Civilinė byla Nr. e2-1856-340/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00239-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.2.3.2
(S)
VILNIAUS apygardos teismas
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nevda“ ieškinį atsakovui Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje - Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nevda“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu bei panaikinti atsakovo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. vasario 3 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą bei prašydama įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovės pasiūlymą į pirkimo procedūras ir pripažinti, kad ieškovė tinkamai pagrindė pasiūlyme nurodytą kainą. Taip pat ieškovė prašė iš atsakovo priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tarptautinio atviro konkurso būdu vykdo viešąjį pirkimą Nr. 506368 „Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos 2 (26) (IRD-D36-101)“. Ieškovė pirkime pateikė pasiūlymą ir 2020 m. gruodžio 17 d. atsakovas CVP IS pranešimu Nr. 9036828 informavo, kad ieškovės pasiūlymas pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, bei nurodė ieškovės ir kitų tiekėjų pirkime surinktus techninius balus.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. sausio 7 d. atsakovas CVP IS pranešimu Nr. 9082491 informavo ieškovę, kad ieškovės pasiūlyme nurodyta kaina (1 270 506,05 EUR su PVM) pripažinta neįprastai maža. Atsižvelgiant į tai, ieškovė buvo paprašyta pateikti neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo prašymu pagrįsti neįprastai mažą kainą, pateikė pretenziją Nr. S-5, kuria prašė panaikinti arba pakeisti prašymą, panaikinant prašymo 5 ir 6 punktus ir iš naujo atliekant neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūrą, tačiau atsakovas ieškovės pretenziją atmetė. 2021 m. sausio 14 d. ieškovė pateikė atsakovui neįprastai mažos kainos pagrindimą, kuriame nurodė detalius paaiškinimus, paskaičiavimus; pateikė papildomus įrodymus, kurie, ieškovės vertinimu, pagrindė pasiūlytos kainos pagrįstumą. Tačiau 2021 m. vasario 3 d. sprendimu atsakovas atmetė ieškovės pasiūlymą, nurodydamas, jog: (i) ieškovė neturi didelės apimties informacinių sistemų kūrimo ir diegimo projektų valdymo patirties bei mikropaslaugų architektūros sprendimų kūrimo patirties; (ii) Ieškovės pateikta pasiūlymo kainų detalizacija atskleidė rizikingas projekto etapams įgyvendinti numatytų darbų apimtis, dėl kurių yra potenciali galimybė neįvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovė, nesutikdama su sprendimu dėl pasiūlymo atmetimo, atsakovui pateikė pretenziją, kurioje nurodė detalius argumentus dėl ieškovės pasiūlytos kainos pagrįstumo bei pažymėjo, kad atsakovas netinkamai įvertino ieškovės kainos pagrindimą, tačiau atsakovas ieškovės nurodytą pretenziją atmetė. Sprendime dėl pretenzijos atmetimo atsakovas nurodė, kad: (i) ieškovė nepateikė analogiškų, panašios vertės, įvykdytų dokumentų valdymo sistemų sukūrimo (modernizavimo) ir įdiegimo paslaugų pirkimo sutarčių; (ii) ieškovės pasiūlyta kaina nėra reali ir ieškovė neįrodo esanti pajėgi įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus.
3. Ieškovės vertinimu, ieškovės pasiūlyta kaina yra pagrįsta, reali ir pakankama pirkimo sutarčiai įvykdyti, todėl atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą. Paaiškino, kad, siekdama laimėti pirkimą ir vykdyti pirkimo sutartį, ieškovė pasiūlė tokią kainą, už kurią yra pasirengusi tinkamai ir laiku įvykdyti pirkimo sutartį, kuri, be kita ko, būtų ieškovei pelninga. Ieškovė, kaip to ir prašė atsakovas, pateikė kainos detalizaciją kiekvienam etapui, t. y. nurodė kiekvienam etapui numatytą kainą, darbo valandas, darbo užmokesčio dydį, subtiekėjų paslaugų kainą, bendrąsias, administracines ir kitas išlaidas, licencijų kainą, pelną bei rizikos fondo dydį, kuris skirtas smulkioms išlaidoms, papildomiems ir nenumatytiems darbams. Ieškovės teigimu, pateikti duomenys leidžia daryti išvadas, kad: (i) pirkimo sutarties įgyvendinimui ieškovė numatė, kad yra reikalingos ir pakankamos darbo 27 468 valandos; (ii) išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiu, sudaro – 631 764,00 Eur; (iii) bendra subtiekėjų paslaugų kaina – 111 750,00 Eur; (iv) bendrosios, administracinės ir kitos išlaidos iš viso sudaro 63 176,40 Eur; (v) bendra licencijų kaina – 42 000,02 Eur; (vi) pelno dydis – 52 500,25 Eur; (vii) rizikos fondas – 148 814,15 Eur.
4. Ieškovė pažymėjo, kad pateikė pakankamai informacijos, leidžiančios įsitikinti, kad ieškovė ne tik savo darbuotojams moka didesnį nei vidutinį darbo užmokestį, bet už tokią sumą sugebės įvykdyti pirkimo sutartį. Be to, ieškovės siekis pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams mokėti dar didesnį atlyginimą (23 Eur už valandą) tik parodo, kad pirkimo sutartį vykdys geriausi specialistai. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad nurodė pasitelkiamus subtiekėjus, jų sutartinių įsipareigojimų vykdymo apimtį, todėl atsakovas nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą, nurodydamas kad ieškovė nepateikė įrodymų apie su subtiekėjais sutartas paslaugų kainas. Ieškovė nesutiko su atsakovo vertinimu, kad ieškovė net neketino tinkamai suteikti garantinės priežiūros paslaugų; be kita ko, ieškovė atkreipė dėmesį, kad ieškovė turėjo ir turi galimybę pasiūlyti konkurencingą kainą dėl pačios ieškovės turimų autorinių produktų bei naudojamų atvirojo kodo sprendimų. Pasisakydama dėl mikropaslaugų architektūros sprendimų kūrimo patirties turėjimo, ieškovė pabrėžė, kad kartu su kainos pagrindimu atsakovei pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė turi reikalaujamos mikropaslaugų architektūros sprendimų kūrimo patirties.
5. Ieškovės teigimu, atsakovas, priimdamas sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo, netinkamai vertino ieškovės pateikto pasiūlymo kainos pagrindimą ir nesilaikė rungtyniškumo principo - atsakovas, jeigu jam trūko duomenų ar buvo neaiškios informacijos, turėjo papildomai kreiptis į ieškovę, o ne formaliai atmesti ieškovės pasiūlymą. Be to, atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai pervertino ieškovės pasiūlymą tiek kvalifikacijos, tiek ir pasiūlymo naudingumo aspektais. Atsakovas ne tik faktiškai pakartojo pasiūlymo vertinimą neįprastai mažos kainos pagrindimo stadijoje, bet ir apskritai nesilaikė viešo pirkimo proceso eiliškumo: įvertinęs ir pripažinęs ieškovės techninio pasiūlymo dalį tinkama, jis sugrįžo prie pakartotinio pasiūlymo plačiąja prasme vertinimo, kas neatitinka teismų praktikos. Pažymėjo, kad atsakovui nėra suteikta neribota diskrecijos teisė neįprastai mažos kainos pagrindimo stadijoje iš tiekėjo prašyti perteklinių duomenų ar dokumentų, o vėliau juos vertinti; nurodė, kad atsakovas turi teisę prašyti iš ieškovės tik tokios informacijos, kuri susijusi su kainos pagrįstumu, realumu, bet negali prašyti perteklinių dokumentų.
6. Atsakovas Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į ieškinį pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės pateiktą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, kad buvo prašoma pateikti ieškovės įvykdytas sutartis dėl to, kad atsakovui buvo reikalinga savo diskrecijos ribose objektyviai įsitikinti, jog ieškovės pasiūlymas atitinka realias rinkos kainas ir kad ieškovė, atsižvelgiant į turimų analogiškų paslaugų teikimo praktiką, sugebės tinkamai įvykdyti pirkimo sąlygose nurodytos apimties įsipareigojimus už savo pasiūlyme pateiktą kainą. Nurodė, kad ieškovė nepateikė atsakymų į dalį prašyme nurodytų klausimų, o būtent į prašymo 5 klausimo „e“ punktą „Įvykdytos sutartys, kuriomis buvo suteiktos mikropaslaugų architektūrą naudojančių sprendimų kūrimo (modernizavimo) ir diegimo paslaugos ir kontaktiniai asmenys, galintys patvirtinti tinkamą sutartyse numatytų paslaugų suteikimą” ir į visą 6 klausimą „pateikti analogiškas, panašios vertės, įvykdytas dokumentų valdymo sistemų sukūrimo (modernizavimo) ir įdiegimo paslaugų pirkimo sutartis bei nurodyti kontaktinius asmenis, galinčius patvirtinti tinkamą sutartyse numatytų paslaugų suteikimą”. Pažymėjo, kad pati ieškovė nesivadovavo rungtyniškumo principu, nes atsakovo prašomos informacijos nepateikė.
7. Pasisakydamas dėl ieškovės nurodyto darbuotojams mokamo valandinio įkainio, atsakovas išdėstė, kad į ieškovės apskaičiuotą vidutinį valandinį įkainį yra įskaičiuotas tiek programuotojų, tiek įmonės vadovybės, vidaus administravimo, ne pilną darbo laiką dirbusių ir kitų darbuotojų darbo užmokestis, todėl ieškovės nurodytas 15,99 Eur valandinis įkainis negali būti laikomas projekte numatytų specialistų vidutiniu valandiniu darbo užmokesčiu, kaip tai nurodo ieškovė. Nors ieškovė ir deklaravo, kad DBSIS sukūrimo ir įdiegimo paslaugų projekte dirbs didelė įmonės specialistų komanda, tačiau nenurodė nei ketinamų pasitelkti specialistų, nei programuotojų kiekio, todėl nėra galimybės spręsti, ar tai yra įprasta įmonės praktika sėkmingai įgyvendinant panašius projektus. Išdėstydamas savo poziciją dėl subtiekėjų pasitelkimo, atsakovas patvirtino, kad ieškovė pateikė informaciją, kad projektui įgyvendinti papildomai ketina pasitelkti tris subtiekėjus, tačiau, atsakovo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymo, kad pateiktos darbų atlikimo kainos yra atsakovo sutartos su subtiekėjais. Ieškovė taip pat neturi tinkamo savo darbuotojo architekto pareigoms, todėl strateginės reikšmės valstybės informacinės sistemos architektūrai sukurti samdo IT architektą, kurio paslaugų poreikio garantinės priežiūros laikotarpiu nenumato, todėl atsakovas neturi galimybės įvertinti ir įsitikinti ieškovės pateiktų subtiekėjų darbų kainų realumu ir ar numatyti atlikti darbai padės įgyvendinti projektą tinkamai ir laiku, o taip pat kaip pati įmonė yra numačiusi valdyti rizikas, susijusias su tinkama subtiekėjų darbo kokybės kontrole.
8. Atsakovas nurodė, kad ieškovė visam Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos 3 metų garantinės priežiūros laikotarpiui yra numačiusi tik vieną specialistą kiekvienai darbo dienai, 8 valandoms per dieną. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės sukurta informacinė sistema, pasibaigus projektui, turės būti įdiegta ir naudojama ne mažiau kaip 501 įstaigoje, o sistemą naudos per 150 tūkst. naudotojų. Taigi tai, kad ieškovė informacinės sistemos architektūrai sukurti samdo specialistą subrangos pagrindais, kurio paslaugos garantinės priežiūros laikotarpiu nenumatytos, sudaro pagrindą abejoti, ar ieškovė bus pajėgi už pasiūlyme nurodytą kainą tinkamai įgyvendinti visus sutartinius reikalavimus. Nurodė, kad ieškovė pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. spalio 15 d. raštą Nr. SD-5354, kuriame nurodyta, kad ieškovė sukūrė informacinę sistemą, kuriai buvo naudojami mikropaslaugų informacinių sistemų kūrimo sprendimai. Atsakovas, siekdamas įvertinti pateiktą informaciją pakankamumo aspektu, peržiūrėjo CVP IS paskelbtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. spalio 15 d. rašte Nr. SD-5354 įvardintas sutartis, tačiau nei vienoje nėra paminėta mikropaslaugų architektūra. Todėl, atsakovo vertinimu, darytina išvada, kad mikropaslaugų architektūrą naudojančių sprendimų kūrimo (modernizavimo) ir diegimo paslaugų ieškovė iš tikrųjų nėra teikusi. Pastebėjo, kad ieškovė nepagrįstai bando sutapatinti kvalifikacijos ir kainos pagrįstumo vertinimo procedūras - tai, kad vertinant kainos pagrįstumą, gali būti pasitelkiama į kvalifikacinį reikalavimą panaši priemonė, automatiškai nereiškia, kad atliekama pakartotinė kvalifikacijos vertinimo procedūra. Pasisakydamas dėl atsakovo diskrecijos ribų peržengimo, atsakovas nurodė, kad perkančioji organizacija turi teisę prašyti, o tiekėjas – pateikti kuo išsamesnius kainos ar sąnaudų pagrindimo dokumentus; be to, atsakovo siekis įsitikinti kainos pagrįstumu yra ne teisė, bet pareiga.
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Trečiasis asmuo paaiškino, kad ieškovė nepagrindė nepaprastai mažos pasiūlymo kainos ir sukėlė perkančiajai organizacijai pagrįstų abejonių ieškovės pajėgumu vykdyti „Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugų“ sutartį. Nurodė, kad 150 tūkst. naudotojų turėsiančios informacinės sistemos, kuri turės nepertraukiamai veikti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, garantinei priežiūrai ieškovė numatė biudžetą, kurio pakanka tik lygiai 1 darbuotojo darbui 8 valandom per parą, 5 dienas per savaitę. Pažymėjo, kad subtiekėjų pasitelkimą turintys įrodyti dokumentai neatitinka tiekėjo pasiūlymo turinio; tiekėjas atsisakė pateikti teisėtai prašomas analogiškas įvykdytas sutartis. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė tik deklaratyviai teigia, kad yra numačiusi 15 proc. pasiūlymo vertės sudarantį rizikos fondą, neįtrauktą į pasiūlymo kainą, iš kurio tariamai turėtų būti kompensuojamos papildomos, į pasiūlymo kainą neįtrauktos, išlaidos, susijusias su projekto įgyvendinimu.
10. Ieškovė pateiktame dublike palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, su atsiliepime išdėstytais argumentais nesutiko ir prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Ieškovė dublike papildomai atkreipė dėmesį, kad atsakovas nėra informavęs ieškovės apie kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų kainas, dėl ieškovė nežino, ar ieškovės pasiūlymo kaina gali būti laikoma neįprastai maža. Nurodė, kad kreipėsi į ekspertą R. B., kuris 2021 m. kovo 25 d. atsakovui pateikė Ekspertinio tyrimo aktą (konsultacinę išvadą) Nr. 21-20, kurioje ekspertas padarė išvadą, jog ieškovės pateikti finansiniai duomenys, apskaičiavimai ir dokumentai sudaro sąlygas teigti, jog kad dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugų (IRD-D36-101) 1 270 506,05 Eur kaina yra reali ir pagrįsta. Ieškovės vertinimu, vien tai jog, ieškovė specialistams moka didesnį nei minimalų darbo užmokesčio dydį, reiškia, kad objektyviai įmanoma padengti kaštus, skiriamus specialistų planuojamoms darbo valandoms apmokėti. Pažymėjo, kad atsakovas, tikrindamas ieškovės neįprastai mažą pasiūlymo kainą, negali reikalauti pateikti specialistų sąrašo; be to, net ir atsakovui vertinant, ar ieškovės pasiūlytas projektui įgyvendinti reikalingas specialistų skaičius yra pakankamas, toks vertinimas būtų subjektyvaus pobūdžio. Ieškovės vertinimu, atsakovo pareikštas reikalavimas būti įvykdžius atitinkamas sutartis yra išimtinai kvalifikacijos reikalavimas; kita vertus, atsakovas nevertino ieškovės pateiktų duomenų apie sudarytas sutartis ir turimą patirtį, t. y. ieškovė atsakovui pateikė klientų, kuriems buvo suteiktos dokumentų valdymo sistemų kūrimo ir įdiegimo paslaugos (tik mažesnės vertės), sąrašą. Pasisakydama dėl subtiekėjų darbų apimties ir sutartos darbų atlikimo kainos, ieškovė paaiškino, kad atsakovui pateikė detalią informaciją apie su subtiekėjais sutartas kainas, t. y. nurodė ne tik bendrą sutartą kainą, bet ir nurodytą sumą išskirstė pagal atskiras veiklas; nesutiko su atsakovo argumentu, jog ieškovė neįrodė, kad nurodytos sumos su subtiekėjais galimai nėra aptartos.
11. Atsakovas pateiktu pateiktame triplike su dublike išdėstytais argumentais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovas neturėjo pareigos informuoti ieškovės apie kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų kainas, o tuo labiau - pateikti informaciją ar dokumentą, susijusį su kitų tiekėjų pirkime pasiūlytomis kainomis, kai galutinis sprendimas dėl pirkimo laimėtojo dar net nėra priimtas. Atsakovo vertinimu, ekpertinio tyrimo akte netinkamai grindžiamas Ieškovo pasiūlyme pateiktos kainos realumas ir pagrįstumas, be to, jame pateikiamas vertinimas negali būti laikomas objektyvus, kadangi pozicijai pagrįsti pasitelktas ekspertas nėra paskirtas teismo, o pasitelkiamas vienos iš šalių. Pažymėjo, kad neįprastai mažos kainos vertinimo tikslas – įsitikinti, kad tiekėjo pasiūlyta kaina yra reali ir už tokią kainą tiekėjas yra pajėgus įgyvendinti prisiimamus įsipareigojimus, todėl atsakovas pagrįstai, naudodamasis ieškovės pateikta pasiūlymo kainos detalizacija, apskaičiavo ieškovės suplanuotą darbuotojų kiekį atskiriems pirkimo sutarties įgyvendinimo etapams ir įvertino šio kiekio pagrįstumą. Atsakovas paaiškino, kad atsakovui būtų užtekę duomenų, kad ieškovė panašius įkainius taiko kituose panašiuose projektuose, taip pat bet kokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad toks įkainis realus, atsižvelgiant į įmonės veiklos specifiką ir kitas tokiam įkainiui nustatyti turinčias reikšmės aplinkybes. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad ieškovė nepateikė atsakymų į dalį atsakovo nurodytų klausimų, o ieškovės pateikti paaiškinimai negali būti prilyginti alternatyviems atsakymams, nes jie nepadeda pagrįsti neįprastai mažos ieškovės pasiūlymo pirkimui kainos realumo ir ieškovės sugebėjimo laiku ar tinkamai įvykdyti viešųjų pirkimų sutartis. Pasisakydamas dėl ieškovės mikropaslaugų architektūros sprendimų kūrimo patirties, atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nenurodė kontaktinių asmenų, kurie galėtų suteikti daugiau informacijos apie mikropaslaugų architektūros sprendimo realizavimą; nepateikė tokių sutarčių. Atsakovo vertinimu, ieškovė taip ir nepateikė įrodymų, kad pateiktos darbų atlikimo kainos yra sutartos su subtiekėjais, taip pat kitų prašytų duomenų, dėl ko atsakovas negalėjo objektyviai įvertinti, ar ieškovė tinkamai įvertino pirkimo objektą ir yra pasirengusi suteikti paslaugas visa apimtimi.
12. Savo 2021 m. balandžio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė atkreipė dėmesį, kad pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo į pasiūlymo kainą įskaičiuoti rizikos fondo dydį, kas reiškia, jog ieškovė tinkamam pirkimo sutarties įgyvendinimui savo iniciatyva pasirinko numatyti rizikos fondo dydį, kas tik įrodo ieškovės sąžiningumą. Kita vertus, ieškovė pažymėjo, kad į pasiūlymo kainą buvo įtraukusi rizikos fondą, kuris skirtas smulkioms išlaidoms, papildomiems ir nenumatytiems darbams ir kuris sudaro 148 814,15 Eur be PVM. Nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovės numatyto rizikos fondo suma nebuvo konkrečiai nurodyta kainos detalizacijos 2 – 4 psl. lentelėje, o buvo nurodyta po lentele, nereiškia, kad ieškovė neįtraukė šių išlaidų (rizikos fondo) į pasiūlymo kainą.
13. Atsakovas pateikė 2021 m. balandžio 26 d. rašytinius paaiškinimuose, be kita ko, pastebėjo, kad ieškovė yra numačiusi rizikos fondo dalį ir trijų metų garantinės priežiūros laikotarpiui, tačiau numatyta rizikos fondo dalis tėra simbolinė ir nepagrindžia ieškovės pasiūlymo kainos. Pastebėtina, jog ieškovė, numatydama trijų metų garantinės priežiūros paslaugų teikimui pasitelkti vos vieną darbuotoją, dirbantį 8 valandas per dieną ir 5 dienas per savaitę, galimai rizikai suvaldyti, numato tik 14 430,95 Eur be PVM, kas sudaro beveik 10 proc. viso rizikos fondo ir ko užtektų pasitelkiant papildomą darbuotoją tik beveik 2 mėnesių laikotarpiui.
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys atmestinas.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių.
14. Nustatyta, kad atsakovas Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kaip perkančioji organizacija, 2020 m. rugsėjo 9 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė atvirą konkursą „Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos (IRD-D36-101)“ (pirkimo Nr. 506368). Ieškovė pirkime (konkurse) pateikė pasiūlymą. 2020 m. gruodžio 17 d. pranešimu atsakovas informavo ieškovę, kad, vadovaujantis pirkimo dokumentų Bendrųjų sąlygų (1 TVŪD PD BS) 17.10 punkto a ir b papunkčiais, pasiūlymas pripažintas atitinkančiu pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.
Dėl ginčo esmės.
22. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu bei panaikinti atsakovo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. vasario 3 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą bei prašydama įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovės pasiūlymą į pirkimo procedūras ir pripažinti, kad ieškovė tinkamai pagrindė pasiūlyme nurodytą kainą. Taigi iš pateikto ieškinio dalyko matyti, kad ieškovė iš esmės prašė: (i) panaikinti atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, 2021 m. vasario 3 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą; (ii) pripažinti, kad ieškovė tinkamai pagrindė pasiūlyme nurodytą kainą; (iii) įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovės pasiūlymą į Pirkimo procedūras. Taigi ginčo esmę visų pirma sudaro nustatymas, ar atsakovas, priimdamas 2021 m. vasario 3 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, pagrįstai sprendė, kad tiekėjas nepateikė tinkamų pasiūlytos neįprastai mažos kainos ar sąnaudų pagrįstumo įrodymų. Tik konstatavus, jog atsakovas sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą priėmė nepagrįstai, galėtų būti sprendžiamas ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovę į pirkimo procedūras.
23. Atsižvelgiant į tai, pirmiausiai pasisakytina dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovės pasiūlyme nurodyta kaina yra pagrįsta, reali ir pakankama pirkimo sutarčiai įvykdyti, todėl atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą; pažymėjo, kad pateikė pakankamai informacijos, leidžiančios įsitikinti, kad ieškovė ne tik savo darbuotojams moka didesnį nei vidutinį darbo užmokestį, bet kad už tokią sumą ir sugebės įvykdyti pirkimo sutartį. Be to, ieškovės siekis pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams mokėti dar didesnį atlyginimą (23 Eur už valandą) tik parodo, kad pirkimo sutartį vykdys geriausi specialistai.
25. VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.
26. Kaip jau minėta, atsakovė, konstatavusi, kad ieškovės pasiūlyme nurodyta kaina yra daugiau nei 30 proc. mažesnė už visų tiekėjų, kreipėsi į ieškovę, prašydama, be kita ko, detalizuoti ieškovės pasiūlymo 2020 m. spalio 20 d. pasiūlymo B dalies 1 lentelėje „Tiekėjo finansinis pasiūlymas” kiekvienam etapui įgyvendinti nurodytą kainą, prašydama pateikti visos kainos sudėtines dalis pagal visus sąnaudų tipus, būtinus projekto paslaugoms atlikti, įskaitant, bet neapsiribojant, darbo užmokesčiu, mokesčiais, pridėtinėmis gamybos išlaidomis, bendrosiomis ir administracinėmis išlaidomis, pelnu; prašė atskirai detalizuoti subtiekėjų numatomų teikti paslaugų kainas bei pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad nurodytos detalizuotos kainos yra realios ir pagrįstos (prašymo pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą 1 punktas).
27. Iš ieškovės pateikto neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo matyti, kad ieškovė pateikė siūlomos pasiūlymo kainos detalizaciją, pažymėdama, kad atliekant skaičiavimus buvo naudojamas bruto valandinis įkainis, sudarantis 23,00 Eur. Detalizacijos lentelėje nurodyti atskirų etapų pavadinimai, nurodytų etapų įgyvendinimo kaina, darbo valandos, darbo užmokesčio fondas, subtiekėjų paslaugų kaina be PVM, administracinės ir kitos išlaidos, licencijų kaina be PVM, pelnas be PVM. Ieškovė pateiktame pagrindime pažymėjo, kad projekte dirbs didelė ieškovės specialistų komanda, kurių faktinis darbo užmokesčio vidurkis yra 15,99 Eur, o programuotojų 18,93 Eur, tačiau ieškovė jau projekto biudžeto apskaičiavimo metu taikė ženkliai didesnį nei vidutinį (23,00 Eur valandinį) įkainį su mokesčiais, taip užtikrindama, jog projekto eigoje bus naudojamasi aukščiausios kvalifikacijos informacinių technologijų specialistų pagalba.
28. Įvertinęs ieškovės pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą nurodytu klausimu, teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nekyla ginčo dėl to, kad ieškovė darbuotojams moka didesnį nei vidutinį darbo užmokestį - nurodytą aplinkybę patvirtina ieškovės kartu su ieškiniu pateikti duomenys, o su nurodyta aplinkybe sutinka ir pats atsakovas. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar ieškovė įrodė savo pajėgumą už nurodytą sumą įvykdyti pirkimo sutartį, o kaip vieną iš tinkamų sutarties įvykdymo prielaidų ieškovė pateikia aplinkybę, jog projekto eigoje bus naudojamasi tik pačios aukščiausios kvalifikacijos informacinių technologijų specialistų pagalba, dėl ko atitinkamai šių specialistų darbo užmokesčiui bus taikomas ženkliai didesnis nei vidutinis – būtent 23,00 Eur – valandinis įkainis su mokesčiais.
29. Vis dėlto teismas sprendžia, kad iš nurodytų ieškovės teiginių negalima daryti išvados, kad ieškovė tinkamai pagrindė projekto įgyvendinimo kainos sudėtinę dalį, susijusią su darbo užmokesčiu. Nurodytą teismo išvadą patvirtina pačios ieškovės teiginiai, jog ieškovė tik ketinanti taikyti žymiai didesnį valandinį įkainį, tačiau byloje turimi duomenys nepatvirtina analogiškos ieškovės turimos praktikos, tokio pobūdžio projektuose taikant ženkliai didesnius valandinius įkainius darbuotojams; be to, bylos duomenys nepatvirtina egzistuojančių susitarimu tarp ieškovės ir jos darbuotojų dėl atitinkamai didesnio valandinio įkainio taikymo, dėl ko vertintina, kad ieškovės teiginiai yra veikiau deklaratyvaus pobūdžio, nesudarantys realaus pagrindo tikėtis, jog, ieškovei tapus konkurso laimėtoja, ieškovės deklaruojamas darbo užmokesčio įkainis būtų faktiškai pritaikytas. Taip pat, kaip matyti iš ieškovės pateiktos formos kvalifikacijai 2 lentelės „specialistų, atsakingų už sutarties vykdymą, sąrašas ir duomenys“, ieškovė deklaravo, jog, konkurso laimėjimo ir sutarties sudarymo atveju, bus įdarbintas vienas informacinės sistemos naudotojų sąsajų ergonomikos vertinimo specialistas, tačiau teismas neturi duomenų, kad nurodytas teiginys būtų pagrįstas konkrečiu preliminariu susitarimu.
30. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovas prašė ieškovės atskirai pateikti subtiekėjų numatomų teikti paslaugų kainas bei pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad nurodytos detalizuotos kainos yra realios ir pagrįstos.
31. Savo ruožtu ieškovė pateikė duomenis, jog pasitelks tris tiekėjus (informacinės sistemos architektūros projektavimo ir konsultavimo paslaugoms – L. Č.; testavimo paslaugoms ir konsultacijoms – MB „Kokybės sprendimai“; informacinės sistemos saugos užtikrinimo, audito paslaugoms ir susijusioms konsultacijoms – UAB „Synergy Consulting“), informuodama, kad kiekvieno iš numatytų subtiekėjų darbų apimtis nuo bendro pasiūlymo vertės yra ne daugiau 5 proc. arba 52 500,25 Eur be PVM; nurodė, kad iš viso subtiekėjams ketinama sumokėti suma sudaro 111 750,00 Eur.
32. Vertintina, kad nors ieškovė ir savo neįprastai mažos kainos pagrindime pateikė duomenis apie ketinamus pasitelkti subrangovus bei jiems mokėtinas sumas, pastarieji duomenys iš esmės neatsako į perkančiosios organizacijos siekį įsitikinti nurodytų detalizuotų kainų realumu ir pagrįstumu. Tokią poziciją teismas grindžia tuo, jog, pirma, byloje yra pateiktas tik vienas 2020 m. spalio 7 d. ketinimų protokolas dėl būsimos subrangos sutarties, sudarytas tarp ieškovės UAB „Nevda“ ir L. Č. (subrangovo), kuriuo šalys patvirtino, kad pirkimo laimėjimo atveju ketina sudaryti subrangos paslaugų teikimo sutartį, kurioje bus aptartos detalios paslaugų teikimo sąlygos dėl atitinkamų paslaugų numatytų projekte įvykdymo. Taigi teismas neturi duomenų, jog ieškovė būtų pateikusi atsakovui konkrečių susitarimų su likusiais dviem subtiekėjais faktą pagrindžiančius įrodymus. Antra, nesant konkrečių susitarimų egzistavimą pagrindžiančių įrodymų ir tokius susitarimus ieškovei grindžiant vien išimtinai savo pateiktais duomenimis, nėra galimybių konstatuoti, jog ieškovė su nurodytais subtiekėjais būtų aptarusi ir konkrečias subtiekėjams mokėtinas sumas. Pastebėtina, kad netgi iš byloje turimo ketinimų protokolo matyti, kad šalys iš esmės nėra aptarusios detalių paslaugų teikimo sąlygų. Viena vertus, nors ketinimo protokole itin detalios paslaugų teikimo sąlygos, atsižvelgiant į egzistuojantį neapibrėžtumą dėl būsimos sutarties sudarymo, gali būti ir nenustatomos, kita vertus, nėra suprantama, kokiu pagrindu ieškovė savo pateiktuose dokumentuose yra nurodžiusi, jog subrangovui L. Č. ketinama sumokėti suma sudaro būtent 50 250,00 Eur. Taigi vien ieškovei deklaratyviai nurodžius subtiekėjams mokėtinas sumas, nėra pagrindo išvadai, jog tokie teiginiai pagrindžia detalizuotų kainų realumą ir pagrįstumą.
33. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, atmesdamas ieškovės pasiūlymą, be kita ko, laikėsi pozicijos, jog ieškovė nepateikė atsakymų į dalį prašyme pagrįsti neįprastai mažą kainą nurodytų klausimų, o būtent į prašymo 5 klausimo „e“ punktą „Įvykdytos sutartys, kuriomis buvo suteiktos mikropaslaugų architektūrą naudojančių sprendimų kūrimo (modernizavimo) ir diegimo paslaugos ir kontaktiniai asmenys, galintys patvirtinti tinkamą sutartyse numatytų paslaugų suteikimą” ir į visą 6 klausimą „pateikti analogiškas, panašios vertės, įvykdytas dokumentų valdymo sistemų sukūrimo (modernizavimo) ir įdiegimo paslaugų pirkimo sutartis bei nurodyti kontaktinius asmenis, galinčius patvirtinti tinkamą sutartyse numatytų paslaugų suteikimą”.
34. Kaip matyti iš neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo 6 priedo, ieškovė pateikė atsakovui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą „Dėl socialinės paramos šeimai informacinės sistemos vystymo ir priežiūros sutarčių įgyvendinimo“, kuriame nurodytos sutartis, kurias sėkmingai įgyvendino ar įgyvendina ieškovė. Rašte, be kita ko, pažymėta, kad sutarčių įgyvendinimo metu buvo sukurta informacinė sistema, kurios architektūrai buvo naudojami SAO (angl. service oriented architecture) ir mikro paslaugų (angl. microservice architecture) informacinių sistemų kūrimo sprendimai.
35. Nors pastarasis dokumentas ir patvirtina, jog sutarčių su ieškove įgyvendinimo metu buvo sukurta informacinė sistema, kurios architektūrai buvo naudojami atitinkami SAO ir mikropaslaugų informacinių sistemų kūrimo sprendimai, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo siekis gauti informaciją, susiusią su įvykdytomis sutartimis, bei asmenų, galinčių patvirtinti tinkamą sutartyse numatytų paslaugų suteikimą, yra veikiau susiję ne su siekiu apskritai įvertinį ieškovės pajėgumą sukurti atitinkamas informacines sistemas, bet su ieškovės pajėgumu tai padaryti už pasiūlytą neįprastai mažą kainą. Taigi ieškovei nepateikus atsakovo prašomų pateikti duomenų, vertintina, kad atsakovas pagrįstai sprendė nesant galimybės įsitikinti kainos realumu ir ieškovės sugebėjimu laiku, tinkamai bei už nurodytą neįprastai mažesnę kainą įvykdyti viešųjų pirkimų sutartis. Taigi ieškovei nepateikus būtent analogiškų, panašios vertės įvykdytas dokumentų valdymo sistemų sukūrimo (modernizavimo) ir įdiegimo paslaugų pirkimo sutarčių, galinčius patvirtinti tinkamą sutartyse numatytų paslaugų suteikimą, atsakovas pagrįstai sprendė, kad šiuo pagrindu ieškovė taip pat neįprastai mažos pasiūlymo kainos.
36. Pastebėtina, kad ieškovė savo neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindime laikėsi pozicijos, jog atsakovo reikalavimas pateikti analogiškas, panašios vertės, įvykdytas dokumentų valdymo sistemų sukūrimo (modernizavimo) ir įdiegimo paslaugų pirkimo sutartis bei nurodyti kontaktinius asmenis, galinčius patvirtinti tinkamą sutartyse numatytų paslaugų suteikimą, yra neteisėtas.
37. Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus (VPĮ 57 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privaloma atmesti. Toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018).
38. Pažymėtina, kad būtent perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kiek ir kokių tiekėjo paaiškinimų pakanka, kad būtų išsklaidytos abejonės dėl galbūt pernelyg mažos tiekėjo siūlomos kainos, tačiau kiekvienu atveju, sprendžiant, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, turi būti įvertinta ir nustatyta, ar perkančioji organizacija turėjo realią galimybę, remdamasi faktiniais duomenimis, įsitikinti, kad tiekėjo pasiūlyta kaina pagrįsta ir reali, o tiekėjas pateikė pakankamus ir realius duomenis, jog ji iš tiesų egzistuoja, ir tik tuomet įvertinus pasiūlymus pagal mažiausios kainos kriterijų atsirastų galimybė įsitikinti, ar pateikta kaina yra pagrįsta ir reali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015).
39. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog atsakovas pažeidė jam suteiktą diskreciją, siekiant išsklaidyti abejones dėl neįprastai mažos kainos, reikalauti iš ieškovės atitinkamų duomenų. Taip pat teismas nesutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovas iš esmės pervertino ieškovės pateiktą pasiūlymą. Teismas pastebi, kad atsakovo siekis nustatyti ieškovės pajėgumą įvykdyti pirkimo dokumentuose nurodytus įsipareigojimus, yra susijęs ne su ieškovės kvalifikacijos pakartotiniu vertinimu iš esmės, bet su tikslu įsitikinti, jog ieškovė iš sutarties kylančius įsipareigojimus galėtų įvykdyti būtent pirkimo eigoje nustatytų aplinkybių kontekste, t. y. įsitikinti, ar ieškovė būtų pajėgi įvykdyti sutartį pasiūliusi neįprastai mažą pasiūlymo kainą.
40. Teismas taip pat atmeta dublike nurodytą argumentą, jog atsakovė savo ruožtu neva net neįrodė, kad ieškovės kaina yra neįprastai maža. Pastebėtina, kad ieškovė, gavusi iš atsakovės pranešimą apie ieškovės pateiktą neįprastai mažos kainos pasiūlymą bei prašymą pateikti atitinkamus duomenis, atsakovo veiksmų neginčijo, taigi nepasinaudojo privaloma pretenzine ginčų sprendimo tvarka, dėl ko teismas šiame sprendime nepasisako ir nurodytos aplinkybės nevertina (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis).
41. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė tinkamų pasiūlytos mažiausios kainos ar sąnaudų pagrįstumo įrodymų, kas sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą konkurse priėmė pagrįstai.
42. Dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje Van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07). Teismas, atmetęs ieškovės prašymą pripažinti atsakovo sprendimą atmesti ieškovės pateiktą pasiūlymą neteisėtu, tuo pačiu atmeta ir kitus iš nurodyto ieškinio reikalavimo kildinamus susijusius reikalavimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Ieškinį atmetus, o atsakovui bei trečiajam asmeniui atsakovo pusėje nepateikus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šalims bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 4231 - 4238 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės UAB „Nevda“ ieškinį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Tatjana Žukauskienė