Skundas Nr. 1S-28-365/2021

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.5.14.2, 2.5.19.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs nuteistojo I. K. atstovo advokato Viktoro Dovidaičio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties,

n u s t a t ė :

1.       I. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-08 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. – 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 641 str., paskirtoji bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2020-06-17. Bausmės pradžia – 2020-07-17, bausmės pabaiga – 2021-11-16.  

2.       (Duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2020-12-03 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nutarė netaikyti I. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

3.       Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-28  nutartimi atmestas nuteistojo I. K. atstovo advokato skundas dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020-12-03 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Žemesnysis teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, darė išvadą, jog nuteistasis deda tam tikras pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau teismo nuomone, toks elgesys yra įprastas nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę. Pažymėjo, kad nuteistasis tik formaliai vykdo individualiajame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigoje nedirba, aplinkybė, jog išėjęs į laisvę nuteistasis turėtų kur gyventi, nesudaro pakankamo pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Taip pat nurodė, kad nuteistojo neatlikta bausmės dalis yra žymiai didesnė už tą, kurią jau atliko, o nuteistasis turi aiškiai suvokti savo netinkamo elgesio priežastis bei imtis veiksmų, kad jos būtų eliminuotos, tuo įrodyti, jog paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės nenusikalsti, bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių.

4.       Apygardos teismui pateiktu skundu nuteistojo I. K. atstovas advokatas V. Dovidaitis prašo panaikinti 2020-12-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį bei 2020-12-03 (duomenys neskelbtini) pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą ir taikyti I. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad:

4.1.        Lygtinio paleidimo instituto, sudarančio bausmių vykdymo įstatymo dalį, pagrindinis ir pirminis interesas yra asmens integravimas į visuomeninį gyvenimą, kuriame visi, įskaitant ir bausmę atlikusius asmenis, savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.

4.2.        Komisijos ir Teismo neigiami sprendimai grindžiami išvada, jog nuteistasis tik formaliai vykdo individualiajame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigoje nedirba. Pabrėžiama, kad individualiajame socialinės reabilitacijos plane, sudarytame nuteistajam nėra numatytos tokios socialinės reabilitacijos priemonės kaip darbas pataisos įstaigoje, be to, sprendimuose nenurodoma ar iš viso yra tokia galimybė nuteistajam dirbti pataisos įstaigoje. (duomenys neskelbtini) PN administracija neteikė nuteistajam darbo pasiūlymo, todėl nuteistasis ieško galimybių dirbti nuotoliniu būdu (pvz., kreipėsi į (duomenys neskelbtini) PN administraciją dėl jam skirto skambučių limito padidinimo), kas šiuolaikinėmis mūsų valstybėje susidariusiomis sąlygomis taip pat yra įmanoma ir neuždrausta. Be to, akcentuojama, kad tiek Komisija, tiek teismas, nurodo, kad I. K. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą ir tą jis daro laikydamasis visų tam keliamų reikalavimų, o jokių duomenų, kad nuteistasis pažeistų planą, ignoruotų jame nurodytas intervencines ar prevencines socialines reabilitacijos priemones ir jų nevykdytų, nėra.

4.3.       Nutarime ir teismo nutartyje patvirtinama, kad nteistasis deda tam tikras pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, o nuteistojo elgesys, pasak gynėjo, leidžia tvirtinti, kad jis nėra įprastas bet kokio kito laisvės atėmimą atliekančio asmens elgesiui. Pažymima, kad I. K. ne tik vykdo individualu socialinės reabilitacijos planą, jis aktyviai užsiima savišvieta, elgiasi nepriekaištingai. Toks nuteistojo elgesys patvirtina, kad jis deda ne tik tam tikras, bet visas galimas susidariusioje situacijoje pastangas koreguoti savo elgesį teigiama, tai yra socialinės reabilitacijos tikslams pasiekti reikalinga, linkme. Tokią išvadą galima padaryti įvertinus dar vieną reikšmingą aplinkybę, tai vieno iš Komisijos nario pateiktą atskirąją nuomonę, išdėstytą Komisijos nutarime. Pagal ją, I. K. nebaustas, stebimos teigiamos jo elgesio iniciatyvos, disciplinuotas elgesys, jis vykdo individualiajame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, isitraukia į pozityvias, savarankiškas veiklas, kurių dalis yra tiesiogiai orientuotos į jo individualų kriminogeninių poreikių valdymą. Šis Komisijos narys taip pat akcentuoja žemą pakartotinio nusikalstamo nuteistojo elgesio riziką bei nuteistojo prašymo atitikimą visiems BVK 157 str. 1 d. 1 p. įtvirtintiems reikalavimams. Tai rodo, jog nuteistasis savo elgesiu iki bausmės atlikimo pradžios ir bausmės atlikimo metu įrodė, jog jis suvokė savo netinkamo elgesio priežastis ir ėmėsi visų įmanomų ir nuo jo priklausančių veiksmų, kad tos netinkamo elgesio priežastys būtų eliminuotos.

4.4.       Taip pat nurodoma, kad nusikalstama veika buvo padaryta prieš dvejus metus. Per visą nurodytą laikotarpį nuteistasis nepadarė jokių naujų teisės pažeidimų ir tai reiškia, kad jis dar iki bausmės atlikimo pradžios sugebėjo taip pakoreguoti savo elgesį, kad jis sugeba ne tik nenusikalsti, nedaryti kitų teisės pažeidimų, ir yra motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Už padarytą nusikalstamą veiką I. K. buvo nubaustas laisvės atėmimu, kurio terminas teismo nuosprendžiu buvo nustatytas atsižvelgiant į visišką nuteistojo savo kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Tai, kad nuteistasis nepadarė naujų nusikalstamų veikų po 2018 m. gruodžio mėnesio, akivaizdžiai parodo, kad padaryto nusikaltimo išaiškinimas, dar prieš nuosprendžio priėmimą, savaime padarė teigiamą poveikį jo elgesiui.

4.5.       Pažymima, kad pritaikius nuteistajam lygtinį paleidimą, jis bus visą lygtinio paleidimo laikotarpį stebimas probacijos tarnybos, o tai reiškia, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis ir pažeistų lygtinio paleidimo nustatytas sąlygas, jis bus nukreiptas atlikti visą likusią dalį bausmės. Be to, akcentuojama, jog ilgesnis asmens buvimas įkalinimo įstaigoje tik sudaro prielaidas tokio asmens socialinei deformacijai ir elgesio neigiamai korekcijai.

4.6.       Apibendrinat skundo argumentus nurodoma, kad nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, laisvės atėmimo įstaigos režimo laikymasis, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas, neturėjimas jokių drausminių nuobaudų, pakartotinio nusikalstamumo rizikos žemas lygis, patvirtina, kad I. K. grįžimo į visuomenę tikslas jau yra pasiektas. Be to, lygtinai paleistas ir nuolat kontroliuojamas probacijos institucijų, nuteistasis planuoja toliau tęsti darbinę veiklą, galimai steigti savo verslą, kas savo ruožtų papildomai užtikrintų visuomenėje pripažįstamų taisyklių laikymąsi.

5.       Atsiliepimas į skundą negautas.

Nuteistojo I. K. atstovo advokato V. Dovidaičio skundas atmetamas.

6.       Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarką ir sąlygas reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) septintasis skirsnis. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

7.       Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų bei argumentų, priimdamas procesinį sprendimą, kuris netenkina nuteistojo ir jo gynėjo, žemesnysis teismas spręsdamas Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, tiek elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė atmesti nuteistojo I. K. atstovo advokato skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020-12-03 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Šiai išvadai pritaria ir aukštesnysis teismas. Skundo argumentai pažymint nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, laisvės atėmimo įstaigos režimo laikymąsį, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, neturėjimą jokių drausminių nuobaudų, pakartotinio nusikalstamumo rizikos žemą lygį rodo, kad pataisos įstaigoje nuteistasis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

8.       Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, 2020-11-12 socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors nuteistasis pripažįsta visuomenėje taikomas elgesio normas ir vertybes, savo nusikalstamą patyrimą vertina kaip gyvenimo klaidą, dėl ko yra įsitikinęs, kad ateityje nenusikals, vis tik vertinimo metu gautų ir turimų duomenų analizė rodo, kad nuteistojo patiklumas, pažemintas savęs vertinimas, jo nepakankama problemų įžvalga, paties problemų sprendimo būdai, pažeidžiant visuomeninių įstatymų bei reikalavimų principų ir buvo su jo, gan brandžiame amžiuje, įvykdytu nusikaltimu ir tai buvo su nusikalstamumu susiję aspektai. Be to, socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistojo nuostatų sritis išlieka reikšminga pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesuose. Tokie duomenys rodo, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys, emocinė gerovė bei nuostatos vis dar išlieka nepakitusios tiek, kad būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog asmuo jau yra pasitaisęs ir jo elgesys toliau gali būti koreguojamas laisvėje. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo (OASys) procedūros metu, nuteistasis teikė informaciją tik reikalingą vertinimui atlikti, tačiau atsargiai, pernelyg nedetalizuodamas tam tikrų aplinkybių apie šeiminius ryšius, finansinę situaciją ar gyvenamąją vietą.

9.       Be to, šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, įvertinus objektyvius, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksnius, elgesio ypatumus pataisos įstaigoje bei interviu metu gautą informaciją, nustatyta, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 27 taškai, iš kurių statiniai veiksniai sudaro – 2 taškus, vis tik dinaminiai veiksniai sudaro net 25 taškus, kurie vis dar gali ir turi būti koreguojami nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals, įvertinus įvykdyto nusikaltimo pavojingumą, kuomet jis nusikalto veikiamas kito, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, ir padarė sunkų nusikaltimą – platino narkotines medžiagas kitiems asmenims.

10.       Dėl skunde dėstomų aplinkybių, susijusių su I. K. asmenybę teigiamai charakterizuojančiais duomenimis  pažymėtina, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik įvertinus nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, bet, kaip minėta, ir į nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei pažangą ją mažinant, kas atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį bei jos veiksmingumą ir pan. Todėl atsižvelgiant į 2020-11-12 socialinio tyrimo išvadą, į nuteistojo mąstymą ir elgesį, nuostatas bei kitų žemesniojo teismo aptartų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, darytina išvada, kad nuteistojo pastangos keičiant savo elgesį išimtinai teigiama linkme vis dar nėra pakankamos. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad I. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja nei Komisijos nei teismo priimti jam palankų sprendimą.

11.       Skunde akcentuojamos aplinkybės, kad I. K. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nebuvo baustas, rodo teigiamą jo požiūrį į reikalavimų laikymąsi, tačiau, kaip teisingai pažymėjo žemesnysis teismas, toks elgesys yra įprastas nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę. Aplinkybės, kad už padarytą nusikalstamą veiką I. K. buvo nubaustas laisvės atėmimu, kurio terminas teismo nuosprendžiu buvo nustatytas atsižvelgiant į visišką nuteistojo savo kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, tai, kad nuteistasis nepadarė naujų nusikalstamų veikų, nesudaro absoliutaus pagrindo paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą. Ši išvada grindžiama tuo, kad šios aplinkybės turėjo įtakos ir buvo įvertintos teismo nuosprendžiu skiriant I. K. atžvilgiu švelnesnę bausmę bei taikant BK 641 str. nuostatas.

12.       Skundas grindžiamas ir manymu, jog žemesnysis teismas ignoravo vieno iš Komisijos nario pateiktą atskirąją nuomonę, išdėstytą nutarime, akcentuojant žemą pakartotinio nusikalstamo nuteistojo elgesio riziką bei nuteistojo prašymo atitikimą visiems BVK 157 str. 1 d. 1 p. įtvirtintiems reikalavimams. Pasisakant dėl šio skundo argumento, pažymėtina, kad Komisijos narių balsų pasiskirstymas neįpareigoja nei Komisijos, nei teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Be to, analizuojant nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis bei pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, neturėtų būti sumenkinamos Socialinio tyrimo išvados, o įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma ir neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju Socialinio tyrimo išvados bei nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, likusi bausmės dalis (nuteistojo neatlikta bausmės dalis yra žymiai didesnė už tą, kurią jau atliko – 2020-11-30 dienai nuteistasis neatliko 11 mėnesių 17 dienų) ir sudarė žemesniajam teismui pagrindą griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

13.       Pasisakant dėl skundo argumentų, jog nuteistasis pats savarankiškai bei aktyviai užsiima savišvieta, ieško galimybių dirbti nuotoliniu būdu, pažymima, kad BVK numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems gerbti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir tapti visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Todėl šios aplinkybės gali būti vertinamos tik nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, bet negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo taikymui.

14.       Nuteistojo gynėjo skunde nurodoma, jog nuteistasis yra padaręs akivaizdžią pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, planuoja toliau tęsti darbinę veiklą, galimai steigti savo verslą. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, jog Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką: nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas; problemų identifikavimo bei problemų sprendimų įgūdžių stoka; netinkamas tikslų įgyvendinimo priemonių pasirinkimas.  Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos skyriaus specialiste išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

15.       Įvertinus aptartas aplinkybes konstatuojama, kad žemesnysis teismas bei Komisija tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią I. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-28 nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo I. K. atstovo advokato Viktoro Dovidaičio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                            Gintaras Dzedulionis