Civilinė byla Nr. 2KT-70/2012
Procesinio sprendimo kategorija 94.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-350-544/2012,
n u s t a t ė:
Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-350-544/2012 su ieškovo M. Č. atstovų D. Č. ir advokato P. L. bei atsakovo S. B. apeliaciniais skundais dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. Č. patikslintą ieškinį atsakovui S. B. dėl pripažinimo, kad asmuo neturi teisės paveldėti, tretieji asmenys – D. Č. ir Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Civilinėje byloje gauti D. Č., M. Č. ir D. Č. pareiškimai dėl Panevėžio apygardos teismo nušalinimo. Pareiškėjai nurodo, kad ši civilinė byla buvo neteisėtai perduota Panevėžio apygardos teismui iš Šiaulių apygardos teismo, nes šiame teisme yra teisėjų, galinčių nagrinėti šią civilinę bylą, kadangi jų sprendimai nebuvo panaikinti nagrinėjant susijusias bylas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Taip pat nurodo, kad nepasitiki Panevėžio apygardos teismu dėl to, kad buvo priimtas procesinis sprendimas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nors pareiškėjai apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
2012 m. gegužės 28 d. pareiškėjas D. Č. pateikė papildomą prašymą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui perduoti civilinę bylą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus nešališkiems teisėjams, kurių priimti sprendimai nebuvo panaikinti (CPK 71 str. 2 d.).
Civilinė byla neperduotina kitam teismui.
Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).
Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).
Patenkinus nušalinimo pareiškimą atsiranda pasekmės: nušalintas teisėjas (teisėjų kolegija), jeigu yra galimybė, pakeičiamas kitu to paties teismo teisėju (teisėjų kolegija). Kai teisėjo (teisėjų kolegijos) pakeisti kitu teisėju (teisėjų kolegija) nėra galimybės, byla nusiunčiama aukštesnės pakopos teismui, kad šis perduotų ją nagrinėti į kitą tos pačios pakopos teismą (CPK 70 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teigia, kad civilinė byla iš Šiaulių apygardos teismo neteisėtai buvo perduota Panevėžio apygardos teismui ir prašo ją grąžinti Šiaulių apygardos teismui, kad ją išnagrinėtų nešališki šio teismo teisėjai, kurių sprendimai nebuvo panaikinti aukštesnės instancijos teismo. Šiuo argumentu pareiškėjai grindžia savo reiškiamą nušalinimą visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2012 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-40/2012 spręsdamas bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui klausimą, pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, 2012 m. kovo 26 d. nutartimi patenkinęs pareiškimą dėl teisėjų kolegijos, nagrinėjusios šią civilinę bylą, nušalinimo, nustatė, kad teisme nėra galimybės sudaryti abejonių nešališkumu nekeliančią teisėjų kolegiją ir perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui išspręsti jos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui klausimą. Tokio procesinio sprendimo priėmimas nagrinėjamu atveju yra Šiaulių apygardos teismo pirmininko arba Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencija (CPK 69 str. 1 d., 34 str. 3 d.), dėl jo negali būti paduodamas atskirasis skundas (CPK 34 str. 4 d.). Taigi, Lietuvos apeliaciniame teisme pagal proceso įstatymą buvo sprendžiamas ne Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui klausimas po to, kai buvo nušalinti (nusišalino) visi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliaciniame teisme, prieš priimant 2012 m. balandžio 3 d. nutartį, buvo gautas pareiškėjų D. Č. ir jo advokato P. L. pareiškimas dėl Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos neperdavimo kitam tos pačios pakopos teismui dėl tų pačių argumentų. Sprendžiant bylos perdavimo klausimą, šie argumentai buvo įvertinti ir dėl jų pasisakyta priimtame procesiniame sprendime. Remiantis šiais motyvais, daroma išvada, kad civilinės bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui klausimas buvo išspręstas atsižvelgiant į byloje esančią situaciją ir įstatymų reikalavimus.
Kadangi pareiškėjai teigia, jog ši civilinė byla buvo neteisėtai perduota kitam tos pačios pakopos teismui, pagal turinį aptariamas nušalinimo argumentas gali būti laikomas atskiruoju skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2KT-40/2012. Pareiškėjams išaiškintina, kad Lietuvos apeliacinio teismo priimti procesiniai sprendimai įsiteisėja nuo priėmimo momento (CPK 331 str. 6 d.) ir apeliacine tvarka nėra skundžiami (CPK 301 str. 2 d.). Be to, teismas, priėmęs byloje sprendimą, neturi teisės pats jį pakeisti ar panaikinti (CPK 276 str. 1 d.). CPK 68 straipsnio 5 dalis nustato, kad pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, o jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas atsisako priimti paduotą procesinį dokumentą, kadangi neturi įgaliojimų jį nagrinėti (CPK 3 str. 6 d., 115 str. 6 d., 137 str. 2 d. 4 p.). Todėl aptariamas argumentas dėl Panevėžio apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo negali būti laikomas pagrindu perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.
Kitu Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo argumentu pareiškėjai nurodo aplinkybę, kad teismas netenkino jų prašymo skirti byloje žodinį teismo posėdį. Ši pareiškėjų keliama abejonė Panevėžio apygardos teismo teisėjų nešališkumu yra susijusi su teismo veikla – vykdant teisingumą priimamais procesiniais sprendimais. Tačiau ši teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vien ta aplinkybė, kad asmuo nesutinka su teismo priimtais procesiniais sprendimais, nesudaro pagrindo abejoti visų tame teisme dirbančių teisėjų nešališkumu. Pareiškėjai nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų šališkumą patvirtinančių įrodymų. Reiškiama abejonė dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų galimo šališkumo grindžiama tik subjektyvia nuomone, todėl nesudaro pagrindo išvadai, kad šio apygardos teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl pareiškėjų nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, kad Panevėžio apygardos teismas gali nešališkai išnagrinėti šią civilinę bylą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio trečiąja dalimi, 69 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
n u t a r i a:
atsisakyti perduoti civilinę bylą Nr. 2A-350-544/2012 iš Panevėžio apygardos teismo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.
Civilinių bylų skyriaus
pirmininkas Artūras Driukas