Administracinė byla Nr. A-2319-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00867-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 18.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1. Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti: 1) atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 1SS-351-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) Tarnybos 2016 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. 49SF-3675-(14.49.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“; 3) Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. spalio 31 d. raštą Nr. 49SF-(14.49.104.)-1489 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“; 4) Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1325 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-05-09 įsakymu Nr. 49VĮ‑(14.49.2.)‑1747 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo dalinio pakeitimo“; taip pat 5) įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių priimti sprendimą ir įsakymu įtraukti bei patvirtinti Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę (toliau – ir Piliečių eilė) pagal savininką B. S. (B. S.) ir suteikti naują žemės sklypą.
2. Pareiškėja paaiškino, kad 2003 m. kovo 24 d. prašyme yra išreiškusi valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Tokią valią yra išreiškęs ir pareiškėjos bei B. S. sūnus I. S.. Pareiškėjos nuomone, ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas dar 2010 m. birželio 23 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1753-331/2010, kuriuo įpareigojo tęsti pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Teismo sprendimas turi būti vykdomas, todėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2011 m. gegužės 26 d. įsakymas, kuriuo pareiškėja buvo įrašyta į pretendentų eilę 16-tu numeriu, buvo be teisinio pagrindo panaikintas. Pasak pareiškėjos, Tarnyba 2017 m. vasario 9 d. sprendimu neatsakė į visus jos 2017 m. sausio 17 d. skundo argumentus.
3. Taip pat pareiškėja nurodė, kad apie Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. spalio 21 d. raštą Nr. 49SF-(14.49.104)-1489 bei Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1325 sužinojo, kai gavo Tarnybos 2016 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. 49SF-3675-(14.49.104.). Šį raštą bei su juo pateiktus aktus apskundė Tarnybos direktoriui. 2013 m. aktuose nebuvo nurodyta jų apskundimo tvarka. Jei teismas vertintų, kad ji praleido terminą skundui paduoti, prašė šį terminą atnaujinti pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
4. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, atstovaudamas ir atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas paaiškino, kad B. S. buvo išbrauktas iš pretendentų eilės, nes 2013 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 49S-447 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusios savininkės M. S. turėtos žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybės teise naują 0,0904 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1753-331/2010 konstatavo, kad ginčijamame 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakyme buvo nurodyta, jog iki 2003 m. balandžio 1 d. B. S. neišreiškus valios dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai suteikimo, pareiškėjai bus tęsiamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas natūra, kai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bus gautas atsakymas dėl laisvos natūra grąžintinos žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje. Pareiškėja 2003 m. kovo 24 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog pageidauja grąžinti visą laisvą žemę natūra, o už likusią žemės dalį suteikti naują žemės sklypą Vilniaus mieste. Atsakovo vertinimu, pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo procesas šiuo metu gali būti tęsiamas tik pagal pareiškėjos 1991 m. gruodžio 11 d. prašyme nurodytą valią – atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. S. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje, natūra. Ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja apie ginčijamą Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą buvo informuota 2013 m. spalio 31 d. raštu, dokumentai jai buvo išsiųsti, tačiau į teismą ji kreipėsi tik 2017 m., t. y. praleidusi terminą skundui paduoti.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu bylos dalį dėl pareiškėjos reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. spalio 31 d. raštą Nr. 49SF-(14.49.104.)-1489 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1325 nutraukė; pareiškėjos skundą iš dalies tenkino ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 1SS‑351-(9.5) dalį, kurioje buvo vertintas ir nagrinėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. spalio 31 d. raštas Nr. 49SF-(14.49.104.)-1489 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1325; likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundo dalį dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. spalio 31 d. rašto Nr. 49SF-(14.49.104.)-1489 ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1325 panaikinimo, pažymėjo, jog nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad ji apie šiuos ginčijamus aktus sužinojo tik gavusi Tarnybos 2016 m. gruodžio 16 d. raštą. Teismas iš registruotų siuntų sąrašo nustatė, kad pareiškėjai jos skunde nurodytu adresu 2013 m. lapkričio 4 d. buvo siųsta registruota siunta. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų apie korespondencijos neįteikimą, t. y. grįžusio voko, siųsto, bet neįteikto pareiškėjai. Teismas nenustatė pagrindo abejoti Tarnybos teiginiais, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie ginčijamų sprendimų priėmimą. Be to, teismas, įvertinęs Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančią medžiagą, nustatė, kad pareiškėja buvo aktyvi, su Tarnyba susirašinėjo nuo 1991 metų, aktyviai domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo eiga, todėl savo teises galėjo apginti įstatymų nustatytais terminais. Teismas nurodė, kad pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su visa Nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga, Piliečių sąrašas buvo skelbiamas viešai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas buvo išdėstyta, pareiškėjos nurodytų aplinkybių, lėmusių skundo dėl 2013 m. sprendimų panaikinimo padavimo termino praleidimą, nepripažino svarbiomis, jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios, nenustatė, todėl netenkino jos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, o administracinės bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti minėtus ginčijamus sprendimus nutraukė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 8 p.).
9. Teismas, vertindamas Tarnybos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 1SS-351-(9.5.) ir 2016 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. 49SF-3675-(14.49.104.) teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė, kad pareiškėja, nesutikdama su šiais sprendimais ir prašydama juos panaikinti, teigė, jog Tarnyba nepagrįstai nurodė, kad B. S. iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo išreiškęs valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, t. y. gauti nuosavybėn neatlygintinai naują žemės sklypą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
10. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – ir Tvarka) 9, 11 punktais, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.).
11. Teismas, remdamasis Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais dokumentais, nustatė, kad B. S. mirė 1992 metais, pareiškėja pagal 1993 m. sausio 28 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo mirusiojo sutuoktinio turtą, įskaitant ir teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal savininką B. S. Atkūrimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu – kaip turto savininko vaiko, t. y. B. S., kuris yra miręs, sutuoktinė.
12. J. S. 1991 m. prašyme išreiškė pageidavimą atkurti nuosavybės teises natūra. Pareiškėja kartu su I. S. ir G. S. 2003 m. kovo 24 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymus Atkūrimo įstatyme nustatytu terminu (iki 2003 m. balandžio 1 d.) pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu įpareigojo atsakovą tęsti pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimą pagal 1991 m. prašymą. Tarnyba 2013 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 49S-447 B. S. atkūrė nuosavybės teises į jam tenkančią buvusios savininkės M. S. turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0904 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėja patvirtino, kad minėtą sprendimą gavo. Atsižvelgiant į tai, kad B. S. buvo suteiktas naujas žemės sklypas individualiai statybai, Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ‑(14.49.2.)-1325 iš Piliečių eilės išbraukė B. S.. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą pareiškėją pakartotinai įrašyti į Piliečių eilę. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1753-331/2010 įpareigojo tęsti pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo procesą pagal 1991 m. prašymą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-531-492/2015 įpareigojo Tarnybos Vilniaus miesto skyrių spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjai tenkančią buvusio savininko B. S. likusios 0,1707 ha neatkurtos žemės dalį, iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Teismo vertinimu, Tarnybos Vilniaus miesto skyrius nebuvo įpareigotas B. S. įtraukti į Piliečių eilę. Iš to teismas konstatavo, kad pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo procesas gali būti tęsiamas tik pagal 1991 m. prašyme išreikštą valią, t. y. grąžinti turėtą žemę natūra, kai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bus gautas atsakymas į kreipimąsi dėl laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniaus mieste. Pareiškėja buvo informuota apie vykstančius teisminius procesus dėl laisvos žemės. Teismas šiuo aspektu nenustatė neteisėtų Tarnybos veiksmų. Be to, pareiškėjai Tarnyba 2014 m. lapkričio 17 d. raštu išaiškino Atkūrimo įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2014 m. lapkričio 1 d.) 21 straipsnio 4 dalyje nustatytą galimybę pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo miško plotu.
13. Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 9 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą įtraukti ją į Piliečių eilę. Tarnyba tik po pareiškėjos 2016 m. gruodžio 9 d. registruoto skundo atsakė jai skundžiamu Tarnybos 2016 m. gruodžio 16 d. raštu. Atsižvelgęs į tai teismas konstatavo, kad Tarnyba pažeidė VAĮ 31 straipsnyje įtvirtintus administracinės procedūros terminus, t. y. procedūra turėjo būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pratęsęs administracinę procedūrą. Teismas konstatavo, kad nors atsakovas ir pažeidė administracinės procedūros terminus, tačiau savaime dėl šios aplinkybės negali būti naikinamas ginčijamas 2016 m. gruodžio 16 d. raštas, nes jame iš esmės atsakovas tinkamai įvertino faktines aplinkybes bei teisingai aiškino ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus.
14. Teismas nustatė, kad Tarnyboje 2017 m. sausio 18 d. buvo gautas pareiškėjos skundas, pateiktas privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka dėl Tarnybos 2016 m. gruodžio 16 d. rašto panaikinimo. Be šio reikalavimo pareiškėja ginčijo ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. spalio 31 d. raštą Nr. 49SF-(14.49.104.)-1489 bei Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1325. Kaip jau buvo nustatyta prieš tai, pareiškėjai šie ginčijami aktai buvo siųsti registruota siunta 2013 m. lapkričio 4 d. Byloje nėra duomenų, kad jie nebūtų įteikti pareiškėjai, todėl, teismo vertinimu, nesant tokio reikalavimo pirminiame pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 9 d. skunde, atsakovas negalėjo šių aktų vertinti ir dėl jų pasisakyti 2017 m. vasario 9 d. rašte.
15. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuri taikoma ir šiam ginčui. Tarnybos direktorius 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtino Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisykles. Pagal šių taisyklių 9 punktą, skundas Tarnybos direktoriui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo teritorinio žemėtvarkos skyriaus sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Tarnybos direktorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Teismas, remdamasis Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais dokumentais, nenustatė, kad pareiškėja būtų pateikusi prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl ginčijamų Tarnybos 2013 m. sprendimų, tokio reikalavimo ji nesuformulavo ir kreipimesi į Tarnybą. Pati Tarnyba 2017 m. vasario 9 d. rašte nurodė, kad pareiškėja apie 2013 m. aktus buvo informuota tinkamai, o 2016 m. gruodžio 16 d. raštu – pakartotinai.
16. Teismas konstatavo, kad Tarnyba nepagrįstai pasisakė ir vertino aplinkybes dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. spalio 31 d. rašto Nr. 49SF-(14.49.104.)-1489 bei Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. 49VĮ‑(14.49.2.)‑1325, todėl šią Tarnybos 2017 m. vasario 9 d. rašto dalį panaikino (Tarnybai netinkamai aiškinus faktines aplinkybes bei taikius teisės aktus). Likusią 2017 m. vasario 9 d. ginčijamo rašto dalį teismas laikė teisėta ir pagrįsta, nes atsakovas tinkamai vertino faktines aplinkybes, ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių įrašyti B. S. į Piliečių eilę. Taip pat pareiškėjai paaiškino, kokiu būdu bus tęsiama nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, t. y. pagal J. S. 1991 m. prašymą, atkuriant nuosavybės teises natūra arba atlyginant pinigais.
17. Teismas, įvertinęs prieš tai nustatytas aplinkybes ir pripažinęs, kad Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo įtraukti pareiškėjos į Piliečių eilę, netenkino pareiškėjos išvestinių reikalavimų įpareigoti atlikti veiksmus.

III.

18. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
19. Pareiškėja dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. spalio 31 d. rašto Nr. 49SF‑(14.49.104.)-1489 ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1325 pažymėjo, kad apie juos sužinojo tik gavusi Tarnybos 2016 m. gruodžio 16 d raštą Nr. 49SF-3675-(14.49.104.). Minėtuose 2013 m. raštuose nenurodyta, kam juos skųsti ir jų apskundimo terminas, todėl jie buvo apskųsti Tarnybos direktoriui kartu su 2016 m. gruodžio 16 d raštu Nr. 49SF-3675-(14.49.104.). Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktu registruotų siuntų sąrašu, nes iš jo nematyti, kokie konkrečiai dokumentai buvo siunčiami pareiškėjai, ar siunta jai buvo įteikta, nėra aišku, ar grįžę neįteikti vokai yra įsegami į bylą. Viešojo administravimo subjektas turi informuoti asmenį apie priimtą administracinį aktą, o ne asmuo turi domėtis, ar jo atžvilgiu toks aktas yra priimtas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad Piliečių sąrašas būtų paskelbtas viešai.
20. Pareiškėja dėl Tarnybos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 1SS-351-(9.5.) ir Tarnybos 2016 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. 49SF-3675-(14.49.104.) akcentuoja, kad ji paveldėjo ne tik teisę į buvusio savininko B. S. nuosavybės teisių atkūrimą, bet ir į buvusios savininkės M. S. nuosavybės teisių atkūrimą. Taigi ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises į dviejų buvusių savininkų (kiekvieno atskirai) nuosavybės teise valdytą žemę.
21. Tarnyba 2013 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 49S-447 B. S. atkūrė nuosavybės teises į jam tenkančią buvusios savininkės M. S. turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0904 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1325 iš Piliečių eilės išbraukė B. S.. Tokį veiksmą Tarnyba motyvavo tuo, kad pretendentui galima atkurti (suteikti) tik vieną naują žemės sklypą neatlgintinai, tam pritarė ir teismas. Pareiškėja su tuo nesutinka, nes B. S. buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn naujas 0,0904 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ne pagal savininką B. S. (dėl ko yra kilęs šis ginčas), o pagal savininkę M. S. (kaip jau minėta, tai dvi skirtingos atkūrimo bylos ir du skirtingi savininkai).
22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1753-331/2010 įpareigojo tęsti pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimą pagal 1991 m. prašymą. Tą akcentavo ir Tarnyba. Pareiškėja su tuo nesutinka, nes minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1‑1753-331/2010 buvo priimtas todėl, kad Tarnyba apskritai atsisakė atkurti nuosavybės teises B. S. (paveldėtoja pareiškėja) pagal savininką B. S., tuo tarpu teismas šioje byloje nurodė, kad atkūrimas turi būti vykdomas.
23. Taip pat teismas supainiojo 1991 m. gruodžio 11 d. prašymą atkurti nuosavybės teises su 2003 m. kovo 24 d. valios pakeitimo prašymu. 1991 m. gruodžio 11 d. prašymu buvo išreikšta valia atkurti nuosavybes teises apskritai, o 2003 m. kovo 24 d. prašymu yra pakeičiama atkūrimo pagal 1991 m. gruodžio 11 d. prašymą valia. 2003 m. kovo 24 d. prašyme pareiškėja kartu su kitais asmenimis prašė „Grąžinti visą laisvą neužstatytą žemę, likusią dalį suteikti naują sklypą“. Toks prašymas atitiko tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus. Taigi atkūrimas turi būti vykdomas pagal 1991 m. gruodžio 11 d. prašymą, kuris turi įtakos įrašant į eilę, o pagal 2003 m. kovo 24 d. prašyme išreikštą valią – suteikiant naują žemės sklypą.
24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-531-492/2015 netenkino pareiškėjos skundo dalies, kuria prašoma įpareigoti atsakovą įtraukti ją į piliečių eilę individualiam žemės sklypui gauti, nes teisėjų kolegija nėra kompetentinga spręsti nei kokiu konkrečiu būdu, nei kokia apimtimi jai turi būti atkuriamos nuosavybės teisės į tenkančią proporcingą išlikusią nuosavybės dalį, nes turi būti atsižvelgta į visiems pretendentams į B. S. valdytą nuosavybę tenkančias neatkurto turto dalis. Pareiškėjos vertinimu, tai reiškia, kad pareiškėjos skundas šioje dalyje netenkintas, nes tuomet nebuvo aišku, kokia apimtimi turi būti atkuriama nuosavybės teisė. Šiandien yra aplinkybė yra aiški, todėl pareiškėja turi būti įtraukta į Piliečių eilę, nes yra tinkamai išreiškusi valią dar 2003 m. kovo 24 d.
25. Pareiškėja pažymi, kad iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, kodėl buvo nuspręsta, jog jai nuosavybės teisių atkūrimo procesas gali būti tęsiamas tik pagal 1991 m. gruodžio 11 d. prašyme išreikštą valią, niekaip neužsimenant apie pareiškėjos 2003 m. kovo 24 d. prašymą, kuriuo buvo pakeista valia, nors teismas pats pripažino, kad pareiškėja kartu su I. S. ir G. S. šį prašymą pateikė Atkūrimo įstatymo nustatytu terminu (iki 2003 m. balandžio 1 d.). Nė vienas teismas nėra nurodęs, kad šis prašymas yra nevykdytinas, naikinamas ar pan. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1753-331/2010 konstatavo, kad atkūrimas apskritai turi būti vykdomas.
26. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
27. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Tarnyba tik 2016 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 49SF-3675-(14.49.104.) ją informavo apie ginčijamus Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. spalio 31 d. raštą Nr. 49SF-(14.49.104.)-1489 ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1325. Registruotų siuntų sąraše nurodyta, kad 2013 m. lapkričio 4 d. pareiškėjai buvo siųsta registruota siunta ir, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjai tuo laikotarpiu buvo siunčiami tik ginčijami raštai, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja nebuvo informuota ir nežinojo apie priimtus administracinius aktus. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai iš Nuosavybės teisių atkūrimo bylų Nr. 548-1 ir Nr. 548 patvirtina, kad pareiškėja aktyviai dalyvauja nuosavybės teisių atkūrimo procese, domisi nuosavybės teisių atkūrimu, todėl galėjo žinoti apie priimtus administracinius aktus. Piliečių eilė yra nuolat skelbiama viešai Tarnybos interneto tinklalapyje, ir pareiškėja, būdama aktyvi ir rūpestinga, tai, kad B. S. buvo išbrauktas iš Piliečių eilės, galėjo pamatyti.
28. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) reglamentavo, kad piliečiai iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis numatė, kad tuo atveju, kai pilietis iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Pretendentas B. S. mirė 1992 metais, todėl, remiantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, nuosavybės teisės yra atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėja kartu su I. S. ir G. S. 2003 m. kovo 24 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymus, kuriuose Atkūrimo įstatymo nustatytu terminu pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir nurodė, kad pageidauja grąžinti visą laisvą neužstatytą žemę natūra, o už likusią žemės dalį suteikti naują žemės sklypą Vilniaus mieste.
29. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1753-331/2010 įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją tęsti pareiškėjai, pretendento B. S. įpėdinei, nuosavybės teisių atkūrimo procesą pagal 1991 m. lapkričio 12 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS261-439/2014 prašymo data pataisyta į 1991 m. gruodžio 11 d.) prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje. Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, vykdydamas nurodytus teismų sprendimus ir pakartotinai įvertinęs B. S. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, įtraukė B. S. į Piliečių eilę pagal buvusią savininkę M. S. 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. Ž49-2077, t. y. Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva parinko jam kitą nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdą – perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą. Tarnybos 2013 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 49S-447 B. S. atkūrus nuosavybės teises į jam tenkančią buvusios savininkės M. S. turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje, perduodant jam neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0904 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Tvarkos 38 punktu, pagrįstai ginčijamu 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1325 išbraukė jį iš Piliečių eilės. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad nurodytas įsakymas buvo priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir kad šio įsakymo pagrindu pati pareiškėja turėjo būti pakartotinai įrašyta į Piliečių eilę – į Piliečių eilę pagal prašymo padavimo datą yra įtraukiami pretendentai, o ne turto paveldėtojai, t. y. į Piliečių eilę galėtų būti įtrauktas tik B. S., o ne pareiškėja.
30. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-531-492/2015 iš dalies patenkinęs pareiškėjos apeliacinį skundą, panaikino Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2012 lapkričio 23 d. raštą Nr. 49SFN-(14.49.104.)-2364 ir Tarnybos 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. SS-(7.5)-725, įpareigojo Tarnybos Vilniaus miesto skyrių spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjai tenkančią buvusio savininko B. S. likusios 0,1707 ha neatkurtos žemės dalį iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, bet neįpareigojo Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus įtraukti B. S. į Piliečių eilę. Nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais savo iniciatyva neparinkus B. S. valios ir neįrašius jo į Piliečių eilę pagal buvusį savininką B. S., pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo procesas gali būti tęsiamas pagal 1991 m. gruodžio 11 d. prašyme nurodytą valią – atkurti jai tenkančią buvusio savininko B. S. iki 1940 metų nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje, turėtą žemę natūra, kai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (kuri vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo nuostatomis sprendžia, ar galima grąžinti piliečiams jų turėtą nekilnojamąjį turtą natūra ir atitinkamai projektuoja grąžintinus natūra ir perduotinus piliečiams neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai bei nustato piliečių naudojamų žemės sklypų ribas, plotą ir kitus kadastrinius duomenis) bus gautas atsakymas į kreipimąsi dėl laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniaus mieste.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

31. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 1SS-351-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. 49SF-3675-(14.49.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. spalio 31 d. rašto Nr. 49SF‑(14.49.104.)‑1489 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1325 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-05-09 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1747 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995‑06-01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo dalinio pakeitimo“ teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėja taip pat prašė teismo įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių priimti sprendimą ir įsakymu įtraukti bei patvirtinti Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę pagal savininką B. S. ir suteikti naują žemės sklypą.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. spalio 31 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104.)-1489, Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1325 (toliau abu kartu – ir 2013 m. administraciniai aktai) ir Tarnybos 2016 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 49SF‑3675-(14.49.104.) (toliau – ir 2016 m. administracinis aktas), pasinaudojusi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pateikė Tarnybos vadovui 2017 m. sausio 16 d. skundą (b. l. 30–32), be kita ko, prašydama visus minėtus administracinius aktus panaikinti.
33. Tarnybos direktorius, pilna apimtimi išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2017 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-351-(9.5.) pareiškėjos skundo netenkinti.
34. Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos 2017 m. vasario 9 d. sprendimu, 2013 m. ir 2016 m. administraciniais aktais, 2017 m. kovo 13 d. (b. l. 35) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydama, be kita ko, visus prieš tai paminėtus administracinius aktus panaikinti.
35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, neatnaujinęs skundo dėl Tarnybos 2013 m. administracinių aktų panaikinimo padavimo termino, administracinę bylą šioje dalyje nutraukė.
36. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1901/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (I dalis)), iš esmės panašiu į nagrinėjamą atveju, pasisakydamas dėl skundo išnagrinėjimo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, neišsprendus praleisto termino atnaujinimo klausimo, konstatavo, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija pareiškėjo skundą išnagrinėjo iš esmės priimdama sprendimą, todėl, nors ir nepasisakė apie termino atnaujinimą, tačiau tokiu atveju sprendimo priėmimas iš esmės kartu reiškia ir praleisto termino atnaujinimą.
37. Iš to, kas buvo išdėstyta prieš tai, matyti, kad pareiškėja, skųsdama Tarnybos 2013 m. ir 2016 m. administracinius aktus privalomai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai (Tarnybai), šia tvarka pasinaudojo, o Tarnybos direktorius, šį jos skundą priimdamas, jį iš esmės ir pilna apimtimi išnagrinėdamas, kartu patvirtino, jog atnaujino praleistą terminą skundui dėl 2013 m. priimtų administracinių aktų paduoti.
38. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo pareiškėjos skundo dėl 2013 m. administracinių aktų panaikinimo padavimo termino atnaujinimo klausimą, nes šis terminas yra laikomas atnaujintu Tarnybos direktoriui 2017 m. vasario 9 d. priėmus sprendimą.
39. Teisėjų kolegija negali pritarti pirmosios instancijos teismo argumentui, kad Tarnyba negalėjo vertinti ir 2017 m. vasario 9 d. rašte pasisakyti dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. spalio 31 d. rašto Nr. 49SF-(14.49.104.)-1489 ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1325 dėl to, jog tokio reikalavimo nebuvo pirminiame pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 9 d. skunde Tarnybai. Iš bylos medžiagos ( b. l. 17) matyti, kad pareiškėja J. S. minėtu skundu Tarnybai prašė suteikti naują žemės sklypą dėl to, jog, jos teigimu, ji Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 49VĮ‑(14.49.2.)‑1747 yra įrašyta 16 numeriu eilėje gauti žemės sklypą individualiai statybai, įsakymas nebuvo panaikintas arba ji apie jo panaikinimą nebuvo informuota. Šis pareiškėjos nurodytas 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymas buvo pakeistas Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1325, kurio 1 punktu buvo išbraukta B. S. pavardė iš Piliečių eilės. Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad tokio reikalavimo nebuvo pirminiame pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 9 d. skunde, ir Tarnyba galėjo išspręsti pareiškėjos prašymą apskritai nepasisakydama dėl šioje byloje ginčijamo Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1325 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-05-09 įsakymu Nr. 49VĮ‑(14.49.2.)‑1747 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo dalinio pakeitimo“, kuriuo B. S. pavardė buvo išbraukta iš Piliečių eilės.
40. Kaip jau buvo minėta prieš tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, neatnaujino pareiškėjos skundo dėl Tarnybos 2013 m. administracinių aktų padavimo termino, nes nenustatė, jog šie aktai pareiškėjai nebuvo įteikti, todėl administracinę bylą šioje dalyje nutraukė. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Tarnybos 2013 m. administracinių aktų, kurie yra betarpiškai susiję su kitais pareiškėjos šioje byloje ginčijamais sprendimais (Tarnybos 2017 m. vasario 9 d. sprendimu ir 2016 m. administraciniu aktu), teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl prieš tai išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš dalies tenkindama pareiškėjos apeliacinį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir perduoda bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.