kovo 24 d. hipotekos sutartį su atsakove UAB „Šlovė darbui“, buvo nesąžiningas, tačiau pripažino, kad ginčijamu hipotekos sandoriu G. K. įkeisti žemės sklypai, vykdant Panevėžio apygardos teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, turi būti sugrąžinami fizinio asmens J. J. nuosavybėn, kuris nėra išreiškęs valios UAB „Šlovė darbui“ suteiktą paskolą užtikrinti savo turtu. Todėl teismas sprendė, kad atsakovo G. K. prašymas taikyti CK 4.197 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį, yra nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
20. Atsakovas G. K. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir rezoliucinėje dalyje nustatyti, kad išlieka sąžiningo hipotekos kreditoriaus G. K. teisė išieškoti iš įkeisto turto bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Pažymi, kad civilinė byla buvo nagrinėjama iš naujo, kai Panevėžio apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-234-755/2023 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo.
22. Nurodo, kad ieškovai, nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, prašė pripažinti negaliojančia 2022 m. kovo 24 d. hipotekos sutartį, sudarytą tarp atsakovų UAB „Šlovė darbui“ ir G. K. bei panaikinti įkeitimą ( hipoteką) nekilnojamajam turtui.
23. Pažymi, kad bylą nagrinėjant iš naujo, gali būti nustatytos kitos bylos aplinkybės, bet turi būti pateikti nauji įrodymai. Nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikta naujų įrodymų, kurie patvirtintų kitokias, naujas faktines aplinkybes nei tas, kurias jau buvo įvertinęs apeliacinis teismas. Apeliacinės instancijos teismas buvo ištyręs aplinkybę apie vėliau įsiteisėjusį sprendimą, kuris buvo priimtas prie ginčo hipotekos sandorį ir tą nurodė savo nutartyje. Be to pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-382-790/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo, 2022 m. kovo 24 d. UAB „Šlovė darbui“ pasiskolino iš G. K. 12 000 Eur ir šios paskolos užtikrinimui antriniu įkeitimu įkeitė UAB „Šlovė darbui“ vardu registruotą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypus, unikalus numeriai: (duomenys neskelbtini). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatęs jog sandoris sudarytas po priimto teismo sprendimo, bet dar jam neįsiteisėjus, nenurodė, jog sandoris yra prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.
24. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo padaryti kitokias išvadas nei, kad padarė apeliacinės instancijos teismas, nes jokių naujų aplinkybių nebuvo nustatyta. Dėl to ginčijamas sprendimas prieštarauja Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-234-755/2023 išvadoms bei pažeidžia CPK 183,185 straipsnius.
25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prieštaravimas buvo CK 4.170 straipsnio 2 dalies normai, kuri numato, jog įkaito davėju pagal hipotekos sandorį gali būti hipotekos objektu esančio nekilnojamojo daikto savininkas. Turto patikėjimo teise daiktą valdantis patikėtinis turi teisę įkeisti šį daiktą tik tais atvejais, kai įstatymuose arba sandoryje, kurių pagrindu atsiranda turto patikėjimo teisė, yra numatyta teisė įkeisti patikėjimo teise valdomą daiktą, įstatymuose, teismo sprendime ar sandoryje gali būti numatyta kito asmens turto administratoriaus teisė įkeisti nekilnojamąjį daiktą.
26. Nurodo, jog ginčo hipotekos sandoris įregistruotas 2022 m. kovo 24 d. 13.42 val., sandoris sudarytas 2022 m. kovo 24 d. 11.27 val. Teismo procesinis sprendimas, kuriuo buvo grąžinta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kuris yra įkeistas ginčo hipotekos sandoriu J. J. ( iš UAB „Šlovė darbui“) įsiteisėjo 2022 m. birželio 30 d. , t.y. po kai buvo sudarytas ginčo hipotekos sandoris. Būtent ginčo hipotekos sandorio sudarymo metu UAB „Šlovė darbui“ buvo ginčo turto savininkė ir galėjo jį įkeisti, turto nuosavybės teisė įregistruota. Tą patikrino ir įvertino notarė, kuri patvirtino hipotekos sandorį.
27. Tai reiškia, kad hipotekos sandorio sudarymo metu UAB „Šlovė darbui“ galėjo tokį sandorį sudaryti, nes buvo turto savininku. Įmonės nuosavybės teisės buvo panaikintos tik vėliau, kai jau įsiteisėjo priimti teismo sprendimai. Dėl to visiems kitiems asmenims UAB „Šlovė darbui“ sudaryti sandoriai galėjo sukelti teisines pasekmes.
28. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi svarbią reikšmę . Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant sandorio negaliojimą pagal CK 1.81 straipsnį, turi būti įrodyta, kad pagrindinis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieštaraujančio viešajai tvarkai ar gerai moralei pasiekimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017). Tokių duomenų byloje nėra.
29. Be to, UAB „Šlovė darbui“ nėra tapati trečiajam asmeniui J. J., nes tai du skirtingi asmenys teisine prasme. Net jei ir buvo J. J. nesąžiningas elgesys, tai jis neturėtų būti sutapatinamas su UAB „Šlovė darbui“. Būtent dėl J. J. veiksmų pasekmių turėtų būti sprendžiama bylose dėl žalos atlyginimo priteisimo iš jo ar pan., o ne panaikinant, UAB „Šlovė darbui“ sudarytus sandorius, nes taip yra pažeidžiamos asmenų, kurie sudarė tuo sandorius teisės ir teisėti interesai. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrindė kokie buvo neteisėti, nesąžiningi G. K. ketinimai, tikslai sudarant hipotekos sandorį, jei jį pripažino negaliojančiu pagal CK 1.81 straipsnį, o tai rodo, jog nebuvo pagrindo taikyti CK 1.81 straipsnio, nes būtent abiejų šalių nesąžiningi ketinimai, tikslai yra CK 1.81 str. taikymo pagrindas.
30. Pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas formaliai pritaikė CK 1.80, 1.81 straipsnius, bet visai nesiekė pagrįsti ir suderinti jau to sandorio pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumo. Atsakovo G. K. teisės, įgytos ginčo sandorio pagrindu, turėjo būti ginamos, nes naikinant ginčo hipotekos sandorį, jis netektų galimybės išieškoti iš įkeisto turto ir atgauti paskolintus pinigus, kadangi UAB „Šlovė darbui“ gali ir neturėti turto po to, kai jis grąžintas J. J..
31. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikoma CK 4.197 straipsnio 6 dalis. Teismo sprendimas dėl CK 4.197 straipsnio 6 dalies taikymo ir aiškinimo yra neteisėtas. CK 4.197 straipsnio 6 dalis numato, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisės lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Kaip tik ši norma numato sąžiningo hipotekos kreditoriaus apsaugą net ir pripažinus hipotekos sandorį negaliojančiu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovas G. K. sudarydamas ginčo hipotekos sutartį buvo nesąžiningas. Daugiau jokių motyvų, kodėl negali būti taikomas CK 4.197 straipsnio 6 dalis, pirmosios instancijos teismas nepateikė. O vien tai, kad ginčo hipotekos sandoris pripažintas negaliojančiu, nereiškia, jog negali būti taikoma CK 4.197 straipsnio 6 dalis.
32. Pažymi, kad Panevėžio apylinkės teismas nenustatęs jokių konkrečių aplinkybių netaikyti CK 4.197 straipsnio 6 dalies, negalėjo savaime dėl to, jog hipotekos sandoris negalioja nepalikti sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisės išieškoti. Tai prieštarauja Lietuvos teismų praktikai, teisės doktrinai ir CK 4.197 str. 6 d. normos tikslams.
33. Ieškovai, R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo G. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimą nepakeistą.
34. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą po to kai buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduota nagrinėti iš naujo, turėjo ir privalėjo iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus ir sprendimą priimti vadovaujantis tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Be to, ieškovai teikė teismui patikslintą ieškinį, todėl iš esmės keitėsi bylos nagrinėjimo ribos, todėl nesutinka su apelianto argumentais, kad byloje nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų.
35. Ieškovai nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartyje ( civilinė byla Nr. e2A-234-755/2024) sprendė klausimą dėl hipotekos sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Ieškovų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas tik konstatavo, kad egzistuoja prielaidos pripažinti sandorį niekiniu, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo surinkta pakankamai įrodymų ( duomenų) tokiai išvadai pagrįsti.
36. Pažymi, kad ieškovai nesutinka su apelianto argumentais, kad hipotekos sandoris buvo sudarytas atsakovei UAB „Šlovė darbui“ būnant įkeičiamo daikto savininku. Nurodo, jog apeliaciniame skunde ignoruojamas faktas, jog Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-382-790/2024 nusprendus Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, įsiteisėjusiu sprendimu buvo nuspręsta pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 3515, sudarytą tarp J. J. ir UAB „Šlovė darbui“ bei taikyta restitucija, grąžinant J. J. nuosavybėn šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą.
37. Pažymi, kad sprendimu pripažinus atsakovės UAB „Šlovė darbui“ turto įgijimo sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, buvo konstatuota, kad UAB „Šlovė darbui“ niekuomet netapo ( nebuvo) įkeičiamo turto savininke ir būtent dėl to negalėjo įgyvendinti savininkui tenkančių teisių ( CK 4.170 str.2 d.). Vien aplinkybė, kad hipotekos sandorio sudarymo metu formaliai UAB „Šlovė darbui“ buvo registruota įkeičiamo turto savininke nepaneigia teisės tokį ginčijamą sandorį nuginčyti CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.
38. Ieškovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad hipotekos sandoris, kaip pažeidžiantis teisingumo įgyvendinimą, yra viešajai tvarkai prieštaraujantis sandoris. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad apelianto išmokėta paskolos suma grynais pinigais būtų kaip nors apskaityta UAB „Šlovė darbui“ apskaitoje. Grynuosius pinigus juridinis asmuo gali priimti tik pagal kasos pajamų orderį. Juridinis asmuo kasos darbą turi organizuoti atsižvelgdamas į nustatytą kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką. Apeliantas nepateikė į bylą jokių atsakovės UAB „Šlovė darbui“ išrašytų kasos pajamų orderių. Todėl hipotekos sandoris, kuriuo buvo užtikrinta paskola, išmokėta grynais pinigais, neatitinka geros moralės normų, įskaitant gėrio, teisingumo, padorumo vertybinių kategorijų.
39. Nurodo, jog, atsižvelgiant į tai, kad hipotekos sandoris buvo pripažintas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms ( CK 1.80 str. 1 d.), teismas visiškai pagrįstai nusprendė neginti apelianto, kaip hipotekos kreditoriaus , ir nepaliko hipotekos kreditoriaus teisės galioti. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, jog hipotekos sandoris taip pat prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei ( CK 1.81 str. 1 d.), kalbėti apie besąlyginį bei nepriekaištingą apelianto sąžiningumą nagrinėjamoje byloje ( taip pat CK 4.197 str. 6 d. teisės normos prasme) negalima. Be to, šiuo atveju ieškovai gina ne tik savo interesą ir pažeistą teisę, bet ir visų UAB „Šlovė darbui“ kreditorių interesus. Todėl teismui palikus galioti hipotekos kreditoriaus teisę, butų pažeisti ne tik ieškovų, bet ir visų kitų UAB „Šlovė darbui“ kreditorių interesai.
40. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
41. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo G. K. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovų R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ ieškinys pripažinti negaliojančiu sutartinės hipotekos sandorį, sudarytą tarp atsakovų G. K. ir UAB „Šlovė darbui“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas pripažino hipotekos sandorį, sudarytą tarp UAB „Šlovė darbui“ ir atsakovo G. K. negaliojančiu nuo jo sudarymo momento kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normos ( CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu) bei kaip sandorį, prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei ( CK 1.81 straipsnio 1 dalis).
43. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-03-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-235-620/2020 buvo tenkinti R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ ieškiniai. Iš paminėtoje byloje atsakovu patraukto J. J. ieškovui R. P. priteista 2 730 Eur skolos, 282,34 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2017-08-24 iki 2019-09-17, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019-09-18 iki sprendimo visiško įvykdymo ir 361 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei UAB „Bajorų vėjas“ iš J. J. priteista 7 882,35 skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2019-10-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 903 Eur bylinėjimosi išlaidų.
44. R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą ieškiniu prašydami pripažinti negaliojančiais 2019-05-20 ir 2019-06-28 atsakovų J. J., I. J. ir UAB „Šlovė darbui“ sudarytus pastatų bei žemės sklypų perleidimo sandorius ir taikyti restituciją. Panevėžio apygardos teismas 2021-04-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021 tenkino šį ieškinį ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2019-05-20 akcijų pasirašymo sutartį Nr. 3515, sudarytą tarp J. J. ir UAB „Šlovė darbui“ bei taikė restituciją, grąžinant J. J. nuosavybėn šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą, tame tarpe ir žemės sklypus, esančius: (duomenys neskelbtini). Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2019-06-28 dovanojimo sutartį Nr. 4728, sudarytą tarp J. J. ir I. J. bei taikė restituciją, grąžinant J. J. nuosavybėn šia dovanojimo sutartimi perleistą turtą, tame tarpe ir žemės sklypus, esančius: (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinis teismas 2022-06-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-382-790/2022, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo, 2022-03-24 UAB „Šlovė darbui“ pasiskolino iš G. K. 12 000 Eur ir šios paskolos užtikrinimui antriniu įkeitimu įkeitė UAB „Šlovė darbas“ vardu registruotą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).
45. Atsakovai G. K. ir UAB „Šlovė darbui“ 2022 m. kovo 24 d. sudarė paskolos sutartį, kuria G. K. paskolino UAB „Šlovė darbui“ 12 000 Eur, o UAB „Šlovė darbui“ įsipareigojo grąžinti šią skolą G. K. iki 2022 m. birželio 24 d. Šalys susitarė, jog paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui, sutartinės hipotekos sandoriu įkeitė nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
46. Atsakovo G. K. vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pakartotinai po to kai apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, kadangi byloje nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų. Nesant byloje pateiktų naujų įrodymų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadas prieštaraujančias apeliacinės instancijos teismo išvadoms bei pažeidė CPK 183,185 straipsnius.
47. Byloje nustatyta, kad perdavus iš naujo nagrinėti, ieškovai teikė pirmosios instancijos teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti hipotekos sandorį negaliojančiu kaip imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantį sandorį ( CK 1.80 straipsnio pagrindu), kaip viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantį sandorį ( CK 1.81 straipsnio pagrindu), bei kaip tariamai sudarytą sandorį, neketinant sukurti teisinių pasekmių ( CK 1.86 straipsnio pagrindu) bei CK 6.66 straipsnio pagrindu.
48. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškią, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyko konkrečioje civilinėje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
49. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas).
50. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar netinkamai vertino įrodymus esančius civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Perdavus bylą nagrinėti iš naujo nagrinėti, ieškovai teikė pirmosios instancijos teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti hipotekos sandorį negaliojančiu kaip imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantį sandorį ( CK 1.80 straipsnio pagrindu), kaip viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantį sandorį ( CK 1.81 straipsnio pagrindu), bei kaip tariamai sudarytą sandorį, neketinant sukurti teisinių pasekmių ( CK 1.86 straipsnio pagrindu bei actio Pauliana pagrindu. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus ir iš šių įrodymų visumos darė išvadas apie ginčijamo hipotekos sandorio (ne)galiojimą, vertindamas įrodymus pagal visus ieškovų pareikštus reikalavimus. Įvertinęs įrodymų visetą, pirmosios instancijos teismas padarė atitinkamas išvadas bei pripažino hipotekos sandorį negaliojančiu dviem pagrindais, t.y. kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms ( CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ir kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei ( CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertimu, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles. Kitokia apelianto nuomonė dėl įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada. Teismo sprendimas yra motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais ir teismo vidiniu įsitikimu apie sandorio metu egzistavusias aplinkybes.
Dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio pripažinimo negaliojančiu
51. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad hipotekos sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi sandorio sudarymo metu UAB „Šlovė darbui“ vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas, kuris galėjo būti hipotekos sandorio objektu. Todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sandorio sudarymo metu UAB „Šlovė darbui“ neturėjo nuosavybės teisės ir negalėjo sudaryti hipotekos sandorio, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, kurio savininku atsakovė nebuvo ar pažeidė kitas imperatyvias įstatymo normas.
52. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas). Sprendžiant dėl šių sąlygų buvimo, esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Kita vertus, vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 35 punktas). Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-421/2020, 41 punktas
53. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, formuojamą dėl CK 1.80 straipsnio 1 dalies taikymo bei atmesdamas kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino hipotekos sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, teisėjų kolegija pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-141-278/2021 pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 3515, sudarytą tarp J. J. ir UAB „Šlovė darbui“ bei taikė restituciją, grąžinant J. J. nuosavybėn šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą, kuris vėliau buvo tarp atsakovų sudaryto hipotekos sandorio objektu. Taip pat tuo pačiu sprendimu buvo pripažinta negaliojančia dovanojimo sutartis, sudaryta tarp I. J. ir J. J. bei taikyta restitucija, grąžinant J. J. nekilnojamąjį turtą. Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu pripažinus atsakovės UAB „Šlovė darbui“ turto įgijimo sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, atsakovė UAB „Šlovė darbui“ nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą neturėjo. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sandorio sudarymo metu atsakovė UAB „Šlovė darbui“ neturėjo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, t.y. nebuvo įkeičiamo turto savininke ir būtent dėl to negalėjo įgyvendinti savininkui tenkančių teisių ( CK 4.170 straipsnio 2 dalis). Pripažinus akcijų perleidimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, vėliau sudarytas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris yra pripažinto negaliojančiu sandorio padarinys ir vėlesnį sandorį sudaręs asmuo negali perleisti daugiau teisių, nei jų turi. Vien ta aplinkybė, kad hipotekos sandorio sudarymo metu formaliai UAB „Šlovė darbui“ buvo registruota įkeičiamo turto savininke nepaneigia teisės tokį ginčijamą sandorį nuginčyti CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.
54. Nustačius neteisėtą atsakovės UAB „Šlovė darbui“ nuosavybės teise nepriklausančių žemės sklypų įkeitimą atsakovui G. K., užtikrinant suteiktos paskolos grąžinimą, atsižvelgiant į tai, kad įkaito gavėjui nebuvo žinoma, jog UAB „Šlovė darbui“ elgiasi nesąžiningai, įkeisdama žemės sklypus, teisėjų kolegijos vertinimu nesudaro pagrindo nepripažinti ginčo sandorio negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip pažeidžiančius CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei CK 6.4 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą skolininkui elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek jos vykdymo ar pasibaigimo metu.
55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėtoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir duomenų visumą, esant aukščiau aptartam teisiniam reglamentavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė UAB „Šlovė darbui“, atstovaujama vadovo J. J., žinodama, kad yra priimtas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-141-278/2021, kuriuo pripažinus sandorį niekiniu ir negaliojančiu, atsakovė UAB „ Šlovė darbui“ įpareigota grąžinti J. J. nuosavybėn akcijų perleidimo sutartimi perduotus žemės sklypus, pati apskundusi minėtą teismo sprendimą apeliacine tvarka, sudarydama hipotekos sandorį ir įkeisdama žemės sklypus nepriklausančius atsakovei nuosavybės teise, bei žinodama, jog sudaromas sandoris pažeis skolininko J. J. kreditorių ( ieškovų) teises į skolos išieškojimą, elgėsi nesąžiningai. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.80 straipsniu, pagrįstai pripažino sudarytas ginčijamas sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms nuo jų sudarymo.
Dėl viešajai tvarkai bei gerai moralei prieštaraujančio sandorio pripažinimo negaliojančiu
56. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei ( CK 1.181 straipsnio 1 dalis).
57. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013 ir kt.).
58. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris, kuriuo iš esmės siekiama tik išvengti prievolių kreditoriams, prieštarauja viešajai tvarkai, nes juo siekiama teisinio reguliavimo tikslo sutartines prievoles vykdyti sąžiningai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-1120/2024, 39 punktas). Tai reiškia, kad ginčijant sandorį CK 1.81 straipsnio pagrindu turi būti įrodyta, kad visų sandorio šalių valia sudarant sandorį buvo viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai. Jei bent viena iš sandorio šalių tokio tikslo sudarydama sandorį neturi ir jai nėra žinomi kitos sandorio šalies viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai, toks sandoris negali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 103 punktas).
59. Byloje nustatyta ir to neginčija byloje dalyvaujančios šalys, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimu buvo priteista skola ieškovams iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir J. J.. Hipotekos sandorio sudarymas, vykstant teisminiams ginčams ir esant neįvykdytam teismo sprendimui dėl skolos priteisimo, vertintinas kaip siekis išvengti prievolės vykdymo ieškovams. Tačiau kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad būtent atsakovė UAB „Šlovė darbui“ , atstovaujama J. J. buvo nesąžininga, nuslėpė nuo atsakovo G. K. bei nuo notarės, tvirtinusios ginčijamą hipotekos sandorį, jog dėl įkeičiamų žemės sklypų vyksta teisminiai ginčai, patvirtindamas hipotekos sandorio metu, jog dėl įkeičiamų žemės sklypų nevyksta jokie teisminiai ginčai, nurodydamas neteisingą informaciją, suklaidino atsakovą G. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovės UAB „Šlovė darbui“ elgesys neatitinka geros moralės principų ir yra netoleruotinas, nesąžiningas bei nesuderinamas su geros moralės normomis. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog sudarydamas ginčo sandorius, UAB „Šlovė darbui“ direktorius J. J. žinojo, suprato, kad perleidus žemės sklypus apeliantams, nebus galimybės įvykdyti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą priimtą byloje Nr. e2-141-278/2021 ir toks UAB „Šlovė darbui“ vadovo elgesys prieštarauja viešajai tvarkai ir gerajai moralei. Byloje nėra ginčo dėl tokio atsakovės UAB „Šlovė darbui“ elgesio įvertinimo sudarant ginčo sandorius.
60. Kaip jau buvo minėta, pripažįstant sandorį negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu turi būti įrodyta, kad visų sandorio šalių valia sudarant sandorį buvo viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai. Jei bent viena iš sandorio šalių tokio tikslo sudarydama sandorį neturi ir jai nėra žinomi kitos sandorio šalies viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai, toks sandoris negali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas G. K. hipotekos sandorio sudarymo metu buvo nesąžiningas, kad jo elgesys prieštaravo viešajai tvarkai ar gerai moralei.
61. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui G. K. būtų buvę žinoma apie sandorio sudarymo metu vykusį teisminį ginčą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad hipotekos sandorio sudarymo metu, atsakovas būtų buvęs nesąžiningas. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas G. K. suteikia kreditus fiziniams ar juridiniams asmenis pagal individualios veiklos pažymą, be to UAB „Šlovė darbui“, atstovaujama J. J. ne kartą yra pasiskolinusi iš atsakovo G. K. pinigų, paskolų užtikrinimui įkeičiant turtą, tarp atsakovų vyko tęstiniai paskoliniai santykiai.
62. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nustatytos aplinkybės bei esantys įrodymai, nepatvirtina, kad hipotekos sandorio sudarymo metu atsakovui G. K. buvo žinoma apie Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą, kuriuo buvo pripažinta negaliojanti nuo sudarymo momento akcijų perleidimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė UAB „Šlovė darbui“ įgijo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypus, kad atsakovė UAB „Šlovė darbui“ yra pateikusi apeliacinį skundą bei tai, kad atsakovė UAB „Šlovė darbui“, atstovaujama J. J., sudarydama ginčijamą hipotekos sandorį, siekia viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančių tikslų, t.y. prievolės pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą įvykdymą kreditoriams ( ieškovams).
63. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažinęs hipotekos sandorį niekiniu ir negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, nesant jokių duomenų, jog apeliantas sudarydamas ginčijamą sandorį turėjo suderintą su atsakove UAB „Šlovė darbui“ ar jos vadovu J. J. tikslą, padėti UAB „Šlovė darbui“ išvengti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo įvykdymo, ir apeliantui nebuvo žinomi atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir jos vadovo viešajai tvarkai ir gerai moraliai prieštaraujantys tikslai sudarant ginčo sandorius, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo sandorių negaliojimą dėl jų prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ginčijamą hipotekos sandorį niekiniu ir negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Dėl kreditoriaus teisės
64. Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta taikyti CK 4.197 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį.
65. Hipotekos sandoris, kaip ir bet kuris kitas sandoris, teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu CK pirmojoje knygoje įtvirtintais pagrindais. Tačiau hipotekos sandorio pripažinimas negaliojančiu gali sukelti skirtingų teisinių padarinių hipotekos kreditoriui priklausomai nuo jo sąžiningumo vertinimo. Kaip minėta, CK 4.197 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako; kai hipotekos sandoris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu ir nėra būtinybės ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus, viešame registre įregistruota hipoteka baigiama ir išregistruojama iš viešo registro pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.
66. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtis, kada hipotekos teisė hipotekos kreditoriui išlieka, net jeigu hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu. Ši teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus, kaip daiktinės teisės turėtojo, teisės gynimo būdą, kai nuginčijamas hipotekos sandoris. Tokia hipotekos kreditoriaus daiktinė teisė išlieka, kai tai nustatoma teismo sprendimu, kuriuo hipotekos sandoris pripažintas negaliojančiu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2015). Tais atvejais, kai ginčijama įkaito davėjo nuosavybės teisė į hipoteka įkeistą daiktą, hipotekos kreditorius, kaip trečiasis asmuo nuosavybės įgijimo sandorio šalių atžvilgiu, gali gintis kaip sąžiningas hipotekos (daiktinės teisės) įgijėjas, prašydamas palikti jam hipotekos teisę, jei apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjo įgyjant nuosavybę, hipotekos kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti. Sąžiningu gali būti pripažįstamas tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų. Tokie duomenys gaunami iš įvairių šaltinių, pirmiausia iš turto savininko ar jo atstovo paaiškinimų, iš registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių šaltinių. Taigi hipotekos kreditorius, prašydamas teismo jam palikti hipotekos teisę pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį, turi įrodyti, jog faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, ir turi teisę prašyti teismo ginti jo, kaip sąžiningo kreditoriaus, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580-686/2015).
67. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „Šlovė darbui“ , kreipdamasi į atsakovą G. K. privalėjo informuoti atsakovą apie vykstančius teisminius procesus ir apie tai, kad akcijų pasirašymo sutartis yra pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Tačiau atsakovė UAB „Šlovė darbui“ to nepadarė, hipoteka įkeitė žemės sklypus, kurie faktiškai atsakovei UAB „Šlovė darbui“ nepriklausė, be kita ko hipotekos sutartyje patvirtindama, kad įkeičiami daiktai nuosavybės teise priklauso atsakovei, ginčų teisme su trečiais asmenimis dėl įkeičiamo turto nėra, taip pat nėra kitų apribojimų disponuoti įkeičiamais daiktais. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas G. K. nebuvo nesąžiningas sudarant hipotekos sandorį, tačiau įvertinęs tai, kad Panevėžio apygardos teismo sprendimu, kuriuo buvo pripažintas akcijų perleidimo sandoris, sudarytas tarp J. J. ir UAB „Šlovė darbui“ , negaliojančiu bei akcijų perleidimo sandoriu perleisti žemės sklypai nuosavybės teise gražinami J. J., kuris kaip fizinis asmuo neišreiškė valios jam priklausančiu turtu užtikrinti UAB „Šlovė darbui“ įsipareigojimų vykdymo, nusprendė neginti atsakovo G. K. interesų CK 4.197 straipsnio 6 dalies pagrindu.
68. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju atsakovo G. K., kaip įkaito turėto interesai CK 4.197 straipsnio 6 dalies pagrindu neturėtų būti ginami, kadangi paskolos sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Šlovė darbui“ ir G. K., o akcijų perleidimo sutartimi atsakovei UAB „Šlovė darbui“ perleisti žemės sklypai, taikant restituciją, buvo grąžinti J. J., kaip fizinio asmens nuosavybėn. Pagal CK 2.50 straipsnio 2 dalies nuostatas juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 4.197 straipsnio 6 dalyje numatytos išimties.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
69. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo sandorius pripažino niekiniais ir negaliojančiais CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu ir ne visiškai tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualią teisės normą, tačiau iš esmės pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu ir restitucijos taikymo, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. Galutinis pirmosios instancijos teismo sprendimo rezultatas nesikeičia, jis paliktinas nepakeistas, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
70. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamų teismo procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
71. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė rašymo apsirikimo klaidą, nurodydamas, jog yra netaikoma atsakovo G. K. atžvilgiu CK 4.196 straipsnio 6 dalis, o ne CK 4.197 straipsnio 6 dalis. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje vertinama galimybė taikyti atsakovo G. K. atžvilgiu CK 4.197 straipsnio 6 dalies normą, todėl ši rašymo apsirikimo klaida taisytina ( CPK 276 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
72. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantams neatlygintinos. Ieškovai neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ištaisyti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-83-504/2024 motyvuojamoje dalyje esančią rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, jog yra netenkinamas atsakovo G. K. prašymas taikyti CK 4.197 straipsnio 6 dalį.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Rita Dambrauskaitė
Laimantas Misiūnas