Nr. DOK-4416

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00842-2023-0 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės, 

susipažinusi su 2024 m. gruodžio 6 d. paduotu ieškovės UAB „Stalker Group“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Stalker Group“ ieškinį atsakovei UAB „inTransport“ dėl sutarties nutraukimo ir 60 340,10 Eur skolos bei procesinių palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo byloje – UAB „SME Capital 3“. Šia nutartimi paliktas nepakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 5749,30 Eur ir 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, o kitą ieškinio dalį atmetė.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. 

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažeidė CPK 312 straipsnį, konstatavęs, kad apeliaciniame skunde iškeltas reikalavimas dėl vilkiko pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, o apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija nėra pagrįsta, nes ieškovė nuo pat pradžių reiškė reikalavimą dėl vilkiko pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. 

2. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje padarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, sprendžiant dėl parduoto daikto trūkumų ir pardavėjo atsakomybės už netinkamą daikto kokybę, pažeidimą. Teismas netinkamai vertino bylos įrodymus: liudytojų parodymus, defektų aktą, UAB „Veho Lietuva“ bei UAB „Tuvlita“ atliktą vilkiko apžiūrą ir tai lėmė neteisingos, neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą. 

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę už parduodamo naudoto daikto kokybę. Ieškovė šioje byloje įrodė vilkiko netinkamą kokybę, o atsakovė neįrodė, kad paslėpti vilkiko trūkumai/defektai būtų atsiradę po vilkiko perdavimo ieškovei dėl to, kad ieškovė pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Ieškinys turėjo būti patenkintas ne tik dėl lūžusios vilkiko pavarų dėžės kairės pusės „ausies/laikiklio“, ką teisingai konstatavo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, bet ir dėl kito esminio vilkiko defekto – jo rėmo deformacijos/geometrijos pažeidimo. 

4. Ieškovės reikalavimas nutraukti vilkiko pirkimo-pardavimo sutartį yra teisiškai pagrįstas ir proporcingas, nes atsakovės padarytas vilkiko pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas (vilkiko kokybės garantijos aspektu) yra esminis. Tai lemia vilkiko defektų mastas (lūžusi vilkiko pavarų dėžės kairės pusės „ausis/laikiklis“ bei ieškovės į bylą pateiktame UAB „S. Puzikovo autoservisas“ sudarytame vilkiko defektų akte nurodytas vilkiko rėmo defektas bei nurodyti kiti vilkiko defektai), dideli šių defektų šalinimo kaštai, taip pat ir tai, kad ieškovė, pirkusi šį vilkiką verslui, labai ilgą laiką negali juo naudotis, uždirbti pajamų (nors patiria didelius kaštus dėl lizingo įmokų, draudimo, ir t.t.), o be to dar ir priversta ilgą laiką bylinėtis su atsakove teismuose. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. 

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei UAB „Stalker Group“ (j. a. k. 140907490) 1044 (vieną tūkstantį keturiasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gruodžio 6 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 5537, kodas ZN79588. 

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė 

                                                                                                   Antanas Simniškis 

        Agnė Tikniūtė