Civiline? byla Nr. e2S-141-254/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17873-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.18.1.1.1 ; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.3.2.5

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-28014-950/2019 pagal ieškovės BUAB „Feigenta ir Ko“ ieškinį atsakovei A. D., trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų G. P., dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė BUAB „Feigenta ir Ko“ Kauno miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės A. D. priteisti 16 305 Eur žalos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 16 305,00 Eur sumai atsakovės nekilnojamąjį ir(ar) kilnojamąjį turtą, o jo neradus ar nepakankant, pinigines lėšas ir(ar) turtines teises.

3.       Nurodė, kad iš atsakovės kaip fizinio asmens reikalaujama priteisti suma yra didelė. Atsakovė gali vengti įvykdyti sprendimą, nes apie BUAB „Petjus“ ir BUAB „Feigenta ir Ko“ sąsajas bei šias bendroves valdžiusių asmenų veiklą yra aprašoma ir Rekvizitai.lt skiltyje „lankytojų nuomonės ir komentarai“, kurioje nukentėję asmenys pateikia informaciją apie padarytą žalą tretiesiems asmenims. Nurodoma, kad BUAB „Petjus“ ir BUAB „Feigenta ir Ko“ veikla buvo organizuojama taip, kad iš klientų yra paimami avansai ir vėliau ne tik, kad nevykdomi įsipareigojimai, bet ir negrąžinami avansai. Didžiąją dalį ieškovės kreditorių sudaro tie, kam nėra grąžinti avansai. Tikėtina, kad A. D. buvo pasirinkusi tokį verslo modelį, kuriuo buvo siekiama iš klientų gauti avanso, tačiau vėliau vengiant įvykdyti įsipareigojimus. Šie duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog ir pati atsakovė gali vengti vykdyti teismo sprendimą šioje byloje. Be to, nuo šioje byloje priimto sprendimo bei galimybės realizuoti reikalavimo teises pagal šioje byloje priimtą ieškovui palankų sprendimą priklausys galimybė bent iš dalies padengti finansinius reikalavimus BUAB „ Feigenta ir Ko“ bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Areštavo atsakovei A. D. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, dalį, o jo nesant ar esant nepakankamai – atitinkamą atsakovės piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, dalį, pareikšto reikalavimo sumai – 16305,00 Eur, uždraudžiant atsakovei kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos, paliekant jam teisę kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus valdyti bei naudotis jais bei uždraudžiant atsakovei disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore.

5.       Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti tokio procesinio sprendimo privalomumą. Teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma savaime gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo galimybę.

6.       Nustatė, kad išanalizavus ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir jame išdėstytus motyvus, pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės pareikšto reikalavimo suma – 16 305,00 Eur yra pakankamai didelė. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė A. D., siekdama išvengti galimo atsiskaitymo su ieškove, gali bandyti turimą turtą paslėpti ar perleisti jį tretiesiems asmenims, kas galimai apsunkintų vėliau priimto teismo sprendimo realų ir savalaikį įvykdymą. Todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo patenkinimo atveju kyla grėsmė, jog ieškovei galimai palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas bus apsunkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu atsakovė A. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės BUAB „Feigenta ir Ko“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Bylos duomenys nepatvirtina, kad egzistuoja Kauno apylinkės teismo konstatuota grėsmė, jog netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

7.2.                      Remiantis teismų praktika yra išaiškinta, kad tokie kriterijai, kaip ieškinio sumos dydis konkrečiam atsakovui ir jo turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

7.3.                      Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė, o tokių priemonių taikymo paskirtis ir tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu, turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo.

7.4.                      Ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Todėl, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu.

7.5.                      Ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones išsakyti pamąstymai dėl atsakovės galimo vengimo vykdyti teismo sprendimą, remiasi tik portale rekvizitai.lt skiltyje „lankytojų nuomonės ir komentarai“ neva nukentėjusių asmenų pateikta informacija apie padarytą žalą tretiesiems asmenims, taip pat nepagrįstos ir nemotyvuotos.

7.6.                      Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (dėl pareikšto 16 305 Eur sumos reikalavimo) atsiradimo tikimybės atsakovas BUAB „Feigenta ir Ko“ nepagrindė.

7.7.                      Kauno apylinkės teismas skundžiamoje 2019 m. spalio 31 d. nutartyje sprendimą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės motyvavo tik didele reikalavimo suma (16 305 Eur), tačiau į aplinkybę, kad į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, neatsižvelgė, tokių duomenų netyrė ir nenustatė, bei atsakovės elgesio nesąžiningumo aspektu iš viso nevertino.

7.8.                      Skundžiamą nutartį teismas priėmė neatsižvelgęs, kad bylos duomenys ir pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti vieną iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmę, kad, netaikant prašomų priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

8.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė bankrutavusi UAB „Feigenta ir Ko“ prašo Kauno apylinkės teismo 20019 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Atsakovė savo skunde vadovaujasi aktualia teismų praktika, tačiau klaidingai nurodo, kad ieškovas nepagrindė atsakovės nesąžiningo elgesio, kuris gali įtakoti būsimo teismo sprendimo nevykdymą.

8.2.                      Klausimas, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovės turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovės elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės.

8.3.                      Priimdamas skundžiamą nutartį pirmos instancijos teismas vertino ne tik ieškinio sumą, bet ir ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir jame išdėstytus motyvus, pateiktus rašytinius įrodymus. Teismo sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nulėmė ne tik ieškinio suma, bet ir kitos ieškinyje nurodytos aplinkybės, leidusios vertinti būsimo teismo sprendimo nevykdymo grėsmes.

8.4.                      Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė gali vengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, nes pagal perduotos kasos knygos įrašus BUAB „Feigenta ir Ko“ kasininkės A. D. žinioje yra 9.890,46 Eur bendrovei priklausantis kasos likutis. Atsakovė bendrovei padarė žalos, pervesdama ieškovo pinigines lėšas kitai jos vadovaujamai bendrovei UAB „Petjus“. Tai yra akivaizdūs atsakovės nesąžiningumą patvirtinantys argumentai, jog ji „pasisavino“ ieškovui priklausančias lėšas bei savo tyčiniais veiksmais darė žalą BUAB „Feigenta ir Ko“ veiklai. Atsakovė vykdė ūkines operacijas su UAB „Petjus“ laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o jos, kaip kasininkės, skola bendrovei, fiksuojama (duomenys neskelbtini) dienai. Antstoliai imasi nukreipti išieškojimus į bendrovės sąskaitoje esančias pinigines lėšas kaip tik tuo metu, kai atsakovė gausiai vykdė sąskaitoje esančių lėšų išgryninimą bei pervedimus susijusiai bendrovei UAB „Petjus“. Kad atsakovė (duomenys neskelbtini) metais vykdė bendrovei ir jos kreditoriams žalingus veiksmus, siekiant kreditoriams sukliudyti atgauti skolas, patvirtina ir kiti įrodymai. Atsakovė pasiėmė bendrovei priklausančias lėšas bei jas laikė savo žinioje kaip tik tuo metu, kai jau bendrovės kreditoriai ėmė kreiptis į kompetentingas įstaigas dėl teisių ir teisėtų interesų gynimo. Ieškinyje didžiąją dalį bendrovės kreditorių sudaro tie, kuriems nėra grąžinti avansai. Kreditoriai iš viso prašo BUAB „Feigenta ir Ko“ sugrąžinti 14 803.96 Eur sumą sumokėtų avansų, kai tuo tarpu bendra bendrovei pareikštų finansinių reikalavimų suma sudaro 25 581,59 Eur. Labai tikėtina, kad atsakovė buvo pasirinkusi tokį verslo modelį, kuriuo buvo siekiama iš klientų gauti avanso, tačiau vėliau vengiant įvykdyti įsipareigojimus.

8.5.                      Atsakovė, nesutikdama su skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi, nepateikė jokių įrodymų kurie leistų vertinti, jog ieškiniu reikalaujama priteisti 16 305,00 Eur suma jai yra nedidelė.

8.6.                      Atsakovės procesinis elgesys šioje byloje patvirtina, kad jai pareikštu ieškiniu reikalaujama suma yra didelė. Atsakovė byloje pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo, kuriuo prašė, jog būtų leista atsiskaityti su ieškove ir atlikti pinigines operacijas arba išgryninti pinigines lėšas iš banko sąskaitų, neviršijant 800,00 Eur mėnesinės sumos, būtiniausių šeimos poreikių užtikrinimui. Atsakovė, kreipdamasi dėl galimybės didesne apimtimi, nei nurodyta CPK, valdyti areštuotas pinigines lėšas, patvirtino, kad ji neturi jokio kito turto, į kurį ateityje ieškovas galėtų nukreipti išieškojimą. Antstolės padėjėjas informavo ieškovo bankroto administratorių, kad atsakovė neturi jokio turto, išskyrus 2006 m. registracijos automobilį (duomenys neskelbtini), kuris, ieškovo žiniomis, yra nedidelės vertės. T.y. atsakovės turtinė padėtis yra prasta ir tai leidžia pagrįstai spręsti, jog egzistuoja būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.

8.7.                      Byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas būtų nepagrįstas, kadangi jau yra patenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

              Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

11.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

12.       Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą teisminę praktiką; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

13.       Atskirajame skunde apeliantė nekelia klausimo dėl reikalavimo preliminaraus pagrįstumo, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos pagrįstumo nevertina. Kita būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

14.       Pirmosios instancijos teismas skolininkės atžvilgiu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad skolininkei pareikšto ieškinio suma 16 305,00 Eur laikytina didele, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė, siekdama išvengti galimo atsiskaitymo su ieškove, gali bandyti turimą turtą paslėpti ar perleisti jį tretiesiems asmenims, kas galimai apsunkintų vėliau priimto teismo sprendimo realų ir savalaikį įvykdymą. Todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo patenkinimo atveju kyla grėsmė, jog ieškovei galimai palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas bus apsunkintas.

15.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018).

16.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis, savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).

17.       Taigi, tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

18.       Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

19.       Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas didele ieškinio suma, aplinkybėmis, kokį verslo modelį buvo pasirinkusi atsakovė, eidama vadovės pareigas, bei kokiu pagrindu yra grindžiami ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nurodė didelę ieškinio sumą, tačiau ši aplinkybė nesuponuoja besąlygiško pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenurodė. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą. Tokių duomenų teismas netyrė ir nenustatė, bei atsakovės elgesio nesąžiningumo aspektu iš viso nevertino. Todėl darytina išvada, kad ieškovės (ir jai pritarusio pirmosios instancijos teismo) pozicija neatitinka įstatymo leidėjo ketinimų, nustačiusių galimybę taikyti šias išimtines ir itin varžančias priemones tik tuo atveju, jeigu teismo sprendimo įvykdymui kyla reali grėsmė, o ne siejant jų taikymo galimybę vien su bylos iškėlimu teisme (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, kad skundžiamoje nutartyje nėra jokių konkrečių duomenų dėl skolininkės nesąžiningumo, jos ketinimų imtis veiksmų, slepiant (perleidžiant) turtą. 

20.       Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmos instancijos teismas vertino ne tik ieškinio sumą, bet ir ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir jame išdėstytus motyvus, pareikštus rašytinius įrodymus. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad joje nėra aptarti kiti pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o tik įvertinta didelė ieškinio suma. Teismas nepasisakė dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovės elgesiu būnant ieškovės vadove. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės apie ieškovės vykdomą veiklą kai atsakovė ėjo vadovės pareigas, pasirinktą verslo modelį ir pan. yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir bus vertinamos bylos nagrinėjimo metu. T.y. ieškovės nurodytų aplinkybių dėl atsakovės veiksmų, iš kurių kildinamas žalos atlyginimo reikalavimas, pagrįstumas bus vertinamas tik bylą nagrinėjant iš esmės, o ne šioje proceso stadijoje.

21.       Kaip jau buvo nurodyta, teismų praktikoje išaiškinta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1214-790/2019). Todėl atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų vertinti, jog ieškiniu reikalaujama priteisti 16 305,00 Eur suma jai yra nedidelė, negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

22.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodo, kad aplinkybę, jog pareikštu ieškiniu reikalaujama priteisti suma atsakovei yra didelė patvirtina aplinkybė, kad atsakovė byloje pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo, kuriuo prašė, jog būtų leista naudotis nurodyta lėšų suma būtiniausių šeimos poreikių užtikrinimui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi pakeitė teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties rezoliucinę dalį dalyje dėl pavedimo antstoliui nustatyti konkrečią pinigų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį atsakovės gali būti panaudota teismo leidžiamoms operacijoms atlikti ir ją išdėstė taip: „Nurodyti antstoliui nustatyti konkrečią pinigų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį atsakovės gali būti panaudota būtiniesiems jos poreikiams tenkinti“. Taip pat nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis yra neatskiriama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-28014-950/2019, dalis. T.y. byloje nebuvo pakeistos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto areštas 16 305,00 Eur sumai, o buvo tik patikslinta nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo tvarka.  

23.       Pažymėtina, kad taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Vien ieškinio pateikimas negali suteikti ieškovui pranašumo ar besąlyginio ribojimų antrajai ginčo šaliai disponuoti turtu bei piniginėmis lėšomis nustatymo. Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, jog areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, ši įstatymo nuostata nebuvo pritaikyta. Aplinkybė, kad atsakovė prašė leisti naudotis areštuotų lėšų suma nereiškia, kad yra pagrindas išvadai, jog ji gali vengti vykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą.

24.       Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad atsakovės sunkią turtinę padėtį pagrindžia tai, kad ji kreipėsi į teismą dėl leidimo naudotis areštuotų lėšų dalimi. Tačiau pastebėtina, kad teismų praktikoje nurodyta, jog finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje e2-20-370/2020). 

25.       Pažymėtina, kad byloje duomenų apie atsakovės turimą turtą, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovės nesąžiningus jau atliktus ar ketinamus atlikti veiksmus paslepiant, perleidžiant ar kitu būdu sumažinant turimo turto masę, nepateikta.

26.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normų, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė sprendimo įvykdymui, todėl nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės BUAB „Feigenta ir Ko“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės A. D. atžvilgiu atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį (šios nutarties neatskiriama dalis Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis) panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Feigenta ir Ko“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės A. D. atžvilgiu atmesti.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                        Dalė Burdulienė