Civilinė
byla Nr. 3K-3-206/2011
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00462-2009-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
40.2;
52.3; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Antano Simniškio ir
Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant
Indrei Savkinienei,
dalyvaujant ieškovo
BUAB „Hronas“ atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui,
žodinio
proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
BUAB „Hronas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 14 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo
UAB „Hronas“ ieškinį atsakovui UAB „Molesta“ dėl skolos ir
delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė
: I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl
statybos rangos sutarties neįvykdymo, prievolės pasibaigimo įskaitymu
teisėtumo, šalių teisinių santykių kvalifikavimo.
2007 m.
rugpjūčio 8 d. ieškovas UAB „Hronas“ (rangovas) sudarė su atsakovu UAB
„Molesta“ (užsakovas) statybos rangos sutartį Nr. 7A417 M-06, pagal kurią
ieškovas įsipareigojo atlikti darbus objekte „Viešbutis Kempinski“ už 1 111
792,47 Lt. Ieškovas rangos darbus atliko, atsakovas juos priėmė, tačiau
sumokėjo tik dalį kainos – 943 907,92 Lt, liko skolingas 167 884,54 Lt.
Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo 167 884,54 Lt skolos, 7247,26 Lt
delspinigių ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų.
Vilniaus
apygardos teismas 2009 m. liepos 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį
patenkino.
Atsakovas
pateikė prieštaravimus, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo
2009 m. liepos 10 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Jis nurodė,
kad neginčija fakto, jog pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos
sutartį sumokėjo ne visą kainą už atliktus darbus, tačiau neliko skolingas
ieškovui 167 884,54 Lt, nes ši prievolė pasibaigė priešpriešiniu
vienarūšių reikalavimų įskaitymu. Šalys buvo sudariusios dar vieną statybos
rangos sutartį (2007 m. vasario 22 d. sutartis Nr. 7A096 M-70). Pagal ją
atsakovas sumokėjo ieškovui 167 884,54 Lt avanso, tačiau rangos darbai nebuvo
atlikti dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, nes statybos
objektas sudegė. Atsakovas 2009 m. sausio 22 d. raštu Nr. 43 informavo ieškovą,
kad atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.
II. Pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. sausio 11 d sprendimu teismo preliminarų sprendimą
pakeitė ir ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Molesta“
ieškovui UAB „Hronas“ 37 839,06 Lt skolos pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d.
statybos rangos sutartį, 586,51 Lt delspinigių ir 6 proc. metinių procesinių
palūkanų; kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas
nustatė, kad šalys buvo sudariusios dvi statybos rangos sutartis. Pagal 2007 m.
rugpjūčio 8 d. rangos sutartį Nr. 7A417 M-06 ieškovas UAB „Hronas“ (rangovas)
įsipareigojo atlikti ir perduoti atsakovui UAB „Molesta“ (užsakovas) medinių
langų pagaminimo ir sumontavimo darbus objekte, esančiame Vilniuje,
Universiteto g. 14/2. Atsakovas neginčija fakto, kad pagal šią sutartį jis liko
skolingas ieškovui 167 884,54 Lt. Pagal kitą sutartį – 2007 m. vasario 22 d.
statybos rangos sutartį Nr. 7A096 M-70 – ieškovas įsipareigojo atlikti langų
pagaminimo ir jų sumontavimo darbus objekte, esančiame Širvintų rajone,
Papiernios kaime, jeigu atsakovas iki 2007 m. balandžio 1 d. perduos jam
darbų frontą. Pagal šią sutartį atsakovas sumokėjo ieškovui 167 884,54 Lt
avanso. 2007 m. liepos 16 d. atsakovas informavo ieškovą, kad sustabdo
sutarties vykdymą, nes statybos objektas (Širvintų rajone, Papiernios kaime)
sudegė. 2007 m. liepos 24 d. ieškovas pranešė atsakovui, kad pagamino visus
sutartyje nurodytus langus, juos sandėliuoja savo patalpose, taip pat nurodė,
kad atsakovo sumokėti pagal sutartį 167 884,54 Lt visiškai kompensuoja langų
pagaminimo išlaidas ir jis neturi finansinių reikalavimų atsakovui pagal šią
sutartį; prie rašto pridėjo PVM sąskaitą-faktūrą HRA Nr. 548818 dėl 167 884,54
Lt sumokėjimo už langus. Atsakovas, atsakydamas į šį raštą, paprašė, kad
ieškovas ir toliau sandėliuotų pas save pagamintus langus bei ieškotų
galimybės juos realizuoti tretiesiems asmenims, o tai pavykus padaryti,
grąžintų jam jo sumokėtą pagal sutartį 167 884,54 Lt avanso. 2007 m. rugsėjo 5
d. atsakovas pranešė ieškovui, kad neturi galimybės toliau vykdyti sutarties
dėl force majeure aplinkybės (objektas visiškai sudegė) ir atleidžiamas
nuo sutartinės atsakomybės; taip pat nesutiko patvirtinti ieškovo pateiktos PVM
sąskaitos-faktūros HRA Nr. 548818, nurodęs, kad sutarties dalykas buvo ne langų
gamyba, o subrangos darbai – pagamintų langų sumontavimas objekte. 2009 m.
sausio mėnesį atsakovas UAB „Molesta“ atliko šalių vienarūšių priešpriešinių
reikalavimų įskaitymą: įskaitė savo 130 045,48 Lt skolą ieškovui pagal 2007 m.
rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį Nr. 7A417M-06 į ieškovo 167 884,54 Lt
skolą atsakovui pagal 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį Nr.
7A096M-70, po įskaitymo 37 839,06 Lt skirtumą pareikalavo jam grąžinti. Apie
atliktą įskaitymą atsakovas pranešė ieškovui 2009 m. sausio 22 d. raštu Nr. 43.
Teismas nurodė, kad pagal CK 6.130
straipsnio 1 dalį įskaitymui atlikti būtinos šios sąlygos: 1) prievolės šalis
turi sieti abipusės teisės ir pareigos, kurios gali atsirasti nebūtinai tuo
pačiu sutartiniu-prievoliniu pagrindu; 2) šalių reikalavimai turi būti
vienarūšiai – prievolių dalykas turi būti toks pat; 3) šalių reikalavimai turi
būti priešpriešiniai; 4) abu reikalavimai turi būti galiojantys, vykdytini ir
apibrėžti. Draudžiama įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme. Įskaitymas yra
vienašalis sandoris, nes jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo
apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo
teisiniai padariniai atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios
ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie įskaitymą pranešti
kitai šaliai. Kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymą, įrodinėdama,
kad nebuvo įstatyme nustatytų būtinų sąlygų įskaitymui atlikti. Teismas
nustatė, kad atsakovas įskaitė 130 045,48 Lt skolą ieškovui ir apie tai
jam pranešė 2009 m. sausio 22 d. raštu Nr. 43, ieškinys teismui paduotas 2009
m. balandžio 27 d., t. y. įskaitymas atliktas iki šalių ginčo atsiradimo.
Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės bei tai, kad teisme neginčijamas atsakovo
atliktas įskaitymas, sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovo prievolė pasibaigė
atitinkama apimtimi. Teismas konstatavo, kad šalių ginčui išspręsti reikšmingas
tik atlikto įskaitymo dydis. Teismas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai
reikalauja iš atsakovo 167 884,54 Lt skolos pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d.
statybos rangos sutartį, nes ši skola turi būti sumažinta atsižvelgiant į
atsakovo prievolės dalies pasibaigimą įskaitymu (130 045,48 Lt), todėl iš atsakovo
ieškovui priteistina 37 839,06 Lt skolos ir 586,51 Lt delspinigių. Teismas
pažymėjo, kad šiuo atveju būtinų sąlygų įskaitymui atlikti tyrimas neįeina į
ginčo nagrinėjimo dalyką (įskaitymas atliktas iki ginčo teisme, ieškovas jo
neginčija), tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalis siejo abipusės
teisės ir pareigos, atsirandančios rangos sutarčių pagrindu; šalių reikalavimai
yra vienarūšiai (pinigai), priešpriešiniai, galiojantys, vykdytini ir
apibrėžti.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
ieškovo apeliacinį skundą, 2010 m. spalio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos
teismo 2010 m. sausio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija
sutiko su teismo išvada, kad atsakovo atliktas vienarūšių priešpriešinių
reikalavimų įskaitymas yra pagrįstas ir teisėtas. Teisėjų kolegija pažymėjo,
kad atlikto įskaitymo sąlygų tyrimas ir įvertinimas yra nagrinėjamo ginčo
dalykas, nes atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovas ginčijo įskaitymą,
įrodinėdamas, jog nebuvo įstatyme nustatytų būtinų sąlygų įskaitymui atlikti. Teisėjų
kolegija nurodė, kad atsakovo 2009 m. sausio 22 d. raštas Nr. 43 yra tinkamas
pranešimas apie atliktą įskaitymą. Ieškovo argumentai, kad šiuo raštu atsakovas
tik pasiūlė atlikti įskaitymą, kolegijos nuomone, yra teisiškai nepagrįsti, nes
įskaitymui pakanka tinkamai išreikštos vienos šalies valios. Teisėjų kolegija
nurodė, kad pagal 2007 m. vasario 22 d. rangos sutarties 5 straipsnį atsakovui
mokėjimo pareiga atsiranda ieškovui perdavus, o jam priėmus darbus pagal aktą.
Šiuo atveju darbų rezultatas atsakovui nebuvo perduotas, todėl jo sumokėtas
avansas negalėjo būti panaudotas langų pagaminimo išlaidoms padengti. Atsakovo prašymas
sandėliuoti langus pas ieškovą negali būti prilygintas jų perdavimui ir
priėmimui. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo
konstatuoti, jog atsakovas tapo ieškovo pagamintų langų savininku pagal 2007 m.
vasario 22 d. statybos rangos sutartį. Teisėjų kolegija taip pat padarė išvadą,
kad dėl to, jog rangos darbai neperduoti, neįrodyta langų montavimo darbų kaina,
ir darbų statybinio pobūdžio šalių sudaryta statybos rangos sutartis negali
būti modifikuota į pirkimo-pardavimo sutartį pagal CK 6.645 straipsnio 4 dalį.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas klaidingai teigia, jog kasacinis
teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.
3K-3-338/2009, konstatavo, jog ginčo statybos objekte (Širvintų rajone, Papiernios
kaime) nebuvo force majeure aplinkybių.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas BUAB „Hronas“ prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeisti ir
ieškinį patenkinti visiškai: priteisti jam iš
atsakovo UAB „Molesta“ 167 884,54 Lt skolos,
7247,26 Lt delspinigių ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų. Kasacinis
skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl CK 6.645 straipsnio 4 dalies netinkamo
taikymo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai
šiam ginčui taikė rangos santykius reglamentuojančias normas. CK 6.645 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų
pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra
nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi.
Apie tai kasacinis teismas pasisakė 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.
3K-3-887/2003, ir 2010 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje
Nr. 3K-3-224/2010. Pagal 2007
m. vasario 22 d. statybos
rangos sutartį kasatorius įsipareigojo
pagaminti ir sumontuoti langus už 184 195,88
Lt. Pagamintų langų kaina – 167 884,54 Lt, jų montavimo darbų kaina – 16 311,34 Lt, t. y. 8,85 proc. visos
sutarties kainos. Kasatoriaus nuomone, esant langų
montavimo darbų kainai mažesnei
nei 10 proc. visos sutarties kainos, šalių sutartis pripažintina ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi.
CK 6.305 straipsnyje nustatyta
pirkėjo pareiga priimti iš pardavėjo daiktą ir sumokėti už jį sutarties kainą.
Kasatorius savo prievolę
pagal 2007 m. vasario 22 d. sutartį įvykdė (pagamino langus) ir atsakovo sumokėtą 167 884,54 Lt avansą užskaitė kaip apmokėjimą
už langus. Dėl to jam nekyla pareigos grąžinti atsakovui 167 884,54 Lt avanso.
2. Dėl CK 6.130, 6.131 straipsnių pažeidimo
ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasatoriaus nuomone, šiuo
atveju nebuvo visų būtinų sąlygų įskaitymui atlikti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai 2007 m. vasario 22 d. rangos sutarties
nepripažino pirkimo-pardavimo
sutartimi, todėl padarė nepagrįstą išvadą,
kad kasatorius privalo grąžinti
atsakovui 167 884,54 Lt avanso. Net ir sutikus su išvada, kad šalis siejo rangos teisiniai
santykiai, teismas vis tiek nepagrįstai sprendė, jog kasatorius negalėjo
įskaityti avanso kaip apmokėjimo už pagamintus langus. Kasacinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2010, išaiškino, kad, net ir esant nepasirašytiems atliktų
darbų aktams, užsakovo pareiga
atsiskaityti už atliktus darbus išlieka. Kasatorius pagamino atsakovo užsakytus
langus, todėl pagrįstai atsakovo sumokėtą avansą užskaitė kaip apmokėjimą už
juos. Apeliacinės instancijos teismas,
konstatuodamas, kad atsakovo pranešimas apie įskaitymą atitiko CK 6.131 straipsnio
reikalavimus, nukrypo nuo kasacinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje
byloje Nr. 3K-3-479/2010, išaiškinimų, kad pareiškimas apie įskaitymą turi būti aiškus, suprantamas
ir nedviprasmiškas. Kasatoriaus nuomone, atsakovo 2009 m. sausio 22 d. raštas Nr. 43 neatitiko pareiškimui
apie įskaitymą keliamų reikalavimų, nes yra neaiškus
ir dviprasmiškas. Iš šio rašto kasatorius nesuprato, kad atsakovas pareiškia
apie įskaitymą, šį raštą jis laikė
atsakovo atsakymu į jo pretenzija dėl 102
141,63 Lt skolos sumokėjimo ir
atsakovo pasiūlymu dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.
3. Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto, 270 straipsnio 4 dalies pažeidimo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktikos. Teismai sprendė, kad statybos objekte (Širvintų
rajone, Papiernios kaime) įvykęs
gaisras yra nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybė, todėl atsakovas
pagrįstai informavo kasatorių apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, o kasatorius nepagrįstai
atsakovo sumokėtą avansą užskaitė kaip apmokėjimą už pagamintus langus. Teismai laikė, kad force majeure aplinkybė
buvo nustatyta kasacinio teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje Nr.
3K-3-338/2009, ir 2010 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje
Nr. 3K-370-2010. Šios
kasacinio teismo nutartys buvo priimtos išnagrinėjus atsakovo UAB „Molesta“ ir ieškovės A. Č. ginčą, todėl jomis vadovautis teismai galėjo tik tuo atveju, jei priimti teismo sprendimai sukelia teisinių
padarinių ir kasatoriui. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad
kasacinis teismas nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-338/2009 ir Nr. 3-370-2010, nustatė force majeure
aplinkybę. Šiose nutartyse kasacinis teismas nurodė, kad bylos faktinių aplinkybių kontekste
kilęs gaisras nelaikytinas nenugalima jėga;
gaisro kilimo faktą galima protingai numanyti, nes jo kilimo rizika statiniuose
yra visuotinai žinomas dalykas; atsakovas UAB „Molesta“ nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė visų
objekto apsaugos priemonių, todėl gaisras kilo ne dėl force majeure aplinkybių,
o dėl atsakovo nerūpestingų veiksmų. Kasatoriaus nuomone, nesant force majeure
aplinkybių, atsakovas nepagrįstai sustabdė savo įsipareigojimų pagal 2007 m.
vasario 22 d. sutartį vykdymą ir atitinkamai nepagrįstai atsisakė priimti
kasatoriaus pagamintus langus, o kasatorius pagrįstai atsakovo sumokėtą avansą
įskaitė kaip apmokėjimą už juos.
Atsiliepime į
kasacinį skundą atsakovas UAB „Molesta“ prašo skundą atmesti, apeliacinės
instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad:
1) nepagrįsti
skundo argumentai, kad 2007
m. vasario 22 d. rangos sutartis
turi būti pripažįstama pirkimo-pardavimo sutartimi. Šios sutarties pagrindinis
tikslas – langų montavimo darbai konkrečiame objekte. Vien sutarties
pavadinimas suponuoja išvadą, kad tarp šalių susiklostė būtent statybos rangos,
o ne pirkimo-pardavimo santykiai. Statybos rangos sutartį kvalifikavus kaip
pirkimo-pardavimo sutartį, statybos darbams nebūtų suteikiama CK ir Statybos
įstatyme nustatyta garantijos. Tai būtų neteisinga, todėl statybos darbams
neturėtų būti taikomas CK 6.645 straipsnis;
2) nepagrįstas
kasatoriaus argumentas, kad 2009 m. sausio 22 d. raštas Nr. 43 neatitiko
reikalavimų, keliamų pareiškimui apie įskaitymą. Šiame rašte nurodyta prievolė,
pagal kurią atliktas įskaitymas; įskaitymo pagrindas (2007 m. vasario 22 d.
statybos rangos sutartis); įskaitoma suma (130 045,48 Lt); iš rašto
turinio aiškiai suprantama, kad atsakovas praneša apie atliktą įskaitymą;
3) pagal
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 10 punktą
rūmams suteikta teisė Vyriausybės nustatyta tvarka teikti pažymas,
liudijančias force
majeure aplinkybes.
Atsakovas prie 2007 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. 1320 pridėjo Vilniaus prekybos,
pramonės ir amatų rūmų pažymą dėl statybos objekte nenugalimos jėgos
aplinkybių. Šios pažymos kasatorius neginčijo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl šalių sutartinių teisinių santykių
kvalifikavimo
Kasatorius teigia, kad apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai nepripažino šalių 2007 m. vasario 22 d.
sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 7A096 M-70 pirkimo-pardavimo sutartimi.
Jis nurodo, kad pagal šią sutartį pagamintų daiktų (langų) vertė sudaro daugiau kaip 90 proc. visos sutarties kainos, o jų montavimo darbų vertė –
tik apie 10 proc., todėl, vadovaujantis CK 6.645 straipsnio 4 dalimi, ši
sutartis turi būti pripažinta ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi. Šiam
teiginiui pagrįsti kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB
„Jūtoma“ v. UAB „Saurida“ , bylos Nr. 3K-3-887/2003, ir 2010 m. gegužės 18
d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Baltic orbis“ v. UAB „Fima“,
bylos Nr. 3K-3-224/2010.
Kasacinis teismas ne kartą akcentavo,
kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori,
o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas
siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo
pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik
konkrečios bylos kontekste. Dėl to kasacinio teismo išaiškinimai taikytini tik
nagrinėjant savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į
bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB
„If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių
konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr.3K-3-252/2009; kt.).
Kasatoriaus
nurodomų kasacinio teismo išnagrinėtų civilinių bylų faktinės aplinkybės iš
esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Civilinėse bylose
Nr. 3K-3-887/2003 ir Nr. 3K-3-224/2010 kasacinis teismas nagrinėjo šalių
ginčą, kilusį iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių, t. y. dėl skolų
priteisimo pagal kuro išdavimo kolonėlių bei rezervinio maitinimo įrangos
pirkimo-pardavimo sutartis. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl statybos
rangos sutarties neįvykdymo, taigi iš visai kitokių sutartinių teisnių
santykių. Dėl to, nagrinėjant šią bylą, nėra pagrindo vadovautis pirmiau
nurodytomis kasacinio teismo nutartimis.
CK 6.645 straipsnyje įtvirtintos
bendrosios nuostatos dėl rangos sutarties dalyko. Jos taikomos atskiroms
rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato
kitų CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ skirsnių normos (CK 6.644
straipsnio 2 dalis). CK 6.645
straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė
palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai
sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi. Šioje normoje
reglamentuojamas rangos sutarties kvalifikavimas į pirkimo-pardavimo sutartį,
neišskiriant atskirų rangos rūšių (vartojimo rangos, statybos rangos,
projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo
iš statybos rangos teisinių santykių. Statybos rangos sutartis sudaroma
įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar
rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti.
Taigi statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo
dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK
6.681 straipsnis). Iš statybos rangos kylantiems santykiams, kaip
specialiosios, prioritetiškai taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos,
bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja
specialiosioms bei jų nereglamentuotiems klausimams.
Kasatorius, teigdamas, kad šalių sudaryta
statybos rangos sutartis turi būti pripažinta pirkimo-pardavimo sutartimi, remiasi
tuo, jog langų montavimo darbų vertė, palyginti su pagamintų langų verte, yra
nedidelė. Teisėjų kolegijos nuomone, vien šis kriterijus negali lemti statybos
rangos sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi. Siekiant išspręsti šį
klausimą, būtina išsiaiškinti šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslus.
Pagal 2007 m. vasario
22 d. statybos rangos sutarties Nr. 7A096 M-70 1 straipsnio 2 punktą kasatorius
įsipareigojo atlikti šiuos darbus: pagaminti langus ir juos sumontuoti objekte
(apgyvendinimo ir paslaugų komplekse, esančiame Širvintų rajone, Papiernios
kaime) pagal jo parengtus ir atsakovo patvirtintus darbo brėžinius (priedas Nr.
3), specifikacijas (priedas Nr. 2) ir sąmatą (priedas Nr. 1). Sutarties 2
straipsnyje nustatyta, kad atsakovas paveda kasatoriui, o kasatorius sutinka
savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis laiku ir kokybiškai atlikti ir
perduoti atsakovui darbus šalių suderintais terminais, o atsakovas įsipareigoja
suteikti kasatoriui darbų frontą, priimti tinkamai ir laiku atliktus darbus bei
atsiskaityti už juos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Analizuojant
pirmiau nurodytas ir kitas šios sutarties nuostatas, darytina išvada, kad jos dalykas, tikslai ir tikroji
šalių valią buvo langų pagaminimas ir jų sumontavimas atsakovo nurodytame
konkrečiame objekte, o ne langų pardavimas atsakovui. Langų vertę lyginamuoju
aspektu palygindamas su darbų verte, kasatorius į pastaruosius nepagrįstai
neįskaičiuoja langų gaminimo darbų vertės.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2007
m. vasario 22 d. statybos rangos sutartis Nr. 7A096 M-70 atitinka visus
statybos rangos teisinių santykių požymius, todėl negali būti pripažinta
pirkimo-pardavimo sutartimi. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta
kasacinio skundo argumentus dėl CK 6.645 straipsnio 4 dalies netinkamo taikymo
kaip nepagrįstus.
Dėl
nenugalimos jėgos (force
majeure) aplinkybės
Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai
nepagrįstai sprendė, jog statybos
objekte, kuriame pagal 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį Nr.
7A096 M-70 kasatorius turėjo
sumontuoti pagamintus langus,
įvykęs gaisras yra force majeure aplinkybė, nes ji nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje A. Č. v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-338/2009, ir 2010 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3-370-2010.
Kasacinis teismas 2009 m.
rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2009,
pasisakydamas civilinės atsakomybės klausimu, nurodė: „rangovas privalo
imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir
atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą (CK 6.657 straipsnis). Statybos
objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims
užsakovas, tenka rangovui (CK 6.682 straipsnio 1 dalis). Gaisro įvykio
ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras galėjo
kilti dėl pašalinių atviros ugnies šaltinių poveikio. Vadinasi, esant įstatymu
ir sutartimi rangovui nustatytai statybos objekto apsaugos prievolei ir
atitinkamai iš šios sutarties sąlygos jam kylančiai statybos objekto
atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikai, aplinkybė, kad rangovas neužtikrino
statybos objekto apsaugos ir dėl tokio jo nerūpestingumo atsiradus pašalinių
atviros ugnies šaltinių poveikio galimybei, lemia pagrindą taikyti rangovui
atsakomybę, t. y. atsiranda rangovo turtinė prievolė atlyginti užsakovui
patirtus tiesioginius nuostolius, nes, minėta, statybos objekto arba jo dalies
atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka
rangovui. Pripažinus rangovo atsakomybę dėl statybos objekto arba jo dalies
atsitiktinio žuvimo ar sugedimo, svarstytinas užsakovo patirtų nuostolių dydžio
klausimas“. Taigi
šioje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad rangovas UAB „Molesta“ nebuvo
pakankamai rūpestingas ir nesiėmė visų objekto (apgyvendinimo ir
paslaugų komplekso, esančio Širvintų rajone, Papiernios kaime) apsaugos priemonių, todėl dėl kilusio
šiame objekte gaisro padarinių civilinė atsakomybė tenka rangovui.
Kasacinis teismas 2010 m.
spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010, atmetė
UAB „Molesta“ kasacinio skundo argumentus, kad apgyvendinimo ir paslaugų
komplekse, esančiame Širvintų rajone, Papiernios kaime, kilęs gaisras yra force majeure aplinkybė, nurodydamas, kad „gaisras
bylos faktinių aplinkybių kontekste negali būti laikomas nenugalima jėga, nes
gaisro kilimo faktą galima protingai numanyti. Gaisro kilimo rizika statiniuose
yra visuotinai žinomas dalykas, ką patvirtina, pavyzdžiui, tai, kad statiniams keliami priešgaisrinės saugos
reikalavimai, valstybėje veikia priešgaisrinės
saugos tarnybos ir kt. Dėl to gaisras laikytinas galimu numanyti reiškiniu.
Gaisras nenugalima jėga gali būti
pripažintas tik tada, kai jo atsiradimo priežastys tiek specifinės ar paplitimo
mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei,
kad vidutinis protingai apdairus ir
rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokio gaisro atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir
tikėtis.“
Taigi
nurodytose kasacinio teismo nutartyse nebuvo nustatyta, kad statybos objekte, kuriame pagal 2007
m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį Nr. 7A096 M-70 kasatorius turėjo sumontuoti
pagamintus langus,
įvykęs gaisras yra force majeure aplinkybė. Dėl to kasacinio skundo
argumentai šios dalies yra pagrįsti.
Dėl
priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir skolos bei delspinigių
priteisimo
Įskaitymas
kaip prievolės pabaigos pagrindas reglamentuojamas CK 6.130-6.140
straipsniuose. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai
įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba
nurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis
sandoris, kuriam atlikti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1
dalis). Vienai prievolės šaliai pareiškus apie įskaitymą,
jo teisiniai padariniai atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies
valios dėl šio sandorio, jeigu jis atliktas nepažeidžiant įstatyme nustatytų
įskaitymo sąlygų: įskaitomi reikalavimai turi būti priešpriešiniai,
vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti. Jeigu priešpriešinių
reikalavimų dydžiai nesutampa, t. y. vienas reikalavimas yra didesnis už kitą,
galimas dalinis įskaitymas (CK 6.131 straipsnio 4 dalis), tačiau tokiam
įskaitymui turi būti žinomi tikslūs priešpriešinių reikalavimų dydžiai.
Iš
nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad ieškinio pareiškime ieškovas UAB
„Hronas“ nurodė, jog pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį Nr.
7A417 M-06 atsakovas UAB „Molesta“ jam skolingas 167 884,54 Lt.
Prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo atsakovas UAB „Molesta“
pripažino, kad pagal šią sutartį sumokėjo ne visą sutarties kainą, bet
nenurodė, kiek liko skolingas ieškovui. 2009 m. sausio 12 d. įspėjime ieškovas
„UAB „Hronas“ nurodė, kad atsakovas jam skolingas 102 141,63 Lt, bet nenurodė,
pagal kokią sutartį. 2009 m. sausio 22 d. rašte Nr. 43 atsakovas UAB „Molesta“
pripažino, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį Nr. 7A417
M-06 skolingas ieškovui UAB „Hronas“ 102 141,63 Lt, tačiau tame pačiame rašte,
informuodamas ieškovą apie įskaitymą, nurodė, kad pagal 2007 m. vasario
22 d. statybos rangos sutartį Nr. 7A096M-70 UAB „Molesta“ sumokėtas 167
884,54 Lt avansas dengia jo 130 045,48 Lt skolą ieškovui pagal 2007 m.
rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį Nr. 7A417 M-06, o susidariusį 37 839,06
Lt skirtumą ieškovas privalo padengti. Taigi iš šių šalių dokumentų neaišku,
kiek atsakovas UAB „Molesta“ skolingas ieškovui UAB „Hronas“ pagal 2007 m.
rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį Nr. 7A417 M-06: 167 884, 54 Lt, 102
141,63 Lt ar 130 045,48 Lt.
Pirmosios
instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas UAB „Molesta“ įskaitė
ieškovo UAB „Hronas“ 130 045,48 Lt skolą, todėl atsakovo UAB „Molesta“ 167
884,54 Lt skola ieškovui pagal 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį
Nr. 7A096M-70 mažintina 130 045,48 Lt suma. Apeliacinės instancijos teismas
nutartyje nustatė priešingai – kad atsakovas UAB „Molesta“ įskaitė savo 130
045,48 Lt skolą ieškovui pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartį į ieškovo 167
884,54 Lt skolą pagal 2007 m. vasario 22 d. sutartį, tačiau pirmosios instancijos
sprendimą, kuriuo iš atsakovo ieškovui priteista 37 839,06 Lt skolos pagal 2007
m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį, paliko nepakeistą. Taigi iš teismų
procesinių sprendimų neaišku, kokios yra šalių abipusės skolos pagal statybos
rangos sutartis. Atliekant įskaitymą, visų pirma prievolės šalis turi sieti
abipusės teisės ir pareigos, t. y. kreditorius kartu turi būti ir savo
skolininko skolininkas, o skolininkas – kartu ir savo kreditoriaus kreditorius.
Tokie šalių tarpusavio santykiai gali atsirasti nebūtinai tuo pačiu sutartiniu
(prievoliniu) pagrindu. Taigi šalis gali sieti ne viena, bet kelios ar net
daugetas prievolių. Šioje byloje teismai spręsdami dėl atsakovo atlikto
įskaitymo teisėtumo, neanalizavo ir nekonstatavo kasatoriaus prievolės sumokėti
167 884,54 Lt atsakovui bei pastarojo teisės reikalauti, kad kasatorius
įvykdytų tokią prievolę, atsiradimo pagrindo, momento ir pan.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad, nekonstatavus nenugalimos jėgos (force majeure)
aplinkybės statybos objekte (apgyvendinimo
ir paslaugų komplekse, esančiame Širvintų rajone, Papiernios kaime), būtina iš
naujo įvertinti bylos faktines aplinkybes dėl ginčo šalių tarpusavio
atsiskaitymo pagal 2007 m.
vasario 22 d. statybos rangos sutartį Nr. 7A096 M-70.
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad, tik pašalinus pirmiau nurodytus prieštaravimus ir
neaiškumus teismų procesiniuose sprendimuose, įvertinus iš naujo bylos faktines
aplinkybes dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo pagal statybos rangos sutartis,
galimas teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimas dėl skolos ir delspinigių
priteisimo bei vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo teisėtumo. Dėl
nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla
perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359
straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Kasaciniame
teisme patirta 31,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kadangi bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo, tai dėl šių išlaidų
priteisimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5
punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 14
d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės
instancijos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Sigitas Gurevičius
Antanas Simniškis
Juozas Šerkšnas