(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,
sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Dainiui Dargevičiui,
atsakovui S. N., jo atstovei advokatei Galinai Kardanovskajai,
trečiojo asmens atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
vertėjai
Anai Rastenienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autoritmas“ ieškinį atsakovui S. N. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo ir (ar) žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“.
Teismas
n u s t a t ė :
UAB „Autoritmas“ (toliau - ir ieškovė, darbdavys) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo, priimto darbo byloje Nr. APS-131-4669/2020, kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti nagrinėti ieškovės prašymą jai praleidus terminą prašymui paduoti, 2020 m. gegužės 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. N. (toliau – ir atsakovas, darbuotojas, vairuotojas), kuriuo prašo atnaujinti nustatytą trijų mėnesių terminą (jei jis praleistas) prašymui paduoti ir laikyti, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių, panaikinti minėtą DGK sprendimą, priteisti iš atsakovo 1 813,26 Eur žalos atlyginimo bei byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad atsakovas buvęs jos darbuotojas, dirbo tolimųjų reisų vairuotoju – ekspeditoriumi. 2019 m. balandžio 4 d. ieškovė gavo pranešimą iš Vokietijos draudimo įmonės „Allianz“, kad ieškovei priklausantis vilkikas Scania R450, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarė žalą Vokietijoje ir pasišalino iš įvykio vietos. Vokietijos draudimo bendrovės pranešime buvo nurodyta žalos data 2018 m. birželio 27 d., žalos vieta (kelias A8 Zindelfingenas) bei žalos dydis – 1680,23 Eur. Nurodytą transporto priemonę komandiruotės metu vairavo atsakovas. Policijos ir prokuratūros 2018 m. liepos 31 d. – rugpjūčio 2 d. atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas, norėdamas parkuotis ir važiuodamas atbuline eiga, puspriekabės galine dalimi kliudė metalinę tvorelę, išlipęs iš mašinos apžiūrėjo ir liko stovėti aikštelėje iki kitos dienos 6:30 val. 2019 m. balandžio 1 d. Vokietijos biuras žalos išieškojimą perdavė žalos kaltininko draudikui AB „Lietuvos draudimas“. Pastaroji ją sumokėjo. 2020 m. sausio 6 d. ieškovas skolų išieškojimų bendrovei UAB „B2kapital” pervedė 1988,78 Eur (įskaičiuoti ir delspinigiai už nesavalaikį atsiskaitymą) už atsakovo padarytą žalą. 2020 m. vasario 26 d. ieškovė pateikė prašymą DGK, kuri 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu prašymą atsisakė nagrinėti, nurodžiusi, kad ieškovė praleido 3 mėn. terminą jam paduoti, nes apie įvykį sužinojo 2019 m. balandžio 1 d.
Ieškovės teigimu, DGK privalėjo atnaujinti terminą manant, kad jis praleistas. Taip pat tai padaryti, ieškovės teigimu, turėtų ir teismas, nes terminas, manant, kad jis praleistas, yra praleistas dėl svarbių priežasčių, o būtent, dėl to, kad ieškovė žalą faktiškai patyrė tik 2020 m. sausio 6 d., kai apmokėjo reikalavimą už atsakovo padarytą žalą. Būtent šią dieną ieškovė laiko sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momentu.
Ieškovo manymu, atsakovui atsiranda pareiga atlyginti visą žalą, nes jo neteisėta veika pasireiškė mažų mažiausiai dideliu neatsargumu arba tyčiniais veiksmais, kadangi jis nesugebėjo tinkamai priparkuoti vilkiko, matė, jog išvertė tvorą, tačiau policijos nekvietė ir išvyko iš degalinės teritorijos, faktiškai pasišalino. Turtinė žala padaryta darbo sutarties vykdymo metu, kai atsakovas buvo išvykęs į komandiruotę, o jam buvo perduotas policijos tyrime nurodomas vilkikas ir puspriekabė.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į jį nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu teismui paaiškino, kad jokio įvykio jis nesukėlė, išverstos tvorelės nepastebėjo, buvo degalinėje iki ryto ir per tą laiką niekas jam jokių pretenzijų dėl jos nereiškė. Apie įvykį neinformavo darbdavio, nes jokio įvykio nebuvo. Pripažino, kad buvo išlipęs ir apžiūrėjo, bet vilkiką – ar teisingai jį pastatė, kad niekam nekliudytų (tai įprasta vilkikų vairuotojų veikloje, nes sąstatas yra veik 20 metrų), tvorelės nepastebėjo ir neapžiūrinėjo. Mano, kad nėra visų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei jo atžvilgiu taikyti, nes jo kaltė dėl įvykio niekuo neįrodyta, tai viso labo tik ieškovės teiginiai ir samprotavimai. Joks tyrimas jo atžvilgiu nebuvo atliekamas, jis nebuvo apklausiamas nei policijos, nei darbdavio, žala yra atlyginta draudimo bendrovės, tam ir yra draudimas, kad kompensuotų galimas rizikas, be to, žalos dydis pernelyg užaukštintas, nes policijos medžiagoje įvardinta tik 150 Eur galimos žalos suma. Kadangi pati ieškovė nurodė, jog dar 2019 m. balandžio 4 d. gavo pranešimą iš Vokietijos draudiko įmonės ,,Allianz“, akivaizdu, kad ieškovė praleido senaties terminą reikalavimui į darbuotoją pareikšti, atsakovas prašė byloje taikyti senatį. Vairuotojas teigė, jog pats apie visa tai ir įvykį buvo informuotas draudimo bendrovės prieš 3 – 4 mėnesius, iki to nieko nežinojo ir jokios informacijos iš nieko nebuvo gavęs, tyrime nedalyvavo, jokia bauda skirta nebuvo.
Trečiojo asmens AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovė posėdžio metu teigė, jog turi savo atstovą užsienyje, tai ,,Interjurias“, ji tyrė žalą, trečiasis asmuo tyrimo neatliko, pasitikėjo atstovu, žalą atlygino. Vaizdinės medžiagos nematė ir nevertino.
Ieškinys atmestinas.
Byloje kyla ginčas dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo ir su tuo susijusio į jį nukreipto darbdavio reikalavimo pateikimo darbuotojui savalaikiškumo. Susipažinus su byloje esančia medžiaga, konstatuotina, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovės byloje pareikštu ieškiniu ir nėra teisinių prielaidų jį patenkinti dėl žemiau nurodyto.
Byloje nustatyta, kad atsakovas 2018 m. balandžio 5 d. su ieškove pasirašytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 71 pagrindu pradėjo dirbti pas ieškovę vairuotojo - ekspeditoriaus pareigose. Darbo sutartis nutraukta 2019 m. liepos 1 d.
2019 m. balandžio 1 d. Vokietijos draudimo įmonė „Allianz“ išsiuntė ieškovei pranešimą apie tai, kad ieškovei priklausantis vilkikas (duomenys neskelbtini) Scania R450 buvo užfiksuotas žalos kaltininku Vokietijoje. Pranešime nurodyta žalos data 2018 m. birželio 27 d., žalos vieta kelias A8 Zindelfingenas, žalos dydis - 1680,23 Eur. Tyrimą atliko Liudvigsburgo centrinis policijos komisariatas, ataskaitos pateikimo data 2018 m. liepos 31 d. Policijos medžiagoje nurodoma, kad 2018 m. birželio 28 d. 10:18 val. ryto liudytojas informavo policiją, kad poilsio aikštelės teritorijoje yra pažeista tvora, teigė, kad įvykis užfiksuotas vaizdo kameromis. Šio pranešimo pagrindu policija pradėjo tyrimą, apklausė pranešimą pateikusį asmenį, apžiūrėjo vaizdinę medžiagą. 2018 m. rugpjūčio 2 d. Štutgarto prokuratūra surašė ataskaitą, kurioje nurodoma, kad minėto vilkiko vairuotojas, norėdamas parkuotis ir važiuodamas atbulas puspriekabės galinės dalies dešine puse kliudė degalinės teritorijoje esančią metalinę tvorelę. Išlipęs iš vilkiko vairuotojas apžiūrėjo padarytą žalą ir liko stovėti aikštelėje iki kitos dienos 06:30 val. ryto. Šioje ataskaitoje įvardintas žalos mastas – 150 Eur. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismui pripažino gavusi šią informaciją 2019 m. balandžio 4 d. (teikdama prašymą DGK, nurodė, kad 2019 m. balandžio 1 d.). Patikrinusi komandiruočių laikus, ieškovė nustatė, kad minėtą vilkiką vairavo atsakovas. Byloje esantis 2018 m. birželio 30 d. komandiruotės įsakymas, vairuotojo kelionės lapas rodo, kad atsakovas su minėtu vilkiku komandiruotas krovinio vežimui maršrutu Lietuva-Vokietija-Šveicarija-Vokietija-Lietuva laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 11 d. Atsakovas neneigė aplinkybių, jog įvardintu laiku buvo komandiruotėje ir vairavo minėtą vilkiką, nors peržiūrėjus vaizdo įrašą jam kilo abejonių dėl to.
Byloje esanti medžiaga taip pat rodo, kad 2019 m. balandžio 1 d. Vokietijos draudikų biuras ,,Žalioji korta“ žalos išieškojimą perdavė nustatytam žalos kaltininko draudikui AB „Lietuvos draudimas“, kuri, kaip rodo byloje esantis draudimo polisas, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo apdraudusi minėtą transporto priemonę privalomuoju jos valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, galiojančiu ir užsienyje.
Pastaroji 2019 m. rugsėjo 3 d. išsiuntė gautą medžiagą ir pretenziją ieškovei. Medžiagos gavimo fakto ieškovė neneigė, taip pat pripažino, jog 2019 m. rugsėjo 4 d. gavo šį pranešimą. Ieškovė prašė savo draudiko pateikti papildomą medžiagą ir vaizdo įrašus. AB „Lietuvos draudimas“ atsakė, kad įrašo neturi ir kad privalu remtis 2018 m rugpjūčio 2 d. Štutgarto prokuratūros ataskaita. AB „Lietuvos draudimas“ teigimu, ji pati tyrė administruojamą žalą, pasitvirtinus įvykio turiniui, kaip draudikė, sumokėjo nukentėjusio asmens draudikui 1813,26 Eur (suma su PVM). Negavusi regresinio apmokėjimo iš ieškovės pagal jai siųstą pretenziją, kreipėsi į skolos išieškojimo įmonę.
Skolos išieškojimo įmonė UAB ,,B2kapital“ 2019 m. lapkričio 27 d. išsiuntė ieškovei siūlymą sumokėti 1813,26 Eur ir 175,52 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Ieškovė 2020 m. sausio 6 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo UAB ,,B2kapital“ raginime nurodytą 1988,78 Eur dydžio sumą.
Byloje nėra jokių rašytinių duomenų apie tai, kad ieškovė, kaip darbdavė, tirtų įvykį, prašytų atsakovo, kaip galimo įvykio kaltininko, pasiaiškinti dėl jo, nors pati pripažino, kad dar 2019 m. balandžio 4 d. buvo informuota apie įvykį ir jo metu galimai padarytą žalą.
Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovė spręstų žalos atlyginimo klausimą ir darbuotojo atleidimo iš darbo 2019 m. liepos 1 d. momentu.
Ieškovė tik 2020 m. kovo 3 d. kreipėsi į DGK su prašymu išieškoti iš darbuotojo (tuo momentu jau buvusio) S. N. jo veiksmais padarytos materialinės žalos atlyginimą 1924,56 Eur sumoje. DGK 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu atsisakė nagrinėti prašymą dėl praleisto trijų mėnesių senaties termino tokiam prašymui paduoti.
Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, kuris 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė jį priimti, nurodęs, kad ginčas nėra teismingas šiam teismui.
2020 m. gegužės 11 d. ieškovė pareiškė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris jį priėmė nagrinėti, atnaujinęs nežymiai praleistą 1 mėnesio terminą po DGK priimto sprendimo ieškiniui paduoti.
Dėl ieškinio senaties instituto taikymo.
Ieškinio senaties instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti tam tikrų teisinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę.
Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 str.). CK 1.125 str. 1 ir 2 dalių nuostatos numato, jog bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Minėto straipsnio 8 dalyje numatyta, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. LAT praktikoje yra išaiškinta, kad šis sutrumpintas terminas pareikšti reikalavimus atlyginti padarytą žalą nepriklauso nuo to, kokiam objektui padaryta žala - asmeniui ar turtui, iš kokių teisinių santykių atsirado tokia žala ar nuo jos pobūdžio (turtinė ar neturtinė žala), išskyrus atvejus, kai CK ir kiti įstatymai nustato kitokius sutrumpintus terminus reikalavimams atlyginti žalą pareikšti (LAT 2012 m, vasario 15 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).
Ieškinio senatis civilinėse bylose dėl darbo ginčų taikoma pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK), kurio 220 str. numato, jog prašymą dėl pažeistų darbo teisių ginčo subjektas gali pateikti komisijai per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Bendras terminas darbo ginčams dėl teisės į žalos atlyginimą taip pat 3 metai (DK 15 str. 2 d.).
Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1d.).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviųjų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo asmuo sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik jo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus asmens charakteristiką – jo patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
Ginčo santykiai dėl žalos atlyginimo atsiranda žalos padarymo metu, prievolė atlyginti padarytą žalą taip pat atsiranda nuo žalos padarymo. Galimybė prašyti atnaujinti praleistą terminą savo pažeistai teisei apginti išlieka ir nagrinėjant darbo ginčus.
Minėta, pagal DK 220 str. 1 d., darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą (procedūriniai terminai). DK 15 str. 2 d. įtvirtintas trijų metų bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Šis terminas sutampa su CK 1.125 str. 8 d. įtvirtintu bendru sutrumpintu trejų metų ieškinio senaties terminu ieškiniams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Taip pat minėta, jog bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Bylos medžiaga, pačios ieškovės dėstomų faktinių aplinkybių turinys bei tuo išreikštas jos pripažinimas rodo, kad apie ieškovės darbuotojo 2018 m. birželio 27 d. galimai padarytą žalą Vokietijoje ieškovei tapo žinoma (vėliausiai) 2019 m. balandžio 4 d., kuomet ji, kaip pati nurodė ieškinyje, gavo pranešimą iš Vokietijos draudimo bendrovės ,,Allianz“. Jame buvo nurodyta, kad ieškovei priklausantis vilkikas buvo užfiksuotas kaip žalos kaltininkas Vokietijoje. Ieškovė, kaip tarptautinio vežimų sektoriaus atstovė, negalėjo nesuprasti ir negalėjo nežinoti apie tokį galimą savo teisių pažeidimą šio pranešimo gavimo metu. Ieškovė nesiėmė jokių priemonių situacijai pasiaiškinti, nesusisiekė su vilkiką vairuojančiu asmeniu, neprašė jo pasiaiškinti, neatliko jokio vidinio tyrimo ir iki 2020 m. kovo 3 d., kuomet kreipėsi į DGK, nesiėmė jokių gynybinių veiksmų savo galimai pažeistai teisei ginti.
Nesutiktina ir kritiškai vertintinas nustatytų ginčo faktinių aplinkybių kontekste ieškovės teiginys, jog jos teisių pažeidimo suvokimo momentas turi būti sietinas su 2020 m. sausio 6 d., kuomet ji per skolos išieškojimo įmonę kompensavo AB ,,Lietuvos draudimas“ pastarosios Vokietijos draudimo bendrovei sumokėtą žalos sumą jau kartu su priverstinio skolos išieškojimo kaštais. Ginčo bylos medžiaga nustatyta, kad ir iš draudiko ieškovė dar 2019 m. rugsėjo 4 d. buvo gavusi informaciją apie įvykį, prašė draudiko pateikti papildomą medžiagą ir vaizdo įrašus. AB „Lietuvos draudimas“ atsakė, kad įrašo neturi ir kad privalu remtis 2018 m rugpjūčio 2 d. Štutgarto prokuratūros ataskaita. Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes nėra jokio pagrindo teigti, kad ir šiuo momentu ieškovė negalėjo nežinoti ir negalėjo nesuprasti įvykių svarbumo.
Byloje nėra jokių rašytinių duomenų apie tai, kad ieškovė, kaip darbdavė, tirtų įvykį, prašytų atsakovo, kaip galimo įvykio kaltininko, pasiaiškinti dėl jo ir pan. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovė spręstų žalos atlyginimo klausimą darbuotojo atleidimo iš darbo 2019 m. liepos 1 d. momentu.
Ieškovė byloje laikėsi pozicijos, jog termino ieškiniui pareikšti nėra praleidusi, vienok išsakė poziciją, kad manant, jog 3 mėnesių terminas praleistas, jis turi būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių. Tačiau toks ieškovės prašymas (prašymas atnaujinti terminą) visiškai abstraktus, deklaratyvus ir formalus. Ieškovė nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių svarbumo, jų nesuformulavo, nors ir buvo atstovaujama advokato. Todėl pasinaudoti termino praleidimo atnaujinimu teismas negali, nes nėra įvardinto objekto tam.
Minėta, į DGK ieškovė kreipėsi daugiau nei po 11 mėnesių nuo sužinojimo apie galimai pažeistą teisę, t. y. ženkliai praleidusi 3 mėnesių terminą, nenurodydama jokių šio termino praleidimo priežasčių svarbumo. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškinio senaties termino eiga nagrinėjamo ginčo atveju prasidėjo vėlesniu nei teismo konstatuota metu.
Ieškinio senaties termino paskirtis darbo ginčuose - skatinti darbuotojus ir darbdavius laiku domėtis esamais darbo santykiais, elgtis atidžiai, rūpestingai savo teisių atžvilgiu, kad būtų išsaugotas ekonomiškai svarbių šių santykių stabilumas. Šį terminą ginčo atveju pažeidė darbdavys, kuriam, kaip darbo teisinio santykio stipresniam dalyviui, savaime keliami didesni rūpestingumo, atsakomybės ir budrumo reikalavimai. Todėl teismas pritaria atsakovo išsakytam argumentui dėl senaties termino praleidimo, kaip savarankiško pagrindo ieškiniui atmesti, buvimo ir ieškovo ieškinį atmeta, konstatavęs, kad praleidus šį terminą ieškovės teisė į teisminę pažeistos teisės gynybą faktiškai išnyko ir dėl to negali būti ginama (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą praktiką, atmetus ieškinį dėl senaties, „...ieškinio argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumo materialinio teisinio reikalavimo prasme, nenagrinėtini“, ,,pasisakyti dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-761/2003; 2002 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 39 išaiškinimo I dalies 21 punktas).
Nepaisant to, teismas trumpai pasisako dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir dėl žemiau išdėstyto juos pripažįsta neįrodytais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178-185 str. str.).
Dėl reikalavimų pagrįstumo.
Ieškovė reiškia DK pagrindu į darbuotoją nukreiptą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, taip pat nurodo, jog turi ir CK 6.280 str. 1 d. pagrindu paremtą regresinio pobūdžio reikalavimą atlyginti žalą, kurią pati ieškovė per skolos išieškojimo įmonę sumokėjo savo civilinės atsakomybės draudikui.
Akcentuotina, kad ieškovė, būdama atstovaujama advokato, išliko nenuosekli savo aiškinimuose dėl reikalavimo atlyginti žalą kilmės, taip pat, kalbėdama virš aptartu ieškinio senaties klausimu, vieno iš posėdžio metu išsakė nuomonę, kad esant faktui, jog santykis iš draudimo regreso, ieškinio senatis nagrinėjamo turinio reikalavimui yra 1 metai. Imant domėn aplinkybę, kad pati ieškovė prieš inicijuodama ginčą teisme kreipėsi į DGK, laikytina, jog ji savo galimai pažeistas teises gina DK 156 str. 3 d. pagrindu, kad sąmoningai pasirinko tokį santykių ginčo aspektą. Be to, regresinis reikalavimas į darbuotoją darbo teisės normomis yra ribojamas (DK 155 str. 1 d.), todėl iš civilinės atsakomybės draudimo santykių kylantis į darbuotoją kylantis reikalavimas negali būti tenkinamas.
Todėl trumpai pasisakytina dėl DK normatyvo sąlygotos darbuotojo atsakomybės byloje taikymo.
DK 151 str. nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
DK 153 str. 1 d. nustato, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Esant darbuotojo tyčiai, žala gali būti atlyginama visiškai (DK 154 str. 1 p.).
DK 155 str. 1 d. nustato, kad jeigu darbdavys buvo apdraudęs darbuotojo civilinę atsakomybę (taip pat ir trečiųjų asmenų atžvilgiu), darbdavys privalo kreiptis dėl draudimo tiesiogiai į draudiką.
Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims.
Ieškovė faktiškai siekia visiško jos patirtų nuostolių (draudikui sumokėtos draudimo išmokos) iš darbuotojo priteisimo, kuriuos darbdavys vertina kaip darbuotojo veiksmai jai padarytą žalą, t. y. siekia visiškos jo materialinės atsakomybės taikymo.
Kaip matyti iš ieškovės teiginių, ji ir čia nėra pakankamai nuosekli ir apibrėžta: ieškovė nurodo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė mažų mažiausiai dideliu neatsargumu arba tyčiniais veiksmais, kadangi atsakovas matė, jog išvertė tvorą, tačiau policijos nekvietė ir išvyko iš degalinės, t. y. pasišalino. Taip pat nurodė, jog manant, kad turtinės žalos atsakovas tyčia nepadarė, prašė laikyti, kad atsakovas žalą padarė dėl savo didelio neatsargumo – nesugebėjimo tinkamai priparkuoti vilkiką ir sąmoningo pasišalinimo iš įvykio vietos.
Žalos, o šiuo atveju nuostolių, dydis, jų susidarymo aplinkybės, tame tarpe ir darbuotojo veiksmų turinys, kaip aplinkybė darbuotojo visiškai materialinei atsakomybei taikyti bei jo kaltės laipsniui nustatyti, turi būti įrodytos besąlygiškai.
Iš byloje esančių duomenų nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad darbuotojas matė išverstą tvorelę ir kad žinodamas apie sukeltą įvykį sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos.
Iš policijos gautas vaizdo įrašas rodo, kad vilkiką vairuojantis asmuo, važiuodamas atbulas, mėgina prisiparkuoti, manevruoja, vilkiko priekabos galine dešine puse nestipriai kliudo degalinėje esančią ribojimo tvorelę. Akivaizdu, jog esant tokiems transporto priemonės gabaritams, tai pajausti buvo neįmanoma. Vairuotojas išlipa, apžiūri prisiparkavimo lokalizaciją ir nežymiai apgadintos tvorelės nepastebi, nes į ją nepažiūri. Nėra ginčo dėl to, kad jis iki ryto išbuvo vilkike, kad niekas iš degalinės darbuotojų ar kitų asmenų jokių priekaištų vairuotojui nereiškė. Ryte vairuotojas išvažiuoja. Dėl šio nėra jokio pagrindo išvadai, kad vairuotojas sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Kliudytos tvorelės faktas buvo pastebėtas jau vairuotojui išvažiavus, praėjus keturioms valandoms, nors nėra pagrindo manyti buvus kažkokių kliūčių užfiksuotą incidentą matyti tuoj pat ir imtis priemonių kaltiems asmenims nustatyti bei atlikti objektyvų tyrimą, apklausiant ir patį galimą įvykio kaltininką.
Teismo giliu įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo kalbėti nei apie netinkamą prisiparkavimą (jokių priekaištų dėl to atsakovas nesulaukė ir dėl to nebuvo nei apkaltintas, nei nubaustas), nei apie sąmoningą pasišalinimą iš įvykio vietos, ir dėl to pripažinti atsakovą buvus itin neatsargiu, kas gali sąlygoti žalos atlyginimo pareigą. Todėl nėra vieno esminių elementų žalai pagal DK atlyginti.
Teismui kelia didelių abejonių ir žalos nustatymo dydis. Pirminėje policijos išvadoje nurodyta, kad preliminarūs tvorelės taisymo kaštai 150 Eur. Nors teismas nekvestionuoja vėlesnių duomenų dėl ženklaus šių kaštų padidėjimo, tačiau netgi įvertinus tvorelės vieno iš segmentų atstatymo darbus, laikytina, jog daugiau nei dešimt kartų padidėję atstatymo kaštai vargu ar galimi ir nėra protingi.
Nagrinėjamo ginčo aspektu svarbu pastebėti ir tai, kad nei draudikas, atlyginęs žalą pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, nei darbdavys neatliko jokio vidinio tyrimo nei žalos padarymo faktui, nei žalos dydžiui nustatyti. Nebuvo apklaustas vairuotojas, nesiaiškinta jo pozicija, būtina jo kaltės laipsniui ir veiksmų pobūdžiui nustatyti, nevertinti žalos dydžio susiformavimo elementai, aplinkybė, ar jis tuo metu vairavo transporto priemonę (iš minėto įrašo dėl jo kokybės identifikuoti asmenį vis tik nėra paprasta, vertinant atsakovo kūno sudėjimą su įrašė esančio žmogaus, dėl to atsiranda abejonių).
Teismas laiko, jog darbdavys, gavęs tiek pirminę informaciją apie įvykį, tiek ir vėlesnį draudiko pranešimą apie regresą, tiek ir skolos išieškojimo įmonės pranešimą, negalėjo besąlygiškai, be vidinio tyrimo, mokėti reikalaujamą sumą draudikui regreso tvarka, neįsigilinęs dėl fakto ir dėl žalos dydžio pagrįstumo. Ir tai buvo jo rizika, kylanti iš turimos civilinės atsakomybės draudimo apsaugos. Pagal virš minėtą DK 155 str. 1 d. normatyvą turima draudiminės apsaugos rizika, kuria darbdavys tinkamai nepasinaudojo ir kurios tinkamai neįvertino, teismo giliu įsitikinimu, negali būti perkelta ant darbuotojo pečių, kas faktiškai daroma šiuo ieškiniu. Akcentuotina ir tai, kad pagal DK 6 str. visos abejonės darbo ginče vertintinos darbuotojo, kaip silpnesniosios ginčo pusės, naudai.
Procesiniai klausimai.
Ieškinio atmetimo atveju, atsakovas, kaip ginčą laimėjusi šalis, sutinkamai su CPK 93 str. 1 d., nustatančia, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, įgijo teisę į savo patirtų išlaidų kompensavimą, o tokių pagal pateiktus rašytinius įrodymus yra 4 500 Eur už advokato pagalbą susijusių išlaidų.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovo atstovės atsakovui teiktų teisinių paslaugų kokybę, neatvykimą į posėdžius, jos surašyto atsiliepimo į ieškinį, prašymo Štutgardo prokuratūrai kompaktišką turinį, į teismo nevienkartinius raginimus ir priminimus įvykdyti įpareigojimą dėl duomenų pateikimo tenkinus pačios advokatės prašymą, kurių nepateikimas sąlygojo ir posėdžių atidėjimą, į tai, kad prašymo priteisti šias išlaidas detalizacijoje nurodytas paslaugų turinys dubliuojasi (nebuvo poreikio naujai studijuoti bylos medžiagą prieš kiekvieną posėdį nesant jokių naujų rašytinių duomenų), posėdžių atidėjimus advokatės prašymu, mano, kad maksimali Rekomendacijose nurodyta suma tam yra per didelė, neprotinga ir neadekvati, todėl mažintina iki 2000 Eur.
Iš ieškovės išieškotina 9 Eur pašto išlaidų valstybei.
Ieškinį atmetus, ieškovės bei jos pusėje dalyvavusio trečiojo asmens patirtos išlaidos jiems nekompensuojamos.
Išsprendus šį ginčą dėl darbo teisės iš esmės DGK priimtas sprendimas laikytinas netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 307 str.,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Išieškoti atsakovui S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB ,,Autoritmas“, j. a. k. 301186571, 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Išieškoti iš ieškovės UAB ,,Autoritmas“, j. a. k. 301186571, 9 Eur (devynis eurus) pašto išlaidų valstybei (įmokos kodas 5662).
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. balandžio 7 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-4669 laikyti netekusiu galios.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Natalija Daškovienė