Pranešėja Albina Pupeikienė               Civilinė byla Nr. 2S-424-253/2014

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė              (Proceso Nr. 2-06-3-09948-2013-7)

              Procesinio sprendimo kategorija

(S)

              122.4; 129.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 5 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., R. M., AB SEB bankas,

              n  u  s  t  a  t  ė :

pareiškėjas skundu prašė panaikinti antstolės B. T. 2013-08-02 patvarkymą Nr. S-13021264 dėl pareikšto prieštaravimo, 2013-07-26 patvarkymą Nr. S-13020485 dėl turto įkainojimo bei paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turto – žemės sklypo, 9,7000 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti. Nurodė, kad 2013-07-09 antstolė paskyrė ekspertizę įkeisto ir iš varžytynių parduotino minėto žemės sklypo vertei nustatyti. Turto vertinimo ekspertizę atliko UAB „Ober Haus“ turto vertintojai, 2013-07-14 ekspertizės metu nustatyta turto rinkos vertė – 76 000 Lt. Pareiškėjui nustatyta turto vertė kelia abejonių, kadangi ta pati turto vertinimo įmonė 2006-07-31 nustatė, kad žemės sklypo rinkos vertė yra 520 000 Lt, o likvidacinė vertė – 320 000 Lt, t. y. 2013-07-14 ekspertizės aktu nustatyta turto vertė sumažėjo 650 procentų. Mano, kad toks turto vertės sumažėjimas neatitinka nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, kadangi per paskutinius 2–3 metus žemės ūkio paskirties sklypo kainos nemažėjo, bet turėjo augimo tendenciją. Be to, iš ekspertizės pareiškėjui neaišku, koks buvo taikytas turto vertės nustatymo metodas. Pažymėjo, kad nušalinimo antstolės paskirtam ekspertui nereiškė, kadangi neturėjo pagrindo iš anksto abejoti turto vertintojo kompetencija. Abejonės kilo tik lyginant tos pačios turto vertinimo įstaigos ekspertizes dėl didelio vertės skirtumo bei lyginant panašaus turto kainų pokyčius rinkoje. Paaiškino, kad kreipėsi į antstolę su prašymu skirti pakartotinę ar papildomą turto vertinimo ekspertizę, tačiau prašymas nebuvo patenkintas.

              Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-14 nutartimi skundo netenkino. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodomas ginčo turto vertės svyravimas negali būti laikomas akivaizdžiu pagrindu skirti pakartotinę turto vertės ekspertizę, kadangi 520 000 Lt sklypo vertė nustatyta 2006 m., o 76 000 Lt vertė nustatyta 2013 m., t. y. tarp verčių nustatymo praėjo septyneri metai, tuo metu rinkoje įvyko kainų pokyčių, kurie turėjo didelės įtakos nekilnojamojo turto rinkai ir kurie laikytini objektyviais veiksniais turto vertei kisti. To pat meto (2013 m.) Nekilnojamojo turto registre pateikiamais duomenimis, ginčo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta masiniu vertinimo būdu, neatsižvelgiant į individualias turto savybes, yra 24 124 Lt. Tuo tarpu byloje ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti atliko atestuotas turto vertintojas, vertinimas atliktas naudojantis ne tik VĮ Registrų centro duomenimis, bet ir turto vertinimo ir rinkos tyrimo duomenų apie nekilnojamojo turto rinką ir jos tendencijas baze, todėl teismas vertino, kad turto vertintojo (eksperto) išvados yra išsamesnės ir labiau atspindinčios realias rinkos kainas. Tiek vykdymo procese, tiek teismui pateiktame skunde pareiškėjas nepateikė motyvuotų nesutikimo su eksperto nustatyta turto verte argumentų, juos pagrindžiančių įrodymų, leidžiančių suabejoti eksperto nustatyta turto verte, todėl teismas konstatavo, kad antstolė neturėjo pagrindo abejoti atestuoto turto vertintojo atlikta ekspertize turto vertei nustatyti. Pareiškėjas pateikė bendro pobūdžio prieštaravimus, kurie nesuteikia pagrindo abejoti, kad turto vertė yra per maža ar kad nuo turto vertės nustatymo areštuoto turto vertė dėl objektyvių aplinkybių būtų pasikeitusi ir būtų atsiradęs pagrindas turtą perkainoti.

              Atskiruoju skundu pareiškėjas J. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: panaikinti antstolės B. T. 2013-07-26 patvarkymą Nr. S-13020485 dėl turto įkainojimo bei 2013-08-02 patvarkymą Nr. S-13021264 dėl pareikšto prieštaravimo bei paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9,7000 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo nurodomas ginčo turto vertės svyravimas negali būti laikomas akivaizdžiu pagrindu skirti pakartotinę turto vertės ekspertizę. Skundžiamoje nutartyje neatsižvelgta į tai, kad 2013-07-14 ekspertizės aktu tas pats ekspertas ir to paties įkeisto žemės sklypo vertę sumažino 650 proc. Būtent toks vertės sumažėjimas neatitiko nekilnojamojo turto rinkoje vykusių pokyčių. Taip pat mano, kad turto vertinimo ekspertizė atlikta pernelyg skubotai, 2013-07-09 antstolis priima patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, po 5 dienų, t. y. 2013-07-14 buvo atliktas žemės sklypo vertinimas. Mano, kad turto vertinimas atliktas pažeidžiant protingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių ir interesų principus. Tiek skundžiamoje nutartyje, tiek antstolės atsisakyme skirti pakartotinę ekspertizę remiamasi vieninteliu argumentu, jog tarp verčių nustatymo praėjęs didelis laiko tarpas, tačiau į pareiškėjo argumentus dėl neadekvačiai sumažėjusios turto vertės ir nekilnojamojo turto rinkoje vykusių pokyčių santykio nebuvo atsakyta.

              Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

              Atskirasis skundas netenkintinas.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

              Nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/13/00863, pradėtą vykdyti pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro 2013-05-06 vykdomąjį įrašą  Nr. GB-3089 dėl 308 907,27 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. M. išieškotojo AB SEB bankas naudai, parduodant iš viešųjų varžytynių įkeistą žemės sklypą, 9,7000 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį J. M. ir R. M.. Antstolė        2013-07-09 patvarkymu Nr. S-13018815 dėl eksperto skyrimo paskyrė žemės sklypo, kurio plotas 9,7000 ha, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Ober Haus“ (v. b. l. 56–58). 2013-07-14 ekspertizės aktu Nr. 608 EKZ­_2013 RVI KLAI žemės sklypo, 9,7000 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta 76 000 Lt. 2013-07-26 patvarkymu Nr. S-13020485 dėl turto įkainojimo antstolė žemės sklypą, 9,7000 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), įkainojo 76 000 Lt (v. b. l. 67–68). 2013-08-02 skolininkas J. M. pateikė antstolei prieštaravimus dėl nustatytos žemės sklypo vertės ir jo įkainojimo bei prašė skirti pakartotinę ekspertizę žemės sklypo, 9,7000 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti (v. b. l. 70). Antstolė 2013-08-02 patvarkymu Nr. S-13021264 netenkino skolininko prašymo dėl pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo ir paliko galioti 2013-07-26 patvarkymą Nr. S-13020485 dėl turto įkainojimo (v. b. l. 78–80).

              Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė neturėjo pagrindo abejoti eksperto nustatyta rinkos verte ir skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. Pažymėtina, kad papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindu gali būti vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 str. 2 d.) arba paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d., CPK 682 str. 3 d.). Sprendžiant klausimą, ar antstolė 2013-08-02 patvarkymu Nr. S-13021264 pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl pakartotinės ekspertizės vykdymo procese skyrimo, būtina nustatyti, ar skolininko pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę. 

              Apeliantas nurodo, kad 2013-07-14 ekspertizės aktu Nr. 608 EKZ_2013 RVI KLAI, tas pats ekspertas ir to paties žemės sklypo vertę sumažino 650 proc. Apelianto vertinimu, toks vertės sumažėjimas neatitiko nekilnojamojo turto rinkoje vykusių pokyčių. Apeliantas įstatymo nustatyta tvarka nušalinimo paskirtai ekspertei UAB „Ober Haus“ nereiškė, nepateikė įrodymų, leidžiančių abejoti areštuoto turto ekspertizę atlikusios nepriklausomos nekilnojamojo turto vertintojos UAB „Ober Haus“ objektyvumu. Be to, apeliantas pats remiasi tos pačios turto vertintojos anksčiau, t. y. 2006-07-31, atliktu turto vertinimu.

              Apeliantas remiasi aplinkybe, kad UAB „Ober Haus“, vertindama žemės sklypą įkeitimo tikslu, 2006-07-31 Turto vertės nustatymo pažymoje nustatė, jog žemės sklypo rinkos vertė yra 520 000 Lt, o likvidacinė vertė – 320 000 Lt (b. l. 6). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuo 2006 m. atlikto turto vertinimo iki 2013 m., kai buvo atlikta antstolės paskirta turto ekspertizė, praėjo septyneri metai, situacija nekilnojamojo turto rinkoje žymiai keitėsi ir negali būti vertinama kaip tapati. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto nurodomas turto verčių skirtumas 2006 m. ir 2013 m. nelaikytinas akivaizdžiu pagrindu abejoti eksperto nustatyta turto rinkos verte. 2013-07-14 ekspertizės aktu įvertinta nekilnojamojo turto rinkos vertė esant dabartinėms nekilnojamojo turto rinkos sąlygoms. Atkreiptinas dėmesys, kad VĮ „Registrų centras“ 2013-08-02 duomenimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė siekė 58 000 Lt, t. y. net mažiau nei nustatyta turto vertintojo 2013-07-14 ekspertizės aktu, kuriuo atsižvelgta ir į konkretaus nekilnojamojo turto vertę individualizuojančius veiksnius. Atskirojo skundo teiginiai dėl Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 str. 1 d. numatytų principų pažeidimo bei žemės ūkio paskirties žemės kainos pokyčių yra bendro pobūdžio, nepagrįsti įrodymais ir nesuteikia pagrindo abejoti, kad konkretaus nekilnojamojo turto vertė yra per maža. Argumentai dėl turto vertinimo atlikimo operatyvumo nesudaro pagrindo vertinti, kad turto vertė nustatyta netinkamai. Apeliantas nepateikė objektyvių bei aktualių įrodymų, sudarančių prielaidą abejoti 2013-07-14 ekspertizės akte nustatytos žemės sklypo vertės pagrįstumu. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolei pagrindo abejoti ekspertizės akte nurodytu turto įvertinimu, kaip neatspindinčiu realios turto vertės, iš esmės nebuvo. 

              Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

              n  u  t  a  r  i  a :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Vykdomąją bylą Nr. 0005/13/00863 grąžinti antstolei B. T..

Teisėja                                                                                                                                            Albina Pupeikienė