Civilinė byla Nr. 3K-3-51/2011
Procesinio sprendimo kategorija 27.3.2.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011
m. vasario 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus
Baranausko, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno (kolegijos
pirmininkas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
Kalvarijos vartotojų kooperatyvo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 29 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kalvarijų vartotojų
kooperatyvo ieškinį atsakovui Lietuvos kooperatyvų sąjungai dėl Lietuvos
kooperatyvų sąjungos įstatų punktų panaikinimo ir šios sąjungos susirinkimo
sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje kilo
ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių narystės kooperatinių
bendrovių sąjungoje pagrindus, kooperatinių bendrovių sąjungos kompetenciją
sprendžiant klausimą dėl faktiškai negalinčio dalyvauti veikloje (dėl vykdomos
bankroto procedūros) nario pašalinimo, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas ginčijo Lietuvos kooperatyvų sąjungos (toliau
– kooperatyvų sąjungos) 2006 m. spalio 18 d. įregistruotų įstatų 3.8.8.2 ir
3.12 punktus, prašydamas teismo pripažinti juos negaliojančiais, kooperatyvų sąjungos
narių susirinkimo 2006 m. lapkričio 16 d. priimtą sprendimą pašalinti
ieškovą iš kooperatyvų sąjungos, prašydamas šį sprendimą panaikinti. Ieškovo
narystė kooperatyvų sąjungoje buvo sustabdyta vadovaujantis įstatų 3.8.8.2 punktu,
jis neteko galimybės dalyvauti šios sąjungos veikloje ir valdymo procese,
pasisakyti ir balsuoti dėl priimamų sprendimų, siūlyti sprendimus, negalėjo
įgyvendinti kitų sąjungos nario teisių. Ieškovo teigimu, šis punktas ir įstatų
3.12 punktas neatitiko CK 2.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos imperatyviosios
teisės normos, leidusios apriboti juridinio asmens teisnumą tik įstatymų
nustatyta tvarka, nes įmonės bankrotas įstatyme nenurodytas kaip pagrindas
apriboti juridinio asmens teisnumą, tuo tarpu ieškovo narystė sąjungoje buvo
sustabdyta ir jis buvo pašalintas iš sąjungos narių dėl įmonės bankroto.
Ieškovo teigimu, įstatų 3.12 punktas pripažintinas negaliojančiu, nes
prieštaravo Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 9 straipsniui,
kuriame įtvirtintas baigtinis pagrindų, kada kooperatinės bendrovės narys gali
būti pašalintas iš kooperatinės bendrovės narių, sąrašas, o atsakovas
nepagrįstai įstatų 3.12 punkte išplėtė įstatymu nustatytą narystės pasibaigimo
pagrindų sąrašą. Ieškovo teigimu, atsakovas pašalino jį iš kooperatyvų sąjungos
narių, nes ieškovas nevykdė šios sąjungos nario pareigų, tačiau atsakovas
neįvardijo, kokių pareigų ieškovas neatliko, kokioje veikloje jis nedalyvavo,
kokių kooperatyvų sąjungos sprendimų nevykdė. Dėl to nebuvo Kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje ir įstatų 3.12 punkte
nustatytų sąlygų, davusių pagrindą pašalinti ieškovą iš kooperatyvų sąjungos.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2009 m.
spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia kooperatyvų
sąjungos įstatų 3.12 punkto dalį, kuria įtvirtintas Lietuvos kooperatyvų
sąjungos nario pašalinimo (pasibaigimo) pagrindas – bankroto bylos iškėlimas;
kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, kad kooperatyvo nario
teisės kooperatinėje bendrovėje nėra teisnumo dalis, o įstatų 3.8.8.2 punkte buvo
reglamentuotas ne juridinio asmens teisių, kylančių iš juridinio asmens
teisnumo, o kooperatyvų sąjungos nario teisių, kylančių iš dalyvavimo bendrovės
veikloje, sustabdymas, todėl teismas sprendė, jog nario teisių sustabdymas nepažeidė
ir neapribojo ieškovo teisnumo, apibrėžto CK 2.74, 2.75 straipsniuose. Teismas,
remdamasis teismų praktika, pažymėjo, kad bankrutavusio kooperatyvo narystės sąjungoje
sustabdymas buvo pradėtos bankroto procedūros padarinys ir negalėjo būti
vertinamas kaip ieškovui taikyta sankcija ar teisnumo apribojimas (Vilniaus
apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Bankrutavusi
kooperatinė bendrovė Jiezno vartotojų kooperatyvas v. kooperatinė bendrovė
Lietuvos kooperatyvų sąjunga, bylos Nr. 2A-49-492/2008). Tuo tarpu įstatų
3.12 punktą, kuriame įtvirtintas kooperatyvų sąjungos nario pašalinimo
(pasibaigimo) pagrindas – jeigu nariui iškelta bankroto byla, teismas pripažino
prieštaravusiu įstatymui, nes jame buvo nustatytas savarankiškas kooperatyvo
nario pasibaigimo (pašalinimo) pagrindas, tačiau šis pagrindas nebuvo
įtvirtintas nei Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme nustatytame narystės
pasibaigimo pagrindų, nei baigtiniame pašalinimo pagrindų sąraše. Dėl to atsakovas
neturėjo teisės įstatuose įtvirtinti naujų kooperatyvo nario pašalinimo pagrindų,
išplėsti baigtinio narystės pasibaigimo pagrindų sąrašo, nustatyto Kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 9 straipsnyje, nes nurodyto įstatymo 10
straipsnio 2 dalyje nustatyti tikslūs pašalinimo iš kooperatinės bendrovės
(sąjungos) narių pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje Bankrutavusi kooperatinė bendrovė Jiezno vartotojų kooperatyvas
v. kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga, bylos Nr.
3K-3-294/2008). Teismas, pasisakydamas dėl kooperatyvų sąjungos narių
susirinkimo 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimo pašalinti ieškovą iš kooperatyvų sąjungos
narių, vertino šiame sprendime nurodytus pašalinimo pagrindus ir pirmąjį (dėl bankroto
bylos iškėlimo) pripažino nepagrįstu. Dėl antrojo pašalinimo pagrindo – ūkinės
veiklos nevykdymo – teismas nurodė, kad ieškovas nevykdė apyvartos su kooperatyvų
sąjungos įmonėmis, nors ją privalėjo vykdyti tiek su kitais kooperatyvų sąjungos
nariais, tiek su jos įmonėmis, todėl sprendė, jog ieškovas pažeidė Kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą
vykdyti apyvartą. Teismas, vertindamas trečiąjį pašalinimo iš sąjungos pagrindą,
nurodė, kad ieškovas pažeidė įstatų 3.9.3 punkte nustatytą pareigą teikti kooperatyvų
sąjungai informaciją apie savo veiklą, įstatų 3.9.2 punktą nustatytą pareigą
aktyviai dalyvauti kooperatyvų sąjungos veikloje (ieškovas šio fakto neginčijo
ir nepateikė įrodymų, kad neturėjo galimybės aktyviai dalyvauti sąjungos veikloje).
Dėl ketvirtojo pašalinimo pagrindo – kooperatyvų sąjungos narių susirinkimų
sprendimų nevykdymo – teismas sprendė, kad ieškovas neneigė fakto, jog jis
nevykdė sprendimų. Teismas konstatavo, kad ginčo sprendime buvo nurodyti keli
savarankiški pašalinimo iš sąjungos narių pagrindai, todėl, nustačius bent
vieną iš jų, buvo pagrindas pripažinti, jog ieškovas iš sąjungos buvo
pašalintas pagrįstai, t. y atsakovas pagrįstai ginčijamu sprendimu ieškovą
pašalino iš kooperatyvų sąjungos narių, šiam nevykdžius ūkinės veiklos
(apyvartos), įstatuose nustatytų sąjungos nario pareigų, kooperatyvų sąjungos narių
susirinkimų sprendimų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą,
2010 m. birželio 29 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios
instancijos teismo sprendimą. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos
teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertino byloje
esančius įrodymus ir dėl jų pasisakė, nenukrypo nuo teismų praktikos analogiškose
bylose, išsamiai argumentavo išvadas dėl ginčijamo 2006 m. lapkričio 16 d.
sprendimo pagrįstumo, išsamiai aptarė ir įvertino ginčijamame sprendime
nurodytus ieškovo pašalinimo iš kooperatyvų sąjungos narių pagrindus. Ieškovas neginčijo
faktinių aplinkybių dėl informacijos apie savo ūkinę veiklą neteikimo, nors ši
pareiga buvo nustatyta kooperatyvų sąjungos įstatuose ir priimtuose nutarimuose,
dėl veiklos ir apyvartos nevykdymo. Kolegijos teigimu, ieškovas, būdamas nurodytos
sąjungos narys, turėjo galimybę susipažinti su atsakovo įstatais ir juose
nustatytais reikalavimais. Juolab kad iš byloje esančios ieškovo atstovų
susirašinėjimo su atsakovu medžiagos matyti, kad ieškovas nebebuvo
suinteresuotas likti kooperatyvų sąjungos nariu ir jau kurį laiką savo
iniciatyva buvo nusišalinęs nuo dalyvavimo šios sąjungos veikloje. Kilus ginčui
dėl sąjungos nario teisių nepagrįsto apribojimo, ieškovas privalėjo įrodyti dėl
atsakovo neteisėtų veiksmų sudaromas kliūtis tinkamai įgyvendinti norą
dalyvauti sąjungos veikloje. Kolegijos teigimu, ieškovo pareiga laikytis
įstatuose įtvirtintų pareigų nustatyta ir Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų)
įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog kooperatinės
bendrovės narys privalo laikytis įstatų, vykdyti kooperatinės bendrovės organų
sprendimus, vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove, tausoti kooperatinės
bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu, t. y. pareiga vykdyti apyvartą su
kooperatine bendrove suprantama ir kaip apyvartos vykdymas su kitais kooperatyvų
sąjungos nariais. Kolegija, pasisakydama dėl įstatų 3.8.8.2 punkto, nurodė, kad
šiame punkte buvo nustatyta tik viena iš narystės (arba dalyvavimo) kooperatyvų
sąjungos veikloje, užtikrinant visų jos narių poreikių tenkinimą, sąlygų, todėl
šis punktas neapribojo ieškovo teisnumo, nes juridiniai asmenys, susibūrę į
atitinkamą sąjungą ar organizaciją, turi teisę nusistatyti dalyvavimo toje
organizacijoje specialias sąlygas, jeigu šios sąlygos nepažeidžia imperatyviųjų
teisės normų. Nurodytas įstatų punktas apibrėžė dalyvavimo kooperatyvų sąjungos
veikloje pagrindus.
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu
skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 29 d. nutartį ir Vilniaus miesto
2–ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmesti
ieškovo reikalavimai dėl įstatų 3.8.8.2 punkto pripažinimo negaliojančiu ir
kooperatyvų sąjungos narių 2006 m. lapkričio 16 d. susirinkimo nutarimo panaikinimo
ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba grąžinti dėl šios dalies bylą
iš naujo nagrinėti žemesnės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi
išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.
Dėl teismų praktikos nagrinėjamoje byloje. Bylą nagrinėję teismai
nepagrįstai rėmėsi teismų praktika, kuri dėl nagrinėjamo klausimo nėra gausiai
išplėtota, nes nario pašalinimo iš kooperatinės bendrovės teisėtumo klausimas
spręstas tik dviejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje G. S. v. Jurbarko vartotojų kooperatyvas „Vienybė“, Jurbarko rajono
Veliuonos vartotojų kooperatyvas, bylos Nr. 3K-3-1135/2003, ir 2008 m.
birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Bankrutavusi kooperatinė
bendrovė Jiezno vartotojų kooperatyvas v. kooperatinė bendrovė Lietuvos
kooperatyvų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-294/2008 ). Kasatoriaus teigimu, šioje
byloje nebuvo spręsta dėl to, kodėl kasatorius negalėjo vykdyti pareigų,
kilusių iš narystės kooperatinių bendrovių sąjungoje, nes šių pareigų jis
negalėjo vykdyti ne dėl savo kaltės, o dėl pačios kooperatinės bendrovės
veiksmų. Kasatorius iš esmės buvo pašalintas iš kooperatyvų sąjungos narių už
formalių pareigų nevykdymą, teismai visiškai netyrė ir nesiaiškino, ar
kasatoriaus pareigų nevykdymas turėjo kokios nors neigiamos įtakos kooperatyvų sąjungos
interesams, ar sukėlė neigiamų teisinių padarinių ir pan. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio
17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Bankrutavusi kooperatinė bendrovė
Jiezno vartotojų kooperatyvas v. kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų
sąjunga, bylos Nr. 3K-3-294/2008, buvo sukurtas teisiškai ydingas
precedentas, kai narys pašalinamas iš kooperatinės bendrovės tik už formalius
pažeidimus.
2.
Dėl CK 2.74 straipsnio 1 dalies, 2.75 straipsnio 1 dalies aiškinimo
ir taikymo. Kasatoriaus teigimu, įstatų 3.8.8.2 punktas, kuriame nustatyta,
kad kooperatyvų sąjungos nario bankroto atveju jo turtinės ir neturtinės teisės
yra suspenduojamos, prieštarauja CK 2.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai
imperatyviajai teisės normai, jog juridinių asmenų teisnumas negali būti
apribotas kitaip, kaip tik įstatymuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Bylą
nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad nurodytas įstatų punktas
neapribojo kasatoriaus teisnumo, o nustatė tik vieną iš narystės (arba
dalyvavimo) kooperatyvų sąjungos veikloje sąlygų. Kasatoriaus teigimu, CK 2.74 straipsnio
nuostata įtvirtina juridinio asmens teisnumo sąvoką, įtvirtindama ne tik bendro
pobūdžio galėjimą turėti subjektines teises bei pareigas, bet ir tas teises bei
pareigas, kurios kyla iš narystės kituose juridiniuose asmenyse. Dėl to
atsakovas, remdamasis įstatų 3.8.8.2 punktu, nepagrįstai ir neteisėtai apribojo
kasatoriaus teisnumą, nes įstatymuose nenustatyta galimybės riboti juridinio
asmens, kuriam iškelta bankroto byla ar kuris pripažintas bankrutavusiu,
teisnumą; šis punktas, kaip neatitinkantis CK 2.75 straipsnio 1 dalies, pripažintinas
negaliojančiu.
3.
Dėl Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 11
straipsnio aiškinimo ir taikymo. Nors teismai, remdamiesi nurodytu
įstatymu, konstatavo, kad kasatorius pagrįstai buvo pašalintas iš kooperatyvų sąjungos,
tačiau netyrė ir nesiaiškino, kad kasatorius negalėjo vykdyti pareigų dėl
atsakovo neteisėtų veiksmų, šiam sustabdžius kasatoriaus teises šioje
sąjungoje. Juolab kad sustabdžius kasatoriaus narystę bendrovėje, buvo
sustabdytos ne tik jo pareigos, bet ir teisės, tačiau teismai neteisingai
sprendė, jog kasatoriaus pareigų vykdymas nebuvo sustabdytas. Kasatoriaus
teigimu, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje
apibrėžtos kooperatinės bendrovės nario teisės kartu su įstatymo 11 straipsnio
2 dalyje išvardytomis pareigomis sudaro vientisą kooperatinės bendrovės nario
teisių ir pareigų visumą, t. y. nario teisių sustabdymas ne tik apriboja nario
teisių įgyvendinimą, bet ir panaikina būtinybę vykdyti pareigas.
4.
Dėl ūkinės veiklos nevykdymo ir Kooperatinių bendrovių
(kooperatyvų) įstatymo 2 straipsnio 2, 5 dalių aiškinimo ir taikymo. Bylą
nagrinėję teismai formaliai rėmėsi tik atitinkamų pareigų nevykdymo faktu,
neatskleidė kooperatinės bendrovės nario teisių ir pareigų kooperatinėje
bendrovėje esmės, nevertino paties atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių
kasatoriaus teisės kooperatyvų sąjungoje buvo sustabdytos. Teismai, spręsdami
kasatoriaus pašalinimo iš kooperatyvų sąjungos pagrįstumo klausimą, konstatavo,
kad ūkinės veiklos nevykdymas reiškė apyvartos su kooperatine bendrove
nevykdymą, t. y. kasatorius, nevykdęs apyvartos su kooperatyvų sąjungos įmonėmis,
pažeidė šią įstatyme nustatytą pareigą. Kasatoriaus teigimu, Kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 2 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta
kooperatinių bendrovių narių pareiga vykdyti apyvartą su pačia kooperatine
bendrove; tai reiškia apyvartos vykdymą su kitais kooperatinės bendrovės
nariais, tačiau nei šiame įstatyme, nei kituose teisės aktuose neįtvirtinta
kooperatinės bendrovės nario pareiga vykdyti apyvartą su kooperatinės bendrovės
įsteigtais juridiniais asmenimis, kurie nėra pačios kooperatinės bendrovės
nariai. Kasatoriaus teigimu, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 11
straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatos ta apimtimi, kuri
skirta apyvartos su kooperatine bendrove vykdymui, netaikoma kooperatinių
bendrovių sąjungoms, taip pat atsakovui.
5.
Dėl kooperatyvų sąjungos įstatuose nustatytos pareigos teikti
informaciją apie savo veiklą nevykdymo. Nors įstatų 3.9.3 punkte įtvirtinta
nario pareiga teikti informaciją apie veiklą, tačiau kasatorius dėl bankroto
bylos iškėlimo veiklos vykdyti negalėjo; tai žinojo atsakovas, tai patvirtino
byloje pateikti įrodymai. Kadangi bendrovė aktyvios veiklos nevykdė, tai
neprivalėjo teikti atsakovui informacijos apie tai, nes pareigos teikti
informaciją apie neveikimą nenustatyta kooperatyvų sąjungos įstatuose. Bylą
nagrinėję teismai, vertinę šios pareigos nevykdymą, rėmėsi tik formaliu
ataskaitų neteikimo faktu, nesiaiškino, ar šios pareigos nevykdymas turėjo
esminę reikšmę atsakovui. Be to, kasatorius savo kaip kooperatyvų sąjungos nario
pareigų negalėjo vykdyti ir dėl narystės joje sustabdymo. Kasatorius neteko
galimybės dalyvauti kooperatyvų sąjungos veikloje ir valdymo procese, nebuvo
kviečiamas į jos narių susirinkimus; šiuos faktus patvirtino į bylą pateiktas kooperatyvų
sąjungos narių 2006 m. balandžio 12 d. susirinkimo protokolas, to neneigė ir
atsakovas.
6.
Dėl kooperatyvų sąjungos narių susirinkimų sprendimų nevykdymo.
Nors kaip kasatoriaus pašalinimo pagrindą atsakovas nurodė kooperatyvų sąjungos
narių susirinkimų sprendimų nevykdymą, tačiau bylą nagrinėję teismai plačiau
šio klausimo nenagrinėjo, liko neaišku, kokių konkrečių kooperatyvų sąjungos narių
susirinkimo sprendimų kasatorius nevykdė. Byloje atsakovo pateiktuose
dokumentuose nėra aiškių ir konkrečių sprendimų, kuriuos privalo vykdyti kooperatyvų
sąjungos nariai, jo pateiktuose nutarimuose keliami tik deklaratyvaus pobūdžio
tikslai, veiklos kryptys, bendro pobūdžio uždaviniai, taip pat įvardijamos kai
kurios pareigos, kurios taip pat nustatytos kooperatyvų sąjungos įstatuose. Dėl
to kasatoriaus pašalinimo iš nurodytos sąjungos narių pagrindas buvo visiškai
formalus faktas.
7.
Dėl pajaus vertės padidėjimo neišmokėjimo kasatoriui. Kasatoriaus
teigimu, jis buvo pašalintas iš kooperatyvų sąjungos visiškai su juo
neatsiskaičius. Pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10
straipsnio 5 dalį asmeniui, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigia
dėl pašalinimo, kooperatinė bendrovė privalo ne tik grąžinti už pajų sumokėtą
įnašą, išmokėti apyvartai proporcingą išmoką ir dividendą, jeigu dėl jų
išmokėjimo buvo priimtas kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimas,
bet ir atlyginti nariui priskirtą turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos
kainomis, t. y. pašalinus kooperatinės bendrovės narį iš kooperatinės bendrovės
ir neatlyginus jo kooperatinėje bendrovėje turėtos turto dalies (pajaus vertės
padidėjimo), buvo pažeista kooperatinės bendrovės nario teisė į bendrovės
kapitalo (jo dalies) turėjimą, o kiti kooperatyvų sąjungos nariai nepagrįstai
praturtėjo kasatoriaus turto sąskaita. Be to, ši sąjunga, prieš priimdama
sprendimą dėl kasatoriaus pašalinimo, nepriskyrė jam atitinkamos turto dalies
ir visiškai su juo neatsiskaitė, neišmokėdama priskirto turto dalies piniginio
ekvivalento rinkos kainomis.
8.
Dėl kooperatyvų sąjungos įstatų 3.12 punkto. Nors teismai
pripažino, kad bankroto bylos iškėlimas negalėjo būti kooperatinės bendrovės
nario pašalinimo pagrindas, tačiau tokiu atveju teismai turėjo vertinti ne tik
kasatoriaus pašalinimo iš kooperatyvų sąjungos narių, bet ir jo teisių
sustabdymo pagrįstumą.
9.
Dėl kasatoriaus teisės į atstovavimą apeliacinės instancijos teisme
pažeidimo. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pateikta
2008 m. gruodžio 23 d. atstovavimo sutartis, kurioje vienu iš kasatoriaus
atstovų buvo nurodytas advokato padėjėjas M. E., tačiau bylos nagrinėjimo metu
jis tapo advokatu. Apeliacinės instancijos teismo kolegija neleido jam
atstovauti kasatoriui, todėl buvo pažeista CPK 55 straipsnio 2 dalis, nes
juridinių asmenų atstovais gali būti tiek advokatai, tiek advokatų padėjėjai.
Bendrovė, pavesdama M. E. jai atstovauti, įvykdė CPK 51 straipsnio 1, 2 dalių,
55 straipsnio 2 dalies, 57 straipsnio 3 dalies reikalavimus, atstovas atitiko įstatyme
nustatytus kriterijus, todėl advokato atstovavimas turėjo būti pripažintas
tinkamu. Tai, kad atstovo statusas pasikeitė (advokato padėjėjas įgijo advokato
kvalifikaciją), atstovavimo teisėtumo prasme neturėjo jokios teisinės reikšmės.
Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos sprendimas neleisti
kasatoriaus atstovui advokatui atstovauti kasatoriui bylos nagrinėjimo metu
nepagrįstai suvaržė kasatoriaus teisę vesti savo bylą teisme per atstovą ir
apribojo jo konstitucinę teisę į teisminę gynybą.
Atsakovas
atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą
apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis
nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktika,
nes bylos aplinkybės ir teismų nutarčių ratio decidendi yra
panašūs, tapati ir ginčo šalis (atsakovas kooperatyvų sąjunga). Kasatoriaus
pareiga buvo aktyviai dalyvauti kooperatyvų sąjungos veikloje, o šios pareigos
nevykdymas buvo pagrindas jį pašalinti iš sąjungos; priežastys, kodėl narys
nevykdė savo pareigų, neturėjo reikšmės, nes narystės sąjungoje pasibaigimas
sietinas tik su objektyviu kriterijumi – pareigų, nustatytų įstatuose,
nevykdymu. Juolab kad kasatorius nagrinėjamoje byloje neginčijo ir pripažino
aplinkybes, buvusias pagrindu pašalinti jį iš kooperatyvų sąjungos, t. y.
ūkinės veiklos, įstatuose nustatytų nario pareigų, sąjungos narių susirinkimų
sprendimų nevykdymą. Teismai, vertindami bendrovės, kuriai iškelta bankroto
byla, teisių sąjungoje sustabdymo pagrįstumą, teisingai konstatavo, kad įstatų
3.8.8.2 punktu buvo sustabdytos kasatoriaus, kaip sąjungos nario, o ne kaip
juridinio asmens teisės, nes iš narystės kooperatinėje bendrovėje kylančios
teisės yra savarankiškos ir jų veikimo apimtis susijusi tik su kooperatinės
bendrovės veikla. Be to, įstatų 3.8.8.2 punktas yra pagrįstas, nes kooperatyvų sąjungos
narys, kuriam iškelta bankroto byla, nutraukia savo ūkinę–finansinę veiklą, todėl
nebegali užtikrinti įstatymuose nustatytų kooperatyvų sąjungos tikslų, t. y.
neprisideda prie sąjungos tikslų įgyvendinimo. Pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismai, vertindami kasatoriaus pašalinimo iš kooperatyvų sąjungos pagrindus,
teisingai sprendė, kad, nepaisant to, jog kasatoriaus narystė buvo sustabdyta,
jis galėjo vykdyti apyvartą su kooperatyvų sąjungos įmonėmis, teikti ataskaitas
apie įmonės ūkinę veiklą, laikytis sąjungos įstatų, t. y. sąjungos nario teisių
sustabdymas nereiškė ir jo pareigų sąjungai sustabdymą; kasatorius, būdamas kooperatyvų
sąjungos narys, privalėjo žinoti pareigas, todėl jų nevykdymas buvo teisėtas
pagrindas pašalinti kasatorių iš kooperatyvų sąjungos narių. Skunde nurodyti
nauji argumentai dėl turto dalies kasatoriui neišmokėjimo negali būti
nagrinėjamo ginčo dalykas, nes šie reikalavimai keliami tik kasaciniame skunde.
Juolab kad kooperatinės bendrovės narys neturi bendrovės kapitalo dalies, o
įgydamas pajų, įgyja tik turtines bendrovės teises. Kasatoriaus teiginys, kad
buvo pažeista atstovavimo teisė, nepagrįstas, nes šis proceso teisės normų
pažeidimas buvo formalus, nelėmė neteisėtos nutarties priėmimo, be to, atstovas
turėjo pareigą pateikti tinkamai surašytą atstovavimo sutartį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CK 2.74
straipsnio 1 dalies, 2.75 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo
Kasatoriaus
teigimu, kooperatyvų sąjungos įstatų 3.8.8.2 punktas, kuriame nustatyta, kad kooperatyvų
sąjungos nario bankroto atveju jo turtinės ir neturtinės teisės yra
suspenduojamos, prieštarauja CK 2.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai
imperatyviajai teisės normai, jog juridinių asmenų teisnumas negali būti
apribotas kitaip, kaip tik įstatymuose nustatytais pagrindais ir tvarka.
Juridinis asmuo
suprantamas kaip savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri
savo vardu gali įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu
teisme (CK 2.33 straipsnis). Taigi vienas iš esminių privataus
juridinio asmens požymių yra juridinio asmens teisnumas, t. y. galėjimas turėti
konkrečias civilinių įstatymų nustatytas ar jų nedraudžiamas teises ir pareigas
(CK 2.74 straipsnio 1 dalis). Juridiniai asmenys civilines teises įgyja,
prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi
ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus.
Kadangi
juridiniai asmenys steigiami tam tikriems tikslams, skirtingų juridinių asmenų
teisnumas gali būti įvairios apimties. Kooperatinė bendrovė yra savarankiškas
juridinis asmuo (Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3 straipsnio 1
dalis), turintis savarankišką teisnumą ir veiksnumą. Iš juridinio asmens
teisnumo kylanti teisė jungtis į sąjungas yra savarankiškas teisnumo elementas.
Juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas kitaip, kaip tik įstatymų
nustatytais pagrindais ir tvarka (CK 2.75 straipsnio 1 dalis). Juridinių asmenų
teisnumas gali būti ribojamas tik tam tikros veiklos arba jų teisinės formos
atžvilgiu, pavyzdžiui, draudžiama verstis tam tikra veikla negavus licencijos,
tam tikrų teisinių formų juridiniams asmenims draudžiama užsiimti kita veikla
ir pan. Apriboti pavienio juridinio asmens teisnumą galima tik teismo sprendimu
(CK 2.75 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje
byloje kasatoriui dėl bankroto bylos iškėlimo buvo apribota tik galimybė veikti
konkrečioje sąjungoje – Lietuvos kooperatyvų sąjungoje, o ne apskritai
įvairiose kitose sąjungose, taip pat kooperatyvų sąjungose, kurių įstatuose nenustatyta
ribojimų dėl bankrutuojančios įmonės statuso įgijimo. Teisėjų kolegija
pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino
materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinių asmenų teisnumą, ir
pagrįstai sprendė, jog kasatoriaus teisnumas nebuvo apribotas. Nagrinėjamos
bylos atveju, aiškinant atsakovo įstatų nuostatą, pagal kurią sąjungos nario
bankroto atveju jo turtinės ir neturtinės teisės yra sustabdomos, pripažintina,
jog ši nuostata reiškia ne teisnumo ribojimą, tačiau turėtų būti vertinama, ar tokia
nuostata nereiškia kasatoriaus teisių pažeidimo apskritai. Toks vertinimas
galimas aiškinant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, leidžiančias
bankrutuojančiai bendrovei verstis ūkine komercine veikla, kartu su Kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) įstatymo normomis, reglamentuojančiomis kooperatinių
bendrovių veiklos tikslus bei šių bendrovių veiklos specifiką tuo aspektu, kiek
tam yra reikšmingas bankrutuojančios įmonės statuso įgijimas, ir tokiu būdu
vertinant minėto įstatų punkto teisėtumą bei kasatoriaus pašalinimo iš
kooperatyvų sąjungos pagrįstumą.
Dėl pašalinimo iš kooperatyvų
sąjungos pagrindų
Remiantis Kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi (1993 m. birželio 1 d.
įstatymo Nr. I-164 redakcija), kooperatinė bendrovė – tai fizinių arba
fizinių ir juridinių asmenų grupės savanoriškai įsteigtas ūkinis subjektas,
kurio kapitalo ir narių sudėtis yra kintama, skirtas narių
ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, veikiantis narių
iniciatyva ir rizika. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje
pasiskirsto riziką ir naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia
bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės valdymo procese.
Kasatorius yra pašalintas iš kooperatinių bendrovių sąjungos už tai, kad: 1)
jam iškelta bankroto byla; 2) sustabdytos bankrutavusio kasatoriaus turtinės ir
neturtinės teisės; 3) kooperatyvas nevykdė ūkinės veiklos; 4) nevykdė
kooperatyvų sąjungos įstatuose nustatytų nario pareigų.
Įstatyme
nepateikta kooperatyvų sąjungos sąvokos, tačiau Kooperatinių bendrovių
(kooperatyvų) įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kooperatinės
bendrovės gali jungtis į sąjungas jų įstatuose nustatytiems tikslams
įgyvendinti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kooperatinių bendrovių
sąjungos steigiamos, valdomos, veikia, reorganizuojamos ir likviduojamos tokia
pat tvarka kaip ir kooperatinės bendrovės. Taigi kooperatinių bendrovių sąjunga
taip pat skirta jose dalyvaujančių kooperatinių bendrovių tikslams, kurie gali
būti ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai, įgyvendinti.
Vienas iš
pagrindinių nagrinėjamoje byloje kylančių klausimų – ar bankrutuojančios įmonės
statusas suteikia pagrindą riboti įmonės dalyvavimą kooperatyvų sąjungos
veikloje ir (arba) kitas jos teises, nesant tam aiškaus įstatyminio pagrindo.
Kooperatinė bendrovė yra originali verslo organizavimo forma, grindžiama tiek
kapitalu (pajaus įnašu), tiek ir naryste (aktyviu dalyvavimu valdymo procese,
dalyvavimu apyvartoje ir pan.). Taigi dalyvavimas kooperatinėje bendrovėje iš
esmės skiriasi nuo dalyvavimo akcinėje bendrovėje, tačiau skiriasi ir nuo, pavyzdžiui,
asociacijos, kurioje dalyvavimas grindžiamas vien naryste. Kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 22 straipsnyje neapibrėžta, kokia yra kooperatinių
bendrovių sąjungos veiklos specifika, palyginti su pačia kooperatine bendrove.
Tai leidžia daryti išvadą, kad sąjungos veikla yra grindžiama tais pačiais
principais kaip ir kooperatinės bendrovės.
Pagal Įmonių
bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 5 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai
iškelti bankroto bylą, įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu
ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos
gautas pajams naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Taigi, įmonei
iškėlus bankroto bylą, jos ūkinė komercinė veikla nesustoja. Įmonė ir toliau
gali užsiimti ankstesne veikla ar net pradėti naują veiklą, nes nėra jokių
teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių jai reikėtų tai drausti. Teismo
nutarties iškelti įmonei bankroto
bylą įsiteisėjimo faktas nereiškia, kad teismo tvarka vykdoma bankroto
procedūra pasibaigs įmonės pripažinimu bankrutavusia ir jos likvidavimu dėl
bankroto. Lietuvos kooperatyvų sąjungos įstatų 3.8.8.2 punkte įtvirtinta, kad
sąjungos nario bankroto atveju jo turtinės ir neturtinės teisės yra sustabdomos.
Aiškinant šį punktą galima manyti, kad turtinių teisių sustabdymas yra susijęs
su įmonės ūkinės komercinės veiklos ribojimu. Tokią išvadą leidžia daryti narių
teisių turinio analizė. Turtinės teisės yra išvardytos Kooperatinių bendrovių
(kooperatyvų) įstatymo 11 straipsnyje (pvz., disponuoti pajumi šio įstatymo ir
kitų įstatymų bei įstatų nustatyta tvarka; gauti apyvartai proporcingą išmoką;
gauti dividendą; naudotis kooperatinės bendrovės turtu ir teikiamomis
paslaugomis įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka; gauti likviduojamos
kooperatinės bendrovės turto dalį (jos ekvivalentą pinigais) įstatuose
nustatyta tvarka), jos yra susijusios su įmonės ūkinės komercinės veiklos
vykdymu. Analogiško pobūdžio turtinės nario teisės yra įtvirtintos ir kooperatyvų
sąjungos įstatų 3.8 punkte. Taigi galima pagrįstai teigti, kad, pavyzdžiui,
negalint naudotis kooperatinės bendrovės turtu, jos nario ūkinė komercinė
veikla gali būti suvaržyta (gali pasunkėti). Kokią įtaką kasatoriaus, kaip
kooperatyvų sąjungos nario, turtinių teisių sustabdymas turėjo jo ūkinei
veiklai, byloje nenustatyta. Taip pat byloje neatskleista aplinkybių, susijusių
su kasatoriaus ūkinės veiklos nevykdymu, kaip vienu pašalinimo iš kooperatyvų
sąjungos pagrindų, t. y. nenustatyta, dėl kokios priežasties kasatorius nevykdė
šios veiklos: ar todėl, kad jo, kaip sąjungos nario, teisės buvo sustabdytos,
ar dėl kitų priežasčių. Tai yra fakto klausimas.
Neturtinės
teisės reglamentuotos Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 11 straipsnio
1 dalies 1-2 punktuose (dalyvauti narių susirinkime, rinkti valdymo ir
kontrolės narius, balsuojant turėti vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio, ir pan.).
Kooperatyvų sąjungos narių neturtinės teisės detalizuotos įstatų 3.8.5–3.8.6
punktuose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kooperatinių bendrovių
(kooperatyvų) įstatyme nenustatyta, kad, kooperatinės bendrovės nariui
(sąjungos nariui) iškėlus bankroto bylą, jo turtinės ir neturtinės teisės turi
būti suspenduojamos (sustabdomos). Byloje neatskleista, ar kooperatinių
bendrovių veiklos specifika leidžia teigti, kad jai svarbu užtikrinti, jog jos
veikloje nedalyvautų bankrutuojantys nariai ir kad tokių narių teisės turi būti
sustabdytos. Sprendžiant šį klausimą, aktualu pažymėti, kad vienas iš
kooperatinės bendrovės (taip pat kooperatyvų sąjungos) veiklos tikslų – narių
ekonominių poreikių tenkinimas. Tokiu atveju kooperatinei bendrovei (ar jų
sąjungai) turėtų būti svarbu tik tai, ar vykdomos naryste grindžiamos pareigos.
Vien subjekto teisinio statuso pasikeitimas į bankrutuojantį neturėtų turėti
reikšmės. Jei sąjungai labai svarbus jų narių teisinis statusas (kad šie nariai
nebūtų bankrutuojantys), ji turėtų tai pagrįsti konkrečiais įrodymais ir teisiniais
argumentais, kuriuos teismas turėtų įvertinti. Nagrinėjamoje byloje tokių
aplinkybių nebuvo tirta ir nustatyta.
Vertinant, ar
bendrovė (kasatorius) galėjo būti pašalinta iš kooperatyvų sąjungos už pareigų
nevykdymą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sąjungos veikla iš esmės grindžiama
dalyvavimu, todėl pareigų nevykdymo faktas pažeidžia tiek kooperatyvų sąjungos,
tiek kitų šios sąjungos narių interesus. Jeigu būtų konstatuota, kad narys
negali vykdyti savo pareigų vien todėl, kad yra bankrutuojantis, tai neturėtų
atleisti jo nuo atsakomybės ir neturėtų būti kliūtis jį pašalinti iš sąjungos
narių, nes vien bankrutuojančios įmonės statusas neturėtų suteikti privilegijų,
t. y. apsaugos nuo pašalinimo. Ir priešingai, jeigu būtų nustatyta, kad narys
negalėjo vykdyti savo pareigų dėl pačios sąjungos neteisėtų veiksmų sustabdžius
jo teises (pvz., jei būtų nustatyta, kad teisių vykdymas labai glaudžiai
susijęs su pareigų įgyvendinimu), už tokių pareigų nevykdymą pašalinimas
neturėtų būti taikomas. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad vienas iš esminių
pažeidimų, už kurį kasatorius buvo pašalintas iš kooperatyvų sąjungos, buvo
apyvartos nevykdymas. Byloje nenustatyta, ar tokios pareigos vykdymas susijęs
su teisės naudotis kooperatinės bendrovės (sąjungos) turtu ir teikiamomis
paslaugomis įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka įgyvendinimu, t. y. ar kasatorius,
neturėdamas tokios teisės, galėjo objektyviai vykdyti tokias pareigas. Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad byloje neatskleistas įstatuose nustatyto kooperatinių
bendrovių sąjungos nario, kuriam iškelta bankroto byla, turtinių ir neturtinių
teisių sustabdymo turinys ir nenustatyta teisiškai reikšmingų aplinkybių, kokią
įtaką kasatoriaus teisių sustabdymas turėjo sąjungos nario pareigų nevykdymui.
Šių bylai svarbių
faktinių aplinkybių negalima nustatyti kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio
1 dalis).
Dėl kasacinio
teismo suformuotos praktikos taikymo
Kasacinis
teismas yra išaiškinęs, kad teismų sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų
sudarytos prielaidos vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai
formuotis – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su teisinės valstybės,
teisingumo, asmenų lygybės teismui principais ir kitais konstituciniais
principais neatskiriamai susijusia nuostata, kad tokios pat (analogiškos) bylos
turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant
naujas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, konkuruojančias su esamomis, bet
paisant jau įtvirtintųjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008;
2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.
L. v. UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, bylos Nr. 3K-3-214/2003; 2007
m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B.
v. M. M., bylos Nr. 3K-3-8/2007).
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas, remdamasis konstitucine jurisprudencija, yra išdėstęs
suformuotos kasacinio teismo pagrindinius kriterijus, nurodydamas, kad
tikrinant, ar egzistuoja teismų praktikos nevienodumas, reikia nustatyti, ar:
1) skirtingose nutartyse pasisakyta dėl tų pačių teisinių nuostatų; 2) tos
pačios nuostatos taikomos esant tapačiam ginčo teisinio santykio teisiniam
reglamentavimui; 3) visos galiojančios ir teisiškai reikšmingos teisinės
nuostatos analizuotos ir taikytos priimant teismo sprendimą ar nutartį; 4)
tokios nuostatos išsamiai analizuotos teismo motyvuose; 5) tokios nuostatos
tinkamai pagrindžiamos teisės normų, teisės doktrinos ir teismų praktikos
argumentais; 6) teisinės nuostatos taikytos tokiomis pačiomis faktinėmis
aplinkybėmis; 7) teismų sprendimų ar nutarčių teiginiai yra esminės,
nusprendžiančios bylos baigtį pagal tas faktines aplinkybes išvados, ar yra tik
motyvai, argumentai arba kitos tik papildomai vartojamos motyvavimo aplinkybės.
Tai – nebaigtinis kriterijų sąrašas, nes gali būti ir kitokių aplinkybių, iš
kurių gali būti sprendžiama, ar atitinkamu klausimu yra suformuota teismų
praktika, ar turi būti remiamasi vienos ar kitos nutarties teiginiais (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio
8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. A. v. Kretingos 1-ojo notarų
biuro notarė S. D. N., bylos Nr. 3K-3-552/2009).
Nagrinėjamoje
byloje kaip suformuota kasacinio teismo praktika teismai rėmėsi Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio
17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Bankrutavusi kooperatinė bendrovė
Jiezno vartotojų kooperatyvas v. kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų
sąjunga, bylos Nr. 3K-3-294/2008. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad
nurodytoje byloje, kurios esminės aplinkybės iš tiesų panašios į nagrinėjamos
bylos, skiriasi bylos nagrinėjimo dalykas, nes minėtoje byloje nebuvo pareikšta
reikalavimo pripažinti negaliojančiais atsakovo įstatų 3.8.8.2 ir 3.12 punktų,
kuriuose įtvirtinta kooperatyvų sąjungos nario bankroto atveju turtinių ir
neturtinių teisių sustabdymas bei kooperatyvų sąjungos nario pašalinimo
(pasibaigimo) pagrindas – jeigu nariui iškelta bankroto byla, o tik buvo
prašoma panaikinti sprendimą dėl kooperatyvų sąjungos nario pašalinimo iš kooperatyvų
sąjungos narių. Bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, teismas neturi teisės
keisti ieškinio pagrindo ar priteisti šaliai to, ko ji neprašė. Taigi teisminio
nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir
faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas
aplinkybes. Kasacinio teismo nutarties teiginius taip pat lemia bylos
nagrinėjimo dalykas, teismų sprendimų bei kasacinio skundo argumentai. Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad nurodytoje byloje, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo
dalyką, nebuvo pasisakyta dėl įstatuose nustatyto bankrutuojančio sąjungos
nario teisių sustabdymo turinio ir teisių sustabdymo santykio su kooperatyvų sąjungos
nario pareigų vykdymu, todėl nėra pagrindo teigti, jog kasacinio teismo
praktika šiais klausimais suformuota. Apeliacinės instancijos teismas
neatsižvelgė į šias aplinkybes.
Pažymėtina
tai, kad nors tiek nurodytoje, tiek nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta su tuo
pačiu atsakovu – Lietuvos kooperatyvų sąjunga dėl pašalinimo iš sąjungos narių
teisėtumo, tačiau šių bylų faktinės aplinkybės nėra visiškai tapačios. Byloje,
kurioje teismai rėmėsi kasacinio teismo priimta nutartimi, buvo nustatyta, kad
pašalintasis iš sąjungos narys dešimt metų nesiėmė jokių priemonių bankroto
procedūrai nutraukti ir ūkinei komercinei veiklai atnaujinti. Nagrinėjamoje
byloje kasatorius buvo pašalintas iš kooperatyvų sąjungos narių praėjus porai
metų nuo bankroto bylos iškėlimo, nors vėliau bankroto byla buvo nutraukta.
Šios aplinkybės galėtų būti reikšmingos vertinant kooperatyvų sąjungos įstatų
punkto, įgalinančio sustabdyti sąjungos nario, kuriam iškelta bankroto byla,
teises, jeigu būtų nustatyta, kad vien tik nario teisinis statusas
(bankrutuojantis ar ne) nėra lemiamas narystės sąjungoje kriterijus.
Nustatyti
teisės normų pažeidimai yra pagrindas naikinti skundžiamą apeliacinės
instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas negali
pašalinti nustatytų pažeidimų (CPK 359 straipsnio 4 dalis). Ginčui
išspręsti būtina tirti ir vertinti įrodymus, nustatinėti faktines bylos
aplinkybes. Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis
naikintina ir byla grąžintina tam pačiam apeliacinės instancijos teismui
nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Dėl skundo
argumentų dėl pajaus vertės padidėjimo neišmokėjimo bei atstovavimo teisių pažeidimo
kasacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes šie argumentai nebuvo kelti
nagrinėjant bylą kitų instancijų teismuose, o motyvai dėl atstovavimo neturi
įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
kasacinės instancijos teisme
Kasacinis
teismas turėjo 29,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
(CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 11 d. pažyma apie išlaidas,
susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tiek kasatorius, tiek atsakovas
taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Kadangi byla
grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai šioje proceso
stadijoje nėra galimybės priteisti nurodytų išlaidų nei valstybei, nei vienai
iš ginčo šalių (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų
priteisimo turės pasisakyti teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1
dalies 5 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 29
d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Vilniaus
apygardos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus
Baranauskas
Gražina Davidonienė
Juozas
Šerkšnas