Administracinė byla Nr. I-293-279-2012
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00125-2012-0
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 24 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
sekretoriaujant Virginijai Jasevičienei,
dalyvaujant pareiškėjai K. M.-M.,
atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovei Galinai Kuzmienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos K. M.-M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė:
pareiškėja skundu (b. l. 2-4) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus 2012-03-16 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl K. M.-M. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) 2012-04-24 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“; 3) įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių priimti naują sprendimą – mokėti pareiškėjai nuo 2012-02-24 motinystės (tėvystės) pašalpą. Pareiškėja paaiškino, kad ji iki nėštumo gimdymo atostogų dirbo 11 mėnesių, tačiau iki pradedant dirbti, ji iš karto po brandos atestato gavimo (2005 m.) įstojo į Veterinarijos akademiją, studijavo dieninėse studijose nepertraukiamai iki 2011-03-01. Vos tik gavusi aukštojo išsilavinimo diplomą, ji 2011-03-14 įsiregistravo Panevėžio darbo biržoje ir nuo 2011-03-25 įsidarbino Rožyno veterinarijos klinikoje veterinarijos gydytoja. VSDFV Panevėžio skyrius priėmė sprendimą nemokėti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpos, kadangi per paskutinius 24 mėnesius ji neturi 12 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo ir jai yra suėję 26 metai. Pareiškėjos manymu, tiek iki pilnametystės, tiek studijuodama dieninėse studijose, tiek būdama darbo biržos įskaitoje, tiek dirbdama pagal darbo sutartį, ji buvo socialiai drausta, o Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatyto 3 mėnesių pertraukos ribos nebuvo. Be to, jai 26 metai suėjo 2011-11-28, t. y. tuo metu, kai ji jau buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, kurias gavo nuo 2011-10-21. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, apdraustojo amžius nėra absoliutus kriterijus, o būtina atsižvelgti į visas faktines aplinkybes. VSDFV Panevėžio skyrius, priėmęs sprendimą neskirti ir nemokėti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpos, atsižvelgęs tik į pareiškėjos amžių bei jos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, bet neįvertinęs kitų reikšmingų aplinkybių, elgiasi neteisėtai, todėl toks sprendimas turi būti panaikintas. Nesutikdama su tokiu VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimu, ji kreipėsi į Valdybą, tačiau Valdyba priėmė sprendimą palikti galioti VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimą. Teismo posėdžio, vykusio 2012-10-04, metu pareiškėja pateikė pareiškimą (b. l. 53), kuriuo atsisakė reikalavimo panaikinti Valdybos 2012-04-24 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“.
Atsakovo atstovė nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas ) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų ( toliau- Nuostatai) reglamentavimą, teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų ,kuris apdraustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu, įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų bei per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Pagal Įstatymo 19 str. 2 d. ir Nuostatų 43.4 punktą, stažo reikalavimas netaikomas tik tiems apdraustiesiems, kuriems iki pirmos vaiko priežiūros atostogų dienos nėra sukakę 26 metų amžiaus bei ligos ir motinystės stažo neįgijo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir pertrauka nuo mokslo pabaigos , kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių. VSDFV Panevėžio skyrius, gavęs pareiškėjos prašymą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, įvertino jos pateiktus dokumentus. Iš jų nustatyta, kad pareiškėjai pirmąją vaiko priežiūros atostogų dieną (2012-02-24) jau buvo sukakę 26 metai, todėl buvo vertinamas jos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos, kuris tesudarė 11 mėn. (pareiškėja laikotarpiu nuo 2011-03-25 iki 2011-10-20 dirbo pagal darbo sutartį UAB „Rožyno veterinarijos klinikoje“ ir laikotarpiu nuo 2011-10-21 iki 2012-02-23 gavo motinystės pašalpą). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai nebuvo paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa. Mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas turėtų būti netenkinamas.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant Valdybos atstovui. Atsiliepime (b. l. 48-49) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, savo nesutikimą su skundu grindė iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir atsakovas. Be to, pažymėjo, jog atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad jai buvo paskirta ir išmokėta motinystės pašalpa, todėl jai turėjo būti paskirta ir motinystės (tėvystės) pašalpa, kadangi, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos yra atskirtos, viena nuo kitos nepriklausančios išmokos, reikalaujamas stažas joms apskaičiuojamas imant skirtingus laikotarpius, todėl tai, kad yra paskirta ir išmokėta motinystės pašalpa, automatiškai nesuteikia teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą.
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja K. M.- M. 2005 metais įgijo vidurinį išsilavinimą (b. l. 11), nuo 2005-09-01 iki 2011-02-28 studijavo Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos akademijoje (buvusioje Lietuvos veterinarijos akademijoje) (b. l. 12-14), 2011-03-14 pareiškėja prisiregistravo Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriuje (b. l. 15), nuo 2011-03-25 įsidarbino UAB „Rožyno veterinarijos klinikoje“ veterinarijos gydytoja (b. l. 16-17). Pareiškėjai 2011-10-21 išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas laikotarpiui nuo 2011-10-21 iki 2012-02-23, jai VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimu paskirta motinystės pašalpa nuo 2011-10-21 iki 2012-02-23 (b. l. 32). Pareiškėja 2012-03-06 VSDFV Panevėžio skyriui pateikė prašymą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo už laikotarpį nuo 2012-02-24, kol vaikui, gimusiam 2012-01-06, sueis vieneri metai (b. l. 29).
VSDFV Panevėžio skyrius, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus ir K. M.-M. duomenis apie ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą (b. l. 27-28), nustatė, kad pareiškėjos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos (2012-02-24 ) yra 11 mėn. (UAB „Rožyno veterinarijos klinikoje“ darbas pagal darbo sutartį nuo 2011-03-25 iki 2011-10-20 bei motinystės pašalpos gavimo laikotarpis nuo 2011-10-21 iki 2012-02-23, kuris įskaitomas į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą), be to, pirmąją vaiko priežiūros atostogų dieną pareiškėjai jau buvo suėję 26 metai. Įvertinęs nurodytus duomenis, VSDFV Panevėžio skyrius 2012-03-16 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl K. M.-M. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ (b. l. 10), kuriuo, vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 str. 2 d. bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 43.3, 43.4, 58 p., nusprendė neskirti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpos už laikotarpį nuo 2012-02-24 iki 2013-01-06, nes ji neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo ( stažas per šį laikotarpį yra tik 11 mėn.) Nesutikdama su tokiu VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimu, pareiškėja 2012-04-02 pateikė skundą (b. l. 8-9) Valdybai, kuri 2012-04-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“ (b. l. 6-7) paliko galioti VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimą, konstatavusi, kad VSDFV Panevėžio skyrius pagrįstai priėmė sprendimą neskirti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpos.
Dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2012-03-16 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl K. M.-M. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“
Byloje sprendžiamas ginčas dėl 2012-03-16 Valstybinio VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo Nr. N3-403 teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja nesutinka su atsakovo priimtu sprendimu, jog ji neturi teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos, tuo pagrindu, jog neturi tam reikiamo stažo, nes neatitinka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 43.5 punkto reikalavimų.
Ligos ir motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo tvarką reglamentuoja 2000-12-21 Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas Nr. IX-110 (toliau – Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtinti „Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai“ (toliau – Nuostatai).
Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato bendrą taisyklę, kad teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris atitinka šias sąlygas: 1) apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse; 2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį; 3) per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nuostatų 43.3 punkte, kur numatyta, kad teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių (nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių; nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių) ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šių Nuostatų 13-16 punktais, išskyrus atvejus, nurodytus šių Nuostatų 43.4 ir 43.5 punktuose. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi apdraustieji asmenys iki 26 metų (vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas), jeigu jie iki vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais, neviršija 3 mėnesių. Nuostatų 43.4 punkte nustatyta, kad teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris iki vaiko priežiūros atostogų pradžios yra iki 26 metų ir šių Nuostatų 43.3 punkte nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jis tapo apdraustuoju asmeniu, neviršija 3 mėnesių.
Sistemiškai aiškinant ir analizuojant paminėtas teisės aktų nuostatas, daroma išvada, kad pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį bei Nuostatų 43.4 punktą, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo reikalavimas netaikomas tik tiems apdraustiesiems, kuriems iki vaiko priežiūros atostogų pradžios (pirmosios jų dienos) yra iki 26 metų amžiaus ir nurodyto stažo neįgijo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jis tapo apdraustuoju asmeniu, neviršija 3 mėnesių. Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai iki vaiko priežiūros atostogų pradžios (t. y. 2012-02-24) buvo sukakę 26 metai. Iš šių duomenų matyti, kad pareiškėja (apdraustoji) nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu neatitiko Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyto amžiaus sąlygos, todėl jos atžvilgiu buvo taikomas stažo reikalavimas.
Pagal Įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas – laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, nedarbo draudimo išmokas, mokamas vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas yra 11 mėn.: darbas pagal darbo sutartį UAB „Rožyno veterinarijos klinikoje“ nuo 2011-03-25 iki 2011-10-20 – 6 mėnesiai 27 dienos, bei motinystės pašalpos gavimo laikotarpis nuo 2011-10-21 iki 2012-02-23 – 4 mėnesiai 3 dienos. Teisėjų kolegija laiko įrodyta aplinkybę, kad pareiškėja Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino nepraleido, o šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo neįgijo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, tačiau iki vaiko priežiūros atostogų jai jau buvo suėję 26 metai, todėl ir stažo skaičiavimas ginčo atveju juridiškai reikšmingas. Šių duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos nebuvo įgijusi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje bei Nuostatų 43.3 punkte nustatyto būtino ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, todėl ji neturėjo teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpą.
Teisėjų kolegija pareiškėjos argumentus apie jos motinystės pašalpos gavimą kaip pagrindą kitai – motinystės (tėvystės) pašalpai – gauti atmeta kaip nepagrįstus, kadangi, pirma, tai yra visiškai skirtingos viena nuo kitos atskirtos socialinės išmokos, antra, šios pašalpos apskaičiuojamos imant taip pat skirtingus ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo laikotarpius, t. y. motinystės pašalpa skaičiuojama imant stažą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos, tuo tarpu motinystės (tėvystės) apskaičiuojama imant stažą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos. Todėl nėra jokio pagrindo laikyti, jog pareiškėja, gavusi motinystės pašalpą, automatiškai įgyja teisę gauti ir motinystės (tėvystės) pašalpą.
Esant tokioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad VSDFV Panevėžio skyrius, įvertinęs pareiškėjos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius, pagrįstai priėmė 2012-03-16 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl K. M.-M. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ neskirti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpos už laikotarpį nuo 2012-02-04 iki 2013-01-06, todėl jį naikinti ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – mokėti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpą – nėra pagrindo.
Dėl reikalavimo panaikinti Valdybos 2012-04-24 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“
Pareiškėja 2012-10-04 raštu pateikė pareiškimą (b. l. 53), kuriuo atsisakė reikalavimo panaikinti Valdybos 2012-04-24 sprendimą Nr. (11.1) I-2649 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“, jai žinomos atsisakymo nuo skundo teisinės pasekmės. Toks pareiškėjos prašymas neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, teismui yra priimtinas, todėl ši bylos dalis nutrauktina.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., 101 str. 1 d. 3 p.,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjos skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2012-03-16 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl K. M.-M. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-04-24 sprendimą Nr. (11.1) I-2649 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“ nutraukti, pareiškėjai atsisakius nuo šios skundo dalies ir teismui atsisakymą priėmus.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.
Kolegijos pirmininkė Nijolė Čekanauskienė
Teisėjos Irena Varžinskienė
Dalytė Zlatkuvienė