Civilinė byla Nr. e2S-1349-945/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20443-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1;

3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rhenus Logistics“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Feldita“, uždaroji akcinė bendrovė „ACC Distribution“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškiniu (3 t., e. b. l. 19–26) ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 40 518,69 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovės kaltės buvo prarasta dalis krovinio, kurį atsakovė turėjo pervežti trečiojo asmens UAB „ACC Distribution“ užsakymu, todėl ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui draudimo išmoką.

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (3 t., e. b. l. 140–152), kuriuo prašo ieškinį palikti nenagrinėtą arba sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis spendimas Nyderlandų Karalystės Limburgo teismo Rurmondo skyriaus nagrinėjamoje byloje. Atsakovės teigimu, Nyderlandų Karalystės Limburgo teisme iškelta tapati byla, ši byla buvo iškelta anksčiau, nei byla pagal ieškovės ieškinį, todėl Lietuvos teismas turi atsisakyti jurisdikcijos. Tarp šalių kilusį ginčą turi teisę spręsti ir Nyderlandų Karalystės teismas, ir Lietuvos Respublikos teismas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Nyderlandų teisme byla buvo pradėta anksčiau, t. y. 2018 m. lapkričio 19 d., o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose – 2018 m. gruodžio 3 d., byla teisminga Nyderlandų Karalystės teismui.

3.       Ieškovės atstovė pateikė rašytinus paaiškinimus (3 t., e. b. l. 157–169), kuriais prašė atmesti atsakovės atstovo prašymus, nurodė, kad ginčas nėra tapatus ginčui, nagrinėjamam Nyderlandų Karalystės teisme. Be to, net jei šis ginčas ir būtų tapatus nagrinėjamam Nyderlandų Karalystės teisme, tai neturi reikšmės, kadangi UAB „ACC Distribution“ ir atsakovė susitarė dėl išimtinio ginčo teismingumo. Dėl to būtent Lietuvos Respublikos teismas turi jurisdikciją nagrinėti šią bylą. Atstovės teigimu, Kauno apylinkės teisme byla buvo pradėta anksčiau, nei Nyderlandų Karalystės teisme, kadangi UAB „Rhenus Logistics“ ieškinio vertimas UAB „ACC Distribution“ buvo įteiktas po šios bylos iškėlimo. Atstovės teigimu, ieškovės ir trečiojo asmens atstovai Nyderlandų Karalystės Limburgo teismui yra pateikę prašymą dėl bylos, pradėtos tame teisme, sustabdymo, tačiau iki šiol neaišku, kada tas prašymas bus išspręstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi (3 t., e. b. l. 188–191) atmetė atsakovės prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą bei patenkino atsakovės prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo – sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas Nyderlandų Karalystės Limburgo teismo Rurmondo skyriaus nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 03/261458/HA ZA 19-135 tarp ieškovių UAB „Rhenus Svoris“, „AMLIN Insuranse S. E.“ ir atsakovių UAB „ACC Distribution“, ADB „Gjensidige“, „Goedis Logistics Netherlands B. V.“, „Asus Global PTE Ltd., Singapore“, „Giga-Byte Technology Co, Ltd“ dėl ribotos atsakomybės taikymo.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad civilinės bylos negali būti vertinamos kaip tapačios, kadangi skiriasi tiek bylų šalys, tiek ir jose reiškiami reikalavimai. Nurodytą išvadą teismas įvertino kaip pagrindą prašymui palikti ieškinį nenagrinėtą atmesti.

6.       Kartu teismas sprendė, kad šioje byloje pareikštas ieškinys ir atsakovės Nyderlandų Karalystės teismui pateiktas ieškinys yra tarpusavyje susiję. Įvertinęs aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo pareikštas vėliau, nei Nyderlandų Karalystės teismui pareikštas reikalavimas, teismas, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012) 30 straipsniu, sprendė, jog yra pagrindas Kauno apylinkės teismo bylos nagrinėjamą sustabdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

7.       Ieškovė pateikė atskirąjį skundą (3 t., e. b. l. 193–200), kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties dalį, kuria ši civilinė byla sustabdyta, ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti, priteisti iš atsakovės atstovavimo išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl to, kodėl atmeta ieškovės argumentus dėl negalimumo stabdyti bylą, kurie buvo nurodyti tiek ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose, tiek ir parengiamojo teismo posėdžio metu, todėl nutartis vertintina kaip esanti be motyvų.

7.2.       Ginčas byloje kilo iš 2018 m. rugpjūčio 1 d. krovinių vežimo sutarties, kuria susitarta dėl išimtinio iš sutarties kilsiančių ginčų teismingumo. Sutartimi šalys susitarė, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose. Dėl nurodytos priežasties ginčas yra neteismingas Nyderlandų Karalystės teismams, todėl turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje inicijuotoje civilinėje byloje. Tokia išvada atitinka Reglamentas Nr. 1215/2012 25 straipsniu, 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR konvencija) 31 straipsniu kuriamą teisinį reglamentavimą, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-574-196/2018, 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-888-516/2018 suformuotą praktiką.

7.3.       Pirmosios instancijos teismas be pagrindo, nukrypdamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, sprendė, kad Nyderlandų Karalystės teisme byla inicijuota anksčiau. Trečiasis asmuo UAB „ACC Distribution“ 2018 m. lapkričio 22 d. atsisakė priimti jam Nyderlandų Karalystės teismo siųstus dokumentus, tinkamai išversti dokumentai buvo įteikti 2018 m. gruodžio 10 d. Būtent ši diena, vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 3 dalimi, laikoma dokumentų įteikimo data. Kauno apylinkės teisme byla iškelta 2018 m. gruodžio 3 d., t. y. anksčiau. Ši aplinkybė taip pat paneigia pagrindų sustabdyti bylą egzistavimą.

7.4.       Teismas taip pat be pagrindo taikė Reglamento Nr. 1215/2012 30 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias susijusių ieškinių nagrinėjimo tvarką. Skundžiamoje nutartyje aptarti ieškiniai nėra susiję.

2.       Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą (4 t., e. b. l. 6–15) prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad krovinių vežimo sutarties šalių susitarimas dėl jurisdikcijos neturi viršenybės kitų CMR konvencijoje nurodytų teismų atžvilgiu ir nepaneigia jų jurisdikcijos nagrinėti ginčus. Atsakovė sutinka, kad Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją spręsti tarp šalių kilusį ginčą, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog dėl šio ginčo Lietuvos Respublikos teisme civilinė byla buvo iškelta vėliau, nei Nyderlandų Karalystės teisme, negalima tokia situacija, kai tuo pačiu metu du teismai nagrinėtų iš esmės analogiškas bylas. Byloje turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip vienodą teismų praktiką formuojančio kasacinės instancijos teismo, išaiškinimais, o ne ieškovės atskirajame skunde nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-75-916/2017 išaiškino, kad į CMR konvencijos taikymo sritį patenkančius ginčus turi teisę nagrinėti dviejų kategorijų teismai: šalių susitarime nurodyti valstybės CMR konvencijos dalyvės teismai bei CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyti teismai, kurių jurisdikcijos šalių susitarimas nepaneigia. Priešingai, nei nurodo ieškovė, civilinė byla pirmiau (2018 m. lapkričio 19 d.) buvo iškelta Nyderlandų Karalystės teisme. UAB „ACC Distribution“ atsisakymas priimti jai siųstus dokumentus dėl proceso Nyderlandų Karalystės teisme, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 32 straipsnio nuostatomis, neturi jokios įtakos nustatant bylos iškėlimo momentą. Ieškovės atskirajame skunde formuojama pozicija dėl Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 taikymo tarp šalių susiklosčiusių santykių atveju yra nepagrįsta, nes pirminis šaltinis jurisdikcijos nustatymo klausimais yra ne minėtas reglamentas, o CMR konvencija.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

4.       Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas kol bus išnagrinėta kita civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo.

5.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas byloje kilo iš vežimo teisinių santykių (vykdant krovinių vežimo sutartį galimai padarytos žalos atlyginimo), atitinkančių CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą konvencijos taikymo sritį. Teismai, galintys nagrinėti ginčus, patenkančius į CMR konvencijos reguliavimo sritį, nurodyti CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje. Pabrėžtina, kad oficialus šios normos vertimas į lietuvių kalbą, kuriame nurodoma, kad be teismų, esančių konvencijos šalyse – dalyvėse, galima kreiptis į valstybės, kurioje atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, firmos būstinę ar filialą, kuriems tarpininkaujant sudaryta vežimo sutartis, teismus arba teismus, kuriuose yra krovinio priėmimo vežti arba numatyta pristatymo vieta, yra netikslus. Vertinant normos tekstus anglų ir prancūzų kalbomis, matyti, kad jurisdikciją turi ne bet kurie konvencijos šalyse dalyvėse esantys teismai, bet konvencijos šalyse dalyvėse esantys teismai, dėl kurių jurisdikcijos susitarė vežimo sutarties šalys (angl. – „in any court or tribunal of a contracting country designated by agreement between the parties“; pranc. – „des juridictions des pays contractants désignées d’un commun accord par les parties“). Kaip matyti iš 2018 m. rugpjūčio 1 d. krovinių vežimo sutarties (1 t., e. b. l. 6–8; 3 t., e. b. l. 38–40) 9.2 punkto turinio, šalys susitarė, kad iš sutarties kylantys ginčai bus nagrinėjami pagal kliento buveinės registracijos vietą, kuri yra Lietuvos Respublikoje, Kauno mieste. Nurodyta aplinkybė leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad jam yra suteikta jurisdikcija nagrinėti ginčą.

6.       Kartu pažymėtina, kad santykis tarp sutarties šalių pasirinktų teismų ir teismų, tiesiogiai įvardintų konvencijoje, CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas vartojant žodžius „papildomai“ ir „be to“ (angl. – „in addition to“; pranc. – „en dehors des“), kas lemia ne išimtinį, bet alternatyvųjį jurisdikcijos pobūdį. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-75-916/2017, šalių susitarimas neturi viršenybės kitų nuostatoje nurodytų teismų atžvilgiu ir nepaneigia jų jurisdikcijos nagrinėti ginčus, neapriboja konvencijos šalių teismų jurisdikcijos kitais CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad, vertinant CMR konvencijos kontekste, ginčą būtų kompetentingas nagrinėti ir žalos atsiradimo vietos, t. y. Nyderlandų Karalystės, teismas (1 t., e. b. l. 9–17, 33–38, 48–63, 79–86; 2 t., e. b. l. 18–24, 60–61; 3 t., e. b. l. 41–70, 102–106, 170–175).

7.       Atskirajame skunde ieškovė akcentuoja, kad toks aiškinimas yra nesuderinamas su Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 tikslais, prieštarauja Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 25 straipsnyje įtvirtintai išimtinio sutartinio teismingumo taisyklei. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. CMR konvencija yra specialus vežimo teisinius santykius reglamentuojantis tarptautinės teisės aktas, kurio nuostatoms Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 atžvilgiu pirmenybė suteikiama paties Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 preambulės 35 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi, todėl teisinio reglamentavimo nesuderinamumai turi būti aiškinami CMR konvencijos naudai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2007, 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).

8.       Ieškovė, cituodama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. C?452/12, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-574-196/2018, 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-888-516/2018, akcentuoja, kad, nustačius, jog ginčo jurisdikcija patenka tiek į Reglamento Nr. 1215/2012, tiek į CMR konvencijos reglamentavimo sritį, CMR konvencijos, kaip specialiosios sutarties, nuostatos taikomos tokia apimtimi, kiek nepažeidžiami esminiai, pagrindiniai Reglamento Nr. 1215/2012 principai (pvz., jurisdikcijos nuspėjamumas, geras teisingumo administravimas) ir nėra sukeliami mažiau palankūs tinkamo vidaus rinkos veikimo įgyvendinimui padariniai nei tie, kuriuos lemia Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatos. Pažymėtina, kad absoliutus šios teismų praktikoje formuluojamos taisyklės taikymas visais atvejais, kai yra sudarytas susitarimas dėl teismingumo, būtų nesuderinamas su Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 preambulės 35 punkto, 71 straipsnio 1 dalių nuostatomis bei visiškai paneigtų CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies taikymo galimybes. Dėl nurodytos priežasties atsakymas į klausimą, ar alternatyvųjį teismingumą numatančios CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti vertinamos kaip kuriančios mažiau palankų teisinį reglamentavimą, nei išimtinį teismingumą nustatančios Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio nuostatos, priklauso nuo konkrečioje byloje susiklosčiusios situacijos, t. y. nuo to, kokias pasekmes konkrečioje situacijoje sukurtų CMR konvencijos taikymas.

9.       Kaip matyti iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylos Nr. C?452/12, nurodytoje byloje susiklostė situacija, kai CMR konvencijos taikymas būtų sąlygojęs kitoje valstybėje narėje susijusį ginčą išnagrinėjusio teismo sprendimo nepripažinimą ir pakartotinį savarankišką tapačių reikalavimų nagrinėjimą kitos valstybės teismuose, kuriems suteikta alternatyvi jurisdikcija. Toks teismingumo taisyklių taikymas būtų aiškiai nesuderinamas su teisinio reglamentavimo tikslais, pagal kuriuos konkretaus teismo jurisdikcija turi būti nustatoma siekiant išvengti pasikartojančių procesų ir galimai tarpusavyje nesuderinamų skirtingų teismų sprendimų. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. e2-574-196/2018 ir Nr. e2-888-516/2018 buvo keliamas klausimas, ar Lietuvos Respublikos teismas, dėl kurio jurisdikcijos sutarties šalys buvo pasiekę susitarimą, turėtų atsisakyti nagrinėti ginčą vien dėl to, kad į CMR konvencijoje nurodytą kitos valstybės teismą, kuriam suteikta alternatyvioji jurisdikcija, buvo kreiptasi anksčiau. Abiem atvejais Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos teismas neprarado jurisdikcijos nagrinėti ginčą, konstatuodamas, jog priešinga išvada būtų nesuderinama su susitarimo dėl teismingumo sudarymo įtvirtinimo teisės aktuose tikslais.

10.       Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi iš esmės kitokia situacija. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, laikydamasis cituotose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių, pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės prašymą konstatuoti jurisdikcijos nebuvimą ir palikti ieškinį nenagrinėtu. Kartu pažymėtina, kad, konstatuodamas, jog byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, bet kartu sustabdydamas civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta Nyderlandų Karalystės teisme nagrinėjama byla, pirmosios instancijos teismas ne tik nepaneigė kitos valstybės teismo kompetencijos nagrinėti jam pateiktą ginčą, bet ir akcentavo, jog nurodytos bylos baigtis bus reikšminga nagrinėjamai bylai, kas neleidžia abejoti teismo pozicija dėl tokioje byloje priimto sprendimo pripažinimo ir vykdytinumo. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad CMR konvencijoje įtvirtintų jurisdikcijos taisyklių taikymas nagrinėjamoje byloje nesukurs tokių pasekmių, kaip nutarties 15 punkte aptartose bylose, todėl negali būti vertinamas kaip nesuderinamas su Reglamento Nr. 1215/2012 tikslais ir principais.

11.       Kartu apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta ir atskirojo skundo argumentus dėl nagrinėjamoje byloje bei Nyderlandų Karalystės teismo byloje kilusių ginčų tarpusavio santykio. Tiek CMR konvencijos 31 straipsnio 2 dalyje, tiek ir Reglamento Nr. 1215/2012 29 straipsnyje akcentuojama, kad lis pendens taisyklė taikoma tapatiems ieškiniams, t. y. ieškiniams tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačių pagrindu. Dvi tapačios bylos skirtinguose teismuose negali būti nagrinėjamos, todėl turi būti sprendžiama, kuriam iš alternatyvią jurisdikciją turinčių teismų turėtų būti suteikiama pirmenybės teisė.

12.       Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, susiklosčiusi situacija neatitinka ginčų tapatumo sąlygos. Nagrinėjamoje byloje civilinės atsakomybės draudikas reiškia regresinį reikalavimą dėl netinkamai vykdant vežimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus padarytos žalos atlyginimo, o Nyderlandų Karalystės teismui pateiktas reikalavimas taikyti ribotą atsakomybę CMR Konvencijos 23 straipsnio 3 dalies pagrindu. Be to, skiriasi ir bylų šalys, kadangi reikalavimą Nyderlandų Karalystės teisme yra pareiškusi ne tik nagrinėjamos bylos atsakovė, bet ir dar vienas asmuo, kuris nėra nagrinėjamos bylos dalyvis, be to, reikalavimas reiškiamas ne tik nagrinėjamos bylos ieškovei, bet ir dar keturiems juridiniams asmenims. Kad aptariamo pobūdžio reikalavimai negali būti vertinami kaip tapatūs, konstatuota ir pačios ieškovės cituotose Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-574-196/2018 ir 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-888-516/2018.

13.       Nors ieškovė akcentuoja, kad kitoks aptariamo pobūdžio ginčų tarpusavio santykio vertinimas yra pateikiamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje Nr. C?452/12, apeliacinės instancijos teismas dar kartą akcentuoja nutarties 15–16 punktuose aptartus esminius nurodytos bylos ir nagrinėjamu atveju susiklosčiusios situacijos skirtumus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas analizavo situaciją, kai vienos valstybės teismas jau buvo išnagrinėjęs reikalavimą dėl ribotos atsakomybės taikymo CMR Konvencijos 23 straipsnio 3 dalies pagrindu ir tokį reikalavimą patenkinęs, bei iškilo klausimas dėl tokio sprendimo pripažinimo valstybėje, kurioje nagrinėjamas regresinis reikalavimas. Sprendimą dėl reikalavimų tapatumo nulėmė faktas, kad savo esme siauresnio pobūdžio ginčas tarp šalių jau buvo išnagrinėtas, todėl šį faktą ignoruoti ir iš naujo spręsti klausimą dėl didesnės apimties atsakomybės taikymo nebuvo pagrindo. Nagrinėjamu atveju nei vienas ginčas nėra išnagrinėtas. Be to, pripažindamas, kad reikalavimai yra tarpusavyje susiję, ir sustabdydamas bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė, kad išvados, kurias padarys Nyderlandų Karalystės teismas, bus naudojamos nagrinėjamoje byloje. Pabrėžtina, kad Nyderlandų Karalystės teisme nėra pareikštas reikalavimas dėl piniginių lėšų priteisimo. Šis teismas sprendžia reikalavimą dėl ribotos civilinės atsakomybės taisyklės taikymo, t. y. reikalavimą dėl pripažinimo. Nurodytoje byloje pareikšto reikalavimo patenkinimo atveju būtų konstatuota nagrinėjamai bylai reikšminga aplinkybė, kad atsakovui turi būti taikoma CMR Konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ribotos atsakomybės taisyklė. Kita vertus, jeigu reikalavimas būtų atmestas, nagrinėjamoje byloje turėtų būti vertinamas sąlygų civilinei atsakomybei taikyti egzistavimas, kadangi Nyderlandų Karalystės teismas nespręstų klausimo dėl konkretaus žalos dydžio nustatymo. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas yra ženkliai platesnio pobūdžio, kas taip pat paneigia ieškovės argumentą dėl ginčų tapatumo.

14.       Kartu ieškovė ginčija ir pirmosios instancijos teismo išvadą dėl to, kad Nyderlandų Karalystės teisme ginčas inicijuotas anksčiau, nei Lietuvos Respublikos teisme, kas lemtų sąlygų savarankiškai nagrinėti nurodytą ginčą nebuvimą. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų apie Nyderlandų Karalystėje galiojantį civilinės bylos iškėlimo momentą nustatantį teisinį reglamentavimą ir tokio reglamentavimo aiškinimą (1 t., e. b. l. 138–162), byla laikoma iškelta nuo procesinių dokumentų išsiuntimo atsakovui prieš juos pateikiant teismui dienos. Vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 32 straipsnio 1 dalies b punktu, kreipimosi į atsakovą data, jei dokumentas turi būti įteiktas prieš jį pateikiant teismui, siejama su dokumentų įteikimo atsakingai institucijai diena. Kaip matyti iš į bylą surinktų įrodymų (1 t., e. b. l. 123–137, 163–184; 3 t., e. b. l. 101–102), nagrinėjamu atveju dokumentai įteikiančiajai institucijai (Kauno apylinkės teismui) pateikti 2018 m. lapkričio 19 d. Kadangi bylos iškėlimo momentas nėra siejamas su dokumentų įteikimu atsakovei, argumentas, jog pradiniai dokumentai buvo grąžinti neįteikti ir buvo įteikinėjami pakartotinai, negali būti vertinami kaip reikšmingas. Kad ši diena laikoma civilinės bylos iškėlimo Nyderlandų Karalystės teisme diena, patvirtino ir į nagrinėjamą bylą informaciją pateikęs nurodytą bylą nagrinėjantis teismas (3 t., e. b. l. 119–120, 154–155).

15.       Papildomai akcentuotina, kad klausimas dėl Nyderlandų Karalystės teismo jurisdikcijos nagrinėti jam pateiktą reikalavimą turi būti sprendžiamas bylą nagrinėjančiame teisme. Kol kas jokių duomenų apie tai, kad nurodytas teismas pripažino neturįs kompetencijos nagrinėti ginčą ar bylos nagrinėjimą sustabdė, į bylą nepateikta.

16.       Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį. Pirmosios instancijos teismas aiškiai įvardijo nutartyje pateiktą išvadą pagrindžiančius argumentus, todėl vien aplinkybė, kad nebuvo aptarti visų ieškovės teiktų argumentų trūkumai, negali būti pagrindu panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo procesinį sprendimą. Kartu pažymėtina, kad dėl ieškovės teiktų argumentų išsamiai pasisakyta sprendžiant jos pateikto atskirojo skundo pagrįstumo klausimą.

17.       Nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip pagrindą spręsti, kad skundžiama nutartimi klausimas dėl civilinės bylos sustabdymo išspręstas tinkamai, nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo(CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18.       Atskirajame skunde teikusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, prieš teismo posėdį ieškovė pateikė duomenis apie turėtas atstovavimo išlaidas. Vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais kuriamu teisiniu reglamentavimu, atstovavimo išlaidos yra skirstomos išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės. Apeliacine tvarka tikrinant civilinėje byloje priimto tarpinio procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

        Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Marius Bartninkas