Civilinė byla Nr. e2S-700-852/2021

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00078-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.1; 3.3.2.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atstatyti atostogas.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. P. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją (toliau – ir atsakovė, darbdavė) atstatyti iki 2020 m. liepos 1 d. nepanaudotų kasmetinių atostogų, viršijančių 3 metų laikotarpį, skaičių ir leisti jas panaudoti ateityje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir išaiškino, kad ieškovas su ieškiniu turi teisę kreiptis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

3.       Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieškovas dirba Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje nuo (duomenys neskelbtini), vykdo valstybės tarnautojo pareigas. 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK) atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dėl įpareigojimo darbdavei priimti sprendimą atstatyti nepanaudotas kasmetines kaip nepriskirtiną DGK kompetencijai. Sprendime pasisakyta, kad darbo ginčų komisija nagrinėja tik individualius ginčus dėl teisės, kylančius iš darbo santykių ir darbo sutarties, tuo tarpu ieškovo prašymas kilęs iš tarnybinio ginčo valstybės tarnybos srityje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą (toliau – VTĮ). Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas (dėl valstybės tarnautojo nepanaudotų kasmetinių atostogų panaikinimo) susijęs su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, dėl ko yra nagrinėtinas administraciniame teisme, todėl konstatavo, kad ieškovo ieškinys neteismingas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Taip pat nurodė, kad ieškovas ieškinyje prašė, tuo atveju, jeigu teismui kiltų klausimas dėl bylos rūšinio teismingumo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 1 dalimi, perduoti bylą nagrinėti administraciniam teismui. Pažymėjo, kad byla perduodama, kai pareiškimas priimtas, tuo tarpu priėmimo stadijoje pastebėjus, kad procesinis dokumentas nėra teismingas jį gavusiam teismui, jį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4.       Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį.

5.       Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ABTĮ ir VTĮ nuostatas. Pažymėjo, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija. Kaip matyti iš ginčijamos nutarties, pirmosios instancijos teismui tokių abejonių nekilo, nors tokias abejones jis buvo nurodęs ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad ieškovo ir atsakovės ginčo teisinis pobūdis yra civilinis o ne administracinis, nes kyla iš darbo santykius, o ne valstybės tarnybos santykius, reguliuojančių normų. Nors VTĮ 42 straipsnis numato valstybės tarnautojų kasmetines atostogas, jų trukmę ir didinimą, tačiau ne VTĮ, o nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 5 dalyje yra numatytas kasmetinių atostogų suteikimas už ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį, o klausimą dėl sukauptų bet nepanaudotų kasmetinių atostogų iki DK įsigaliojimo sureguliavo 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio 8 dalis. Atsižvelgiant į tai, kad ši valstybės tarnautojams taikoma norma dėl teisės pasinaudoti sukauptomis atostogomis praradimo praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti, kilo ne iš VTĮ, o iš aukščiau nurodytojo įstatymo ir DK nuostatų, taip pat atsižvelgiant į VTĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, o kaip jau minėta, VTĮ teisės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis santykių nesureguliavo, ieškinyje nurodytas individualus ginčas susijęs su valstybės tarnautojo socialinėmis garantijomis, o ne su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais valstybės tarnybos santykiais ir tarnybiniu ginču. ABTĮ tarnybinių ginčų nagrinėjimą administraciniuose teismuose numato tik siauresne apimtimi – šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje tarnybinis ginčas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo ar pareigūno ar administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybiniu nuobaudų taikymo. Ginčijamu atveju atsakovės sprendimas dėl nepanaudotų atostogų panaikinimo nesusijęs su valstybės tarnautojo statusu ir yra išimtinai darbo santykius reguliuojančių teisės normų nustatyta valstybės tarnautojui socialinė garantija. Tai, kad šis individualus ginčas dėl teisės nepatenka į išimtinai teismų nagrinėjamų ginčų kategoriją matyti iš VTĮ analizės, jog tik valstybės tarnautojų tarnybinės ir materialinės atsakomybės ir atleidimo iš pareigų atvejais ginčai priskiriami išimtinei tik administracinių teismų kompetencijai. DK 231 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su DGK sprendimu, darbo ginčo šalis per 1 mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis, o pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (DK 231 straipsnio 3 dalis). Taip pat į tai, kad DGK sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Naujo, DK numatyto ir nuo 2017 m. liepos 1 d. taikomo darbo ginčų nagrinėjimo DGK, kaip išankstinio privalomo darbo ginčų sprendimo ne teisme, instituto paskirtis buvo sutaikinti šalis ir išvengti gilesnio jų konflikto, ginčą spręsti darbo santykių specifiką ir faktinę padėtį išmanančių specialistų, koncentruotai, greitai, su mažiausiomis sąnaudomis šalims (DK komentaro 626 puslapis), taip pat sumažinti teismų krūvį, todėl priskyrus ieškinyje nurodyto individualaus ginčo nagrinėjimą tik administraciniam teismui, valstybės tarnybos santykių šalys šiuo institutu pasinaudoti netenka galimybės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

7.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, ir išaiškinta, kad ieškovas su ieškiniu turi teisę kreiptis ABTĮ nustatyta tvarka į Vilniaus apygardos administracinį teismą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas dirba Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, yra valstybės tarnautojas, pareikštu ieškiniu ginčija darbdavės sprendimą panaikinti jo turėtas ir nepanaudotas kasmetines atostogas daugiau kaip už trejus darbo metus. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad jo ir atsakovės ginčo teisinis pobūdis yra civilinis, o ne administracinis, nes kyla iš darbo santykius, o ne valstybės tarnybos santykius reguliuojančių normų.

10.       Vilniaus apygardos teismas, CPK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, kilus abejonių dėl šio ginčo rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, 2021 m. vasario 25 d. nutartimi kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją.

11.       Specialioji teisėjų kolegija 2021 m. kovo 17 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-30/2021 nutarė, kad ginčas teismingas administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai, jog dėl tam tikrų klausimų teisinio reglamentavimo (kaip kad ir ginčui aktualiu klausimu) VTĮ (viešosios teisės aktas) deleguoja į DK ir kitus teisės aktus, nereiškia, kad ieškovą ir atsakovę siejantys santykiai iš valstybės tarnybos transformavosi į darbo santykius, dėl ko keliamas ginčas galėtų būti priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, vertina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Ieškovo R. P. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.