Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-123-368-2007].doc
Bylos nr.: 2A-123-368/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas E

 

Pranešėjas E. Mockevičius                                                Civilinė byla Nr. 2A -  123 - 368/2007

Teisėja L. Muchtarovienė                                                Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.

(S)

 

                                                                                                 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. balandžio 3 d.

Šiauliai 

 

 

        Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus,

kolegijos teisėjų: Liudvikos Tupienės, Reginos Agotos Gutauskienės,

sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,

dalyvaujant ieškovui A. A. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. - A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2864-569/2006 pagal ieškovo A. – A. P. ieškinį atsakovui O. K. dėl nusikaltimu padarytos žalos padarytos atlyginimo. 

        Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

        Ieškovas A. – A. P. 2006 m. birželio 20 d. su ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovo O. K. 6672,63 Lt žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad jam 2004 m. birželio 9 d. atsakovas O. K. sulaužė dešinę ranką. Dėl šių veiksmų atsakovas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas. Dėl patirto sužalojimo ieškovas gydėsi nuo 2004 m. birželio 9 d. iki 2004 m. rugsėjo 29 d., tai patvirtina nedarbingumo pažymos. Ieškovas teigė, kad dėl sužalojimo patyrė materialinę ir neturtinę žala. Materialinę žalą sudaro netektos pajamos, kurias būtų gavęs iš vykdomos ūkinės – komercinės veiklos, nes jis yra IĮ „Dora“, kuri teikia avalynės taisymo paslaugas, savininku. Ieškovas pažymėjo, jog per laikotarpį nuo 2004 m. birželio 9 d. iki 2004 m. rugsėjo 29 d. netektos pajamos sudaro 1126,63 Lt (306+306+306+208,63), nes vidutinės pajamos per mėnesį yra 306 Lt. Savo reikalavimą priteisti 5000 Lt neturtinę žalą ieškovas grindė tuo, kad dėl sveikatos sutrikdymo beveik keturis mėnesius patyrė didelius nepatogumus, negalėjo atlikti būtiniausių buities darbų.

        Atsiliepimu į ieškinį atsakovas O. K. iš dalies sutiko su pareikštu ieškiniu, nurodydamas, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis yra IĮ „Dora“ savininkas bei užsiima būtent avalynės taisymo paslaugų teikimu, jog dėl sužalojimo jis negalėjo teikti šių paslaugų. Su ieškovo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovas sutiko iš dalies. Nurodė, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėtų atsižvelgti ne tik į ieškovo patirtus išgyvenimus, bet ir į tai, jog ieškovą sužalojo dėl neatsargumo, taip pat turėtų įvertinti atsakovo turtinę padėtį, nes atsakovas nedirba, jokio nekilnojamojo turto neturi, turį nepilnametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą.

        Šiaulių miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo O. K. ieškovui A. A. P. 3046 Lt žalos atlyginimo ir 91,38 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Nurodė, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendžiu konstatuota, kad 2004 m. birželio 9 d. atsakovas O. K. pastūmė ieškovą A. A. P., nuo ko jis pargriuvo ant grindinio ir atsitrenkus dešiniu riešu į grindinį, jam buvo padaryti dviejų riešakaulių lūžimai ir spindulinio kaulo lūžis. Ieškovui dėl neatsargumo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

        Atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti turtinę žalą, teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis yra IĮ „Dora“ savininkas, jog 2004 m. užsiėmė individualia veikla. Ant teismui pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos nėra atžymos, jog ji priimta valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Teismas, įvertinęs ieškovo gydymosi laikotarpį, sužalojimo pobūdį, atsakovo elgesį po žalos padarymo, nusikaltimo pobūdį, atsakovo pareigą išlaikyti vaiką, priteisė 3000 Lt neturtinę žalą. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teisę į 500 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą. 

        Apeliaciniu skundu ieškovas A. A. P. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo O. K. ieškovui Algirdui – A. P. 1136,63 Lt negautų pajamų, papildomai 2000 Lt neturtinės žalos, 500 Lt atstovavimo išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog patyrė materialinę žalą. Teismui pateikta pajamų mokesčių deklaracijos kopija patvirtino, jog vidutinės pajamos per mėnesį sudarė 306 Lt;
  2. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sumažino neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas tik į atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas yra darbingas, tačiau nesistengia susirasti geriau apmokamo darbo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl sulaužytos rankos ieškovas negali gauti papildomų pajamų, sužalota ranka nuolat skauda, ieškovas turi apriboti savo poreikius;
  3. Nepagrįstai teismas atsisakė priteisti už teisinę pagalbą. Atstovė G. Janušienė teikė teisines paslaugas baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas O. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už ieškovo sužalojimą. Tačiau ieškovas dėl savo turtinės padėties negali apmokėti už atstovavimą baudžiamoje byloje, todėl prašo priteisti atstovavimo išlaidas baudžiamojoje byloje, kaip būsimus nuostolius (CK 6.249 straipsnio 4 d.).

        Atsiliepimas į apeliacinį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negautas.

       

        Apeliacinis skundas netenkintinas.

        Baudžiamojoje byloje (bylos Nr. PK-1-252-621/2006) esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas O. K. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 139 straipsnio pirmą dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), dėl to, kad 2004 m. birželio 9 d. pastūmė ieškovą A. A. Pukį, nuo ko ieškovas pargriuvo ant grindinio ir atsitrenkus dešiniu riešu į grindinį, buvo padaryti dviejų riešakaulių lūžimai ir spindulinio kaulo lūžis, o tai lėmė, jog ieškovui dėl neatsargumo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

        Ieškovas teigia, kad dėl sveikatos sužalojimo laikotarpyje nuo 2004 m. birželio 9 d. iki 2004 m. rugsėjo 29 d. jis negalėjo dirbti, taip pat patyrė didžiulius nepatogumus, todėl jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Ieškovo teigimu, turtinę žalą sudaro per minėtą laikotarpį netektos pajamos - 1126,63 Lt (306+306+306+208,63). Šių aplinkybių pagrindimui atsakovas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikė 2002 m. fizinio asmens pajamų, gautų iš veiklos, kuria verstis įsigytas privalomas patentas, deklaraciją, 2003 m. metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir 2004 m. gegužės 3 d. metinę pelno mokesčio deklaraciją.    Taip pat ieškovas apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė IĮ „Dora“ registracijos pažymėjimą. Be to, apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad negautas pajamas dėl prarasto darbingumo sudaro pajamos, kurias būtų gavęs užsiimdamas ūkine komercine veikla, tiek pagal patentą (verslo liudijimą), tiek kaip individualios savininkas, o jų dydis yra lygus paskutinių trijų mėnesių uždarbių dydžiui, nurodytam 2003 m. pajamų mokesčio deklaracijoje.

        Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovas teigia, kad jo negautos pajamos per laikotarpį nuo 2004 m. birželio 9 d. iki 2004 m. rugsėjo 29 d. sudaro 1126,63 Lt, tačiau pateikia tik duomenis apie pajamas, gautas 2002 m. ir 2003 m. Taip pat iš pateiktos 2004 m. pelno mokesčių deklaracijos matosi, kad per mokestinį laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gegužės 3 d. A. A. P. įmonė negavo jokių pajamų. Pažymėtina, kad verslo liudijimai išduodami pageidaujamam mėnesių skaičiui, bet ne ilgiau kaip kalendoriniams metams ir ne trumpiau kaip mėnesiui (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 2 punktas). Tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kad teikė avalynės taisymo paslaugas pagal verslo liudijimą 2004 m., iki jį sužalojant. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog  iki 2004 m. birželio 9 d. gavo pajamų, teikdamas avalynės taisymo paslaugas, kaip IĮ „Dora“ savininkas. Dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja CK 6.249 straipsniui bei teisingumo ir sąžiningumo principams.

        CK 6.250 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

        Bylos medžiaga patvirtina, kad teismas, nustatydamas ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į ieškovui padarytų sveikatos sužalojimų laipsnį ir jų pasekmes, į šią žalą padariusio asmens kaltę, kad žala buvo padaryta dėl neatsargumo, atsakovo elgesį po nusikaltimo padarymo, atsižvelgė ir į atsakovo turtinę padėtį, kad atsakovas privalo išlaikyti nepilnametį vaiką, yra jaunas, gali gauti didesnes pajamas. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsnyje suformuluotomis taisyklėmis ir CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, tinkamai įvertino ieškovo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą dėl patirtų sužalojimų, kitus reikšmingus neturtinės žalos dydžiui faktorius ir, remdamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), pagrįstai nustatė, kad ieškovas patyrė 3000 Lt neturtinę žalą, bei priteisė ją iš atsakovo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo sumažino neturtinės žalo dydį, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovas dėl patirto sužalojimo turi apriboti savo poreikius, jam nuolat skauda sužalota ranka.

        Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atsisakė priteisti už ieškovui suteiktą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas O. K. buvo nuteistas už ieškovo nesunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas A. A. P. 2006 m. sausio 4 d. įgaliojo G. Janušienę atstovauti ieškovo interesus visuose Lietuvos Respublikos teismuose. Kaip pažymi apeliantas, su atstove buvo susitarta, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo už suteiktas teisines paslaugas sumokės 500 Lt, tačiau dėl savo turtinės padėties to padaryti negali. Vertinant šiuos apelianto argumentus negalima nepastebėti, kad 2006 m. sausio 4 d. įgaliojime nėra numatytas užmokesčio dydis už ieškovo atstovimą, o ieškovo teiginiai, kad jis įsipareigojo sumokėti 500 Lt už teisinių paslaugų teikimą nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo atstovė turi teisę teikti teisines paslaugas, nes G. Janušienės prekybos įmonės registracijos pažymėjimas, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad įmonės savininkė G. Janušienė, kaip fizinis asmuo, turį teisę užsiimti teisnių paslaugų teikimu. Todėl apelianto argumentai dėl apmokėjimo už teisinių paslaugų teikimą atmestini, kaip visiškai nepagrįsti. 

         Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, teisingai nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

       

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,  

 

n u t a r i a :

      

        Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

       

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                  Egidijus Mockevičius            

 

Teisėjai                                                                                          Liudvika Tupienė

    

                                                                                                       Regina Agota Gutauskienė