Civilinė byla Nr. e2A-8-368/2024
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00035-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.4; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos realizacijos centras“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rainių autodalys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos realizacijos centras“ dėl turtinės žalos (nuostolių) priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje V. D.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rainių autodalys“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos realizacijos centras“ 3 723,97 Eur dėl automobilio sugadinimo padarytą turtinę žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal tarp šalių 2019 m. spalio 10 d. sudarytą pavedimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pavedimo sutartis) atsakovė įsipareigojo ieškovės perduotam automobiliui BMW 520D, VIN (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis) surasti pirkėją, vesti derybas bei parduoti Automobilį už ne mažesnę nei 32 000 Eur kainą. 2020 m. pradžioje ieškovė gavo pranešimą, kad atsakovės automobilių pardavimo aikštelėje Automobilis buvo apgadintas atsakovės darbuotojo V. D.. Apgadinta Automobilio priekinė dešinioji dalis – sutrūkusi ir suskilusi priekinė dešinės pusės lempa, įlenkti ir pažeisti tos pačios pusės dešinysis sparnas ir priekinis buferis su jo apdailos dalimis. 2020 m. pabaigoje draudimo bendrovė informavo, kad žalos administravimo procedūrą nutraukė ir ji žalos ieškovei neatlygins. Draudimo bendrovei paprašysiu atsakovės pateikti įrengtų vaizdo priemonių įrašus, atsakovė paprašė nutraukti žalos administravimo procedūrą. Atsakovė pasiūlė sumokėti tik 400 Eur. Ieškovės pasirinkta nepriklausoma turto vertintoja UAB „Autosigma“ pateikė ataskaitą, kad Automobilio remonto sąmata yra 3 170 Eur be PVM, prekinės vertės netekimas 430 Eur su PVM. Ieškovė už ataskaitą sumokėjo 123,97 Eur be PVM. Atsakovei nesutikus atlyginti žalos, 2020 m. balandžio 17 d. pavedimo sutartis buvo nutraukta, Automobilis grąžintas ieškovei, kuri 2020 m. gegužės 2 d. neremontuotą Automobilį pardavė. Automobilis buvo parduotas už mažesnę nei vidutinė rinkos vertę. Atsakovė sutiko atlyginti 1 350 Eur žalą.
3. Atsakovė UAB „Baltijos realizacijos centras“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės UAB „Rainių autodalys“ ieškinį pareikštą atsakovei dėl turtinės žalos (nuostolių) priteisimo atmesti, kaip visiškai nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodė, kad Automobilis nebuvo registruotas Lietuvoje, turėjo Vokietijos Federacijos dokumentus, ieškovė draudimo bendrovei nepateikė privalomų dokumentų, todėl neaišku, kam priklauso Automobilis, kada ieškovė įgijo Automobilį. Atsakovė pateikė autoplius.lt 2020 m. gegužės 7 d. skelbimą apie parduodamą labai gero stovio Automobilį, tačiau Automobilis buvo parduotas 2020 m. gegužės 2 d. Be to, ieškovė pardavė suremontuotą Automobilį, tačiau nepateikė jo remonto darbų kaštus pagrindžiančių dokumentų. Automobilis parduotas ieškovės atstovo V. K. giminaitei A. K. Sąskaita nepagrindžia žalos dydžio. Remonto darbų sąmata gauta tik iš vieno tiekėjo, vertinimo ataskaitoje nurodyta remonto darbų sąmata neatitinka realių rinkos kainų. Atsakovės pateiktos UAB „Auremas“ ir UAB „Autoklinika“ Automobilio remonto darbų sąmatos atitinka realias remonto kainas. Automobilis buvo Vokietijoje patyręs eismo įvykių ir jau buvo remontuotas, todėl vertės netekimas neturėtų būti skaičiuojamas. Ieškovė nesutiko, kad atsakovė pinigus žalai atlyginti būtų pervestu į sąskaitą. Atsakovė nesutiko mokėti ieškovei grynaisiais pinigai.
4. Trečiasis asmuo V. D. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra; sprendžiant dėl trečiojo asmens galimos materialinės atsakomybės šioje byloje, prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad dėl įvykusio eismo įvykio yra kaltas V. D.. Aikštelėje, kurioje buvo saugomas Automobilis, V. D. kitu automobiliu važiavo atbulas, nepamatė ieškovės Automobilio ir į jį atsirėmė. Eismo įvykis buvo draudiminis, todėl V. D. veikė pagal darbdavio (atsakovės) nurodymus: užpildė eismo įvykio deklaraciją ir nusiuntė už draudiminių įvykių administravimą atsakingam darbuotojui. Deklaraciją užpildė tinkamai, visą eismo įvykį užfiksavo aikštelės vaizdo kameros, ar vaizdo medžiaga buvo pateikta draudimui, nežino. Apie tai, kad atsakovė savo iniciatyva nutraukė žalos administravimo procedūrą, sužinojo po fakto, nutraukimo priežasčių nežino. V. D. su atsakove darbiniai santykiai nebesieja nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. Jo atžvilgiu regresas negalimas, nes yra suėjusi ieškinio senatis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 28 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės UAB „Baltijos realizacijos centras“ ieškovei UAB „Rainių autodalys“ 3 723,97 Eur turtinę žalą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2023 m. sausio 12 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 934 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 10 d. pavedimo sutartimi atsakovė įsipareigojo išsaugoti Automobilį tokios pat komplektacijos ir techninės būklės kaip ir priėmimo metu, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Automobilis atsakovei buvo perduotas be defektų, o dėl atsakovės darbuotojo kaltų veiksmų Automobilis buvo sugadintas – pažeistas priekinės dešinės pusės žibinto stiklas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis bamperis. Teismas įvertinęs, kad ieškovė pasirinko parduoti neremontuotą automobilį, atsakovė draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ paprašė nutraukti žalos reguliavimo procedūrą, remonto išlaidas įsipareigodama ieškovei atlyginti savo sąskaita, sprendė, kad ieškovės patirtos žalos dydis (būtinųjų remonto išlaidų dydis) turi būti nustatomas remiantis turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis.
7. Teismas pažymėjo, kad draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 2020 m. vasario 3 d. Automobilio remonto išlaidų apskaičiavime nurodyta remonto išlaidų suma 2 386,24 Eur, tačiau jis nepasirašytas, neaišku, ar apskaičiuota išlaidų suma galutinė, nes žalos reguliavimo procedūra nutraukta atsakovės 2020 m. vasario 24 d. prašymo pagrindu.
8. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė vertindama žalą rėmėsi UAB „Autopoliklinika“ ir UAB „Auremas“ pateiktais paskaičiavimais ir sutinka sumokėti UAB „Auremas“ paskaičiuotą remonto kainą – 1 186,57 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, siekdama nustatyti būtinas remonto išlaidas, kreipėsi į šias remonto įmones su prašymu pateikti remonto kainos pasiūlymus. Iš UAB „Auremas“ remonto sąmatos neaišku, ar Automobilio remonto kaina parengta pagal nuotraukas, apžiūrėjus Automobilį, remonto sąmata nepasirašyta, neaišku, kas ją atliko. UAB „Autopoliklinika“ defektiniame akte nurodyta, kad preliminari remonto darbų kaina 900 Eur, tačiau nedetalizuota, kuo remiasi nustatė būtent tokias kainas.
9. Teismas akcentavo, kad pagrindinį skirtumą tarp UAB „Autosigma“ ir UAB „Auremas“ kainų sudaro žibinto kaina. UAB „Autosigma“ žibinto kainą nurodė – 2 393,05 Eur, UAB „Auremas“ – 500 Eur, nenurodydamas keičiamo žibinto duomenų, jo originalumo. Atsakovė nepagrindė, kodėl UAB „Autosigma“ ir draudimo bendrovės sąmatose žibinto kaina ženkliai skiriasi nuo UAB „Auremas“ ar UAB „Autopoliklinika“ nurodytų žibinto kainų. Teismas vertino, kad nepaneigta ieškovės teisės beveik naujo Automobilio (2017 m. gruodžio mėn. gamybos) remontui naudoti originalias gamintojų medžiagas. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Autosigma“ vertinimo ataskaitoje užfiksavo visus Automobilio apgadinimus, įvykusius eismo įvykio metu, dėl jų paskaičiavo būtinąsias remonto išlaidas, todėl vertinimo ataskaita turi didesnę įrodomąją vertę, negu kiti byloje esantys įrodymai. Ieškovė Automobilio neremontavo, todėl nėra galimybės nustatyti faktinių remonto išlaidų Teismas sprendė, kad būtinosios remonto išlaidos nustatytinos pagal UAB „Autosigma“ remonto išlaidų skaičiavimus. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nenurodė objektyvių aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti vertinimo ataskaita, vertintojos suinteresuotumu veikti atsakovės nenaudai. Atsakovė neprašė skirti ekspertizės remonto darbų kainai nustatyti. Teismas sprendė, kad UAB „Autosigma“ nurodytos remonto išlaidos ir prekinės vertės netekimas yra pagrįstos ir protingo dydžio, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 3 170 Eur Automobilio atkūrimo remonto kaštų bei 430 Eur už prekinės vertės netekimą.
10. Teismas atsižvelgęs, kad atsakovei nesutikus padengti remonto išlaidų, ieškovė pagrįstai kreipėsi į UAB „Autosigma“ dėl padarytos žalos dydžio nustatymo, sprendė, kad ieškovės patirtos 123,97 Eur išlaidos turi būti priteistos iš už žalą atsakingo asmens. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovė pardavė A. K. suremontuotą Automobilį, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi žala Automobiliui buvo padaryta neteisėtais atsakovės darbuotojo veiksmais, ir su Automobilio pardavimu susijusias faktines aplinkybes byloje vertino, kiek tai buvo susiję nagrinėjant ieškovės ieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Baltijos realizacijos centras“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: atmesti ieškinį pilna apimtimi; priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis nustatytoms faktinėms aplinkybėmis, jame nėra atsižvelgta į suformuotą teismų praktiką, neteisingai aiškinamos materialiosios teisės normos. Teismas neįsigilino į situaciją ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, buvo šališkas.
11.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilino dėl ieškovo ieškinyje nurodytos reikalaujamos žalos teisinio pagrindo jos priteisimui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio nuostatos reiškia, kad ieškovas nuostolius gali pagrįsti dviem būdais: turėdamas realias išlaidas – tiesioginius nuostolius arba negautas pajamas.
11.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime prieštarauja pats sau, t. y. nustatęs, kad „ieškovė pardavė suremontuotą Automobilį“ (Sprendimo 3 lapas, pirma pastraipa), toliau nurodo, jog „Ieškovė pasirinko neremontuoti automobilio, o jį parduoti“ (Sprendimo 4 lapas, 3 pastraipa), ir daro išvadą, kad „ieškovės patirtos žalos dydis (būtinųjų remonto išlaidų dydį) turi būti nustatomas remiantis turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis“ (Sprendimo 4 lapas, 3 pastraipa). Pirmosios instancijos teismas sau prieštaraudamas nurodė, jog „nors atsakovė, prašydama atmesti ieškinį, įrodinėjo, kad ieškovė A. K. pardavė suremontuotą Automobilį, todėl ieškinį turi pagrįsti realiai patirtomis išlaidomis, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas“ (Sprendimo 4 lapas, 3 pastraipa). Taigi teismas pats sau prieštarauja tiek dėl paties remonto fakto, tiek dėl to, kuo, t. y. ar preliminariais skaičiavimais ar realiomis turėtomis ieškovės išlaidomis turėtų būti nustatoma žala. Vertinant šiuos Sprendimo argumentus ir išvadas, matyti, kad teismas visiškai neįsigilino teismų praktiką, žalos atlyginimo institutą, todėl atitinkamai priėmė neteisėtą sprendimą.
11.4. Teismas nustatęs, kad Automobilis ieškovės iniciatyva buvo parduotas suremontuotas, turėjo vadovautis tik realiai ieškovės patirtomis Automobilio remonto išlaidomis. Ieškovės argumentus, kad, Automobilis prieš pardavimą nebuvo remontuotas, paneigia byloje pateikti rašytiniai įrodymai Iš „Carvertical“ ataskaitos, suformuotos pagal Automobilio kėbulo numerį, matyti, jog Automobilis buvo pradėtas pardavinėti 2020 m. balandžio mėnesį. Iš Autoplius.lt administracijos atsiųsto skelbimo išrašo matyti, jog skelbimas buvo paskelbtas 2020 m. balandžio 30 d. Iš ieškovo pateikto Automobilio skelbimo, paskelbto www.autoplius.lt internetinėje transporto priemonių skelbimų svetainėje, įrašo, (toliau – Skelbimas) matyti ant Automobilio pritvirtinti laikinieji (prekybiniai) numerio ženklai „(duomenys neskelbtini)“ išduoti IĮ „Jotiga. Iš A. K. IĮ „Jotiga“ vėliau įsigijo Automobilį nuosavybės teise (2023 m. birželio 22 d. VĮ „Regitra“ dokumentas), IĮ „Jotiga“ taip pat yra nurodyta prie pardavėjo kontaktų tame pačiame Skelbime. Skelbime nurodyta jog Automobilio „labai geras stovis“, Automobilis yra „be defektų“. Šios aplinkybės patvirtina, kad Automobilis, jo paskelbimo internetinėje svetainėje www.autoplius.lt dieną, buvo suremontuotas.
11.5. Tai, kad Automobilis 2020 m. gegužės 2 d. pardavimo dieną A. K. buvo suremontuotas patvirtina ne tik pats Skelbimas (Skelbimo išrašo duomenys buvo aktualūs 2020 m. gegužės 7 d.), ir tai, jog atsakovė 2020 m. gegužės 10 d. išsiuntė ieškovei 2020 m. gegužė 8 d. atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, jog ieškovė nutylėjo faktą apie Automobilio paskelbimą ir tai, jog jis buvo suremontuotas „internetinėje svetainėje skelbimą apie ginčo Automobilio pardavimą <...> kaip matyti iš foto nuotraukų, eismo įvykio metu padaryti apgadinimai yra visiškai sutvarkyti“. Atsakovei pateikus atsakymą į pretenziją, ieškovė daugiau į atsakovę nebesikreipė, o praėjus beveik trims metams pareiškė ieškinį. Ieškovė neturi Automobilio remontą įrodančių nuotraukų, kurios pagrįstų patirtas išlaidas. Ieškovei parduodant Automobilį A. K., Automobilio trūkumai 2020 m. gegužė 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nurodyti. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad kiti dokumentai, kuriuose būtų nurodyta Automobilio būklė, nebuvo pasirašyti. Minėti argumentai ir rašytiniai įrodymai paneigia 2023 m. birželio 19 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą IĮ „Jotiga“ savininko teiginį, jog Automobilį suremontavo IĮ „Jotiga“ praėjus mėnesiui po įsigijimo, nes Automobilis buvo suremontuotas dar iki pardavimo A. K., kuri pati pardavė Automobilį IĮ „Jotiga“.
11.6. Ieškovei suremontavus Automobilį, ji turi teisę ginti savo teises tik dėl turėtų išlaidų (tiesioginių nuostolių), nes suremontavus Automobilį yra atstatoma jo vertė. Ieškovė norėdamas įrodyti žalą privalo įrodyti turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) pateikdama atitinkamus patirtų išlaidų įrodymus, o preliminari remonto sąmata nėra pakankamas. Nenustačius tikrojo žalos dydžio, žalos atlyginimas būtų neteisingas ir ieškovė be jokio teisinio pagrindo praturtėtų atsakovės sąskaita. Teismas nustatęs, kad ieškovas Automobilį pardavė suremontuotą, sprendimu turėjo atmesti ieškinį, kadangi ieškovė nepateikė jokių realų žalos dydį įrodančių dokumentų (remonto sąskaitų ir pan.).
11.7. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas, kad ieškovės pateikta vertinimo ataskaita atitinka įstatyme numatytus reikalavimus ir turi oficialiojo rašytinio įrodymo galią, peržengė ieškinio ribas, nes šios ataskaitos nė viena šalis neginčijo. Atsakovė nesutinka, kad kiti įrodymai pateikti byloje neturi įstatymo galios ir jais nebuvo pagrindo vadovautis.
11.8. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, jog draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 2020 m. vasario 3 d. Automobilio remonto išlaidų apskaičiavimas nepasirašytas, neaišku, ar apskaičiuota išlaidų suma galutinė, nes žalos reguliavimo procedūra nutraukta atsakovės 2020 m. vasario 24 d. prašymo pagrindu. Ieškovė neginčijo minėto dokumento, todėl teismas neturėjo pagrindo juo abejoti. Tokiais savo veiksmais pirmosios instancijos teismas pažeidė rungtyniškumo principą. Taip pat nėra aišku, ką teismas laiko „galutinė apskaičiuotų išlaidų suma“, kadangi tiek UAB „Autosigma“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaita, tiek pastarieji AAS „BTA Baltic Insurance Company“ skaičiavimai yra preliminarūs, t. y. skaičiavimai nėra realių išlaidų suma, kurią ieškovė patyrė, kai remontavo Automobilį. Tai, kad dokumentas nėra pasirašytas, nereiškia, kad skaičiavimai yra atlikti netinkamai.
11.9. UAB „Autosigma“ ataskaitoje pateiktos preliminarios remonto sąmatos darbų kiekis, pobūdis ir keičiamų detalių kiekis ar ypatybės nesiskiria nuo 2020 m. gegužės 7 d. UAB „Auremas“ pateiktų darbų sąmatos – vienintelis skirtumas yra darbų ir detalių kaina. Šios aplinkybės rodo, jog Automobilį buvo galima suremontuoti už UAB „Auremas“ siūlomą 1 435,75 Eur kainą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog „pagrindinį skirtumą tarp UAB „Autosigma“ ir UAB „Auremas“ kainų sudaro žibinto kaina. UAB „Autosigma“ žibinto kainą nurodė 2 393,05 Eur, UAB „Auremas“ – 500 Eur, nenurodydamas keičiamo žibinto duomenų, jo originalumo“. Nesutinka su tokia teismo išvada, nes nėra niekur nurodyta, jog UAB „Auremas“ – 500 Eur siūlomas žibintas neoriginalus. Be to, UAB „Auremas“ pagal įstatymą būtų suteikusi garantiją. Teismas akcentavo, jog „atsakovė nepagrindė, kodėl UAB „Autosigma“ ir draudimo bendrovės sąmatose žibinto kaina ženkliai skiriasi nuo UAB „Auremas“, nors, akivaizdu, jog kiekviena įmonė gali pasiūlyti kitas kainas nei kiti rinkoje esantys dalyviai ir atsakovė negali žinoti, kodėl įmonė gali pateikti vienas ar kitas kainas. UAB „Autosigma“ skaičiavimai yra preliminarūs, nurodytos remontuotinos detalės, reikiami atlikti darbai, kai, tuo tarpu UAB „Auremas“ buvo pateikęs realų remonto pasiūlymą atsižvelgdamas į realią rinkos kainą.
11.10. Ieškovė yra nesąžininga – ne tik suremontavo Automobilį ir teismui nurodė klaidinančias aplinkybes, tačiau reikalauja nepagrįsta preliminaria sąmata paskaičiuotas sumas, nors tokias pačias paslaugas siūlė kitos įmonės, kurios Automobilio remontą būtų atlikusios už žymiais mažesnius įkainius. Šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis UAB „Autosigma“ ataskaitoje paskaičiuotu sąmatos dyžiu, todėl pirmosios instancijos teismas žalos dydį turėjo mažinti (CK 6.249 straipsnis).
11.11. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl priteistos prekinės vertės netekimo – 430 Eur su PVM. Nėra aiškūs tokios sumos priteisimo motyvai, todėl tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
11.12. Byloje nėra galimybės įrodyti jog ieškovė negavo realių pajamų, kadangi PVM sąskaitoje faktūroje, kurios pagrindu buvo parduotas Automobilis A. K., nurodyta Automobilio kaina neatitinka realios rinkos vertės, o pats sandoris yra apsimestinis. Iš 2023 m. birželio 19 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad A. K. Automobilis buvo parduotas už 26 500 Eur sumą, kurią A. K. paprašius jos sūnui V. K. paskolino ieškovės vadovui A. R.. Šiuo atveju, A. K. sudarė apsimestinį sandorį, nes ji Automobilio realiai nesiekė įgyti, o sandoris, kurį išties A. K. ir ieškovas sudarė buvo pinigų paskolinimas, kurių grąžinimas buvo apiformintas kaip Automobilio pirkimas–pardavimas, išrašant PVM sąskaitą faktūrą. Kadangi, 2020 m. gegužės 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apiformintas paskolos grąžinimas, bet ne Automobilio pirkimas–pardavimas, todėl nėra galimybių nustatyti, kad ieškovė patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl atsakovės kaltės, kadangi minėtos sąskaitos suma buvo nustatyta pagal paskolintų pinigų sumą, o ne realią Automobilio vertę.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Rainių autodalys“ prašo apeliantės UAB „Baltijos realizacijos centras“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti Telšių apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. sprendimą nepakeistą; priteisti iš apeliantės UAB „Baltijos realizacijos centras“ ieškovei UAB „Rainių autodalys“ turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantė apeliaciniu skundu neginčija ieškovės reikalavimų bei pirmosios instancijos teismo sprendimo faktinį pagrindą, kad jo darbuotojas V. D., 2020 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini), atsakovo automobilių prekybos aikštelėje sukėlė eismo įvykį ir apgadino ieškovui nuosavybės teise įvykio metu priklausiusį lengvąjį automobilį „BMW 520D“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė neginčija Automobilio apgadinimo masto, t. y. ieškovės pasitelkto nepriklausomo turto vertintojo automobilio apžiūros apeliantės automobilių prekybos aikštelėje nustatytų sugadinimų. Ieškovės reikalavimai ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra grindžiami ne ieškovės negautomis pajamomis, kaip pvz. už eismo įvykio metu sugadintą transporto priemonę gauta mažesne kaina, o eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės atstatymo į buvusią iki įvykio būklę – automobilio remonto – ir šios vertės nustatymo kaštais (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 2 punktas), dėl ko apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovės reikalavimai grindžiami netiesioginiais nuostoliais yra nepagrįsti.
12.2. Priešingai apeliantės teiginiams, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus dėl Automobilio pardavimo, jo nuosavybės teisės perleidimo A. K., susigrąžinto iš atsakovo Automobilio būklės, t. y. neatlikus jo remonto, ką pagrindžia pirmosios instancijos teismo ištirti rašytiniai įrodymai dėl kito ūkio subjekto IĮ „Jotiga“ – 2020 m. balandžio 30 d. patalpinto interneto tinklapyje www.autoplius.lt skelbimo apie parduodamą transporto priemonę, 2023 m. birželio 19 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą fiksuoti ieškovės UAB „Rainių autodalys“ vadovo, IĮ „Jotiga“ vadovo L. G., taip pat A. K. sūnaus V. K. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo įstaigai apie šios transporto priemonės įgijimą iš ieškovės, perleidimą IĮ „Jotiga“ su eismo įvykio metu padarytais sugadinimais, jos remontą nurodytoje įmonėje, kurių visuma, pagrindžia ieškovės teiginius apie 2021 m. birželio 2 d. sąskaitos faktūros išrašymą jau įvykusiai iki jos ūkinei operacijai pagrįsti, o ne tas aplinkybes, kurias teigia apeliantė.
12.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas. Teismas teisingai pažymėjo, kad eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymui yra taikomos žalos padarymo metu galiojančios teisės normos, o apeliantas nutraukęs draudimo bendrovės žalos administravimo procedūrą, privalo atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą. Taikant atsakovės darbuotojo sukelto eismo įvykio metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 13 punktą ir 15 punktą bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 101 patvirtintų Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 32–66 punktų nuostatas, teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės darbuotojui sugadinus ieškovei nuosavybės teise įvykio metu priklaususią transporto priemonę, turtinė žala yra nustatoma pagal turėtas jos remonto išlaidas, jeigu transporto priemonė buvo remontuojama, arba atlyginant būtinas turto remonto išlaidas, pagrįstas turto vertinimo ataskaitomis ar išvadomis, transporto priemonės remontą atliekančios įmonės pateiktais skaičiavimais, kas pažymėtina atitinka ir išplėtotą teisminę praktiką analogiškose bylose.
12.4. Teismas, remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsniu ir 24 straipsniu, pagrįstai pripažino, kad ieškovės pateikta UAB „Autosigma“ turto vertės ataskaita yra laikytina aukštesnę galią turinčio rašytiniu įrodymu. Ši ataskaita buvo parengta, vadovaujantis aukščiau nurodytais eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio nustatymo teisės aktais. Automobilio remonto kaštai paremti apžiūrėjus pačią transporto priemonę, paskaičiuoti sertifikuota ir teismų praktikoje pripažįstama „Audatex“ kompiuterine programa. Į šį turto vertintoją ieškovė kreipėsi draudimo bendrovei nutraukus žalos administravimo procedūrą apeliantės prašymu.
12.5. Teismas pagrįstai atmetė atsakovės pateiktą UAB „Autopoliklinika“ defektacijos aktą, kadangi jis neparemtas absoliučiai jokia sąmata, keičiamomis, remontuojamomis dalimis, jų verte, nėra nurodomi keičiamų dalių kodai, medžiagų kiekiai, pagal kuriuos būtų galima patikrinti pateiktų remonto darbų, kaštų realumą. Atsakovės pateiktoje UAB „Auremas“ automobilio remonto sąmatoje nurodyta remonto vertė yra paskaičiuota taikant 30 procentų automobilio nuvertėjimą, kai eismo įvykio metu buvo apgadintas Automobilis buvo vos 3 metų senumo, kurio rida – 18 000 km, kai draudimo bendrovės žalos dydžio apskaičiavime keičiamoms dalims buvo taikomas 5 procentų nuvertėjimo koeficientas. Be to į UAB „Auremas“ sąmatą įtraukti ne visi automobilio remonto darbai. Pateikta keičiamos dalies – priekinės dešinės pusės lempos – kaina neparemta faktiniais duomenimis, įrodymais, nenurodomas šios detalės kodas, o jos nurodoma vertė kartais skiriasi nuo turto vertintojo ir draudimo bendrovės nurodytos šios dalies rinkos kainos (UAB „Auremas“ sąmatoje šios keičiamos detalės kaina nurodoma 500,00 Eur, kai UAB „Autosigma“ sąmatoje – 2 393,05 Eur, draudimo bendrovės remonto išlaidų paskaičiavime – 1 751,99 Eur). Be to, tiek UAB „Auremas“, tiek UAB „Autopoliklinika“ atstovai Automobilio neapžiūrėjo, nefiksavo eismo įvykio metu padarytų jos sugadinimų, todėl šie rašytiniai įrodymai yra neobjektyvūs, nurodyti nerealūs Automobilio remonto kaštai. Vertinant draudimo bendrovės AAS „Baltic Insurance Company“ 2020 m. vasario 3 d. remonto išlaidų paskaičiavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pati žalos administravimo procedūra buvo nutraukta ir nėra duomenų, kad tokia draudimo bendrovės mokėtina ieškovui turtinės žalos suma buvo galutinė, kad pateikti apskaičiavime remonto kaštai buvo paremti konkrečiais skaičiavimais, prieš tai apžiūrėjus pačią transporto priemonę, nustačius ir aprašius visus jos eismo įvykyje padarytus defektus.
12.6. Apeliantė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neprašė skirti ekspertizės Automobilio remonto vertei nustatyti. Apeliantė neteikė kitų objektyvių ir pagrįstų šio remonto vertės skaičiavimų, dėl ko apeliacinio skundo argumentai apie rugtyniškumo principo pažeidimą, taip pat pirmosios instancijos teismo nevertintos įrodymų visumos yra deklaratyvūs.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir apeliantė 2019 m. spalio 10 d. sudarė pavedimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo Automobiliui surasti pirkėją ir jį parduoti už minimalią 32 000 Eur kainą. Iš 2019 m. spalio 10 d. turto priėmimo–perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė perdavė atsakovei ir atsakovė priėmė Automobilį. Iš 2020 m. sausio 14 d. eismo įvykio deklaracijos nustatyta, kad 2020 m. sausio
14 d. (duomenys neskelbtini), pardavimų aikštelėje atsakovės darbuotojas V. D. atsakovei priklausančiu automobiliu kliudė Automobilį, sugadindamas priekinį žibintą, bamperį, sparną. Iš ieškovės užsakymu UAB „Autosigma“ 2020 m. sausio 14 d. atlikusios Automobilio vertinimo nuostolių nustatymo tikslu, surašytos ataskaitos Nr. A20033001 (toliau – ir Ataskaita) nustatyta, kad Automobilio atkūrimo (remonto) karštai 3 170 Eur be PVM, prekinės vertės netekimas 430 Eur su PVM. Atsakovė 2020 m. vasario 24 d. prašymu paprašė draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nutraukti žalos reguliavimo procedūrą ir nurodė, kad remonto išlaidas nukentėjusiajam atlygins savo sąskaita.
15. Iš 2020 m. balandžio 17 d. turto priėmimo–perdavimo akto nutraukus ar pasibaigus pavedimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2020 m. balandžio 17 d. atsakovė perdavė ieškovei ir ieškovė perėmė iš atsakovės Automobilį su pažeistu priekinės dešinės pusės žibinto stiklu, pažeistu priekiniu dešinės pusės sparnu, pažeistu priekiniu bamperiu, ieškovė atsisakė atsakovės siūlymo suremontuoti ir pašalinti Automobilio trūkumus, norėjo atsiskaitymo grynaisiais.
16. Ieškovė 2020 m. balandžio 28 d. pretenzija pareikalavo, kad atsakovė atlygintu 4 410 Eur žalą už Automobilio sugadinimą. Atsakovė 2020 m. gegužės 8 d. atsakymu į pretenziją, atsisakė sumokėti ieškovei pretenzijoje prašomą atlyginti žalos sumą ir nurodė, kad kiti servisai Automobilį siūlo suremontuoti už mažesnę kainą (1 186,57 Eur ir 900 Eur), taip pat atsakovė pažymėjo, kad PVM negali būti žalos objektu, nes ieškovė yra PVM mokėtoja.
17. Atsakovė pateikė UAB „Autopoliklinika“ defektinį aktą, kuriame automobilio BMWW 520d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontui reikalingų atsarginių dalių ir jų keitimo kaina nurodyta 900 Eur. Taip pat atsakovės pateiktoje UAB „Auremas“ remonto sąmatoje Nr. 4519, sudarytoje naudojant „Audatex“ sistemą, nurodyta Automobilio remonto ir jo dalių kaina – 1 186,57 Eur be PVM.
18. Ieškovė 2020 m. gegužės 2 d. A. K. pardavė Automobilį ir išrašė sąskaita faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 26 500 Eur sumai. Skelbimas apie pardavinėjamą Automobilį buvo paskelbtas 2020 m. balandžio 30 d. internetinėje svetainėje autoplius.lt, ir 2020 m. gegužės 27 d. ištrintas.
Dėl ieškinio ribų (ne)peržengimo
19. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, kadangi pasisakė, kad ieškovės pateikta Ataskaita atitinka įstatymo reikalavimus ir turi oficialiojo rašytinio įrodymo galią, nes šalys šios Ataskaitos neginčijo.
20. Teismas, išnagrinėjęs bylą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis); priimdamas sprendimą, jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu). Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais pareiškėjas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau nei ieškovas prašė. Pažeistų teisių gynimas mažesne nei pasirinktas ieškovo pažeistų teisių būdas apimtimi nereiškia reikalavimo ribų peržengimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).
21. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės žalą, kurios dydį ieškovė įrodinėjo pateikta UAB „Autosigma“ turto vertinimo ataskaita. Atsakovė atsiliepime į ieškinį rėmėsi argumentu, kad UAB „Autosigma“ turto vertinimo ataskaitoje nustatytos Automobilio remonto išlaidos neatitinka realios rinkos kainos.
22. Atsižvelgdama į CPK normas bei suformuotus kasacinio teismo išaiškinimus dėl tinkamos teismo sprendimo motyvavimo pareigos, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neperžengė ieškinio ribų, konkretūs apeliantės argumentai nesudaro pagrindo tokioms išvadoms. Priešingai, teismas vertino ieškovės pateiktą Ataskaitą, atsižvelgdamas į atsakovės argumentus atsiliepime į ieškinį bei išdėstytus teismo posėdžio metu.
23. Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia tai, kad teismas, siekdamas išsamiai tinkamai motyvuoti sprendimą, vertino UAB „Autosigma“ turto vertinimo ataskaitą kaip įrodymą ir atsižvelgęs į teisės aktus padarė išvadą dėl šios Ataskaitos įrodomosios galios, nereiškia, kad teismas peržengė ieškinio ribas. Pirmosios instancijos teismas neįvertinęs ir nepasisakęs dėl UAB „Autosigma“ turto vertinimo ataskaitos reikšmingumo lyginant su kitais įrodymais – apeliantės patektas UAB „Auremas“ remonto sąmata ir UAB „Autopoliklinika“ defektiniu aktu, nebūtų turėjęs galimybės priimti teisingo ir teisėto sprendimo, ką teismą įpareigoja CPK 263 straipsnis. Pažymėtina, kad pati apeliantė apeliaciniame skunde taip pat pasisako dėl UAB „Autosigma“ turto vertinimo ataskaitos. Aptariant išdėstytą teisinį reguliavimą, bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentą dėl ieškinio nagrinėjimo ribų peržengimo, kaip nepagrįstą.
Dėl teismo argumentų
24. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pats sau prieštarauja dėl Automobilio remonto fakto bei vertindamas preliminariais skaičiavimais ar realiomis ieškovės patirtomis išlaidomis turėtų būti nustatoma žala. Apeliantė savo teiginiui pagrįsti remiasi skundžiamo sprendimo 3 lapo pirma pastraipa, kurioje nurodyta, kad ieškovė pardavė suremontuotą Automobilį. Kaip priešingą teismo vertinimą, apeliantė nurodo skundžiamo sprendimo 4 lapo trečioje pastraipoje teismo nurodytą išvadą, jog ieškovė pasirinko neremontuoti automobilio, o jį parduoti, todėl ieškovės patirtos žalos dydis (būtinųjų remonto išlaidų dydį) turi būti nustatomas remiantis turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis. Taip pat apeliantė remiasi, skundžiamo sprendimo 3 lapo 11 pastraipa, kurioje teismas pažymėjo: nors atsakovė, prašydama atmesti ieškinį, įrodinėjo, kad ieškovė A. K. pardavė suremontuotą Automobilį, todėl ieškinį turi pagrįsti realiai patirtomis išlaidomis, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodyti teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pats sau prieštarauja dėl Automobilio suremontavimo, yra paremti atskiromis ginčijamo sprendimo citatomis, kurios skunde išdėstytos taip, kad sudarytų vaizdą, jog pirmosios instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas susijusias su Automobilio remontu.
26. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo sprendimo 3 lapo pirmoje pastraipoje, teismas nurodė, nustatytą faktinę aplinkybę, jog 2020 m. gegužės 8 d. atsakyme į pretenziją atsakovė pažymėjo, kad ieškovė pardavė suremontuotą Automobilį, o ne tai, kad teismas padarė išvadą, jog ieškovė pardavė suremontuotą Automobilį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo 4 lapo vienuoliktoje pastraipoje teismas ne konstatavo nustatytą aplinkybę, o akcentavo atsakovės įrodinėjamą aplinkybę atsikirtimams pagrįsti, jog ieškovė A. K. pardavė suremontuotą Automobilį ir atsakovės atliktą vertinimą, jog ieškovė ieškinį turi pagrįsti realiai patirtomis išlaidomis. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamo sprendimo 4 lapo trečioje pastraipoje pirmosios instancijos teismo nurodyta išvada, jog ieškovė pasirinko neremontuoti automobilio, o jį parduoti, todėl ieškovės patirtos žalos dydis (būtinųjų remonto išlaidų dydį) turi būti nustatomas remiantis turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, neprieštarauja kitiems teismo ginčijame sprendime nurodytiems argumentams dėl Automobilio remonto ir dėl žalos dydžio nustatymo būdo.
Dėl Automobilio būklės pardavimo metu
27. Apeliantė teigia, kad ieškovė po eismo įvykio pardavė suremontuotą Automobilį ir šį faktą įrodinėja internetinėje svetainėje www.autoplius.lt skelbimu apie parduodamą Automobilį, kuriame nurodyta informacija apie transporto priemonę: „labai geras stovis“, „be defektų“. Taip pat šią aplinkybe įrodinėja savo 2020 m. gegužės 8 d. atsakyme į pretenzija, nurodytu Automobilio būklės apibūdinimu, PVM sąskaita faktūra, kuria buvo fiksuotas Automobilio pardavimas A. K.
28. Iš apeliantės pateiktos kartu su paaiškinimu „Carvertical“ ataskaitos duomenų nustatyta, kad nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. kovo Automobiliu buvo nuvažiuot 98 km, o nuo 2020 m. kovo iki 2020 m. gegužės – 26 km (odometro įrašai), 2020 m. sausio mėnesį pažymėtas žalos įrašas – numatoma remonto kaina 3 000 Eur; 2020 m. gegužės mėnesį padarytas įrašas apie atliktą techninę apžiūrą.
29. Iš byloje esančios Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ 2023 m. gegužės 11 d. pateiktos informacijos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. Automobilis privalomai techninei apžiūrai buvo pristatyta 2020 m. gegužės 26 d. Iš privalomos transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų 2020 m. gegužės 26 d. ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pateikta išvada, jog Automobilis atitinka techninius reikalavimus.
30. Iš apeliantės kartu su paaiškinimu pateiktų duomenų apie internetinėje svetainėje www.autoplius.lt skelbimą dėl Automobilio pardavimo nustatyta, kad skelbimas apie Automobilio pardavimą buvo aktyvuotas 2020 m. balandžio 30 d. ir ištrintas 2020 m. gegužės 27 d. Skelbime nurodytas komentaras: labai geras stovis.
31. Nagrinėjamu atveju lyginant šios nutarties 28–30 punktuose nurodytus duomenis pažymėtina, kad nuo 2020 m. kovo iki 2020 m. gegužės mėnesių Automobiliu buvo nuvažiuotas minimalus atstumas – 26 km, Automobilio po eismo įvykio techninė apžiūra pirmą kartą buvo atlikta
2020 m. gegužės 26 d. Teisėjų kolegijos vertinimu šie duomenys įrodo, jog Automobilis nebuvo naudojamas, kaip įprastai būtų naudojama techniškai tvarkinga transporto priemonė. Vertinant šiuo duomenis su internetinėje svetainėje www.autoplius.lt skelbime dėl Automobilio pardavimo nurodytais duomenimis, pažymėtina, vien skelbime nurodytas komentaras „labai geras stovis“ ir skelbime esančios Automobilio nuotraukos, iš kurios negalima įvertinti, kada fotografuotas Automobilis, ir įvertinant tai, kad nuotraukoje nematyti Automobilio dešinės pusės, nėra pagrindo vertinti, jog šie duomenys įrodo, jog Automobilį ieškovė suremontavo iki jį parduodant A. K., nes byloje nėra jokių neginčijamų duomenų apie tai, jog ieškovė būtų atlikusi Automobilio remontą iki jo pardavimo. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato 2023 m. birželio 19 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuotus duomenis, kad iš A. K. Automobilį nupirkusios IĮ „Jotiga“ savininkas L. G. maždaug po mėnesio nuo Automobilio įsigijimo, transporto priemonę suremontavo, patvirtina Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ 2023 m. gegužės 11 d. pateikta informacija, jog Automobilis privalomai techninei apžiūrai buvo pristatyta 2020 m. gegužės 26 d. ir privalomos transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos išvada, jog Automobilis atitinka techninius reikalavimus. Tai, kad 2020 m. gegužės 2 d. ieškovės išrašytoje sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo fiksuotas Automobilio pardavimas nėra nurodyta duomenų apie transporto priemonės būklę (defektus) buvusią pardavimo A. K. metu, neįrodo aplinkybės, jog ieškovė pardavė suremontuotą Automobilį, nes PVM sąskaitoje faktūroje nėra privaloma nurodyti duomenis apie parduodamos prekės būklę (defektus).
32. Apeliantė skunde ginčija 2020 m. gegužės 2 d. Automobilio pirkimo–pardavimo sandorį, ir teigia, kad yra apsimestinis sandoris. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal ieškovės ieškinį dėl turtinės žalos (nuostolių) priteisimo ir nebuvo sprendžiama dėl sandorio negaliojimo. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės skunde nurodytus argumentus dėl 2020 m. gegužės 2 d. Automobilio pirkimo–pardavimo sandorio negaliojimo. Tai gi, 2020 m.
gegužės 2 d. Automobilio pirkimo-pardavimo sandoris nėra paneigtas, todėl laikytina, kad Automobilio savininke nuo 2020 m. gegužės 2 d. buvo A. K.. Pažymėtina, kad apeliantės 2020 m. gegužės 8 d. atsakyme į pretenziją vien nurodyta aplinkybė, jog Automobilis suremontuotas, nesant kitų pagrįstų įrodymų, neįrodo, fakto, kad ieškovė iki 2020 m. gegužės 2 d. būtų suremontavusi transporto priemonę.
33. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).
34. Šioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, nes šiuo atveju pilna apimtimi veikia dispozityvumo bei rungtyniškumo principai, kas sąlygoja, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantė, teigdamas, kad ieškovė pardavė po eismo įvykio suremontuotą Automobilį, turėjo įrodyti šią aplinkybę.
35. Teisėjų kolegija apibendrinusi šios nutarties 31–32 punktuose nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog apeliantė neįrodė, jog ieškovė pardavė suremontuotą Automobilį ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė pardavė A. K. po eismo įvykio nesuremontuotą Automobilį.
Dėl žalos (nuostolių) nustatymo būdo ir dydžio
36. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
37. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Civilinės atsakomybės prasme asmuo yra laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
38. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.
39. Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti transporto priemonių sąveikos atveju turi būti nustatytas kaltas asmuo, atlikęs konkrečius neteisėtus veiksmus, dėl kurių techniniu požiūriu įvyko susidūrimas ir atsirado žala kaip šių veiksmų pasekmė, t. y. kurie laikytini pagrindine įvykio priežastimi, lėmusia prašomą atlyginti žalą.
40. Iš pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos Vokietijoje, nustatyta, kad Automobilį 2019 m. sausio 17 d. iš pardavėjo Vokietijoje įsigijo ieškovė. Tai, kad ieškovės UAB „Rainių autodalys“ (buvęs pavadinimas A. R. firma) vardu nėra ir nebuvo įregistruoti laikinieji (prekybiniai) valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), o 2019 m. sausio 30 d. laikinieji (prekybiniai) numerio ženklai (duomenys neskelbtini) išduoti IĮ „Jotiga“, juridinio asmens kodas 302940896 (2023 m. birželio 22 d. VĮ Regitra rašte nurodyti duomenys), nepaneigia aplinkybės, kad Automobilio apgadinimo eismo įvykio metu ieškovė buvo šios transporto priemonės savininkė.
41. Byloje nustatyta, kad nors eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas Automobilis, įvyko dėl apeliantės darbuotojo kaltės, apeliantė būdama atsakinga už eismo įvykį pati 2020 m. vasario 24 d. prašymu prašė draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nutraukti žalos reguliavimo procedūrą ir nurodė, kad nukentėjusiajam remonto išlaidas atlygins savo sąskaita. Byloje nėra ginčo, jog apeliantė yra atsakinga už jos darbuotojo darbo metu sukelto eismo įvykio ir dėl to, kad ji turi pareigą atlyginti ieškovei žalą už sugadintą Automobilį, tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos dydžiu.
42. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) (redakcija galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 23 d.) 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Šio straipsnio 8 dalyje numatyta, kad eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
43. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių taisyklių (toliau – Taisyklės) 13 punkte numatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Taisyklių 15 punkte įtvirtinta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.
44. Nagrinėjamu atveju nustačius, priešingai nei skunde teigia apeliantė, kad ieškovė pardavė nesuremontuotą transporto priemonę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės patirtos žalos dydis (būtinųjų remonto išlaidų dydis) turi būti nustatomas remiantis turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis.
45. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (galiojusios iki 2020 m. rugsėjo 21 d.) 32–65 punktuose nustatyta tvarka, kuria vadovaujamasi vertinant apgadintas transporto priemones, siekiant nustatyti padarytą žalą dėl transporto priemonės apgadinimo.
46. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų neteko, nes tuo atveju, jei atlyginama daugiau, nei padaryta žalos, reiškia, jog nukentėjusysis nepagrįstai praturtėjo. Taigi, visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų jam nepadarius žalos, o iš žalą padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos.
47. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu žalos dydžiu. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė įrodomąją reikšmę ieškovės pasirinktos vertintojos UAB „Autosigma“ turto vertės ataskaitai ir nepagrįstai nesivadovavo draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 2020 m. vasario 3 d. Automobilio remonto išlaidų apskaičiavimu, kuris yra preliminarus, kaip ir ieškovės pasirinktos turto vertintojos atliktas išlaidų apskaičiavimas. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo apeliantės pasirinktos turto vertintojos UAB „Auremas“ sudaryta remonto darbų sąmata, kuri paskaičiuota atsižvelgiant į realią rinkos kainą. Taip pat nepagrįstai atmetė tiek draudimo bendrovės išlaidų paskaičiavimą, tiek pateiktą UAB „Auremas“ pasiūlymą, motyvuodamas kad dokumentai nepasirašyti.
48. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) 22 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai turto arba verslo vertinimo ataskaitai, kurio 2 dalyje numatyta, kad atliekant neprivalomąjį arba privalomąjį turto arba verslo vertinimą, turto arba verslo vertinimo ataskaitą pasirašo ją sudaręs nepriklausomas turto arba verslo vertintojas, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vertinant turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms, turto arba verslo vertinimo ataskaitą pasirašo tik ją sudaręs turto arba verslo vertintojas. Minėto įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 8 punkte nurodyta, kad turto arba verslo ataskaitoje be kita ko, turi būti asmens, turinčio teisę veikti turto arba verslo vertinimo įmonės vardu, arba jo įgalioto asmens, arba asmens, kuriam teisės aktuose pavesta pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą, ir turto arba verslo vertintojo vardai, pavardės, parašai; 14 punkte nustatyta, kad išvada dėl turto arba verslo vertės, pasirašyta išvadą surašiusio turto arba verslo vertintojo (vardas, pavardė, parašas), nurodant, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo, ir turto arba verslo vertės nustatymo diena.
49. Tai gi, apibendrinant įstatyme įtvirtintus reikalavimus turto vertinimo ataskaitoje, darytina išvada, kad turto vertinimo ataskaita (dokumentas) turi būti pasirašytas vertinimą atlikusio asmens.
50. Ieškovės pateikta UAB „Autosigma“ surašyta kilnojamojo turto ataskaita yra pasirašyta, dėl jos atitikimo teisės aktų reikalavimams byloje ginčo nekilo. UAB „Autosigma“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatyta Automobilio atkūrimo remonto kaštų suma 3 170 Eur be PVM, prekinės vertės netekimas 430 Eur.
51. Draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 2020 m. vasario 3 d. Automobilio remonto išlaidų apskaičiavime nurodyta remonto išlaidų suma 2 386,24 Eur. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis remonto išlaidų apskaičiavimas nepasirašytas, neaišku, ar apskaičiuota išlaidų suma galutinė, nes žalos reguliavimo procedūra nutraukta atsakovės 2020 m. vasario 24 d. prašymo pagrindu. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 2020 m. vasario 3 d. Automobilio remonto išlaidų apskaičiavimu.
52. Apeliantė vertindama žalą rėmėsi dviejų įmonių UAB „Autopoliklinika“ ir UAB „Auremas“ pateiktais paskaičiavimais ir sutiko sumokėti UAB „Auremas“ paskaičiuotą remonto kainą 1 186,57 Eur. Teisėjų kolegija įvertinusi UAB „Auremas“ sudarytą remonto sąmatą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš UAB „Auremas“ sudaryto dokumento neaišku, ar remonto sąmata buvo sudaryta įvertinus nuotraukose užfiksuotus Automobilio sugadinimus, ar jį apžiūrėjus realiai, be to remonto sąmata nepasirašyta, nenurodyti sąmatą sudariusio specialisto duomenys (vardas, pavardė). UAB „Autopoliklinika“ defektiniame akte nurodyta preliminari remonto darbų kaina – 900 Eur, tačiau ji nedetalizuota, todėl neaišku kuom remiantis buvo nustatyta tokia kaina.
53. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir dėl to ginčo nėra, jog pagrindinį skirtumą tarp UAB „Autosigma“ ir UAB „Auremas“ kainų sudaro žibinto kaina – UAB „Autosigma“ žibinto kainą nurodė 2 393,05 Eur, UAB „Auremas“ – 500 Eur,. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog UAB „Auremas“ sudarytoje remonto sąmatoje nurodyta neoriginalaus žibinto kaina – 500 Eur.
54. Iš UAB „Auremas“ sudarytos remonto sąmatos matyti, kad yra nurodyta dalis –LED žibintas, kaina 500 Eur. UAB „Autosigma“ Ataskaitoje esančioje remonto sąmatoje nurodyta keičiama dalis – LED žibintas, dalies Nr. (duomenys neskelbtini), kaina – 2 393,05 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Auremas“ sudarytoje remonto sąmatoje nėra nurodyto dalies – LED žibinto numerio, todėl yra neaišku kuom remiantis buvo nurodyta šios detalės kaina. Apeliantė taip pat nepateikė jokių įrodymų LED žibinto, dalies Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytai kainai pagrįsti, pvz. duomenų iš automobilių dalimis prekiaujančių parduotuvių ir pan.
55. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Autosigma“ vertinimo ataskaitoje yra užfiksuoti visi Automobilio apgadinimais padaryti, įvykusius eismo įvykio metu, ir yra paskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos, remonto darbų ir dalių kainos nurodytos, atsižvelgiant į rinkos vertę, ataskaita pasirašyta ją sudariusio kilnojamojo turto vertintojo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Autosigma“ vertinimo ataskaitą laikė turinčia didesnę įrodomąją vertę, nei UAB „Auremas“ sudaryta remonto sąmata. Apeliantė teiginys, kad UAB „Auremas“ sudarytoje remonto sąmatoje nurodytos dalių kainos atitinka realią rinkos kainą, nėra pagrįstas jokiais įrodymais, dokumente nėra jokių duomenų, jog ji sudaryta remiantis rinkos kainomis.
56. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).
57. Šioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, nes šiuo atveju pilna apimtimi veikia dispozityvumo bei rungtyniškumo principai, kas sąlygoja, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantė, teigdama, kad ieškovės pateikta UAB „Autosigma“ vertinimo ataskaitoje nustatytas žalos dydis nėra teisingas, turėjo tai įrodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė skirti ekspertizės, o teismas savo iniciatyva neturėjo pagrindo skirti ekspertizės.
58. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl eismo įvykio metu Automobiliui padaryto žalos dydžio ir prekinės vertės netekimo, pagrįstai vadovavosi, ir įvertinęs, kad šioje Ataskaitoje nurodytos remonto išlaidos ir apskaičiuotas prekinės vertės netekimas yra protingo dydžio ir pagrįstos, pagrįstai ieškovei iš apeliantės priteisė 3 170 Eur Automobilio atkūrimo remonto išlaidas ir 430 Eur už prekinės vertės netekimą.
59. Pažymėtina, tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atskirai neaptarė prekinės vertės netekimo apskaičiavimo, nesudaro pagrindo vertinti, jog sprendimas yra be dalies motyvų ir pripažinti absoliučiai negaliojančiu, nes prekinės vertės netekimo apskaičiavimo paaiškinimas yra nurodytas UAB „Autosigma“ vertinimo ataskaitoje (Ataskaitos 11 psl., dalyje – Išvada apie transporto priemonės rinkos vertę iki apgadinimo), kuria, nustatydamas prekinės vertės netekimą, rėmėsi pirmosios instancijos teismas.
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrindė žalos dydį ir Automobilio prekinės vertės netekimą įrodymais, todėl teismas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.
Dėl įrodymų vertinimo
61. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai vertino įrodymus, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
62. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-576/2013; Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-340/2011; Nr. 3K-3-84/2013). Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-87-969/2017, Nr. e3K-3-42-378/2018, Nr. e3K-3-276-687/2018).
63. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Pabrėžtina, kad kai kyla tam tikrų neaiškumų ir nėra galimybės surinkti įrodymus tokia apimtimi, kuri be menkiausios abejonės pagrįstų vienos iš ginčo šalių teiginius, reikia taikyti tikimybių teoriją ir įvertinti, kurios iš šalių pateikti įrodymai leidžia teigti, jog jos pozicija yra labiau tikėtina. Teismo vertinimu, įvertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos bylos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės ir / arba padarytos kitokios išvados, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus ieškovei, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai.
64. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Šiuo atveju pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos procesinės baigties
65. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
66. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.
67. Ieškovė UAB „Rainių autodalys“ pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
68. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).
69. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas netenkintas, ieškovei UAB „Rainių autodalys“ iš apeliantės priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rainių autodalys“, juridinio asmens kodas 180716030, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos realizacijos centras“, juridinio asmens kodas 111623156, 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Mockevičius
Lina Muchtarovienė
Birutė Simonaitienė